– Iš tiesų deklaracijos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemas jau pradėjo kristi ir šiuo laiku daugiau kaip pusė milijono žmonių yra pateikusių deklaracijas. Galime įvardinti, kas privalo pateikti deklaracijas – tai vykdantys individualią veiklą, pardavę nekilnojamąjį turtą, kuris išlaikytas trumpiau nei 10 metų arba automobilį, kurį turėjo mažiau ne trejus metus. Valstybės tarnautojai, politikai taip pat privalo pateikti deklaracijas, taip pat ir jų šeimų nariai. Dar tie žmonės, kurie metų eigoje pasinaudojo didesniu neapmokestinamų pajamų dydžiu. Tai susidaro aplinkybės, kai žmogus dirba ne vienoj darbovietėj, jeigu metų eigoje turėjo „Sodros“ išmokas ir dar keletas atvejų. Visus tuos dalykus pradėjęs deklaruoti žmogus gali matyti jam parengtoje deklaracijoje mūsų dabartiniame vedlyje. Dar visa eilė žmonių teikia deklaracijas su intencija susigrąžinti pajamų mokestį. Tarkim, iš dabartinių daugiau kaip pusės milijono, daugiau kaip 400 tūkst. yra tų žmonių, kurie pateikė, kad susigrąžintų pinigus.

– Už ką galima susigrąžinti pinigus?

– Tie susigrąžinami pinigai yra dalis sumokėtų gyventojų pajamų mokesčių. Susigrąžinti gali žmonės, kurie metų eigoje mokėjo už savo, vaikų ar sutuoktinių mokslus, kurie mokėjo gyvybės draudimo fondus, kurie mokėjo trečiosios pakopos pensijų fondus arba kurie metų eigoje pasinaudojo per mažu neapmokestinamų pajamų dydžiu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tikrai atsiras klausiančių, ar dar galima pildyti popierines deklaracijas?

– Popierinių deklaracijų neturime jau praktiškai nuo vedlio gyvavimo laikų, jau kelinti metai. Kadangi čia į sistemą sukeliami duomenys ir žingsnis po žingsnio ten reikia užpildyti.

– Bet jeigu vis tiek neaišku?

– O jeigu neaišku, tai reikia kreiptis pagalbos. Ir tie variantai yra. Pasiskambinus telefonu klientams pagelbstime, o esant sudėtingesniam reikalui – registruotis tiesiogiai į konkrečius VMI punktus.

– Kartu su deklaravimo pradžia suaktyvėjo ir sukčiai. Ir jie naudojasi šiuo deklaravimu ir siunčia gyventojams įvairias žinutes, kuriose parašyta, kad čia dėl deklaravimo ir liepia paspausti nuorodą. O paspaudus gali pakliūti ant sukčių kabliuko. Ką jūs galit pasakyti gyventojams?

– Taip, deklaravimo laikotarpiu pastebim, kad mūsų klientų atžvilgiu sukčiai savo veiksmus taip pat suaktyvina. Ką reikia žinoti? Pirmiausiai, VMI puslapyje yra labai aiškiai įvardinta, ką reikėtų daryti, gavus neaiškią žinutę. Ir kitas dalykas, tiesiog neatidarinėti nuorodų. VMI aktyvių nuorodų nesiunčia. Bet kokią informaciją, liečiančią žmogų ir VMI, visada kiekvienas gali rasti savo paskyroje, ten reikia žiūrėti. Dar svarbu įvardinti, kad klientai dalijasi žiniomis, gavę kokias nors mažiau aiškias žinutes. Ir tada mes tikrai publikuojam savo socialiniuose tinkluose tuos pavyzdžius. Labai smagu, kad gavę neaiškias žinutes kreipiasi ir taip galim užkardyti tokią sukčiautojų veiklą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė Stasė Aliukonytė-Šnirienė primena, kokie asmenys, prasidėjus antrajam pajamų deklaravimo etapui, gali deklaruoti pajamas.

