Premija jam skirta „už pilietinę ir istorinę publicistiką, vaisingą leidybinį ir kultūrinį edukacinį darbą su jaunimu, už svarų indėlį Lietuvos žurnalistų draugijos veikloje“.

A. Noruševičius tapo 25-uoju premijos laureatu.

1995 metais įsteigta jo leidykla „Kalendorius“ yra išleidusi vardų kalendorių, knygą „Lietuvos vaikų pasakos“, kur sudėtos vaikų parašytos istorijos, knygą „Ką papasakočiau Tėčiui“ apie išgyvenimus sovietų okupacijos metais.

2017 metais A. Noruševičiui kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson skyrė Kultūros ministerijos premiją.

S. Lozoraičio premija įsteigta 1998 metais tuometinės Lietuvos žurnalistų draugijos centro valdybos pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva, siekiant pagerbti diplomato ir politiko S. Lozoraičio atminimą.

Tarp jos laureatų yra žurnalistai Nijolė Baužytė, Marytė Kontrimaitė, Vaidotas Žukas, Antanas Seikalis, dvasininkai Vaclovas Aliulis, Julius Sasnauskas, Sigitas Tamkevičius, istorikas Liudas Mažylis ir kiti.

Premija bus įteikta penktadienį Istorinėje prezidentūroje Kaune.

Kaip pranešė Lietuvos žurnalistų draugija, premija R. Pupalaigytei skirta už viso gyvenimo profesionalią žurnalistinę veiklą, ištikimybę savo profesijai, ilgametę veiklą draugijoje.

1948 metais gimusi R. Pupalaigytė žurnalisto specialybę įgijo Vilniaus universitete, nuo 1976 metų dirbo „Kauno tiesos“, dabartiniame „Kauno dienos“ dienraštyje. Ji taip pat publikavo straipsnius dienraščiuose „Lietuvos aidas“, „Vakarų ekspresas“, savaitraštyje „XX amžius“, „Lietuvos rytas“.

Net 16 metų R. Pupalaigytė dirbo mėnraštyje „Caritas“, dabartiniame „Artuma“, ėmė redaguoti knygas. Šiuo metu ji bendradarbiauja su „Naujojo lanko“, „Artumos“, „Kalendoriaus“, „Kauko laiptų“ leidyklomis, „Ateities leidybos centru“ ir kt.

Pasak pranešimo, jos redaguotų arba sudarytų knygų skaičius viršijo pusę tūkstančio, pastarojo meto leidiniai: kardinolo Sigito Tamkevičiaus „Priespaudos, kovos ir nelaisvės metai: 1968–1988“, Vidmanto Vitkausko „Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“, Ramunės Rachlevičiūtės „142 atvertys. Lietuvos menininkių autobiografijos“ ir kitos.

Šiuo metu laureatė dirba kalbos redaktore „Ateities“ žurnale ir rengia naują menotyrinę knygą.

Premija, pavadinta „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“, įsteigta 1998 metais tuometinės LŽD Centro valdybos pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva, siekiant pagerbti diplomato ir politiko Stasio Lozoraičio atminimą.

Ilgametis šios premijos mecenatas yra Seimo narys Kazys Starkevičius su šeima.

Jis pagerbtas už ilgametį ir nuoseklų darbą istorinės žurnalistikos srityje.

Kaip skelbia Lietuvos žurnalistų draugija, laikraštininko patirties įsteigti istorinį leidinį J. Vercinkevičius sukaupė redaktoriaudamas „Universiteto žurnaliste", Trakų rajono laikraščiuose „Galvė" ir „Spartuolis", dirbdamas Lietuvos radijuje, dienraštyje „Czervony sztandar". Įgyti darbo įgūdžiai ir sukauptos žinios pravertė kuriant „Vorutą", padėjo susiformuoti tvirtas moralines pažiūras ir aiškų žurnalisto kelio pasirinkimą.

Kolegas ir skaitytojus stebina J. Vercinkevičiaus ištvermė, įžvalgumas, gebėjimas išlaikyti tvirtą laikraščio poziciją, įveikti krizes, suburti pasiaukojantį kolektyvą ir jam sumaniai vadovauti. Daug laiko J. Vercinkevičius skiria ir kitiems kūrybiniams bei leidybiniams darbams, buvo ir tebėra aktyvus Lietuvos žurnalistų draugijos narys. Už savo kūrybinę veiklą yra pelnęs ne vieną apdovanojimą.

