Šiuo metu centre vyksta vidaus įrangos, baldų, ekspozicijos detalių montavimo, įrengimo ir kiti darbai.

„Mūsų siekiamybė – kad pasaulinio lygio, solidus, modernus „Stasys Museum“ taptų miesto simboliu, kuriame lankytųsi ne tik šalies gyventojai, bet ir iš užsienio atvykę svečiai, jau greitai virs realybe. Panevėžyje įsikūrę stiprias tradicijas turinčios kultūros institucijos, tad net neabejoju, kad muziejus dar labiau sustiprins šį kultūrinį vyksmą“, – sako Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Kaip skelbiama, Stasio Eidrigevičiaus kūryba atsiskleidžia visame objekte. Pastato erdvinis vaizdas yra menininko išreikštas trijų žodžių raktas: paprastumas, logika ir fantazija. Remiantis šiomis dedamosiomis sukurtas tiek muziejaus eksterjeras, tiek interjeras.

Mūsų siekiamybė – kad pasaulinio lygio, solidus, modernus „Stasys Museum“ taptų miesto simboliu.

„Stasys Museum“ vidaus erdvės buvo planuojamos sekant pasaulinių multifunkcinių menų centrų tendencijas, suformuota ne tik patalpų įvairovė, bet ir galimybė jas transformuoti. Daugiau nei 3700 kv. metrų ploto pastate bus eksponuojama ne tik menininko, kūrėjo Stasio Eidrigevičiaus dovanota miestui kūrinių kolekcija, bet ir kita modernioji ir šiuolaikinė Lietuvos bei užsienio menininkų kūryba.

Anot savivaldybės, pastatą sudaro keturi antžeminiai ir vienas rūsio aukštas, kuriame įrengtas vestibiulis, moderni meno kūrinių saugykla, įvairios ūkinės paskirties zonos, automobilių stovėjimo aikštelė.

Pirmajame aukšte lankytojus pasitiks atvira erdvė su informacijos centro, meno knygyno zonomis. Antrasis pastato aukštas skirtas transformuojamai erdvei, kuri, esant poreikiui bus pritaikoma įvairiems renginiams, edukacijoms, konferencijoms. Šalia patalpose su antresoliniu aukštu įsikurs centro administracija.

Trečiasis pastato aukštas – nuolatinė Stasio Eidrigevičiaus kūrinių ekspozicijos vieta. Ketvirtojo aukšto ekspozicijų salėje bus eksponuojamos įvairių meno krypčių keičiamos parodos.

Kaip skelbiama, nuo menų centro stogo atsiveria miesto panorama iš 30 metrų aukščio, čia sudaryta galimybė rengti sezonines ekspozicijas bei kamerinius renginius.

Kaip antradienį informavo savivaldybė, menininkas multifunkcionalistas tai patvirtino kultūros ministerijai ir Panevėžio miesto savivaldybei skirtame rašte, taip išsklaidydamas abejones dėl projekto sąlygų įgyvendinimo ir galimybės panaudoti projektui 3 mln. eurų europinės paramos.

„Neabejoju, kad abipusis nuoširdus bendravimas dovanos mūsų kraštui neįkainojamos meninės vertės kultūros objektą – Stasio Eidrigevičiaus menų centrą“, – savivaldybės pranešime cituojamas S. Eidrigevičius.

S. Eidrigevičiaus kūrybos eksponavimas – tai svarbiausia menų centro veikla. Taip pat čia bus eksponuojami ir įvairių autorių kuriamo šiuolaikinio meno kūriniai, kaupiamos meno kūrinių kolekcijos, vykdomos įvairios menų edukacijos ir rodomas nekomercinis kinas.

Pasak savivaldybės, kultūros ekspertų darbo grupės posėdyje laikinai Stasio Eidrigevičiaus menų cento (SEMC) direktoriaus pareigas einantis Arūnas Astramskas pristatė menų centro viziją, misiją, numatomas veiklos kryptis ir artimiausius uždavinius.

Anot jo, bus siekiama, kad centras, eksponuodamas S. Eidrigevičiaus kūrybą, pasaulio meno paveldą bei įvairių žanrų šiandienos kūrėjų darbus, didins Panevėžio patrauklumą, taip pat bus siekiama „diegti kūrybines inovacijas, ugdyti kūrybiškumą, bendruomeniškumą bei socialinį solidarumą bendruomenės tarpe“.

„S. Eidrigevičiaus kūrybos eksponavimas – tai svarbiausia menų centro veikla. Taip pat čia bus eksponuojami ir įvairių autorių kuriamo šiuolaikinio meno kūriniai, kaupiamos meno kūrinių kolekcijos, vykdomos įvairios menų edukacijos ir rodomas nekomercinis kinas“, – pabrėžė A. Astramskas.

Savivaldybė, iki šiol neturėjusi aiškaus atsakymo iš menininko, vis dar susiduria su aktyviu visuomenininkų priešinimusi naujo menų centro projektui, kurį ketinama statyti nugriovus „Garso“ kino teatro pastatą – šis centras iki šiol Panevėžyje vienintelis rodė nekomercinį kiną.

