Įtraukė ir publiką

Iš tiesų dažnai pasitaiko koncertų panašiais pavadinimais, tačiau tas svaigulys neretai būna lietuviškai ar bent kitaip šiaurietiškai santūrus. Tačiau šį kartą jis buvo autentiškas – scenoje šėlo grupė "Son Del Nene" iš pačios Kubos, savo biografijoje turinti prestižinį "Latin Grammy" apdovanojimą.

"Jei sakote, kad nemokate šokti – meluojate. Taip tiesiog nebūna!" – kviesdami į koncertą sakė "Son Del Nene" nariai. Dažnas lietuvis, koncertų metu veikiau mėgstantis sėdėti kėdėje, nei temperamentingai judinti klubus, tikriausiai suskubtų paoponuoti, kad tikrai būna. "Svaiginanti Kuba", matyt, gerai įsvaigino kauniečius, nes netrukus jų drovumas išgaravo.

Grupės vokalistui El Nene tereikėjo keleto paraginimų ir publika, neatsispyrusi Kubos svaiguliui, atsistojo iš kėdžių ir įsijautusi raitė klubus ir kitas kūno dalis. Siautulys netruko persikelti ir į sceną, kur akimirksniu radosi būrys šokėjų iš publikos, pakviestų atlikėjų: visai nesantūriai ir toli gražu nedroviai joje šoko įvairaus amžiaus merginos bei vaikinai, moterys ir vyrai, net vaikai.

Beje, pavyzdį šokti parodė ir patys "Son Del Nene" vyrukai, kuriems salsos šokis, matyt, yra tiesiog įgimtas. Mat jiems klubai labai natūraliai, regis, nededant nei menkiausių pastangų, judėjo jau nuo pat pirmųjų akordų – nesvarbu: dainuojant, rankose laikant gitarą, trimitą ar stovint prie bongų. Pradžioje jie dar atrodė šiek tiek, sakykime, akademiškiau – t.y. pasipuošę kostiumais, o jau po pirmojo opuso švarkai atsidūrė užkulisiuose. O klubai judėjo vis labiau, kol galų gale jų sceninis pasirodymas virto tikru Lotynų Amerikos vakarėliu. Jeigu kažkam tai pasirodė pernelyg nesantūru ar net nepadoru, reikėtų prisiminti pačią salsos esmę: salsa – tai ne vien šokis ir muzika. Salsa - tai reiškinys, kuriame organiškai susilieja šokis ir muzika, o kartais įsimaišo ir šioks toks erotikos prieskonis. O ir pats žodis "salsa" dažnai kildinamas iš atlikėjų, grojusių šią muziką, šūksnių. Tad, galima sakyti, Pažaislio festivalio scenoje matėme ir girdėjome pačią autentiškiausią salsą, o ne muziejinį jos variantą.

Jų muzika žavi ne vien temperamentu, bet kartais ir nostalgišku, sentimentaliu skambesiu.

Legenda tęsiama

Ugningoji "Son Del Nene" grupė – tipinis "Son cubano" žanro, gimusio dar XIX a., ansamblis, kurį sudaro Frankas Pereira Gómezas (kubietiška gitara), Eduardo Moreno Acosta (gitara), Felixas Martinezas Polo (trimitas), Deivys Cardenas Berroa (bosas), perkusininkai Yoendry Perera Ferreras bei Rigoberto Ramirezas Gonzalezas Balsinde, meistriškai valdę tradicinius kubietiškus mušamuosius – bongus, klavę, marakasus, ir charizmatiškasis vokalistas El Nene, kurio tikrasis vardas – Pedro Lugo Martinezas. Beje, pastarasis atlikimo subtilybes perėmė iš paties Ibrahimo Fererro, legendinio "Buena Vista Social Club" vokalisto ir muzikanto.

Apskritai, "Son Del Nene" – tarsi "Buena Vista Social Club", kurių muzika skamba tikrai ne vieno salseros grojaraštyje, tęsinys. Jų muzika žavi ne vien temperamentu, bet kartais ir nostalgišku, sentimentaliu skambesiu. Temperamentas ir nostalgija tarsi turėtų būti vienas kitam prieštaraujantys dalykai, tačiau "Son Del Nene" muzikoje jie susilieja į visumą.