„Kas turi deklaruoti? Tai pirmiausia individualią veiklą vykdantys žmonės. (...) Toliau deklaruoti reikia žmonėms, kuriems metų eigoje buvo pritaikytas per didelis neapmokestinamųjų pajamų dydis, žmonėms, kurie yra pardavę 2019 metais automobilį, neišlaikę 3 metus nekilnojamojo turto objektą, išlaikę mažiau kaip 10 metų. Žmonės, kurie yra gavę dovanų ne iš šeimos narių ir jų suma daugiau nei 2,5 tūkst. Tie, kurie palūkanų gavo daugiau nei 500 eurų ir, žinoma, deklaruoti kviečiame žmones, kuriems yra galimybė susigrąžinti didesnes ar mažesnes pinigų sumas“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje Vyriausybėje sakė VMI atstovė.

Ji akcentavo, kad šiemet už 2019 metais patirtas išlaidas už būsto, automobilių remontą, mažamečių vaikų priežiūrą žmonės taip pat galės susigrąžinti pinigų sumas.

„Visas deklaravimas, kaip žinoma, pratęstas iki liepos 1 dienos, vadinasi, sumokėjimas taip pat“, – pridūrė VMI atstovė.

„Iki liepos 1 dienos kviečiame visus pateikti paramos prašymus labdaros organizacijoms, pasirinktoms partijoms ar profsąjungoms“, – sakė ji.

Nuo praėjusio trečiadienio deklaruoti gali savarankiškai dirbantieji, primena ELTA.

Kaip anksčiau sakė S. Aliukonytė-Šnirienė, kaip ir kasmet, deklaruojančiųjų savo pajamas šiemet bus daugiau nei 1 mln.

Konferencijos vaizdo įrašas:

„Šiemet deklaruojame kitaip, vedlio pagalba, o ankstesnių pilkųjų formų nebeturime. Siekiame, kad kiekvienam būtų paprasta ir aišku. Esminė tokio deklaravimo aplinkybė yra ta, kad eidami žingsnis po žingsnio, prisijungę prie e.sistemos savo aplinkoje, atsakydami į pateiktus klausime, užpildome ir tokiu būdu pateiksime deklaracijas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Nuo trečiadienio praėjusių metų pajamas jau gali deklaruoti individualia veikla užsiimantys gyventojai. Likusieji jas galės deklaruoti nuo balandžio 22 dienos.

VMI atstovės teigimu, jei deklaravimo metu iškils sunkumų, į VMI specialistus galima kreiptis telefonu.

Nespėjus laiku pateikti deklaracijų žmonėms, kurių veikla buvo apribota dėl koronaviruso, dar du mėnesius po ekstremalios situacijos pabaigos VMI iš jų neišieškos delspinigių.

Kaip praėjusią savaitę sakė VMI vadovė Edita Janušienė, pajamas pirmiausia leidžiama deklaruoti individualia veikla užsiimantiems mokesčių mokėtojams, nes karantino metu nemažai jų yra pasiėmę nedarbingumo pažymėjimus.

Dėl koronaviruso paskelbto karantino šiemet pajamų deklaravimas baigsis liepos 1 dieną. Šiuo metu VMI gyventojus konsultuoja tik telefonu.

Iki liepos 1 dienos tai pat bus galima teikti prašymus skirti 2 proc. pajamų mokesčio dalį organizacijoms, politinėms partijoms bei profsąjungoms.

Tuo metu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) grąžinimo terminas nesikeičia – gyventojams, kurie bus teisingai užpildę deklaracijas, GPM permokos bus grąžintos iki liepos 31 dienos.

Paprastai deklaravimas prasidėdavo apie kovo vidurį, o baigdavosi gegužės 2 dieną.

Šiemet, kaip ir kasmet, pajamas deklaruos daugiau kaip milijonas gyventojų.

Mokesčių inspekcija primena, kad pirmadienio vidurnaktį baigiasi terminas, iki kada privalu sumokėti žemės mokestį, negaunant už vėlavimą taikomų sankcijų. Jau nuo antradienio bus skaičiuojami 0,3 proc. delspinigiai.

