Planuojama, kad palydovą iš Kalifornijoje (JAV) esančios Vandenbergo karinės bazės į orbitą iškels privačiai astronautikos bendrovei „Space X“ priklausanti raketa „Falcon-9“, pirmadienį pranešė Seulo gynybos ministerijos atstovas. Numatyta paleidimo data yra lapkričio 30 d.

Palydovą ketinama paleisti įgyvendinant projektą, kurio tikslas – sukurti nuosavų žvalgybinių palydovų, skirtų stebėti strateginius objektus Šiaurės Korėjoje ir operatyviau reaguoti į galimas grėsmes, teigiama ministerijos pranešime.

Šiuo metu Pietų Korėja iš esmės naudojasi savo sąjungininkių Jungtinių Amerikos Valstijų karinės kosminės žvalgybos duomenimis.

Per ateinančius dvejus metus Pietų Korėja planuoja į orbitą paleisti dar keturis žvalgybinius palydovus.

Abi šalys vertina Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų ir raketų programą kaip grėsmę.

Šiaurės Korėja taip pat ketina į orbitą paleisti savo pačios karinių palydovų.

Pietų Korėjos kariuomenė mano, kad Pchenjanas šiuo metu rengiasi trečią kartą pamėginti paleisti žvalgybinį palydovą. Pirmieji du šiais metais įvykę bandymai buvo nesėkmingi ir ekspertai mano, kad spalį suplanuotas startas neįvyks dėl techninių priežasčių.

Pietų Korėjai kelia nerimą, kad kito bandymo metu Šiaurės Korėja gali sulaukti pagalbos iš Rusijos, mainais už amuniciją ir ginkluotę.

Praėjusią savaitę Pietų Korėjos žiniasklaida pranešė, kad karinės pajėgos ir žvalgybos agentūros įtaria Rusiją nuo rugpjūčio pradžios gavus iki milijono artilerijos sviedinių ir kitokios karinės įrangos Ukrainos puolimui tęsti.

Taip manyti leidžia informacija, gauta stebint jūrinių konteinerių judėjimą tarp Šiaurės Korėjos Radžino ir Rusijos uostų.

Pasak G. Shotwell, kurią citavo naujienų agentūra „Reuters“, kompanija nenori, kad Ukrainos kariškiai naudotųsi „SpaceX“ technologijomis puolamiesiems veiksmams.

Kompanijos vadovė nurodė, kad sutartyje su Ukraina minimas tik „SpaceX“ įrangos naudojimas humanitariniais tikslais.

Be kitų dalykų, kompanijos terminalai padėjo aprūpinti ryšiu Ukrainos ligonines, bankus, fronto liniją.

Neįprastos išvaizdos objektas, kaip manoma, nukritęs liepos 9 dieną, praeitą savaitę buvo rastas Dalgetyje – atokioje vietovėje netoli Snieguotųjų kalnų, maždaug už 5 val. kelio į pietvakarius nuo Sidnėjaus.

„Tai buvo savotiškai jaudinama ir tuo pačiu keista“, – naujienų agentūrai AFP sakė astrofizikas Bradas Tuckeris (Bredas Takeris), apsilankęs įvykio vietoje, kai praeitą mėnesį su juo susisiekė vietos ūkininkai.

Mokslininkas sakė, kad didelė nuolauža, stirksojusi tuščiame lauke, jam atrodė panaši į kosminį monolitą, vaizduojamą mokslinės fantastikos filme „2001-ųjų kosminė odisėja“ (2001: A Space Odyssey).

„Buvo stulbinama tai pamatyti“, – pridūrė B. Tuckeris.

Australijos kosmoso agentūra patvirtino, kad rasta nuolauža yra milijardieriui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausančios „SpaceX“ paleistos raketos dalis ir rekomendavo gyventojams apie kitus potencialius radinius informuoti šią bendrovę.

„Agentūra patvirtino, kad nuolauža yra iš „SpaceX“ misijos, ir toliau palaiko ryšį su mūsų kolegomis JAV, taip pat kitomis Sandraugos dalimis ir atitinkamomis vietos tarnybomis“, – nurodė Australijos kosmoso agentūros atstovas.