Regis, vieną minutę viskas aplink šėlsta, kitą jau pasijauti tarsi sėdintis ant jūros smėlio šiltą gražų vasaros vakarą ir stebintis nuostabų saulėlydį, lydimą pietietiškos muzikos. Ir nors "Son Del Nene" nariai dar gana jauni, juos stebint nekyla abejonių, kad jie gros tol, kol judės, kaip ir legendiniai "Buena Vista Social Club".

Lašelis autentikos

"Svaiginanti Kuba" buvo išties išskirtinis renginys Pažaislio muzikos festivalio kontekste. Žinoma, festivalis vyksta vasarą, tad toli gražu ne visuose koncertuose skamba klasikinė muzika, o ir pastaroji neretai būna lengvesnio, labiau pramoginio turinio. Šį kartą viskas buvo kitaip – vargu, ar tai apskritai buvo koncertas, veikiau vakarėlis. Ir net ne tai. Tai buvo egzotiškas bei svaiginantis mišinys mums gana tolimų ir sunkiai pasiekiamų dalykų – lašelis masinėje muzikos scenoje vargiai egzistuojančio "Son cubano" žanro, lašelis autentiškos salsos kultūros, lašelis tikro pietietiško temperamento, lašelis legendinio "Buena Visto Social Club" skambesio. Šiai, į Lietuvą atkeliavusiai autentiškai Kubos dalelei publika tikrai neliko abejinga, o to nepajutusieji tikrai turės ko gailėtis.

Autentišką son cubano stilių, susiformavusį vėlyvajame 19 amžiuje, rytinėje Kubos dalyje, kolektyvas pristato ir yra labai šiltai priimamas visoje Europoje. Lietuvoje Son Del Nene koncertuos pirmą kartą, o sužinoję, jog salėje didžioji dalis vietų yra sėdimos, labai nustebo, kadangi, pasak jų,  „muzikai, kurią mes grojame tiesiog neįmanoma atsispirti – kūnas pradeda judėti pats.“

Grupės lyderis, El Nene, kurio tikrasis vardas yra Pedro Lugo Martinezas, publiką pakeri  neprilygstamu, galingu ir melancholišku vokalu. Pasirodymų metu jis primena legendinį kubiečių dainininką,  muzikinio projekto Buena Vista Social Club dalyvį Ibrahimą Ferrerą. Su juo P. Martinezas panašus ne tik išoriškai, bet ir gabumais.

Pasak atlikėjo, būtent iš šio son ir bolero muzikos stilių meistro jis išmoko autentiško dainavimo son cubano stiliumi. Įvaldęs skambesį, į kurį, regis, telpa visos įmanomos Kubos spalvos bei skoniai (nuo saldžiai svaiginančių lėtų baladžių iki pašėlusių, aistringų rimtų) P. Martinezas pelnė ir publikos, ir profesionalų simpatijas – buvo įvertintas Latin Grammy apdovanojimu. Vokalistas pasižymi ir tuo, jog savo repertuarą mėgsta paįvairinti kitais muzikos stiliais.

P. Martinezas gimė bei augo muzikalioje aplinkoje, nuo vaikystės dainuodavo šeimos susibūrimuose, o būdamas keturiolikos ėmėsi groti perkusija. Savo muzikinę karjerą pradėjo dainuodamas skirtingose grupėse. 1995 m. P. Martinezas tapo gerai žinomu Kubos dainininku, tačiau labiausiai išpopuliarėjo suvaidinęs vokiečių režisieriaus Wimo Wenderio filmo Musica Cubana – The Sons of Buena Vista pagrindinėse muzikinėse scenose.

2006 m. dainininkas P. Martinezas subūrė grupę Son Del Nene, kurioje užburiančius kubietiškus motyvus kuria dar penki muzikantai: Eduardo Moreno Acosta (gitara) Felix Miguel Martinez Polo (trimitas), Yoendry Perera Ferrer (perkusija), Rigoberto Ramirez Gonzalez Balsinde (perkusija), Deivys Cardenas Berroa (bosas)

Liepos 19 d. 19 val. atraskite naują muzikinę kryptį ir pasimėgaukite Svaiginančia Kuba drauge su grupe Son Del Nene. Autentiški son cubano ritmai šokti kvies VGTU „LinkMenų fabrike“, o programoje skambės G. E. More, F. M. Montero, E.M. Acosta, N. Rivera ir kt. kūriniai, aranžuotes kūrė El Nene, Feliz Miguel Martinez Polo, Frank Pereira Gomez, Deivys Cardenas Berroa.