Savivaldybė savo ruožtu pabrėžia, kad nekomercinis kinas bus „labai svarbi menų centro veiklos dalis“ ir tai yra įtvirtinta dokumentuose – projekto pirmąjame statybų etape numatyta įrengti atskirą nuo pagrindinio pastato nekomercinio kino salę, taip pat ketinama toliau tęsti kino centro „Garsas“ vykdomas edukacijas.

„Norime pabrėžti, kad nekomercinis kinas niekur nedingsta – jo rodymui bus įrengta specialiai tam pritaikyta kino salė, kurioje vienu metu arthauzinius filmus galės stebėti apie 80 žiūrovų. Atsižvelgiant į iki šiol fiksuotą nekomercinių kino filmų seansų lankomumą bei kitas šalies nekomercinio kino sales, galime teigti, kad toks vietų skaičius yra optimalus“, – sako A. Astramskas.

Anot jo, daugiau erdvės reikalaujantys renginiai, taip pat ir kino filmų premjeros, galės vykti paties centro daugiafunkcinėje erdvėje.

Sovietmečiu statytas 3,7 tūkst. kvadratinių metrų patalpas turintis „Garso“ kino teatras duris Respublikos gatvėje atvėrė 1968-aisiais. Projekto rangovas „Panevėžio statybos trestas“ įsipareigojo naująjį centrą už daugiau kaip 9 mln. eurų pastatyti maždaug per dvejus metus – iki 2023-iųjų pavasario.

Numatyta, kad čia atsiras muziejus, ekspozicijų salės, edukacijų erdves, infocentras, meno knygynas, mediateka, vėliau – antstatas su stogu, pritaikytas apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams. Centro nuolatinės ekspozicijos pagrindą turėtų sudaryti menininko multifunkcionalisto S. Eidrigevičiaus darbų kolekcija.

2018 metais Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė atvirą konkursą geriausiai SEMC architektūrinei idėjai išrinkti. Konkursą laimėjo „IMPLMNT architects“ architektų komanda. Pasak jos atstovo, dalyvauti konkurse paskatino simpatijos menininko S. Eidrigevičiaus kūrybai bei profesionaliai parengtas konkursas.

„Parodų architektūra, galerijos, muziejai yra mūsų veiklos sritis, todėl architektūrine prasme tai – mūsų laukas. Tarp projekto autorių yra panevėžiečių, todėl šis faktas sustiprino norą pateikti idėją konkursui. Esame architektūrinių konkursų entuziastai, o šis konkursas išsiskyrė profesionalumu – dar prieš jo paskelbimą vyko architektūrinės dirbtuvės, buvo tiriama visuomenės nuomonė, analizuojamas kontekstas ir pagal šiuos faktorius sudarytos konkurso sąlygos. Jis vyko taip, kaip šalyse, į kurias turime lygiuotis architektūros vystymo kokybės klausimais“, – tvirtina A. Syrusas.

Svarbios ne tik vidaus, bet ir viešosios erdvės. Toks pastatas turi išsiskirti ekstravertiškumu ir įsijungti į miesto viešųjų erdvių sistemą, traukti bei dominti visuomenę.

Architektūrinė idėja – pagal tris žodžius

Architekto teigimu, svarbiausia architektūrinės idėjos ašimi tapo trys žodžiai  – paprastumas, logika, fantazija.

„Menininkas S. Eidrigevičius savo laiške konkurse dalyvaujantiems architektams paminėjo šiuos tris raktinius žodžius – toks, jo akimis, turėtų būti naujasis SEMC. Nepaisant to, kad pastatas suprojektuotas logiškai ir nesudėtingai, jame yra tam tikrų elementų, kurie koduoja fantaziją. Pakankamai lakoniškoje pastato formoje ir struktūroje yra elementų, kurie atsirado analizuojant S. Eidrigevičiaus kūrybą. Mes menininko kūryboje pastebime formų transformacijos, linijų tęstinumo motyvus. Pastate bus du dideli langai, tarytum atplėšti nuo pastato fasado, taip pat  – ilgi, išraiškingi pagrindiniai laiptai, kaip ta linija, vedanti į parodų erdves. Kadangi ši vieta yra svarbi nekomercinio kino erdvė, šalia pagrindinio SEMC pastato tūrio, projektuojame atskirą kino korpusą, kuris tampa svarbiausiu objektu viešojoje erdvėje ir taip pažymi šią vietą, kaip kino kultūros erdvę“, – pasakoja A. Syrusas.

SEMC erdvės – visoms meno rūšims

SEMC – tai viešųjų ir vidaus erdvių sistema. Architektų komanda viešąsias erdves projektavo tiek pietinėje, tiek šiaurinėje pastato pusėse taip, kad čia susitiktų menas ir miestas.