Premijos įteikimo iškilmės atidedamos dėl pandemijos ir karantino.

Premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą" įsteigta 1998 m. tuometinės Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdybos pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva, siekiant pagerbti diplomato ir politiko Stasio Lozoraičio atminimą.

Premijos laureatais jau yra tapę Nijolė Baužytė, Vaidotas Žukas, Vaclovas Aliulis, Julius Sasnauskas, Kazys Požėra, Marytė Kontrimaitė, Antanas Seikalis, Vitalijus Karakorskis, Liudas Mažylis, Marija Šaknienė, Sigitas Tamkevičius, Gražina Viktorija Petrošienė ir kiti.

Ilgametis šios premijos mecenatas yra ūkininkas, buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius ir jo šeima.

Ji įvertinta už ilgametį žurnalistinį darbą, aktyvų moraliosios žurnalistikos propagavimą, turiningą kultūrinę ir šviečiamąją veiklą, nuolatines pastangas pažadinti visuomenės susidomėjimą ir pasididžiavimą lietuvių tautos tradicijomis, Lietuvos istorija, pranešė draugija.

„Per 52 kūrybinio darbo metus G. V. Petrošienė įveikė visus žurnalistinės veiklos bei profesinio tobulėjimo etapus: buvo korespondentė, fotoreportažų autorė, apžvalgininkė, redaktoriaus pavaduotoja, vyriausioji redaktorė. 1991 metais ji buvo viena iš Lietuvos žurnalistų draugijos atkūrėjų, vėliau Centro valdybos narė“, – teigiama pranešime spaudai.

Iškilminga apdovanojimo ceremonija vyks Istorinėje Prezidentūroje.

Pagerbiant politiko ir diplomato S. Lozoraičio atminimą jo vardo premija įsteigta 1998 metais.

Jos laureatai yra žurnalistė Nijolė Baužytė, kunigai Vaclovas Aliulis, Julius Sasnauskas, istorijos tyrinėtojas profesorius Liudas Mažylis, kiti.

Per Trijų karalių šventę paskelbusi, kam atiteks aukščiausias apdovanojimas už žurnalistinę veiklą "Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą 2018", ketvirtadienio popietę Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Lietuvos žurnalistų draugijos nariai austomis juostomis apjuosė du nusipelniusiuosius.

21-ąja laureate tapo ilgametė draugijos narė, laikraščio Gudijos lietuviams "Lietuvių godos" vyriausioji redaktorė Marijona Šaknienė. Rankose gniauždama savo kūrybos rinkinį, moteris neslėpė susijaudinimo, susirinkusiesiems dėkojo už savo įvertinimą.

"Tik ką pasibaigę 2018-ieji, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai, buvo neeiliniai visai šaliai ir visiems lietuviams pasaulyje. Jie man įsimintini ir svarbūs dėl dviejų priežasčių. Dėl Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje ir dėl šios dienos", – M.Šaknienė lenkėsi 22-ajam S.Lozoraičio premijos laureatui S.Tamkevičiui. Už tiesos žodį gūdžiu okupacijos metu ir už parodytą kelią į laisvę.

Prieš susirinkusiuosius stojęs sovietų okupacijos laikais leistos pogrindinės "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" redaktorius, Kauno arkivyskupas emeritas S.Tamkevičius prisiminė, kai jį – Vilkaviškio parapijos vikarą, po rytinių Mišių daugiau nei valandą tardė saugumietis. Netrukus po to S.Tamkevičius ir kiti aktyvesni kunigai ėmė diskutuoti apie leidinio, kuris žadintų tautinį ir religinį sąmoningumą ir atspindėtų katalikų teisių pažeidimus, poreikį. Idėja kūnu virto 1972-ųjų pavasarį, kai iš kunigo S.Tamkevičiaus surinktos medžiagos Petras Plumpa suredagavo pirmąjį leidinio "Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" numerį. Naujajam leidiniui iš pradžių buvo parinktas kitas pavadinimas, tačiau vyskupas Vincentas Sladkevičius pasiūlė "Kroniką". Pastarasis pavadinimas ir prigijo.

Į pogrindinę leidybos veiklą, anot S.Tamkevičiaus, įsitraukė nemažas būrys kunigų, vienuolių ir pasauliečių. Pagalbininkai spausdinimo mašinėlėmis rinko tekstus, juos slėpė, rišo, daugino ir platino.