Kubos ritmu

Penktadienį Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje visus Pažaislio muzikos festivalio klausytojus svaigins kubietiški ritmai ir nostalgiškos melodijos.

Į programą "Svaiginanti Kuba" publiką kviečia prestižinio apdovanojimo "Latin Grammy" laureatai, grupė "Son Del Nene" iš Kubos. Pirmą kartą su savo grupe Lietuvoje koncertuosiantis vokalistas El Nene (tikrasis vardas Pedro Lugo Martinezas) žada įsimintiną vakarą: "Šiai muzikai tiesiog neįmanoma atsispirti: vos jai suskambus, kūnas ima judėti, neklausydamas jokių pasiteisinimų. Jei sakote, kad nemokate šokti – meluojate. Taip tiesiog nebūna!"

Grupė "Son Del Nene", kurioje muzikuoja kubietiška tres gitara grojantis Frankas Pereira Gómezas, gitaristas Eduardo Moreno Acosta, trimitininkas Felixas Miguelis Martinezas Polo, bosistas Deivys Cardenas Berroa bei mušamųjų instrumentų virtuozai Yoendry Perera Ferrer ir Rigoberto Ramirezas Gonzalezas Balsinde, žavi autentišku "Son Cubano" skambesiu, aprėpiančiu visas įmanomas Kubos spalvas bei skonius: nuo saldžiai svaiginančių lėtų baladžių iki pašėlusių, aistringų ritmų.

Tradicinis "Son Cubano" muzikos stilius išaugo iš afrokubietiškų mušamųjų instrumentų ritmų ir ispanų kilmės žemdirbių gitarų muzikos samplaikos.

Grupės vokalistas El Nene klausytojų mėgstamas dėl sodraus, plataus diapazono ir melancholiško balso. Scenoje jis tarsi persikūnija į naują visame pasaulyje žinomo atlikėjo Ibrahimo Ferrero versiją. Būtent iš senųjų šio žanro meistrų El Nene perėmė autentiško "Son Cubano" stiliaus atlikimo subtilybes. Ko gero, tai ir lėmė jo sėkmę, su grupe "Los Jovenes del Son" laimint "Latin Grammy" apdovanojimą.

Naujausiame savo albume "Lagrimas de Amor" atlikėjas atskleidžia visas savo talento platybes: nuo akademiško skambesio iki sentimentalaus ar ugningo kubietiško temperamento. Grupės "Son Del Nene" muzikavimas žavi visą Europą, tad tie, kuriems patinka "Son Cubano" stilius ir kurie nori pajusti bent dalelę autentiškosios Kubos, privalo išgirsti šių atlikėjų muzikavimą.

Tradicinis "Son Cubano" muzikos stilius išaugo iš afrokubietiškų mušamųjų instrumentų ritmų ir ispanų kilmės žemdirbių gitarų muzikos samplaikos. Žanro ištakos siekia XIX a. vidurį. XX a. pradžioje jau susiformavusi žanro stilistika pasiekė Kubos sostinę Havaną, o iš ten prasidėjo jos žygis per visą pasaulį, kuriam pradžią davė autentiškos atlikėjo Wimo Wenderio interpretacijos, sužavėjusios minias visų žemynų klausytojų.

Varpų aidais

Šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambiais balsais prabils Kauno karilionas, kviečiantis Pažaislio muzikos festivalio klausytojus į vieną iš koncertų ciklo "Skambančios istorijos" vakarų. Šį kartą įspūdingąjį instrumentą prakalbins du lietuvių atlikėjai: vienintelė šios srities specialistė moteris Lietuvoje Austėja Staniunaitytė ir karilionininkas, kompozitorius bei originalių idėjų autorius Raimundas Eimontas.