B. Tuckeris sakė, kad objektas yra dalis, anksčiau atskirta nuo erdvėlaivio „Crew 1“, kuris į Žemę sugrįžo 2021 metais.

Mokslininkas sakė, kad įskriejusi į Žemės atmosferą detalė subyrėjo ir kad aplinkiniuose sklypuose taip pat buvo rasta kosminių šiukšlių, todėl tikėtina, kad jų bus aptinkama ir daugiau.

Dauguma kosminių nuolaužų nukrinta į vandenyną, bet pasaulyje sparčiai vystantis kosmoso pramonei gali padaugėti ir sausumoje nukrintančių objektų, pažymėjo B. Tuckeris.

„Turime suprasti, kad esama rizikos, jog jos kada nors gali pataikyti į gyvenamąją teritoriją – ir ką tai reiškia“, – akcentavo mokslininkas.

Australijos kosmoso agentūra nurodė dedanti pastangas sumažinti nuolaužų kritimo pavojų ir pasiūliusi spręsti šį klausimą tarptautiniu lygiu.

„Palydovinis plačiajuostis ryšys, kurį teikia „Starlink“, yra ypač vertingas regionuose, kur nepakanka antžeminės infrastruktūros, neveikia mobilusis ar šviesolaidinis ryšys“, – pranešime sako M.Skuodis.

„Space X“ anksčiau žadėjo, kad ji šias paslaugas pradės teikti kitų metų pradžioje, skelbia Susisiekimo ministerija.

Anot M. Skuodžio, „Starlink“ internetas prisidės Lietuvai įgyvendinant 2025 metų tikslą, kad visiems  gyventojams būtų suteikta galimybė naudotis ne mažesnės kaip 100 megabitų per sekundę spartos internetu.

„Kompanija mus informavo, kad artimiausiais mėnesiais galima tikėtis 100-150 megabitų per sekundę greičio, bet neilgai trukus ir interneto greitis, ir paslaugų kokybė gerės. Taigi, „kosminis“ internetas jau čia“, – teigia M. Skuodis.

Vasario mėnesį su „Space X“ atstovais vyko pirmasis nuotolinis susitikimas, kurio metu su kompanija pradėtas bendradarbiavimas. Netrukus „Space X“ šalyje įsteigė savo padalinį – bendrovę „Starlink Lithuania“.

Kanados ir JAV verslininko Elono Musko bendrovė „Space X“ šiuo metu pirmauja privačiame kosmoso sektoriuje pagal paleidžiamų palydovų skaičių bei yra viena didžiausių inovacijų kūrėjų pasaulyje.

Misijos „Crew-3“ įgula stotyje praleis šešis mėnesius ir atliks įvairius bandymus. Įgulą sudarys amerikiečiai Raja Charis, Tomas Marshburnas, Kayla Barron ir vokietis Matthiasas Maureris iš Europos kosmoso agentūros (ESA).

Pakilimas numatomas šį sekmadienį, 2 val. 21 min. vietos (9 val. 21 min. Lietuvos) laiku, iš Floridoje esančio NASA Kenedžio kosmoso skrydžių centro.

Iš ketverto kosmose prieš tai yra buvęs tik T. Marshburnas. Likę trys astronautai leisis į pirmąją savo kelionę.

Po 22 val. trukmės skrydžio astronautus nešanti kapsulė savarankiškai prisijungs prie TKS pirmadienį, 7 val. 10 min. Lietuvos laiku.

Kompanija trečiadienį rengia savo pirmą turistinį skrydį į kosmosą ir tai taip pat bus bendrai pirmas kartas, kai vien privačių asmenų įgula skris orbita aplink mūsų planetą.

Penkias valandas truksiantis misijos „Inspiration4“ startui palankus periodas prasidės 20.02 val. vietos (ketvirtadienį 3.02 val. Lietuvos) laiku.

Raketa „Falcon 9“ su kapsule „Dragon“ smaigalyje pakils iš legendinio paleidimo komplekso 39A NASA Kennedy (Kenedžio) kosmoso centre Floridoje. Iš šios starto aikštelės į Mėnulį išskrido misija „Apollo 11“.

„SpaceX“ erdvėlaivis pakils į 575 km aukštį, aukščiau nei skrieja Tarptautinė kosminė stotis (TKS).

Skrydžiui baigiantis keturi amerikiečiai nusileis vandenyne netoli Floridos krantų. Kapsulės kritimą lėtins didžiuliai parašiutai.

