Tuo metu centrinės jūros dalies strimelių žvejybos galimybės bus padidintos daugiau – 32 proc. vietoj EK siūlytų 14 proc. Dėl to pirmadienį sutarė Europos sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba.

Pelaginių rūšių žvejyba, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, yra vienintelė likusi Lietuvos žvejų veiklos atviroje Baltijos jūroje alternatyva. Todėl siekta kitiems metams užtikrinti didesnes strimelių ir šprotų žvejybos galimybes, o kartu ir jos tęstinumą.

„Vadovavomės mokslinėmis rekomendacijomis ir daugiamečiu Baltijos jūros išteklių valdymo planu. Siekėme mums reikšmingos pusiausvyros tarp atsargaus požiūrio ir sektoriaus stabilumo“, – pranešime sakė ministras.

Sutarta kitais metais pratęsti nuostatas dėl lašišų mėgėjų žvejybos, leidžiant žvejui per dieną sugauti ne daugiau kaip 1 įveistą lašišą. Negerėjant rytinių ir vakarinių Baltijos jūros menkių būklei, jų tikslinė žvejyba ir toliau draudžiama – nustatytos kvotos tik neišvengiamai priegaudai, pasitaikančiai kitų rūšių žvejybos metu.

Valstybėms narėms didelį susirūpinimą kelia Rusijos vykdoma netausi, mokslininkų rekomendacijas ir tarptautines sutartis ignoruojanti žvejyba Baltijos jūroje, todėl Komisija dar kartą paraginta ryžtingai reaguoti.

Šiemet stintautojai dar nesulaukė šaltesnio oro masės, kuri dažniausiai pajūrį pasiekdavo spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje. Orų atšalimą dažniausiai atnešdavo šiauriniai vėjai, kurių taip laukia žvejai.

"Šiaurinis vėjas pakelia šaltą vandenį iš gilumos, o kartu su juo atkeliauja ir stintos. Pirmieji kibimai būdavo jau spalio pabaigoje. Bet šiemet to nebuvo. Tiesa, šiek tiek buvo atšalę, nedidelius būrelius stintų šalto vandens srovės atnešė. Bet kibimai kol kas neįspūdingi", – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Tokių blogų metų, kaip praėjusieji, nemačiau 45 metus.

Socialiniuose tinkluose žvejai diskutuoja, kada šiemet prasidės stintmetis.

"Reikia laukti šiaurinių krypčių vėjų. Pirmieji stintas mėgina gaudyti žemyninėje dalyje. Smiltynė – ne ta vieta gaudymui, jei stintos dar tik pradeda kibti. Į Smiltynę verta keltis tuomet, kai stintos jau būriais traukia į Kuršių marias", – patikino R.Dailidė.

Jis pažymėjo, kad srovės uosto akvatorijoje – pasikeitusios.

Remigijus Dailidė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Jau kelerius metus pastebiu, kad stintos juda toliau nuo Smiltynės kranto. Dabar verta gaudyti tik uosto įlankėlėse, miesto pusėje. Jei bus kibimų Smiltynės pusėje, tai jų galima tikėtis tik prie jachtklubo. Šiemet mačiau gal tik tris žvejus per visą rudenį. Čia gaudo tik tie, kurie atvažiuoja iš toliau ir nežino pasikeitimų", – sakė R.Dailidė.

Biologas priminė, kad pirmiausia stintas pradeda gaudyti ne klaipėdiečiai, o Palangos gyventojai.

"Patys pirmieji stintų žvejybos pradžią skelbia palangiškiai. Jie gaudo nuo tilto. O, va, latviai mačiau, kad gaudo. Nedaug, bet Liepojoje žvejai pagauna stintų", – tikino R.Dailidė.

Jis aiškino, kad praėjusių metų sezonas buvo labai prastas stintautojams.

"Tokių blogų metų, kaip praėjusieji, nemačiau 45 metus. Tiek, kiek gyvenu Klaipėdoje. Pernai buvo prasčiausi metai stintų žvejybos istorijoje. Gal bus taip, kad ne tik menkes, bet ir stintas išgaudėme? Pernai gerai gaudė tik tie žvejai, kurie žvejojo ties Kiaulės Nugara iš valtelių", – stebėjosi žvejys.

Pasak biologo, pačios stintos nėra prisirišusios prie geolokacijos.