Žemės mokestis, jau keleri metai, skaičiuojamas pagal sklypo vidutinę rinkos vertę. Tačiau iki kitų metų vis dar taikomas pereinamasis laikotarpis: šiemet reikia mokėti 40 proc. sumažintą žemės mokestį, kitąmet – 20 proc. mažesnį, o jau 2017-aisiais teks mokėti visą priskaičiuotą žemės mokestį. Patį žemės mokesčio dydį nustato savivaldybės, jis gali svyruoti nuo 0,1 iki 4 proc.

Šiemet žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 27 mln. eurų, iš jų apie 4 mln. eurų – verslas.

„Yra jau sumokėta beveik 19 mln. Eur. Tai – pažangesnis, geresnis mokėjimas nei ankstesniais metais“, – atskleidė VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Iš viso yra beveik milijonas žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka trečdaliu mažiau gyventojų ir įmonių. Nuo pernai nesumokėto žemės mokesčio suma siekia beveik 1,5 mln. eur, drausmingiausiai žemės mokestį moka verslas.

„Gyventojams, o ir juridiniams asmenims, kurie turi nuosavybės teises į žemę, sumokėti mokestį reikia pirmadienį, nes tiems, kurie sumokės rytoj ar poryt, už kiekvieną dieną bus skaičiuojami delspinigiai – 0,03 proc. už kiekvieną dieną“, – perspėjo S. Aliukonytė-Šnirienė.

Jau keleri metai žemės mokestį turi mokėti ir daugiabučių gyventojai, jei po jų namu esanti žemė priskirta jų nuosavybei. Tokį mokestį iš daugiabučių renka daugiau nei pusė savivaldybių ir visi didieji miestai. Mažiausiai tenka mokėti Klaipėdos ir Šiaulių miestų bei rajonų, Širvintų rajono daugiabučių gyventojams. Daugiausiai už žemę po daugiabučiais tenka mokėti Tauragės, Skuodo,  Pakruojo ir Anykščių rajono gyventojams.

Beje, nesutinkantys su jų sklypui nustatyta žemės verte gali kreiptis į Registrų centrą, kad būtų atliktas žemės vertės perskaičiavimas, tačiau, centro duomenimis, sulaukiama vos vieno kito prašymo tą padaryti.

Valstybinė mokesčių inspekcija už užmaršius verslininkus suformuos 6,66 mln. eurų pelno mokesčio prievolių už 2013 ir 2014 metus. Už šiuos pinigus būtų galima išasfaltuoti apie 50 km žvyrkelio.

2015 m. spalio 26 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI) informuoja, kad mokesčių mokėtojus, nepateikusius Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204, jau pasiekė VMI priminimai apie mokestinės prievolės įvykdymo būtinumą.

„Vėluojančių laiku deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį kiekvienais metais mažėja: pernai už 2013 metus užmiršusių laiku pateikti pelno mokesčio deklaracijas buvo beveik 13 tūkstančių. Šiemet už 2013 ir 2014 metus turime tik 3,6 tūkstančius mokesčių mokėtojų, kurie biudžetui skolingi 6,66 mln. eurų pelno mokesčio",- teigia Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, ragindama įmonių vadovus, dar nepateikusius minėtos deklaracijos, suskubti tai padaryti artimiausiu metu ir, jei susidaręs mokėtinas pelno mokestis, jį sumokėti. Kaip teigia departamento direktorė, suformuota pakaitinė deklaracija neatleidžia įmonės nuo būtinybės pateikti tikslią Pelno mokesčio deklaraciją, o VMI turi teisę pradėti delspinigių, atsiradusių dėl laiku nesumokėto mokesčio, išieškojimą.

Pakaitinės pelno mokesčio deklaracijos formuojamos pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos to mokesčio deklaracijos, kurioje mokesčių mokėtojas deklaravo mokėtiną mokesčio sumą, duomenis. Jos formuojamos tik tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos.

VMI primena, kad savarankiškai aktualią informaciją mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti adresu www.vmi.lt. Pasikonsultuoti su VMI specialistais mokesčių klausimais galima paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus.