"Nesiplėsiu, – trumpam priminęs istoriją, žvilgsniu Istorinės Prezidentūros svečius šildė dvasininkas. – Ačiū jums visiems už įvertinimą. Be abejo, didžiausias įvertinimas kažkur priešaky. Viešpats gal kokią premiją duos. Aš jos laukiu."

Gebėjimai nebestebins

Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) Stasio Lozoraičio premijos vertinimo komisija vieningai nusprendė aukščiausią kasmetį draugijos apdovanojimą – premiją "Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą" – skirti Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui L.Mažyliui.

Premijos laureato kolegė neapriklausomybę atgavusios Lietuvos, Kauno sąjūdžio spaudoje, Regina Pupalaigytė pastebėjo: "L.Mažylio straipsniai pasižymėjo ne tik aiškia ir labai taisyklinga lietuvių kalba ir grakščiu, kartais šiek tiek ironišku stiliumi, bet ir giliomis, logiškai sukonstruotomis įžvalgomis, perteikiančias to meto politines aktualijas ir teisingai numatančias ateitį."

"Kaip įdomu – profesorius dirbo žurnalistu jau prieš 30 metų! Tad dabar, stebint profesorius vedamą istorinių apybraižų ciklą per Lietuvos televiziją, jo gebėjimai nebestebins", – sakė premijos įteikimo iškilmėse dalyvavusi Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė.

Pakėlė žmonių širdis

L.Mažylis labiausiai žinomas dėl Berlyne surasto Vasario 16-osios akto, išbudinusio tautą, tačiau šiuo keliu jis nuėjo neatsitiktinai – tai lėmė ne tik gilios profesoriaus šeimos lietuvybės, patriotizmo šaknys, bet ir deputato veikla Kauno miesto taryboje, darbas Sąjūdžio ir nepriklausomybę atgavusios Lietuvos spaudoje.

Žurnalistinis smalsumas, domėjimasis istorija, politika paakino kuklųjį profesorių sėsti į autobusą ir, nuvažiavus į archyvą Berlyne, pakelti Lietuvos žmonių širdis ir galvas – tokia pribloškianti L.Mažylio surasto dokumento svarba.

Žurnalistinio kelio pradžia

Tapęs populiarus, politologas, publicistas, istorijos tyrinėtojas L.Mažylis dabar jau žinomas ir kaip Lietuvos televizijos laidų ciklo "Šiandien prieš 100 metų" vedėjas.

Į klausimą, kada konkrečiai ir kur prasidėjo jo žurnalistinė karjera, prof. L.Mažylis jam būdingu lengvu kalbos stiliumi atsakė: "Moksleiviams skirtame žurnale, kuris išspausdino mano atsiųstą žinutę ir mano paties darytą nuotrauką. Na, o jei rimtai, tai žurnalistinę karjerą pradėjau 1989 m. lapkritį Kauno sąjūdžio spaudoje, kartu būdamas miesto tarybos deputatas. Pradėjau rašyti į "Kauno aidą", o netrukus buvau paskirtas laikraščio "Kauno laikas" redaktoriaus Kazio Požėros vienu iš pavaduotojų. Tiesa, prieš tai aš prašiau jo leisti man pagalvoti dėl šių pareigų, bet, grįžęs iš tarptautinės chemikų konferencijos Čekijoje – aš juk buvau chemikas, dirbau institute – pamačiau laikraštį, kuriame jau buvo išspausdinta mano, kaip laikraščio redaktoriaus pavaduotojo, pavardė.

Beje, šeima labai skeptiškai vertino mano galimybes dirbti šį darbą. Tačiau būtent darbas šiame dienraštyje 1990–1993 m. tapo pagrindiniu mano užsiėmimu", – sakė profesorius.

Penkios gyvenimo moterys

L.Mažylis džiaugėsi gavęs renginyje atminimui dokumentą, liudijantį, kad buvo įgaliotas stebėti Stasio Lozoraičio, kandidatavusio į Lietuvos Respublikos prezidento postą, rinkimų kampaniją.

Prezidentūroje gausiai susirinkusiųjų dėmesį prof. L.Mažylis atkreipė į įvairius sutapimus jo gyvenime ir veikloje.