"Joms nėra būtina grįžti į tą upelį, kuriame jas išneršė. Jos tokios savybės neturi, keliauja tik į gėlą vandenį ir ten neršia. Tačiau neršia tik ketverių metų amžiaus stintos, kai pasiekia 12–14 cm ilgį. Pastebiu, kad stintų sugaunama vis mažiau", – tikino specialistas.

R.Dailidė mano, kad veikiausiai stintmetis prasidės prieš Kalėdas.

Socialiniuose tinkluose guodžiamasi, kad žvejai tesugauna po 2–3 kg strimelių. Tiesa, pirmadienį kai kuriems sekėsi kiek geriau – vyrai gyrėsi jau turintys ir po kibirą šių žuvų.

„Su strimelėmis yra blogai. Jų tiesiog nėra. Tokiu metu molai būdavo nutūpti žvejų. Priežastys gali būti kelios. Šie metai yra ypač liūdni. Stintų šiemet nebuvo. Žvejai vos ne iš bado miršta“, – juokavo Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Žvejai vos ne iš bado miršta.

Dar prieš kelerius metus abu Klaipėdos molai iš tiesų būdavo pilni žvejų. R.Dailidė tikina, kad tokius žvejybos vaizdus galima išvysti jau tik archyvinėse nuotraukose.

„Antri metai strimelės nebesirodo. Jos yra masiškai išgaudytos. Aš kaip gamtininkas taip pat tik dūsauju. Žmogus padarė didelę įtaką šių žuvų populiacijai. Tačiau reikia neatmesti ir kito faktoriaus – sunyko strimelių nerštavietės. Jos neršia ant grubaus, akmenuoto substrato. Jų pagrindinės nerštavietės būdavo toliau jūroje, ties Olando Kepurės skardžiu“, – pasakojo R.Dailidė.

Remigijus Dailidė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Strimelių nerštavietės formuojasi ant moreninių iškilimų.

„Šios žuvys neršdavo ant midijomis apaugusių akmenų, o visas midijas nugraužė juodažiotis grundalas. Tačiau jų populiaciją baigia suniveliuoti gamtiniai procesai. Grundalai tampa daugelio gyvūnų maistu, aiškėja, kad jais maitinasi kormoranai. Grundalai tinka plėšrių žuvų maistui. Bet iki tol grundalai buvo beveik suėdę visus moliuskus. Baltijines makomas jie beveik visai išnaikino“, – sakė R.Dailidė.

Dėl to, kad pakito makomų populiacija, jūroje ėmė mažėti ir plekšnių.

„Nes jos taip pat minta makomomis. Viskas gamtoje yra tarpusavyje susiję“, – priminė biologas.

Strimelės dažniausiai prie jūros vartų pasirodydavo iš karto po plekšnių neršto kovo pabaigoje.

Kaip BNS sakė ministras Giedrius Surplys, menkių kvota mažės 15 proc., strimelių – 25,7 proc., o šprotų – didės 3 proc. Lietuva siekė strimelių kvotą mažinti 20 proc., o šprotų – didinti bent 6 proc. Sumažinta menkių kvota tenkina Lietuvą.

„Bendrai kvotos mažėja, nes Baltijos jūroje žuvų ištekliai menksta, mokslininkų rekomendacijos yra griežtos, kad žvejoti reikia mažiau“,– BNS telefonu iš Liuksemburgo sakė ministras.

Anot ministro, Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje taip pat sutarta, kad vieną mėnesį per metus – liepą negalima žvejoti menkių.

„Europos Komisijos (EK) pasiūlymas buvo reglamentu įtvirtinti, kad negalima žvejoti du mėnesius – liepą ir rugpjūtį. Mums pavyko tą terminą sutrumpinti iki liepos mėnesio“,– kalbėjo ministras.

Anot jo, už liepos mėnesį kompensacijos nebus mokamos, tačiau jei šalis įvestų papildomą nacionalinį draudimą, žvejams, nežvejojantiems menkių birželio ir rugpjūčio mėnesiais, kompensacijos iš ES fondo galės būti mokamos.

Taryboje, ministro teigimu, taip pat diskutuota dėl būsimos finansinės perspektyvos, administracinės naštos mažinimo, daugiau galių suteikimo valstybėms narėms bei aplinkosaugos ambicijas bendroje žemės ūkio politikoje.