Vėluojančiųjų pateikti Pelno mokesčio deklaracijas skaičius ir sumos litais
(suformuota už laikotarpį, kai cirkuliavo litas, o ne euras)

Tarp šiemet gavusiųjų žemės mokesčio deklaraciją gausesnės gretos tų, kurie gyvena daugiabučiuose. Nors jiems priskaičiuotas mokestis nesiekia kelių dešimčių litų, ateityje jis gali dar išaugti. Projektų vystytojai ragina valdžią įvesti vieningą nekilnojamojo turto mokestį, o ne skaičiuoti atskirus – nekilnojamojo, o po to ir žemės mokesčius.

Sostinės Perkūnkiemio rajone – keletas namų, kurie išdygo ant vystytojų įsigytos, bet nenuomojamos žemės. Daugiabutį perdavus gyventojams, padalyta ir visiems daugiabučio gyventojams tekusi žemė po juo. Atsirado ir prievolė mokėti žemės mokestį.

Tačiau mokėtojų skaičius kinta. Pernai pakoregavus įstatymą, mokestis imtas skaičiuoti nuo rinkos vertės, tačiau įvestas pereinamasis laikotarpis – iki 2017-ųjų apskaičiuojant žemės mokestį mažinama jos vertė. Keičiantis žemės vertei, ankstesniais metais mokesčio nemokėjęs asmuo šiemet gali tapti mokėtoju.

„Galėčiau duoti pavyzdį apie vieną daugiabučio namą Perkūnkiemyje [...] Pernai buvo suskaičiuota žemės mokestis 112 savininkų, šiemet – 132, mokesčio suma vieniems yra 5 litai, kitiems – 11 arba 29 litai. Jau didesnis skaičius daugiabučių gyventojų, kuriems pateiktos deklaracijos sumokėjimui“, – aiškina VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Pagal gyvenamą savivaldybę žemės mokestis varijuoja nuo vienos šimtosios iki 4 procentų rinkos vertės. Ją nustato Registrų centras, o mokesčio tarifą – savivaldybė. Preliminariai skaičiuojama, kad daugiabučiuose gyvenančių žemės mokėtojų galėtų būti apie 10–15 tūkstančių. Pasinaudodama ES pinigais inspekcija sistemas sutvarkė taip, kad kiekvieną mokėtoją pasiekia tik jam skirta deklaracija.

„Mokesčių mokėtojai, užėję į „Mano VMI“, ras jiems jau suskaičiuotą prievolę, tą vieną galutinį skaičių, kuris reiškia, kiek reikia žemės mokesčio sumokėti“, – sako S. Aliukonytė-Šnirienė.

Tačiau daugiabučių statytojai valdžią ragina įvesti vieningą mokestį, o ne jį skaičiuoti pagal turimą turto ar žemės lopinėlį.

„Visą laiką pastato vertė bus žemės vertė, nori to ar ne, visą laiką bus skaičiuojama, ar namas Vilniuje stovi centre ar kažkur laukuose, pagal dabartinį apmokestinimą tu sumoki 2 kartus. Už žemę su pastatu, o paskui už žemę. Sureguliavus tokį teisinį kazusą, atsirastų daugiau aiškumo“, – sako Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Žemės mokestis šiemet apskaičiuotas beveik milijonui asmenų, o realiai teks mokėti beveik 700 tūkstančių, mokestį būtina sumokėti iki lapkričio 17 dienos.

Norint 2 procentus nuo pajamų mokesčio skirti tam tikrai įstaigai, būtina deklaravimo sistemoje teisingai nurodyti paramos gavėjo kodą, pabrėžia Stasė Aliukonytė-Šnirienė, Mokesčių inspekcijos Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorė.

Gyventojai, norėdami skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio viešosioms įstaigoms ir fondams, iki gegužės 2 dienos turi pateikti tinkamai užpildytus prašymus Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iki 1 procento taip pat galima skirti politinėms partijoms. Papildomai prašymo teikti nereikia tiems, kurie praėjusiais metais paramą skyrė tam pačiam paramos gavėjui ar politinei partijai keleriems metams į priekį. Skiriamą paramą gyventojas gali skaidyti, pavyzdžiui, dviem viešosioms įstaigoms skirti po 1 proc.

– Liko mažiau nei mėnuo, kai galima skirti paramą. Ar jau daug sulaukėte paraiškų, ar visi tai atideda paskutinei dienai?