"Esu 20-as premijos laureatas, ir Vasario 16-osios akto signatarų buvo 20. Pastebėjau, kad Istorinėje prezidentūroje, kur kasmet įteikiamos S.Lozoraičio premijos, dirba penkios moterys. Ir aš turiu penkias moteris – žmoną, dukrą, anūkę, uošvę ir sesę", – šypsodamasis vardijo laureatas.

Esu 20-as premijos laureatas, ir Vasario 16-osios akto signatarų buvo 20.

Paslaptingas planas

Pasak prof. L.Mažylio, televizijos dokumentinių apybraižų ciklo "Šiandien prieš 100 metų" idėjos autoriumi reiktų laikyti Edmundą Jakilaitį. Būtent jis pasiūlė profesoriui dalyvauti tame dokumentinių filmų cikle, tačiau L.Mažylis, grįžęs iš Berlyno, pats puoselėjo panašią idėją. Pirmosios ciklo apybraižos buvo, pasak profesoriaus, labai brangios visomis prasmėmis, o jų vedėju tapęs L.Mažylis netikėtai pačiam sau apčiuopė aktoriaus gyslelę. Laureatas džiaugėsi tikrų profesionalų komanda, kuri drauge su juo dirbo, kartu kūrė apybraižų scenarijus.

L.Mažylis asmeniškai ypač vertina dokumentinio ciklo apybraižą apie 1919 m. gruodžio 11-osios Lietuvos Tarybos pareiškimą dėl Lietuvos valstybingumo. Renginio pabaigoje laureatas dar kartą patvirtino savo ryšio su žurnalistika gyvybingumą.

"Turiu planą, susijusį su žurnalistine veikla, tačiau dabar nenoriu jo atskleisti. Dar per anksti", – mįslingai pasakė L.Mažylis.

„Lietuvos visuomenė profesorių politologą Liudą Mažylį labiausiai įsidėmėjo dėl pernai jo surastų 1918 metų vasario 16-osios  nepriklausomybės akto originalų lietuvių ir vokiečių kalbomis. Tačiau  profesorius L. Mažylis ne mažiau nuveikė populiarindamas Lietuvoje vakarietiškos žurnalistikos principus, nuodugniai tyrinėjo Atgimimo laikų (1990–1991 metų) lietuviškos žiniasklaidos vaidmenį atkuriant, ginant, stiprinant valstybę“, – teigiama Žurnalistų draugijos pranešime.

Be to, L. Mažylis 1990–1993 metais buvo dienraščio „Kauno laikas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1993–1998 metais – Kauno miesto savivaldybės atstovas spaudai, spaudos centro vadovas. Jo rašinius yra spausdinę „Kauno aidas“, „Lietuvos aidas“, „Tėvynės sargas“, „Apžvalga“, „ Savivaldybių žinios“, „Veidas“. Dabar L. Mažylis – LRT dokumentinių apybraižų ciklo „Šiandien prieš 100 metų“ vedėjas.

Apdovanojimas bus įteiktas ketvirtadienį Kaune, istorinėje Prezidentūroje.

S. Lozoraičio žurnalistinė premija įsteigta 1998 metais. L. Mažylis – dvidešimtasis jos laureatas.

Premija už žurnalistinę veiklą skiriama už aktualiausius ir ryškiausius spaudoje, radijuje, televizijoje ar internetinėje žiniasklaidoje paskelbtus žurnalistų kūrinius, vertingą ilgametę žurnalistinę veiklą.

Per turiningą, įsimintiną savo kūrybinį gyvenimą D. Vildžiūnas garsino Lietuvos vardą užsienyje (jo dokumentinės juostos laimėjo garsių tarptautinių dokumentinio kino festivalių apdovanojimus), o aktualios pilietinės TV laidos, kurių bendraautoris jis buvo, populiarino svarbiausius atgimusios Lietuvos geopolitinius, kultūrinius, vertybinius siekius. Domanto filmavimo kamera daug metų kruopščiai fiksavo ir tai, kaip keitėsi, stiprėjo, tarptautinių misijų patirties įgijo mūsų šalies ginkluotosios pajėgos.