Atlikėjų parengtoje programoje skambės nemarūs Johanno Sebastiano Bacho, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Balio Dvariono kūriniai, vos trisdešimt trejus metus gyvenusio tarpukario vokiečių kūrėjo Wilhelmo Bendero, belgų varpų muzikos entuziasto bei propaguotojo Geerto D‘Hollandero bei paties R.Eimonto autorinės kompozicijos. Jaunieji festivalio klausytojai prieš nemokamą koncertą, pristatomą festivaliui bendradarbiaujant su Kazickų šeimos fondu, kviečiami išbandyti jėgas Vytauto Didžiojo karo muziejaus rengiamuose istoriniuose žaidimuose.

R.Eimontas – vienas ankstyvosios eksperimentinės muzikos bei neinstitucinės avangardo bangos kūrėjų Lietuvoje, laisvos improvizacijos ir industrinės triukšmo muzikos grupės "N!N!N!" iniciatorius. Daugialypė R.Eimonto kūryba laviruoja tarp eksperimento, psichodelikos, elektronikos, improvizacijos, džiazo, roko ar kitos alternatyvos ir visada tampa tam tikra garso ekspedicija. R.Eimontas grojimo karilionu žinias tobulino Nyderlandų kariliono institute Dordrechte, surengė daugybę kariliono ir šiuolaikinės muzikos koncertų, performansų ir pasirodymų Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Anglijoje, Latvijoje bei Suomijoje.

Kauno varpininkų tradicijas tęsianti A.Staniunaitytė prieš keletą metų baigė muzikos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ji – pirmoji ir kol kas vienintelė dailiosios lyties karilionininkė Lietuvoje. Pirmą kartą karilioną ji išbandė besimokydama trečiame kurse. Tuomet ilgus metus Lietuvos karilionininkų tradicijas puoselėję Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis ieškojo mokinio, kuris pratęstų jų veiklą. A.Staniunaitytė teigia: "Man tai labai patiko, mokiausi pamažu, per koncertus su J.Vilnoniu skambindavome keturiomis rankomis. Atestuota komisija patvirtino, kad man galima patikėti instrumentą. Dabar jau koncertuoju savarankiškai." Baigusi studijas atlikėja tapo vargonininke Kauno Jono Pauliaus II parapijoje, dirba muzikos mokytoja vaikų darželyje, o didžiąją laiko dalį skiria karilionui.

Svaigins ne tik lėtos baladės

Liepos 20 d., penktadienį, 19 val. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje visus Pažaislio muzikos festivalio klausytojus svaigins kubietiški ritmai ir nostalgiškos melodijos.

Į programą „Svaiginanti Kuba“ publiką kviečia prestižinio apdovanojimo „Latin Grammy“ laureatai, grupė „Son Del Nene“ iš Kubos. Pirmą kartą su savo grupe Lietuvoje koncertuosiantis vokalistas El Nene (tikrasis vardas Pedro Lugo Martinezas) žada įsimintiną vakarą: „Šiai muzikai tiesiog neįmanoma atsispirti: vos jai suskambus, kūnas ima judėti, neklausydamas jokių pasiteisinimų. Jei sakote, kad nemokate šokti   meluojate. Taip tiesiog nebūna!“

Šiai muzikai tiesiog neįmanoma atsispirti: vos jai suskambus, kūnas ima judėti, neklausydamas jokių pasiteisinimų.

Grupė „Son Del Nene“, kurioje muzikuoja  kubietiška tres gitara grojantis Frank Pereira Gómez, gitaristas Eduardo Moreno Acosta, trimitininkas Felix Miguel Martinez Polo, bosistas Deivys Cardenas Berroa bei mušamųjų instrumentų virtuozai Yoendry Perera Ferrer ir Rigoberto Ramirez Gonzalez Balsinde, žavi autentišku „Son Cubano“ skambesiu, aprėpiančiu visas įmanomas Kubos spalvas bei skonius: nuo saldžiai svaiginančių lėtų baladžių iki pašėlusių, aistringų ritmų.