„Dar viena labai svarbi viešoji erdvė – pastato stogas. Centro lankytojai galės patekti į atvirą terasą ir pasigrožėto miesto panorama. Menininkas S. Eidrigevičius yra rodęs eskizą, kokį meninį objektą matytų ant pastato stogo – didelį kūgį, besistiebiantį į viršų. Tikiuosi, kad kažkuriai parodai tai pavyks įgyvendinti“, – sako A. Syrusas

SEMC vidaus erdvės planuojamos sekant pasaulines multifunkcinių menų centrų tendencijas.

„Bendrosiose erdvėse bus infocentras, meno centro krautuvėlė ir kavinė. Atskirame korpuse numatyta nekomercinio kino salė, o pastato rūsyje – meno saugykla, archyvas, dirbtuvės, universali salė per du aukštus. Antrame aukšte įsikurs mediateka, konferencijų centras, kūrybinių dirbtuvių erdvė, centro administracija, o svarbiausia – du viršutiniai aukštai bus skirti ekspozicijoms – nuolatinei S. Eidrigevičiaus darbų ekspozicijai ir keičiamoms parodoms“, – menų centro erdves pristato architektas.

Pasak A. Syruso, menas jau kuris laikas yra išardęs disciplinų ribas, todėl šiuolaikinis menų centras turėtų būti erdvė, tinkanti įvairiausioms meno formoms.

„Šiuolaikiniam menų centrui svarbiausia yra multifunkciškumas – ne tik patalpų įvairovė, bet ir galimybė jas transformuoti. Svarbios ne tik vidaus, bet ir viešosios erdvės. Toks pastatas turi išsiskirti ekstravertiškumu ir įsijungti į miesto viešųjų erdvių sistemą, traukti bei dominti visuomenę,“ – sako A. Syrusas.

Architekto teigimu, SEMC bus tikrai ryškus ženklas Panevėžio architektūriniame kontekste.

Išsiskiria architektūrine estetika

Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus narys ir paskutinės kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos autorius Vidminas Stankevičius pritaria SEMC projekto saikingumui ir jo  moderniai, minimalistinei estetikai.

„Turime įsiklausyti į kompetentingos architektų komisijos nuomonę, iš visų tarptautinei konkurso komisijai pateiktų projektų šis buvo įvertintas geriausiai. Tai – estetiškas, minimalistinis projektas, kuris technologiškai modernus ir atitinka šiandieninius reikalavimus,  jame tikrai nėra architektūrinės išraiškos problemų. Prisimenant visus pateiktus darbus, šis iš karto krito į akį teisinga architektūrine estetika, todėl šį projektą palaikau“, – kalbėjo V. Stankevičius.

Architekto teigimu, naujo menų centro atsiradimas bus daug sėkmingesnis nei pastato renovavimas. „Puikiai žinodamas situaciją ir šį objektą iš architektūrinės-konstruktyvinės pusės, galiu konstatuoti faktą – tam, kad jis gyvuotų ir toliau, reikalingas didžiulis finansavimas. Tai nebūtų logiškas ir adekvatus sprendimas. Pritariu „Garso“ rekonstrukcijai į multifunkcinį kultūrinį objektą. Tai – didžiulis postūmis ir būtinybė Panevėžio kultūrai“, – sakė V. Stankevičius.

Griovimas atidėliotas apie mėnesį dėl visuomenininkų priešinimosi ir neaiškumų dėl paties menininko pozicijos.

„Nuo kovo 1-osios darbai vyksta pagal sutartį, taip, kaip pasirašyta su rangovu. Eidrigevičiaus yra sutikimas iš principo dalyvauti projekte, jis jį išrašęs. Aišku, tame sutikime jis nenori, kad jo vardas būtų naudojamas šiose rietenose, konfliktinėje situacijoje sprendžiant statybų klausimą, bet pačioje diskusijoje jis dalyvauja, manau, viskas turėtų būti gerai“, – sakė T. Jukna.

Anot jo, paruošiamieji darbai, t.y. griovimas, atliekų ir grunto išvežimas, turėtų trukti iki trijų mėnesių. Projekte numatyta išsaugoti senojo sovietmečiu statyto pastato fragmentus.

„Pradedant statybas, turi pirma viską išvežti. Kadangi yra požeminė aikštelė, bus dideli kiekiai ir grunto, tie darbai požeminiai yra imlūs laikui: išliejimas pamatų. Iki pilno išvežimo ir pamatų liejimo turėtų būti apie du-tris mėnesius“, – tvirtino T. Jukna.

Panevėžio savivaldybė patikslino, kad „jokių konstruktyvo demontavimo darbų rangovas nevykdė“, o iškėlus įstaigą iš pastato demontuota vidaus įranga, kabeliai, instaliacinės bei garsą slopinančios medžiagos, „reikalingos įstaigos veiklai pratęsti“.

R. Ančerevičiaus / JP.lt nuotr.

„Dėl šios priežasties neišvengiamai demontuotos ir visa tai dengusios apdailos medžiagos“, – teigia savivaldybė.