EK numato, kad ne mažiau kaip 30 proc. visų ES paramos lėšų turi būti skirtos aplinkosaugai. 

„Mes esame ambicinga šalis, bet bijome, kad ambicijoms nėra numatytas tinkamas finansavimas ir galime neturėti resursų, turint omeny mūsų mažesnes tiesiogines išmokas, bendrai finansavimą, galime nesugebėti pasiekti tų ambicingų tikslų“, – BNS sakė ministras.

Ministrai diskutavo ir dėl kompensacijų nuo afrikinio kiaulių maro (AKM) nukentėjusiems ūkininkams. Pasak G. Surplio, sprendimų galima tikėtis gruodį.

Prie uosto vartų šios žuvys atkeliauja, kai ima pūsti pietvakarių ar vakarų vėjai.

"Tačiau tikrasis jų tikslas – Karklės pakrantės. Būtent ten strimelės neršia. Tačiau tai vyksta ne iš karto, šios žuvys neršia pamažu. Jos ieško akmeningų, seklių vandenų. Paprastai strimelės prie uosto vartų ima sukiotis dar kovo vidury, tačiau nerštas įsibėgėja įšilus, balandžio mėnesį", – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Strimelės prie molų patenka atsitiktinai, jas atneša srovės. Kol kas žvejai gausiu laimikiu nesidžiaugia. Daugiau pavyko pagauti tik šiltomis praėjusios savaitės dienomis. Tačiau viliamasi, kad netrukus šių žuvų žvejyba taps sėkmingesnė.

Netrukus žvejus mėgėjus ims vilioti vėjažuvės, kurios ima kibti antroje balandžio pusėje. Dažniausiai žvejai jų gaudyti telkiasi ant Palangos tilto. Šių įspūdingų formų žuvų kaulai yra neįprastos žalsvos spalvos.

"Vėjažuvėms reikia, kad vandens temperatūra pasiektų 6–8 laipsnius šilumos. Vėjažuvė yra pelaginė, nenustygstanti vietoje žuvis", – aiškino R.Dailidė.

Prieš keletą dienų mieste pasirodė prekeiviai, kurie strimelių kilogramą pirkėjams siūlė vos po 1 eurą.

O štai Veiviržėnuose prieš kelias dienas stebino vienišas stintų pardavėjas iš Rusnės. Ilgokai nesulaukęs pirkėjų, žmogus stintų kainą nuo 2,5 euro ėmė leisti iki 2 eurų, o galų gale sutiko ir su 1,5 euro suma.

"Niekas neperka. Kas čia tiems žmonėms pasidarė? Visi kirminų bijo", – liūdnai kalbėjo žmogus.

"Visuomet stintų viduriuose yra kirmėlių, simbiotinės kirmėlės nėra parazitai. Jos stintoms nekenkia. Gamta tuštumos nemėgsta. Kirmėlių dažniausiai randama pūslėje", – kalbėjo R.Dailidė.

Beje, jos ir žmogui nepavojingos.

"Strimelės taip pat turi kirmėlių. Didžioji dalis žuvų jų turi. Vienos – didesnės, kitos – mažesnės, o kai kur tik nematodai, kurių neįžiūrėsi. Todėl ir rekomenduojama kepti žuvį. Vertėtų laikytis atsargumo priemonių net ir valgant sūdytą žuvį. Druskos koncentratas veikia naikinamai, neleidžia vystytis baltymui. Tačiau kaspinuotį galima pasigauti. Tik šiaip kirmėlės yra labai skirtingos. Žmogus kirmėlėms yra evoliucinė aklavietė", – aiškino R.Dailidė, pridurdamas, kad parazitams vystytis reikalinga tam tikra terpė.

Klaipėdietis, turguje nusipirkęs stintų bei strimelių ir jas paruošęs šeimos vakarienei, nusistebėjo, kad patiekalo nebuvo įmanoma valgyti.

"Toks šlykštus skonis, kad teko išmesti. Kas nutiko žuvims ir kodėl jos tapo tokios neskanios?" – piktinosi pirkėjas.

Specialistai nedrįsta komentuoti, kodėl pirkėjas liko nepatenkintas žuvimis. Pats produktas jau išmestas, jo ištirti jokioms tarnyboms nepavyko.