– Šiuo metu yra pateikta labai nedaug prašymų. Kaip tik norėčiau paraginti susirūpinti tuo, sužinoti paramos gavėjo kodą.

– Ar galima skirti 2 proc., jei praėjusiais metais ne kiekvieną mėnesį žmogus turėjo pajamų?

– Tas kiekvieno mėnesio nuoseklumas nėra svarbus. Svarbiausias dalykas, kad metų eigoje gyventojas būtų mokėjęs mokesčius arba darbdavys už jį būtų suskaičiavęs ir sumokėjęs mokesčius į biudžetą.

– Jeigu žmogus uždirba vidutinę algą, kokia suma yra tie du procentai?

– Kiekvienas gali tai labai nesunkiai paskaičiuoti, kadangi darbdavys pateikia skaičiuokles, ir kiekvienas gyventojas gali matyti, kiek iš jo atlyginimo yra suskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio. Nuo šito sumokėto į biudžetą pajamų mokesčio yra skaičiuojami 2 proc. Kokia alga, kiek sumokėta mokesčių, nuo to skaičiuojami 2 proc. Kiekvienam individualiai. Praėjusiais metais esame paskaičiavę, kad vidutiniškai buvo paaukota per 40 mln. litų. Vidutiniškai nuo vieno parėmusiojo susidaro apie 100 litų.

– Jei žmogus turi individualios veiklos pažymą, ar iš jo mokesčiams sumokamos sumos taip pat yra kažkur skiriami 2 proc.? Ar deklaruojant internetu galima juos kažkur paskirti?

– Jei gyventojas dirba pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, vadinasi, jis sumoka gyventojų pajamų mokestį. Nuo sumokėtų sumų pagal pateiktą prašymą antroje metų pusėje pradedami skaičiuoti ir atiduodami pinigai paramos gavėjams.

– Kaip žmonėms pasirinkti, kam skirti tuos 2 procentus?

– Šis apsisprendimas yra absoliučiai individualus. O kad savo prašymą Mokesčių inspekcijai pateiktų teisingai, reikia prašymo formoje teisingai nurodyti paramos gavėjo kodą. Jį galima sužinoti Mokesčių inspekcijos puslapyje ir netgi tose institucijose, su kuriomis gyventojai turi reikalų: mokyklos, darželiai ir t. t. Tik nereikia ten pildyti popierinių prašymų ir palikti juos pluoštais, kad būtų išsiunčiami, kadangi jie bus grąžinti atgal. Ir, deja, dabar jau tą darome. Šiemet jau yra 280 paramos gavėjų prašymai grąžinti dėl netinkamo pateikimo saugumo prasme. O žinant paramos gavėjo kodą, elektroninėje deklaravimo sistemoje tai labai nesudėtinga padaryti.

– Mokesčių inspekcija taip pat pažymi, kad paramos gavėjai negali daryti jokio spaudimo potencialiems teikėjams, reikalauti pildyti popierinių prašymų, kuriuose žmogus nurodytų, pavyzdžiui, asmens kodą. Ką dar žmonėms žinoti prieš tai, kol jie apsisprendžia, kam skirti 2 arba 1 procentą?

– Mes paramos gavėjų kažkaip paveikti negalime, tik apeliuojame į tai, kad jie teisingai atliktų savo reklamą, kad juos pagrįstai ir teisingai paremtų. Svarbiausias dalykas, kad jie skleistų savo kodą, kad gyventojai teisingai nurodytų deklaravimo sistemoje. Praėjusios savaitės antroje pusėje mes daugiau kaip 20 tūkst. paramos gavėjų išsiuntėme individualius prašymus, kad jie tai darytų korektiškai.

– Gavėjai nežino, iš kur jie gauna pinigus. Ar galima padaryti, kad gavėjai žinotų, iš ko jie gavo paramą?

– Mokesčių inspekcija neturi teisės skelbti tokių duomenų. Kiekvienas skyręs tuos 2 proc. vėliau gauna žinią, ar jo prašymas išpildytas. Todėl manyti, kad tai bus kažkaip netinkamai atlikta, nėra pagrindo.