Už misiją sumokėjo 38 metų Jaredas Isaacmanas (Džaredas Aizekmanas), kažkada išmestas iš mokyklos ir įkūręs įmonę „Shift4 Payments“.

„SpaceX“ neskelbia, kiek jam tai atsiėjo, bet kaina gali siekti dešimtis milijonų dolerių (eurų).

„Suprantame, kaip mums pasisekė“, – antradienį trumpoje spaudos konferencijoje sakė J. Isaacmanas.

Į kelionę jis pasikvietė dar tris žmones, atrinktus konkurso būdu.

Vėžiu sirgusi 29 metų Hayley Arceneaux (Heili Arseno) yra gydytojo asistentė ir bus jauniausias orbitoje pabuvojęs amerikietis, taip pat pirmasis į kosmosą nuskridęs žmogus su protezu. Titano strypu yra pakeista dalis jos šlaunikaulio.

42 metų Chrisas Sembroski (Krisas Sembroskis) anksčiau dirbo JAV oro pajėgose, o dabar – aviacijos industrijoje.

51 metų geologijos profesorė Sian Proctor (Sian Proktor) 2009-aisiais tik per plauką nebuvo atrinkta į NASA astronautus. Ji bus tik ketvirtoji moteris afroamerikietė, skrisianti į kosmosą.

Fizinis rengimas

Iniciatyvos deklaruojamas tikslas – pasiekti kosmoso demokratizavimo lūžį, įrodant, kad kosmosas yra prieinamas žmonėms, kurie kruopščiai neatrenkami astronauto darbui ir daugelį metų jam nerengiami.

„SpaceX“ tai yra ne kas kita, kaip pirmas žingsnis link žmonijos gyvenimo keliose planetose – bendrovės įkūrėjo Elono Musko (Ilono Masko) galutinės vizijos.

Kosmose bus analizuojami įgulos narių biologiniai duomenys, įskaitant širdies ritmą bei miego kokybę, taip pat kognityviniai gebėjimai.

Prieš kelionę ir po jos įgulai taip pat bus atliekami tyrimai, siekiant įvertinti buvimo kosmose poveikį organizmui. Šių astronautų rengimas truko tik apie pusmetį.

Skrydis turėtų vykti visiškai automatizuotai, tačiau „SpaceX“ apmokė įgulą perimti valdymą susiklosčius avarinei situacijai.

Be to, buvo išbandytos įgulos narių fizinės jėgos – kartu jie įkopė į apsnigto 3 km aukščio Maunt Renyro kalno viršūnę JAV šiaurės vakaruose.

Jie taip pat treniravosi dirbtinę trauką sukeliančioje centrifugoje ir per skrydžius reaktyviniais lėktuvais.

Šia misija siekiama ne tik įgyvendinti „SpaceX“ ambicijas, bet ir surinkti 200 mln. dolerių (170 mln. eurų) Memfyje įsikūrusiai Šv. Judo Tado vaikų tyrimų ligoninei.

H. Arceneaux toje įstaigoje gydėsi vaikystėje, o dabar ten dirba.

Įgula su savimi pasiims įvairių daiktų, kurie labdaros tikslais bus parduoti aukcione – ukulelę, 30 kg apynių, skirtų kosminiam alui daryti, keletą nepakeičiamų žetonų (NFT).

Kosminis turizmas

Šis kosminis nuotykis vainikuoja vasarą, paženklintą milijardierių Richardo Bransono (Ričardo Bransono) ir Jeffo Bezoso (Džefo Bezoso) lenktynių.

Pirmasis suborbitinį skrydį į kosmosą liepos 11 dieną atliko bendrovės „Virgin Galactic“ įkūrėjas R. Bransonas, o po devynių dienų jo sėkmę atkartojo ir kompanijos „Blue Origin“ vadovas J. Bezosas.

Tačiau tie skrydžiai suteikė galimybę vos kelioms minutėms patirti nesvarumo būseną. „SpaceX“ misija yra kur kas ambicingesnė.

Tai bus jau ketvirtoji E. Musko bendrovės, lig šiol pasiuntusios į TKS 10 astronautų, pilotuojama misija.

„SpaceX“ jau rengia būsimas turizmo misijas; viena iš jų įvyks jau ateinančiais metais, kai bus surengtas turistinis skrydis į TKS.