Grupės vokalistas El Nene klausytojų mėgstamas dėl sodraus, plataus ir melancholiško balso, rašoma organizatorių pranešime. Scenoje jis tarsi persikūnija į naują visame pasaulyje žinomo atlikėjo Ibrahimo Ferrero versiją. Būtent iš senųjų šio žanro meistrų El Nene perėmė autentiško „Son Cubano“ stiliaus atlikimo subtilybes. Ko gero, tai ir lėmė jo sėkmę, su grupe „Los Jovenes del Son“ laimint „Latin Grammy“ apdovanojimą. Paskutiniame savo albume „Lagrimas de Amor“ atlikėjas atskleidžia visas savo talento platybes: nuo akademiško skambesio iki sentimentalaus ar ugningo kubietiško temperamento. Grupės „Son Del Nene“ muzikavimas žavi visą Europą, tad tie, kuriems patinka „Son Cubano“ stilius ir kurie nori pajusti bent dalelę autentiškosios Kubos, privalo išgristi šių atlikėjų muzikavimą.

Tradicinis „Son Cubano“ muzikos stilius išaugo iš afro-kubietiškų mušamųjų instrumentų ritmų ir ispanų kilmės žemdirbių gitarų muzikos samplaikos. Žanro ištakos siekia XIX a. vidurį. XX a. pradžioje jau susiformavusi žanro stilistika pasiekė Kubos sostinę Havaną, o iš ten prasidėjo jos žygis per visą pasaulį, kuriam pradžią davė autentiškos atlikėjo Wimo Wenderio interpretacijos, sužavėjusios minias visų žemynų klausytojų.

Skambiais balsais prabils Kauno karilionas

Liepos 21 d., šeštadienį, 16 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje skambiais balsais prabils Kauno karilionas, kviečiantis Pažaislio muzikos festivalio klausytojus į vieną iš koncertų ciklo „Skambančios istorijos“ vakarų. Šį kartą įspūdingąjį instrumentą prakalbins du lietuvių atlikėjai: vienintelė šios srities specialistė moteris Lietuvoje Austėja Staniunaitytė ir karilionininkas, kompozitorius bei originalių idėjų autorius Raimundas Eimontas. Atlikėjų parengtoje programoje skambės nemarūs Johanno Sebastiano Bacho, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Balio Dvariono kūriniai, vos trisdešimt trejus metus gyvenusio tarpukario vokiečių kūrėjo Wilhelmo Bendero, belgų varpų muzikos entuziasto bei propaguotojo Geerto D‘Hollandero bei paties R.Eimonto autorinės kompozicijos. Jaunieji festivalio klausytojai prieš nemokamą koncertą, pristatomą festivaliui bendradarbiaujant su Kazickų šeimos fondu, kviečiami išbandyti jėgas Vytauto Didžiojo Karo muziejaus rengiamuose istoriniuose žaidimuose.

R. Eimontas  vienas ankstyvosios eksperimentinės muzikos bei neinstitucinės avangardo bangos kūrėjų Lietuvoje, laisvos improvizacijos ir industrinės triukšmo muzikos grupės „N!N!N!“ iniciatorius. Daugialypė R. Eimonto kūryba laviruoja tarp eksperimento, psichodelikos, elektronikos, improvizacijos, džiazo, roko ar kitos alternatyvos ir visada tampa tam tikra garso ekspedicija. R. Eimontas grojimo karilionu žinias tobulino Nyderlandų kariliono institute Dordrechte, surengė daugybę kariliono ir šiuolaikinės muzikos koncertų, performansų ir pasirodymų Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Anglijoje, Latvijoje bei Suomijoje.

Kauno varpininkų tradicijas tęsianti A. Staniunaitytė prieš keletą metų baigė muzikos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Ji  pirmoji ir kol kas vienintelė dailiosios lyties karilionininkė Lietuvoje. Pirmą kartą karilioną ji išbandė besimokydama trečiame kurse. Tuomet ilgus metus Lietuvos karilionierių tradicijas puoselėję Giedrius Kuprevičius ir Julius Vilnonis ieškojo mokinio, kuris pratęstų jų veiklą. A.Staniunaitytė teigia: „Man tai labai patiko, mokiausi pamažu, per koncertus su J.Vilnoniu skambindavome keturiomis rankomis. Atestuota komisija patvirtino, kad man galima patikėti instrumentą. Dabar jau koncertuoju savarankiškai.“ Baigusi studijas atlikėja tapo vargonininke Kauno Jono Pauliaus II parapijoje, dirba muzikos mokytoja vaikų darželyje, o didžiąją laiko dalį skiria karilionui.