Pasak jos, rangovas – „Panevėžio statybos trestas“ informavo, kad fasado apdailos demontavimo darbus savo iniciatyva vykdė kino centro „Garsas“ darbuotojai.

Iniciatyvinė grupė „Išsaugoti Garsą“ protestais ir kreipimasis į teisėsaugos ir kitas institucijas siekė stabdyti pastato griovimą ir įrodyti, kad sprendimai statyti menų centrą yra neteisėti. Projektui priešinasi dalis miesto savivaldybės tarybos opozicijos, prieš kino teatro pastato griovimą yra pasisakiusi ir Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Į diskusijas įsitraukė ir Kultūros ministerija, subūrusi darbo grupę dėl būsimo centro erdvių panaudojimo galimybes, joje dalyvauja savivaldybės, ministerijos vadovybė, meno ekspertai, S. Eidrigevičiaus atstovai.

Griaunamame pastate veikusiam „Garso“ kino centrui rastos laikinos nuomojamos patalpos miesto pakraštyje, netoli vienintelės likusios komercinio kino salės Panevėžyje. T. Jukna sako, kad patalpų pritaikymui bus skirta apie 100 tūkst. eurų, pagrindinę salę kinui tikimasi paruošti per mėnesį.

Numatoma, kad užbaigus naują pastatą, nekomercinis kinas grįš į kino salę 80-čiai žiūrovų, ji būtų įrengta šalia menų centro. Vėliau numatyta ir kita didesnė daugiafunkcinė erdvė, kurioje taip pat bus galima rodyti nekomercinį kiną, organizuoti kitus renginius.

S. Eidrigevičius, sutikdamas dalyvauti projekte, žadėjo suteikti savo vardą ir skirti dalį savo kolekcijos, tačiau vasarą pareiškė persigalvojęs, dėl to kilo abejonių, ar pavyks užsitikrinti apie 3 mln. eurų europinę paramą.

Anot T. Juknos, šiuo metu Centrinei projektų valdymo agentūrai yra pateikti visi paaiškinimai, kuriuos buvo prašoma pristatyti iki kovo vidurio, laukiama agentūros atsakymo.

R. Ančerevičiaus / JP.lt nuotr.

Sovietmečiu statytas „Garso“ kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto dabartinio kino centro „Garsas“ pastatą Respublikos gatvėje rangovas „Panevėžio statybos trestas“ įsipareigojo už daugiau kaip 9 mln. eurų rekonstruoti per 20 mėnesių, vėliausiai darbai gali būti baigti 2023-iųjų pavasarį.

Pastate planuojama įkurti muziejų, ekspozicijų sales, transformuojamas edukacijų erdves, atsiras ir holai, infocentras, meno knygynas, mediateka, vėliau – antstatas su stogu, pritaikytas apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.

Numatyta, kad muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarys menininko multifunkcionalisto S. Eidrigevičiaus darbų kolekcija. Taip pat bus pristatomi Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.

Sovietmečiu statytas „Garso“ kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

Savivaldybė taip pat sudarė darbo grupę, kuri nagrinės efektyviausias būsimo centro erdvių panaudojimo galimybes, joje – menininko S. Eidrigevičiaus atstovai, kultūros viceministrai Daina Urbanavičienė, Vygintas Gasparavičius, kino, dailės, architektūros bei kitų kultūros ir meno sričių specialistai, Panevėžio miesto savivaldybės atstovai. Pasiūlymų tikimasi sulaukti iki birželio 1-osios.

„Maestro išreiškė poziciją, kad jis nenorėtų dalyvauti statybos procesuose, bet jis lieka projekte ir dalyvauja darbo grupėse dėl įveiklinimo dalykų. Pateiksime raštą ir savo poziciją Centrinei projektų valdymo agentūrai, darbai bus tęsiami“, – BNS sakė T. Jukna.

Anksčiau planuota statybos darbus atnaujinti vasario viduryje, tačiau, pasak T. Juknos, šiuo metu to padaryti nėra galimybės ir dėl žiemiškų oro sąlygų.

Anot jo, šią savaitę vyksta įrangos perkraustymo darbai iš planuojamo griauti kino centro „Garsas“ į naujas patalpas miesto pakraštyje, greta lankomų prekybos centrų, kad Vyriausybei leidus atnaujinti kino teatrų veiklą, šis centras vėl galėtų rodyti nekomercinį kiną.

„Kas dėl statybų, tai jos nenutrūko, jos yra tęsiamos, darbų atnaujinimas planuojamas, diskutuosime, dėliosimės su rangovais naują planą ir viskas priklausys nuo to, kaip leis oras, kokie bus rangovo veiksmai (...), manyčiau, kad galėtų“, – sakė T. Jukna, paklaustas, ar senasis pastatas gali būti griaunamas kovą.