Anot Mariaus Skuodžio, bendrovė į Lietuvą buvo pakviesta per susitikimą vasarį, su ja susisiekti padėjo šalies verslo bendruomenė.

„Susitikę pakvietėme juos („SpaceX“ – BNS) kuo greičiau atvykti į Lietuvą. Džiaugiuosi, kad pataikėme į kompanijos plėtros strategiją. Jie rinkosi, į kurią lokaciją keliauti ir plėstis. Tie sprendimai per keletą mėnesių realizavosi į tai, ką turime šiandien, įsteigtą kompaniją“, – feisbuke transliuotame komentare sakė M. Skuodis.

Anot jo, „SpaceX“ palydovinio interneto paslaugos „Starlink“ pritraukimas į Lietuvą prisideda prie inovatyvių paslaugų plėtros, ateityje iš „SpaceX“ Lietuvoje „galime tikėtis kažko daugiau“.

„Kalbame apie kompanijos atidarymą, natūralu – kuo daugiau Amerikos kompanijų Lietuvoje, tuo mums visiems geriau“, – teigė jis.

„Antras dalykas, ar galime tikėtis kažko daugiau? Taip, galime, bet tuos sprendimus priims kompanija, ir tai priklausys nuo mūsų aktyvumo ir to, ką galime pasiūlyti“, – tvirtino M. Skuodis.

Anot jo, tikimasi, kad „Starlink“ Lietuvoje atsiras kuo greičiau, tačiau ministras pabrėžė, kad palydovinis ryšys tikrai nepakeis 4G ir 5G mobiliojo ryšio, nes „Starlink“ yra labiau į atokias vietoves orientuota technologija.

„Faktas, kad technologijos greitai vystosi ir galbūt mes turėsime visiškai kitokias paslaugas iš „Starlinko“, apie kurias dar šiandien nekalbame“, – sakė ministerijos vadovas.

Penktadienį BNS pranešė, kad Lietuvoje įsteigta bendrovė „Starlink Lithuania“. „Starlink“ yra „SpaceX“ dirbtinių žemės palydovų sistemos projektas.

M. Skuodis anksčiau yra sakęs, kad Lietuva galėtų būti tiltu palydovinio interneto plėtrai Baltijos šalių ir viso regiono rinkose.

Ūkio savininkas, nenorintis, kad jo vardas būtų minimas, aptiko nukritusią detalę, kuri paliko „keturių colių įdubimą žemėje“, savo sklype praėjusį savaitgalį ir paskambino policijai. Pirmadienį pas jį atvyko vietos policijos seržantas. „Žinoma, nei nuosavybės savininkas, nei seržantas nėra raketų specialistai, bet, turėdami omenyje tai, kas vyko prieš kelias dienas, jie nusprendė, kad tai gali būti nuolaužos po „Falcon 9“ paleidimo“, – komentavo radinį Granto apygardos šerifo biuro atstovas Kyle`as Foremanas.

Seržantas paskambino bendrovei „SpaceX“, kurios atstovai patvirtino, kad nuolauža, ko gera, tikrai priklauso jiems, ir nusiuntė darbuotojų jos paimti. Pasak portalo, „SpaceX“ neatsakė į prašymą pakomentuoti incidentą.

Anot vietos pareigūnų, aukšto slėgio rezervuaras su kompozitiniu apvalkalu nukrito suirus antrajai „Falcon 9“ pakopai virš Oregono ir Vašingtono valstijų kovo 26 d.

Harvardo-Smitsono astrofizikos centro mokslininkas Jonathanas McDowellas stebėjo antrąją pakopą. Pasak astrofiziko, jos sugrįžimas nebuvo netikėtas, bet laikas ir vieta buvo staigmena. „Šiek tiek keista, kad pakopa nepaliko orbitos kontroliuojama dar kovo 4 d. Atrodo, kad kažkas vyko ne taip, bet „SpaceX“ nieko apie tai nepranešė“, – pareiškė J. McDowellas.

Daugelis Vašingtono valstijos gyventojų kovo 26 d. galėjo matyti švytėjimą danguje, kai tankiuosiuose atmosferos sluoksniuose sudegė nešančiosios raketos „Falcon 9“ antrosios pakopos dalys. Šią raketą kovo 4 d. paleido kompanija „SpaceX“, kad išvestų į orbitą 60 mikropalydovų „Starlink“.

