2019 metų kovą Centrinės Azijos šalies sostinė buvo pervadinta į Nur Sultaną ilgamečio prezidento Nursultano Nazarbayevo (Nursultano Nazarbajevo) garbei.
Autoritarinis lyderis N. Nazarbajevas buvusią sovietinę respubliką valdė nuo 1991 metų, susikūręs aplink save asmenybės kultą, o 2019 metais netikėtai atsistatydino. Į valdžią atėjo jam ištikimas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas).
K.-J. Tokayevas palaipsniui atsiribojo nuo savo mentoriaus, pradėdamas reformas ir nustumdamas į šalį įtakingą buvusio prezidento klaną.
Prezidento atstovas spaudai Ruslanas Zheldibay (Ruslanas Želdibajus) antradienį sakė, kad pataisą dėl ankstesnio sostinės pavadinimo grąžinimo į teisės akto projektą įstatymų leidėjai įtraukė „pritarus prezidentui“.
„Kartu prezidentas įžvelgia lemiamą Nursultano Nazarbayevo vaidmenį stiprinant šiuolaikinį Kazachstano valstybingumą ir sostinės įkūrimą kaip istorinį faktą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė R. Zheldibay.
„Todėl kiti pirmojo prezidento garbei pavadinti paminklai išsaugos savo pavadinimus“, – sakė jis.
Atotrūkis tarp N. Nazarbayevo ir K.-J. Tokayevo tapo dar ryškesnis po sausį kilusių kruvinų neramumų.
N. Nazarbayevas net po atsistatydinimo išsaugojo „elbasy“ („tautos lyderio“) statusą. Šis konstitucinis statusas jam suteikė išskirtinius politikos formavimo įgaliojimus ir imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.
Tačiau po neramumų ekslyderis neteko šio statuso.
Kai kurie jo artimos aplinkos nariai buvo pašalinti iš aukštų pareigų, o vienas iš jo sūnėnų buvo suimtas už turto pasisavinimą.
Po sausio neramumų K.-J. Tokayevas taip pat yra viešai kritikavęs savo pirmtaką, sakydamas, kad N. Nazarbayevo valdymas sukūrė „turtingų žmonių sluoksnį“, nors jis taip pat gyrė savo mentorių už laimėjimus kuriant valstybę.