Sovietmečiu statyto „Garso“ kino teatro griovimui priešinasi visuomenininkų grupė, jie siekia išsaugoti senąjį pastatą ir įrodyti, kad sprendimai statyti menų centrą yra neteisėti. Prieš kino teatro pastato griovimą yra pasisakiusi ir Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Darbus tęstu ir be palaikymo

T. Jukna mini, jog savivaldybė, siekianti užsitikrinti 3 mln. eurų europinę paramą statyboms, iki kovo vidurio privalo suderinti pozicijas su Centrine projektų valdymo agentūra, taip pat išsklaidyti abejones dėl paties S. Eidrigevičiaus noro bendradarbiauti. Menininkas anksčiau buvo žadėjęs centrui dovanoti dalį savo darbų, tačiau vasarą pareiškė nebedalyvausiantis projekte.

Darbo grupė nėra apie tai, ar statyti Eidrigevičiaus centrą, ar ne, sutarėme, kad klausimai yra, koks turėtų būti centras, jei jis būtų statomas vienoje ar kitoje vietoje, dabar ar vėliau.

Vis dėlto, pasak savivaldybės, pirmajame darbo grupės posėdyje dalyvavęs S. Eidrigevičius „toliau dalyvauja dialoge dėl menų centro ateities ir tiki jo nauda ne tik Panevėžio miestui, bet ir Valstybei, menui ir kultūrai“.

T. Jukna sako, kad statybos bus vykdomos nepaisant to, ar pavyks išspręsti konfliktą bei sutarti dėl papildomos paramos.

„Su finansavimu, ar be jo, tas kelias būtų jau nekeičiamas, t.y. bet kokiu atveju darbai būtų tęsiami, tik būtų skirtingi scenarijai: vienu atveju, tas būtų padaroma taip, kaip suplanuota, finansuojant iš trijų šaltinių, kitu atveju, greičiausiai, darbai būtų tęsiami savivaldybės biudžeto lėšomis, po to būtų ieškoma ir Europos Sąjungos finansavimo, kitų galimybių“, – sakė T. Jukna.

Viceministras: lieka daug neatsakytų klausimų

Naujoje darbo grupėje dalyvaujantis kultūros viceministras V. Gasparavičius BNS sakė, kad ministerija sveikina savivaldybės iniciatyvą suburti darbo grupę, kuri toliau nagrinės neatsakytus klausimus dėl centro, bet jų lieka daug.

„Savivaldybės pasiruošimas šio projekto veikloms, vizijai, matymui nėra toks, kokio tikėtųsi Kultūros ministerija. Mūsų nuomone, prasminga, kad darbo grupė dirbtų intensyviau. Darbo grupė nėra apie tai, ar statyti Eidrigevičiaus centrą, ar ne, sutarėme, kad klausimai yra, koks turėtų būti centras, jei jis būtų statomas vienoje ar kitoje vietoje, dabar ar vėliau“, – sakė jis.

Anot jo, pagrindiniai klausimai yra du: dėl statybų teisėtumo ir dėl S. Eidrigevičiaus dalyvavimo projekte.

Viceministras pažymi, kad ginče dėl statybų leidimo teismas yra patvirtinęs taikos sutartį, tačiau pats menininkas nėra išreiškęs galutinės pozicijos ir pats. Pasak V. Gasparavičiaus, S. Eidrigevičius kelia klausimą dėl centro koncepcijos, kaip bus užtikrinta menų įvairovė, kino rodymas.

„S. Eidrigevičiaus dalyvavimas projekte, dalyvavimo užtikrinimas, jo sutikimas duoti vardą, paskolinti, išnuomoti, padovanoti ar kažkaip kitaip perleisti darbus – tai antrasis dėmuo. Į antrąjį aiškaus atsakymo ministerija neturi (...). S. Eidrigevičius norėtų koncepcijos. Aš supratau, kad jis mielai pareikštų savo nuomonę, jei būtų kažkokia koncepcija, jos nelabai yra“, – sakė V. Gasparavičius.

Viceministras pažymėjo, kad į visus klausimus, ar centras turėtų atsirasti minimoje vietoje, turėtų atsakyti „Panevėžio bendruomenė ir politikai“.

„Mes laukiame savivaldybės atsakymų į užduotus klausimus. Į kai kuriuos gavome, į kai kuriuos – ne, tai jų neturėdami, negalime pasakyti, ar projektui pritariame, ar ne“, – kalbėjo jis.

3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto dabartinio kino centro „Garsas“ pastatą planuojama pastatyti vėliausiai 2023-iųjų pavasarį, darbus už 9 mln. eurų vykdo „Panevėžio statybos trestas“.

SEMC pastate numatoma Stasio Eidrigevičiaus kūrinių kolekcijos ekspozicinė erdvė, keičiamų parodų erdvė, kurioje bus demonstruojami žymių Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai. Taip pat menų centre atsiras edukacinių užsiėmimų ir kūrybinių dirbtuvių erdvės, o lauko ekspozicijos erdvės su menu supažindins ne tik menų centro lankytojus, bet ir pro šalį einančius panevėžiečius.