Į TKS išskrido du NASA astronautai – 49 metų Bobas Behnkenas (Bobas Benkenas) ir 53 metų Dougas Hurley (Dagas Herlis).

„Uždekim šią žvakę“, – prieš pat įsijungiant raketos varikliams ištarė D. Hurley. Jis pakartojo žodžius, ištartus pirmojo JAV astronauto Alano Shepardo (Alano Šepardo) prieš jo skrydį 1961 metais.

Dviejų pakopų nešančioji raketa „Falcon 9“ 15 val. 22 min. Rytų pakrantės (22 val. 22 min. Lietuvos) laiku pakilo nuo Kennedy (Kenedžio) kosminiame centre esančios istorinės aikštelės 39A, nuo kurios 1969 metais istoriniam skrydžiui į Mėnulį pakilo Neilas Armstrongas (Nilas Armstrongas) ir kiti du astronautai per misiją „Apollo 11“.

„Amerika startavo!“ – paskelbė pranešėjas per NASA tiesioginę vaizdo transliaciją.

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) stebėjo kylančią raketą, atskridę lėktuvu „Air Force One“ į kosminį centrą Floridos Kanaveralo kyšulyje.

D. Trumpas pareiškė, kad tai buvo „iš tiesų kažkas ypatinga“.

„Tikras talentas – niekas to nedaro kaip mes“, – kalbėjo jis.

Misija, pavadinta „Demo-2“, tapo pirmuoju nuo 2011 metų pilotuojamu skrydžiu, surengtu iš JAV teritorijos. Be to, jis yra pirmasis pilotuojamas kosminis skrydis, surengtas privačios bendrovės.

Ši misija laikoma itin svarbiu žingsniu, Jungtinėms Valstijoms siekiant nutraukti priklausomybę nuo Rusijos erdvėlaivių, skraidinančių įgulų narius į TKS ir iš jos.

Trečiadienį turėjęs įvykti raketos „Falcon 9“ ir jos nešamo erdvėlaivio „Crew Dragon“ startas paskutinę minutę buvo atšauktas dėl nepalankių orų, bet ir šeštadienį sinoptikai prognozavo 50 proc. tikimybę, kad skrydį teks vėl nukelti.

Vis dėlto nuogąstavimai neišsipildė – raketa startavo sėkmingai, o praėjus kiek daugiau nei 9 min. „Falcon“ daugkartinio naudojimo pirmoji pakopa sklandžiai nusileido ant Atlanto vandenyne plaukiojančios baržos „Of Course I Still Love You“ platformos. Kiek vėliau kosminė kapsulė atsiskyrė nuo raketos antrosios pakopos, sėkmingai įskriejusi į numatytą orbitą apie 450 km aukštyje virš Žemės.

Planuojama, kad kapsulė susijungs su TKS praėjus apie 19 valandų po starto.

Skrydis „Demo-2“ yra paskutinysis „SpaceX“ pilotuojamųjų skrydžių sistemos bandymas, per kurį bus patikrintos kapsulės „Crew Dragon“, nešančiosios raketos „Falcon 9“, starto aikštelės ir bendrovės operacijų galimybės. Per šią misiją B. Behnkenas ir D. Hurley, kartu su „SpaceX“ skrydžio dispečeriais tikrins kapsulės sistemų darbą, manevrinių variklių veiklą, automatinio susijungimo su TKS galimybes ir kitas operacijas.

Nuo 2011 metų, kai buvo užbaigta daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ programa, JAV astronautai į Tarptautinę kosminę stotį buvo skraidinami Rusijos erdvėlaiviais „Sojuz“.

NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas) anksčiau šią savaitę atkreipė dėmesį, kad ši nauja kosminių skrydžių programa Jungtinėms Valstijoms bus viso labo penktoji.

Be to, tai pirmoji programa, įgyvendinama kaip valstybinio ir privačiojo sektorių partnerystė: bendrovė „SpaceX“ gamina kapsules „Crew Dragon“, o „Boeing“ – savo sukurtus erdvėlaivius „Starliner“.

Kad sumažintų biudžeto lėšų eikvojimą, NASA finansavo erdvėlaivių konstravimą, bet pasirašė sutartis su minėtomis bendrovėmis dėl šešių pilotuojamų skrydžių į TKS ir iš jos.