"Ką reiškia "nepatiko skonis"? Graikų filosofai špagas rydavo ir nesiginčijo. O čia mat skonis blogas. Sunku pasakyti, kas pirkėjui neįtiko. O stintų skonį lemia daugybė dalykų, tarp jų ir žuvų dydis. Mažų žuvelių raumenys yra skystoki. Tokios žuvys kepamos ima byrėti, skonis suprastėja. Gal nuo to reikėtų pradėti?" – svarstė žinomas žvejys Remigijus Dailidė.

Šeimininkės, kepdamos dideles stintas, giria jų skonį, o ragaujantieji dažniausiai nekeiksnoja patiekalo.

"Vidutinio dydžio stinta yra 12–15 cm. Didelės stintos siekia apie 20 cm. O 10 cm ilgio stintų skonis iš tiesų gali būti prastesnis. Galbūt žuvų skoniui įtakos turėjo ir maistas, kuriuo jos maitinosi. Tačiau sunku suprasti, kuo jos mito jūroje. Tarybiniais laikais, kai žvejai gaudydavo stintas uoste, žvejai skųsdavosi, kad jos trenkia dyzelinu. Gal ir šiuo atveju galėjo taip būti?" – svarstė R.Dailidė.

Tačiau manytina, kad jų skonis pakito todėl, kad žuvys veikiausiai nebebuvo šviežios.

"Jei jos pastovėjo daugiau nei 12 valandų, tapo netinkamos valgyti. Tai ir bus atsakymas. Stintos labai greitai genda. Jos – riebios ir žarnyne yra sukaupusios maisto. Jei šaldytuve yra teigiama temperatūra, o ne nulinė, žarnyno turinys ima greitai gesti. Jei stintos parą pabuvo tinkluose, dar pastovėjo turguose, jau, galima sakyti, nebetinka maistui", – savo versiją kėlė R.Dailidė.

Tiesa, žvejys stebėjosi, iš kur prekybininkai gavo šių žuvų.

"Buvo didelis vėjas, kažin, ar jūroje buvo gaudyta? Na, nebent dar mariose tinklais meškeriojo. Bet Juodkrantės žvejai skundėsi, kad mažai ką tepagauna – po kelias dėžes", – aiškino žvejys.

R.Dailidė stintas pataria kepti kuo greičiau ir jokiu būdu jų nelaikyti ilgą laiką.

Kvotų skirstymo principai Baltijos jūroje nesikeičia. Toliau į vieną kišenę bandoma koncentruoti 76 proc. valstybės valdomų strimelių ir šprotų kvotų.

Neišsipildė viltys atsigauti

Daugumos Baltijos jūros žvejų dėtos didelės viltys į Žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kuratorių, Žuvininkystės departamento vadovybės pasikeitimus bliūkšta.

Daugelį metų dauguma Baltijos jūros žvejų piktinosi, kad viena bendrovė valdo apie 76 proc. strimelių ir šprotų kvotų. Žvejai teisybės dėl netinkamo kvotų skirstymo ieškojo teismuose ir visas bylas laimėjo.

Po Konkurencijos tarybos pasisakymų Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymo pakeitimus skirti vienai bendrovei ne daugiau 40 proc. strimelių ir šprotų kvotų.

Didžioji dalis žvejų tikėjosi, kad skyrus vienai bendrovei ne daugiau kaip 40 proc. kvotų ir 5 proc. kvotų pardavus per aukcioną, kita dalis bus išdalinta likusiems žvejams. Jie turėjo vilčių atsigauti, nes daugybę metų kentė kvotų stygių ir jų verslas buvo apribotas.

Kai kurioms bendrovėms kvotų dydis nežymiai padidėjo. Tačiau žadėto efekto skurstanti dauguma Baltijos jūros žvejų nesulaukė. Ir numatyti 5 proc. kvotų pardavimo per aukcionus planuoto efekto sudaryti sąlygas naujiems Lietuvos ūkio subjektams įsijungti į žvejybos verslą nedavė efekto. Žemės ūkio ministrė Virginiją Baltraitienė pripažino, kad kvotas įsigijo ne Lietuvos, o Estijos ir Rusijos kapitalas.

Lietuva yra kol kas vienintelė valstybė, kuri, netgi ir turėdama mažiausią kvotų dalį Baltijos jūros regione, sugalvojo dalį jų parduoti per aukcioną. Dėl to Žemės ūkio ministerija sulaukė kritikos iš Seimo.