Šalia menų centro ketinama įrengti ir atskirą 80-čiai žiūrovų skirtą nekomercinio kino salę, vėliau numatyta ir kita didesnė daugiafunkcinė erdvė, kurioje taip pat bus galima rodyti nekomercinį kiną, organizuoti kitus renginius.

Sovietmečiu statytas „Garso“ kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

Savivaldybė, pasak jo, taip pat rado laikinas patalpas šiame pastate veikusiam kino centrui – „Garsas“ keleriems metams persikels į miesto pakraštyje esančias Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos patalpas.

„Viduje darbai intensyviai vyksta: salėse įranga, kėdės demontuojamos, pervežimui organizuojamas transportas, dalis bus pervežama į Rimkevičaitės mokyklą, dalis sandėliavimui. Lauke, matyt, dar palaukus vieną kitą dieną, oras pagerės ir taip pat prasidės darbai. Fiziškai kalbėjome, kad teritorijos darbai užtruks apie mėnesį. Manau, kitą savaitę pirmieji demontavimo darbai gali prasidėti“, – sakė T. Jukna.

Projektą vykdo konkursą laimėjęs Panevėžio statybos trestas (PST).

Savivaldybės iniciatyvai per kelerius metus vietoje „Garso“ pastatyti menų centrą priešinasi kai kurie visuomenininkai, raginantys išsaugoti senąjį pastatą. Valstybinė kultūros paveldo komisija taip pat pasisakė prieš kino teatro pastato griovimą.

Taip pat savivaldybė buvo įsivėlusi į teisinius ginčus su Statybų inspekcija, galiausiai sudaryta taikos sutartis, o pats menininkas rugpjūtį viešai pareiškė ketinimų perduoti kolekciją atsisakantis.

Pasak T. Juknos, šiuo metu teisinių ir kitų kliūčių centrui neliko, o pokalbiai su S. Eidrigevičiumi, įsitraukus ir kultūros ministrui Simonui Kairiui, „vyksta pakankamai pozityviai“.

„Sakyčiau, yra didžiulė paspirtis ir dėkui kultūros ministrui, kuris tą idėją palaiko. Aišku, viešojoje erdvėje tenka turėti dvi nuomones: viena, kuri neaišku dėl ko ten kovoja, kita – kurie supranta, kad tokio lygmens kultūros centras abejonių nekelia, kad jis turėtų čia būti (...). Buvo ir plakatų prikabinėta, ir fakelų prikaišiota, tiesiog, rangovas iš ryto nusirenka viską nuo savo tvoros ir tęsia darbus“, – kalbėjo T. Jukna.

Panevėžio savivaldybės atstovai tvirtina, kad laikinos patalpos kinui rastos konsultuojantis su kino centro „Garsas“ atstovais. Už kelių šimtų metrų čia įsikūręs ir kitas, komercinis kino teatras.

„Garsas“ kelerius metus taip pat planuoja kino seansus rodyti parkuose ir kitose atvirose, atnaujintose erdvėse.

„Mūsų biudžetinė įstaiga išsinuomojo apie tūkstantį kvadratinių metrų erdvės, ten yra ir amfiteatrinė salė, kur bus įrengta apie šimtas vietų žiūrovams. Patalpos bus pritaikytos kinui rodyti, stengiamės į tai minimaliai investuoti. Manau, tai truks iki balandžio-gegužės, tada turėtų jau atsirasti galimybė žiūrėti filmus. Tik neaišku, ar mūsų padėtis dėl pandemijos tai leis“, – sakė T. Jukna. 

Anot jo, baigus SEMC statybas, nekomercinis kinas vėl turėtų grįžti į miesto centrą.  

Nauja Kino salė numatyta atskirame komplekse šalia Menų centro korpuso. Čia vienu metu nekomercinį kiną stebėti galės apie 80 žiūrovų. Premjerų ir kitų renginių, kuriems bus reikalingos didesnės patalpos, metu kino industrijos atstovai galės pasinaudoti multifunkcine sale. Ji taip pat bus pritaikyta ir kino filmams rodyti.

3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto dabartinio kino centro „Garsas“ pastatą Respublikos gatvėje PST įsipareigojo už daugiau kaip 9 mln. eurų rekonstruoti per 20 mėnesių, vėliausiai darbai gali būti baigti 2023-iųjų pavasarį.

Pastate planuojama įkurti muziejų, ekspozicijų sales, transformuojamas edukacijų erdves, atsiras ir holai, infocentras, meno knygynas, mediateka, vėliau – antstatas su stogu, pritaikytas apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.

Sutarta, kad muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarys menininko multifunkcionalisto S. Eidrigevičiaus darbų kolekcija. Taip pat bus pristatomi Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.

Sovietmečiu statytas „Garso“ kino teatras duris atvėrė 1968-aisiais.

Simonas Kairys per Seimo Kultūros komiteto posėdį pranešė antradienį beveik valandą bendravęs su S. Eidrigevičiumi ir išgirdęs patikinimą, kad jis lieka projekte.