Šeštadienio startas skyrėsi nuo ankstesnių, nes dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos jo negalės stebėti įprastos gausios žiūrovų minios.

Abu astronautai nuo gegužės 13-osios buvo izoliuoti, siekiant apsaugoti naujuosius ir jau dirbančius TKS įgulos narius nuo užsikrėtimo naujuoju koronavirusu.

NASA šiuo metu patiria spaudimą, D. Trumpui iškėlus uždavinį iki 2024 metų sugrąžinti amerikiečius astronautus į Mėnulį.

Agentūros pilotuojamų skrydžių programos vadovas Dougas Loverro (Dagas Loveras) antradienį netikėtai atsistatydino, praėjus vos pusmečiui nuo darbo pradžios. Manoma, kad šis žingsnis susijęs su pirkimais, įgyvendinant naująją skrydžių į Mėnulį programą „Artemis“.

Trečiadienį turėjęs įvykti raketos „Falcon 9“ ir jos nešamo erdvėlaivio „Crew Dragon“ startas paskutinę minutę buvo atšauktas dėl nepalankių orų, bet ir šeštadienį sinoptikai prognozavo 50 proc. tikimybę, kad skrydį teks vėl nukelti.

Misija, pavadinta „Demo-2“, turi tapti pirmuoju nuo 2011 metų pilotuojamu skrydžiu, surengtu iš JAV teritorijos. Be to, tai būtų pirmasis pilotuojamas kosminis skrydis, surengtas privačios bendrovės.

Ši misija laikoma itin svarbiu žingsniu, Jungtinėms Valstijoms siekiant nutraukti priklausomybę nuo Rusijos erdvėlaivių, skraidinančių įgulų narius į TKS ir iš jos.

Jeigu viskas klosis kaip suplanuota, „SpaceX“ raketa startuos 15 val. 22 min. Rytų pakrantės (22 val. 22 min. Lietuvos) laiku.

Astronautai Dougas Hurley (Dagas Herlis) ir Bobas Behnkenas (Bobas Benkenas) padedant techniniams darbuotojams apsivilko baltos ir juodos spalvos skafandrus.

Prieš išvažiuodamas į starto aikštelę B. Behnkenas pavaizdavo apkabinantis savo šešiametį sūnų Theo (Teo) ir paklausė: „Klausysi mamytės ir palengvinsi jai gyvenimą?“

Tuo metu D. Hurley pasiuntė oro bučinius savo 10-mečiam sūnui ir žmonai.

„SpaceX“ ir NASA stebi orus ne vien Kennedy kosmoso centro apylinkėse ir palei visą JAV Rytų pakrantę ir Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje iki pat Airijos. Vėjo greitis ir bangų aukštis turi neviršyti nustatytų ribų, jeigu įvyktų koks nors netikėtumas ir kapsulei tektų avariniu būdu nusileisti.

Pagal planą „Crew Dragon“ turėtų pasiekti TKS praėjus 19 valandų po starto.

Jeigu startas būtų vėl atšauktas, kitas skrydžiui tinkamas laikas, lemiamas TKS padėties starto aikštelės atžvilgiu, bus sekmadienį 15 val. (22 valandą). Be to, tuo metu prognozuojami palankesni orai.

Dviejų pakopų nešančioji raketa „Falcon 9“ pakils nuo istorinės aikštelės 39A, nuo kurios 1969 metais istoriniam skrydžiui į Mėnulį pakilo Neilas Armstrongas (Nilas Armstrongas) ir kiti du astronautai per misiją „Apollo 11“.

NASA stengiasi atgaivinti 7-ojo dešimtmečio amerikiečių žavėjimąsi kosminiais skrydžiais, planuodama grąžinti JAV astronautus į Mėnulį, o vėliau surengti pilotuojamą skrydį į Marsą.

„SpaceX“ kapsulės skrydis turėtų įvykti nepaisant suvaržymų dėl koronaviruso pandemijos, privertusios erdvėlaivio įgulą ilgiau kaip dvi savaites laikyti karantine.

NASA ragino žiūrovus nesirinkti Kokou Biče, tradicinėje raketų startų stebėjimo vietoje, bet trečiadienį šie perspėjimai daugeliui kosmoso entuziastų buvo nė motais.

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), atskridęs į Floridą stebėti ankstesnio mėginimo paleisti raketą, kaip tikimasi, dalyvaus ir šį kartą.