Asmeniškai suvokiant ir pajaučiant

Kolekciją sudaro 40 drabužių modelių, kurie savitai interpretuoja Nepriklausomos Lietuvos šimtmečio kostiumo raidą. Šimtmečio kostiumo istoriją S.Žiži perteikia tik su jai būdinga rūbo, gamtos, miesto ir žmogaus sąskambių pajauta. Dizainerė siekia apibendrinimo, tačiau ne nuoseklaus, atitinkančio bendras istorines tendencijas, bet labiau tokio, kuris susiklostė asmeniškai suvokiant ir pajaučiant tai, kas buvo svarbu 1918–2018 m. Kolekcija atvers, kokios linijos, idėjos, aksesuarai patraukė dėmesį ir kaip paveikė jos kaip dizainerės formavimąsi nuo studijų laikų Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, kai į Pelėdų kalną Kaune rytais vakarais kopdavo Sonata ir tada dar nežinomi, bet jau ryškūs jos kolegos – Sandra Straukaitė, Juozas Statkevičius ir kiti.

S.Žiži fantazuoja: „Jei staiga viskas dingtų, liktų tik drabužiai... Ką jie papasakotų apie mūsų šimtmetį Klaipėdoje: Čiurlionio „Jūra“, tarpukario Kauno melodijos, griuvėsiuose žaidžiantys vaikai, jūreivių laukiančios moterys, „boninės“, ant užsienietiškų plokštelių blizgančios žvaigždės...“

Įsiliejo į panoramą

Sonatos mama Klaipėdoje apsigyveno 1947 m., jos žaidimų kiemas tuomet buvo griuvėsiai. Karo laikotarpis, panaudojant istorines Klaipėdos nuotraukas ir smėlio simboliką, persmelktas mamos prisiminimais, jautriai įsiliejo į S.Žiži šimtmečio panoramą.

S.Žiži rūbų kolekcijas kuria nuo 1988 m. 1997 m. Kaune laimėjo Baltijos šalių konkurso „Mada. Menas. Muzika“ pagrindinį prizą „Auksinė adatėlė“. 1998 m. Baltijos šalių konkurse „Mada. Menas. Muzika“ Rygoje apdovanota specialiuoju prizu. Dizainerė dirbo su daugybe muzikos scenos atlikėjų.

Jos stiliui būdingas kruopštus nėrinys, prailgintas siluetas, grakščiai banguojanti nugaros linija, pasikartojantys etniniai raštų motyvai, natūralių faktūrų paieška. Ankstyvosiose kolekcijose šalia praktiško, lengvai romantiško stiliaus pasirodydavo ir rokerio įvaizdį kuriantys siluetai – stiprios ir provokuojančios moters maršas. Vėlyvojoje kūryboje moteris S.Žiži darbuose grįžta prie švelnių ir gamtos įkvėptų nuotaikų, ji mainosi kaip antikinė deivė, primenanti nuščiuvusio poeto šnabždesį – sustok akimirka žavinga!..

Pratęsia vienas kito idėjas

Netikėta ir labai smagi žinia, kad šiais metais Sonata ir Henrikas Žižiai nominuoti „Meniškos sielos“ kategorijoje konkurse „Metų klaipėdietis“. Sonata ir Henrikas pradėjo bendradarbiauti prieš 30 metų, savomis vizijomis pratęsdami vienas kito idėjas. Sonatos drabužių kolekcijas, jos modelių merginų grupę Henrikas sugebėdavo taip įspūdingai „įpakuoti“, kad sukurdavo unikalų mados reginį iš teminės rūbų kolekcijos, judesio, garso bei vaizdo. Galima sakyti, kad Žižiai tuo metu buvo Klaipėdos mados ir muzikos avangarde.

Henrikas, paklaustas apie būsimą kolekcijos pristatymą gruodžio 29-ąją, juokavo, kad dabar jis yra techninis darbuotojas, lempos ir lemputės yra jo įkvėpimo šaltinis, – šiame renginyje, kaip ir anksčiau, jis kurs šviesą, vaizdą ir garsą.

Šimtmečio vakarėlis

Vakarėlio publiką H.Žižys ketina perkelti į aštuoniasdešimtųjų Klaipėdą, kai „medienkėje“ vykdavo diskotekos, sutraukdavusios neformalus hipius ir visus, norinčius išgirsti naujausią Europos muziką, vinilinėmis plokštelėmis atkeliavusią į Klaipėdą iš apsukrių jūrininkų rankų.

Šalia Henriko prie vinilo plokštelių pulto stovės ir DJ Vladas iš tuometės „kulturkės“. Vladas prisipažino, kad labai pluša šimtmečio vakarėliui. „Skalbiu maxi singlus, kad švariai grotų“, – šypsojosi jis. O buvo laikas, kai jų vedamos diskotekos Klaipėdoje per Jūros šventes sutraukdavo iki 30 tūkst. žmonių.

Teatralizuotame muzikiniame S.Žiži rūbų kolekcijos pristatyme dalyvaus gausus būrys muzikantų: atlikėjai Ingaja, Evelina Šimelionė, Monika Kontrimaitė, Gintarius, Jorigė Augustinaitė, Adomas ir Akwili („Lyrikos magistrai“). Kolekciją pristatys žinomi Klaipėdos dramos teatro, Klaipėdos jaunimo teatro, Apeirono teatro aktoriai, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės solistės, dizainerės draugai. Renginyje dalyvaus ir savo sukurtus kostiumus pristatys E.Balsio menų gimnazijos moksleiviai. Rūbų kolekcijos pristatymas truks 60 min., vėliau – „kulturkės“ ir „medienkės“ diskoteka. Žiūrovų laukia pašėlusiai subtilus retro šimtmečio vakarėlis.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Po liepos mėnesį planuojamo teatralizuoto pristatymo drabužių kolekcija Meno kieme bus eksponuojama visą vasarą.