„Vakar ilgai bendravau su Stasiu Eidrigevičiumi. Mes kelis kartus vis perklausėme vienas kito ir sutarėme, kad menininkas tikrai lieka procese, bet yra tam tikrų sąlygų. Jas mes girdime ir bandysime, kaip ministerija, įsitraukti ir šiek tiek moderuoti visą šitą dialogą arba tiksliau jo nebuvimą“, – sakė ministras.

„Nors tai yra visiškai savivaldybės objektas, daviau pažadą menininkui, kad bandysime tarpininkauti. Kitą savaitę su savivaldybe smulkiai nagrinėsime patį projektą, visas erdves, būsimą modelį, nes yra labai daug klausimų“, – teigė jis.

S. Kairys akcentavo, kad Stasio Eidrigevičiaus menų centras svarbus ne tik Panevėžiui, bet ir visai Lietuvai, ir apgailestavo, kad Panevėžio miesto savivaldybei pritrūko patirties, vadybinių gebėjimų įgyvendinant projektą.

Pasaulinio garso menininkas prieš kelerius metus įsipareigojo leisti naudoti savo vardą menų centrui ir žadėjo padovanoti darbų kolekciją. Tačiau visuomenininkams aktyviai priešinantis kino teatro „Garsas“, vietoje kurio numatytas SEMC, griovimui, taip pat savivaldybei įsivėlus į teisinius ginčus su Statybų inspekcija, S. Eidrigevičius pernai rugpjūtį viešai pareiškė ketinimų atsisakantis.

S. Kairys trečiadienį teigė, kad menininkas vis dėlto dalyvaus projekte.

„Turiu jo patikimą, kad bandome likti procese ir judame toliau“, – teigė jis.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas S. Eidrigevičiaus elgesį aiškino, kad tai yra „menininkas, jautriai reaguojantis į situaciją dėl centro“.

Meras pranešė, kad gauti 3 mln. eurų projektui vystyti, pasirašyta sutartis su rangovu ir netrukus prasidės statybos darbai.

SEMC planuojama įkurti kino teatro „Garsas“ vietoje, jį rekonstravus.

R. Račkauskas užtikrino, kad naujajame centre bus įrengta ir kino salė, kurioje bus rodomas nekomercinis kinas.

„Apie kino diskriminavimą net kalbos negali būti“, – garantavo meras.

Kol vyks statybos darbai, kino salę planuojama iškelti į profesinės mokyklos patalpas miesto pakraštyje.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė trečiadienį teigė palaikanti visuomenininkų iniciatyvą, kad kino teatro „Garsas“ pastatą būtina išsaugoti kaip kultūros vertybę.

Ji pranešė, kad komisija dėl to anksčiau kreipėsi į prokuratūrą, jog ši gintų viešąjį interesą, bet sulaukė neigiamo atsakymo.

Pagal projektą, vietoj kino teatro „Garsas“ Respublikos gatvėje turi būti pastatytas 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto Stasio Eidrigevičiaus menų centras.

Panevėžio statybos trestas įsipareigojo darbus atlikti už daugiau kaip 9 mln. eurų per 20 mėnesių.

Pastate planuojama įkurti muziejų, ekspozicijų sales, transformuojamas edukacijų erdves, infocentrą, meno knygyną, mediateką, vėliau žadama pastatyti antstatą su stogu, pritaikytą apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.

Sutarta, kad muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarys menininko multifunkcionalisto S. Eidrigevičiaus darbų kolekcija. Taip pat bus pristatomi Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.

Sovietmečiu statytas kino teatras „Garsas“ veikė nuo 1968 metų.

Kaip BNS informavo inspekcija, specialistai, patikrinę 2018-ųjų pabaigoje savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą kultūros paskirties pastatui Respublikos gatvėje rekonstruoti, nustatė, kad pastatas yra miesto istorinėje dalyje, nekilnojamojo kultūros paveldo vietovėje. Statybas šioje vietoje reguliuojantys teisės aktai be kitą ko apibrėžia ir pastatų aukštingumą.

„Statybos leidimo dokumento patikrinimo akte nurodyta, kad statinio projekte, kurio pagrindu išduotas leidimas, projektuojamas rekonstruojamo pastato aukštis neatitinka Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo ir tvarkymo specialiojo plano sprendinių. Todėl konstatuota, kad statybos leidimo dokumentas išduotas neteisėtai“, – atsakyme BNS tvirtina inspekcija.

Pabrėžiama, kad nagrinėjant specialiojo plano sprendinius, kilo klausimų ir dėl leidimo akte nurodytų išvadų, todėl  nuspręsta atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ir spręs, ar kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Tam įstatymai numato du mėnesius.

„Garso“ kino teatrą siekiantys išsaugoti visuomenininkai bei Seimui atskaitinga Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į prokurorus, prašydami stabdyti teatro griovimą. Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šiuo metu dar vertina pateiktą informaciją.

Į šį klausimą pernai lapkričio pabaigoje įsikišo ir Prezidentūra – Prezidento patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Sonata Šulcė paragino politikus plačiau aptarti šį klausimą su visuomene ir „išgirsti bendruomenės lūkesčius“.