D. Vildžiūnas gimė Vilniuje 1963 m. liepos 28 d. Tai garsios giminės atstovas: jo senelis – legendinis 1918–1920 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų su bolševikais vadas, Pirmosios Lietuvos Respublikos generolas Kazys Ladiga, sovietų nužudytas 1941 m., senelė – 3-iojo Lietuvos Seimo narė (1926–1927 m.), ateitininkė, publicistė, Pasaulio tautų teisuolė, gelbėjusi žydus per Antrąjį pasaulinį karą, tremtinė Stefanija Paliulytė-Ladigienė. Mama – grafikė, knygų iliustratorė Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė, tėtis – skulptorius Vladas Vildžiūnas.

D. Vildžiūnas baigė interjero dizaino studijas Talino (Estija) dailės institute, tobulinosi Bornholme (Danija). Nuo 1988-ųjų talkininkavo leidžiant „Sąjūdžio žinias“, po metų pradėjo filmuoti visus svarbiausius valstybės įvykius, rengė TV laidas, Krašto apsaugos ministerijos vaizdo studijoje kūrė filmus apie šalies kariuomenę. LRT televizija rodė jo režisuotą dokumentinį ciklą „Valstybės atkūrimo kronikos“. Buvo numatęs daug naujų kūrybinių planų, deja, negailestingas likimas 2016 m. lapkričio 9-ąją išplėšė D. Vildžiūną iš gyvenimo, bet ne iš mūsų atminties.

Sausio 12 d. negalėsime padėkoti Domantui už puikius darbus, bet paspausime ranką jo artimiesiems, prisiminsime šio iškilaus žmogaus kūrybinį kelią.

Premijos skyrimo iškilminga ceremonija vyks 2017 m. sausio 12 d. (ketvirtadienį) 17 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33).

Lietuvos žurnalistų draugijos apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ - šiemet skirta LRT žurnalistui Vitalijui Karakorskiui.

Šis apdovanojimas jam skiriamas įvertinant tvirtą pilietinę poziciją, taip pat nuopelnus tolerancijai ir savitarpio supratimui tarp Lietuvos etninių bendrijų, pranešė Lietuvos žurnalistų draugija.

Premija laureatui bus įteikta sausio 10 dieną istorinėje Prezidentūroje Kaune.

Premiją žurnalistas gavo už jau dvidešimt metų Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje transliuojamą laidą apie Lietuvos žydus „Menora“. V.Karakorskis yra šios laidos redaktorius.

Taip pat draugija pažymi, kad žurnalistas V.Karakorskis kiekviename savo darbe ar projekte, kuriame dalyvauja, jis parodo aiškią ir nedviprasmišką asmeninę pilietinę poziciją. Pavyzdžiui, agituodamas už stojimą į euroatlantines struktūras laidose „Faktų aNATOmija“ ir „Atlanto krantas“ ar imdamasis visuomeninės publicistikos laidose „Akiračiai“ ir „Presingas“. Visos jos skirtingu metu transliuotos Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo eteryje.

Lietuvos žurnalistų draugija premiją įsteigė 1998-aisiais. Ji skiriama pagerbti diplomato bei politiko Stasio Lozoraičio (1924–1994) atminimą.

Lietuvos žurnalistų draugijos apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ - šiemet skirta LRT žurnalistui Vitalijui Karakorskiui.

Šis apdovanojimas jam skiriamas įvertinant tvirtą pilietinę poziciją, taip pat nuopelnus tolerancijai ir savitarpio supratimui tarp Lietuvos etninių bendrijų, pranešė Lietuvos žurnalistų draugija.

Premija laureatui bus įteikta sausio 10 dieną istorinėje Prezidentūroje Kaune.

Premiją žurnalistas gavo už jau dvidešimt metų Lietuvos nacionalinės televizijos eteryje transliuojamą laidą apie Lietuvos žydus „Menora“. V.Karakorskis yra šios laidos redaktorius.

Taip pat draugija pažymi, kad žurnalistas V.Karakorskis kiekviename savo darbe ar projekte, kuriame dalyvauja, jis parodo aiškią ir nedviprasmišką asmeninę pilietinę poziciją. Pavyzdžiui, agituodamas už stojimą į euroatlantines struktūras laidose „Faktų aNATOmija“ ir „Atlanto krantas“ ar imdamasis visuomeninės publicistikos laidose „Akiračiai“ ir „Presingas“. Visos jos skirtingu metu transliuotos Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo eteryje.

Lietuvos žurnalistų draugija premiją įsteigė 1998-aisiais. Ji skiriama pagerbti diplomato bei politiko Stasio Lozoraičio (1924–1994) atminimą.