Pernai atnašavusi jūrai ir visą vasarą kartu su bendramintėmis kūrusi drabužių kolekciją „Jūra. Baltai“, šiemet dizainerė atiduoda duoklę Tautinio kostiumo metams, gręžiasi į paveldą ir nuo balandžio, pakvietusi į pagalbą rankdarbiais besidominčią miesto bendruomenę, kuria stilizuotus tautinius kostiumus. Iki rugpjūčio mėnesio vyksiančios kūrybinės dirbtuvės dalijamos į kelias dalis: pradžia skirta pažinčiai su Klaipėdos krašto ir kitų Lietuvos regionų tautiniais kostiumais, jiems būdingomis spalvomis, raštais, ornamentika, rankdarbių technikų ypatumais, dalyvės mokosi mezgimo, nėrimo, siuvinėjimo, audinių marginimo meno.

Antrasis kūrybinių dirbtuvių etapas, skirtas tautinio kostiumo ar aksesuaro eskizų kūrimui ir įgyvendinimui, truks ilgiausiai – iki birželio pabaigos. Liepos mėnesį vyks baigiamasis etapas – meninis stilizuotų tautinių kostiumų kolekcijos „Krašto raštai“ pristatymas, kuriame Klaipėdos visuomenei ir miesto svečiams bus parodyti kūrybinės veiklos rezultatai. Kadangi praėjusiais metais Meno kieme vykusios kūrybinės dirbtuvės susilaukė daug miestiečių ir užsienio turistų dėmesio, šiais metais, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, ketinama surengti sukurtų stilizuotų tautinių kostiumų ir aksesuarų ekspoziciją.

Daugeliui tautinis kostiumas šių metų politinių įvykių kontekste įgavo šiek tiek neigiamo atspalvio. Dizainerė Sonata Žiži tam prieštarauja: „Kalbant apie liaudišką kostiumą, jo dėvėjimą ar pritaikymą šiandien, pasigirsta nuomonė, kad tai atgyvenę, nešiuolaikiška, net „kaimietiška“. Tiesos tame yra, kadangi tautinio drabužio pagrindu tapo iki XIX a. vidurio valstiečių vilkėti ir iš skrynių iškelti tradiciniai puošnūs išeiginiai drabužiai. Ypatingas jų bruožas – spalviniai deriniai, subtilus ornamento panaudojimas, juvelyrinė apdaila, unikali audimo technika ir audinių raštai. Nagrinėjant šiuos raštus, išryškėja lietuvių tautos estetinis skonis. Man pačiai šie grafiniai audinių raštai, jų atskiri elementai atrodo labai šiuolaikiškai, kai kurių kompozicijos ir grupavimas primena XX a. 7 dešimtmetyje susiformavusį optinį meną. Be to, ir šiuolaikinė mada yra atsigręžusi į praeitį, o 2017 metų tendencijos ypač siejasi su rankdarbiais ir liaudiško stiliaus pritaikymu“, – pasakoja dizainerė.

Paklausta, kodėl, užuot pasirinkusi paprastesnį kelią ir kūrusi savo kolekciją viena, Sonata Žiži įtraukia į veiklą miesto bendruomenę, dizainerė paaiškino: „Norisi keisti nusistovėjusį požiūrį į liaudišką kostiumą ir paskatinti moteris užsiimti rankdarbiais. Svajoju, kad į kūrybinių dirbtuvių procesą įsitrauktų skirtingo amžiaus moterys ir merginos, keturios kartos – mamos, dukros, anūkės ir močiutės. Daugelis moterų turi mezgimo ir siuvimo įgūdžių, gal tik dabartinis gyvenimo tempas ir didžiulė drabužių pramonės pasiūla pristabdė susidomėjimą šiais pomėgiais. Todėl norėčiau pakviesti moteris prisiminti rankų darbą, pasidalinti savo gebėjimais, o nemokančias – pakviesti viso to išmokti, susikurti individualų ir išskirtinį rūbą sau, savo sūnui ar dukrai. Susitikimai trečiadienio popietėmis gali tapti puikiu ir turiningu laiko praleidimu, pabendravimu, o rezultatai – nudžiuginti. Juolab kad kūrybinį rezultatą pačios kūrėjos ar jų atžalos turės galimybę pademonstruoti drabužių kolekcijos „Krašto raštai“ stilizuotame pristatyme. Tai gali būti nauja ir įdomi patirtis, o gal ir nauja pradžia jų asmeniniame kūrybiniame kelyje.“

Stilizuoto tautinio kostiumo kūrybinės dirbtuvės „Krašto raštai“ KKKC Meno kieme (Bažnyčių g. 4, Klaipėda) vyksta trečiadieniais 17–19 val. (užsiėmimai nemokami, daugiau informacijos el. paštu: kurgelmes@gmail.com, tel. 8 688 53518).

Kūrybinės dirbtuvės „Krašto raštai“ yra Klaipėdos miesto savivaldybės dalinai finansuojamas