Savivaldybė planuoja, kad S. Eidrigevičiaus menų centras vietoje „Garso“ būtų pastatytas iki 2022-ųjų.

Čia planuojama įrengti ekspozicijų sales, transformuojamas edukacines erdves, holus, infocentrą, parduotuvę-meno knygyną, mediateką ir kitas patalpas, vėliau – anstatą su stogu, pritaikytu apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams.

Muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarys pasaulinio garso menininko, multifunkcionalisto Stasio Eidrigevičiaus kūrybos darbų kolekcija. Taip pat bus pristatomi  Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.

Bendra pirmojo projekto etapo vertė siekia daugiau kaip 11,3 mln. eurų.

Paramą skyrė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas iš ES fondų lėšų.

S. Eidrigevičiaus menų centras bus kuriamas kino centro „Garsas“ pastate.

Pirmuoju etapu iki 2022 metų rekonstruojant statinį planuojama įrengti ekspozicijų erdves, holą su infocentru, meno knygyną, mediateką – kultūros informacijos centrą, pagal poreikius transformuojamas edukacines erdves, meno kūrinių saugyklą, archyvą, administracines, sanitarines, ūkines, kavinės, inžinerines ir kitas patalpas, vestibiulį, drabužinę.

Stogą ketinama pritaikyti apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams, taip pat turėtų būti įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Kino salė numatoma kitu projektu.

Bendra pirmojo etapo vertė – beveik 9,4 mln. eurų. Be ES fondų lėšų žadama gauti iš valstybės, miesto biudžetų, privačių investuotojų.

Panevėžio savivaldybė tikisi, kad S. Eidrigevičiaus menų centras taps reprezentaciniu miesto simboliu.

Muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarys pasaulinio garso menininko, multifunkcionalisto Stasio Eidrigevičiaus kūrybos darbų kolekcija. Taip pat bus pristatomi  Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.

Su laimėtojais Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė sutartį, rašoma pranešime spaudai.

„IMPLMNT architects“ kolektyvas – Aurimas Syrusas, Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius. Jie pasiūlė (šifras 200300) drąsų, tačiau nuosaikų ir vientisą projektą, kuriame subtiliai atskleidžiamos S. Eidrigevičiaus kūrybai būdingos detalės.

Ekspertai teigiamai įvertino idėjos urbanistinį integralumą, kuriamą kokybišką, tinkamų parametrų viešąją erdvę. Pirmajame etape siūloma kino centro „Garsas“ pastatą rekonstruoti iš esmės, paliekant mažą dalį esamų kino teatro konstrukcijų.

„IMPLMNT architects“ – 2016 m. Vilniuje įsikūrusi architektų studija, kurianti Lietuvoje ir užsienyje. Jos projektuotas Lietuvos nacionalinis paviljonas 2017 m. Leipcigo knygų mugėje šiemet pelnė „Lietuvos dizaino forumo“ ir „Gero dizaino“ prizą. Tais pačiais metais architektai sulaukė pripažinimo Minsko tarptautinėje jaunųjų architektų bienalėje – pelnė dvi pirmąsias vietas už Keistuolių teatro rekonstrukciją ir tą patį paviljoną. Techninio projekto inžinerinę dalį projektuos tarptautinė įmonė „SWECO Lietuva“.

II vietą komisija skyrė darbui „Tinklas“, kurio autoriai – „Klasikinio portiko“ architektų komanda (projekto vadovas Martynas Valevičius). III vietą – „Asambliažu“ pavadintai idėjai (šifras 220430), autoriai – Gabrielė Ubarevičiūtė, Giedrius Mamavičius ir įmonė „Siena“.

Komisijos sprendimu 15 000 Eur prizų fondas trims geriausiesiems padalytas po lygiai – 5000 Eur.

Savivaldybės paskelbtas tarptautinis konkursas „SEMC. Kino teatro pastato rekonstravimas“ kėlė iššūkį architektams parengti išskirtinės architektūros visuomeninio pastato koncepcijos projektą, kuris taptų profesionaliojo – modernaus ir šiuolaikinio meno – reprezentacine erdve, ryškiu kultūriniu tašku eksponuoti multifunkcionalisto S. Eidrigevičiaus, kitų menininkų darbus. SEMC, planuojamas įgyvendinti 2 etapais, taps Panevėžio miesto simboliu, bendruomenės susibūrimo vieta su renginių, kūrybos, edukacijų erdvėmis.

Konkursui pateikta 19 darbų. Juos vertino tarptautinė komisija: Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža, Stasys Eidrigevičius, Savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, architektai Audrius Ambrasas, Lukas Rekevičius, Stanislawas Denko (Lenkija), Johanas de Wachteris (Olandija).

Darbus recenzavo architektas Audrys Karalius, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė.

Tolesni veiksmai – I etapo techninis projektas, investicinio projekto rengimas ES paramai gauti.