Iš vieno tapo du

Konkurencijos tarybos nuostata, kad viena bendrovė negali turėti daugiau kaip 40 proc. kvotų, galima sakyti, yra apeinama.

Šalia bendrovės, kuri valdė 76 proc. kvotų, atsirado kita bendrovė. Jai monopolininkė perdavė vieną laivą ir istorinę teisę į kvotas. Ar taip galima daryti bus bandoma aiškintis per teismus.

Žvejai stebisi, kodėl tokiu monopolininko perdalinimu nesidomi Konkurencijos taryba, Lietuvos teisėsaugos institucijos? Jog tai yra akivaizdus noras didžiausią dalį šalies žvejybos monopolio išlaikyti vienoje kišenėje nors ir su skirtingais pavadinimais.

Jei tai vienai monopolininkei būtų likę 40 proc. kvotų, o likusi dalis išdalinta kitiems žvejams, daugelį metų Baltijos jūroje buvusi konfliktinė situacija dėl strimelių ir šprotų skirstymo būtų buvusi išspręsta.

Tačiau susidaro įspūdis, kad Žemės ūkio ministerijoje nenorima spręsti konflikto, nenorima, kad Klaipėdoje stiprėtų žvejų bendruomenė. Daroma viskas, kad viengalvis monopolininkas iš to paties kūno virtęs dvigalviu ir toliau klestėtų.

Pasigedo antikorupcinio vertinimo

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija Seimui teikia Žuvininkystės įstatymo pataisas, kur dabartinius kvotų skirstymus siekiama įteisinti ūkio subjektams kaip istorinę teisę ne mažiau kaip 15 metų.

Atviroje Baltijos jūroje vietoje vieno monopolininko leista susikurti dviem monopolininkams su 36 ir 40 proc. kvotų dalimis. Visi kiti žvejai ir toliau skurstų, kaip ir pati Klaipėdos miesto žvejų bendruomenė.

Naujos Žuvininkystės įstatymo pataisos Seime stumiamos be jokio antikorupcinio įvertinimo. Tą Seimo posėdyje pastebėjo ir patys Seimo nariai.

„Atrodo, kad tas Žuvininkystės įstatymas parengtas atsižvelgiant daugiau mažiau į vienos įmonės istoriją“, - teigė Seimo narys Edmundas Jonyla.

„Mes, Seimo nariai gavome Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos raštą, kur teigiama, kad situacija žuvininkystėje blogėja, nėra antikorupcinio vertinimo, įteisinama žvejybos kvotų monopolija“, - antrino kitas Seimo narys Kazys Grybauskas.

Seime žvejus skaldančią Baltijos jūros kvotų skirstymo sistemą teisino Žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė.

„Visi yra prieš vieną didelę įmonę, kuri jau daug metų žvejoja ir turėjo monopolį. Dabar Konkurencijos tarybos nuostatą yra įteisinta įstatyme, kad viena įmonė gali gauti ne daugiau kaip 40 proc. kvotų. Galbūt yra kai kurių žvejybos įmonių noras, kad reikėtų paimti visą kvotą ir paskirstyti visiems, bet ta įmonė, kuri daug metų žvejojo, daug investavo į laivus ir taip padaryti būtų neteisinga“, - tarsi V.Baltraitienė nežinotų, kad viengalvis monopolininkas iš to paties kūno virsta dvigalviu ir tą jo būseną bei karaliavimą Baltijos jūroje ji siekia įteisinti Seime ne mažiau kaip 15 metų.

Žvejai taps bedarbiais

Šiomis dienomis Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius gavo Klaipėdos žvejų raštą, kur piktinamasi Baltijos jūros žvejyboje siekiamu sukurti dvigubu monopoliu.

„Dėl vieno subjekto gerovės, kuris šprotus ir strimeles atiduoda tik žuvų miltų gamybai, bus sunaikintas Lietuvos Baltijos žvejybos laivynas, darbo neteks virš 600 žmonių (26 laivai turi po 6 įgulos narius – 156 plius skaičiuojant, kad vienas žmogus jūroje sukuria maždaug 4 darbo vietas krante – viso apie 624 žmonės neteks darbo)“, - teigiama rašte.

Seime siūlomas priimti Žuvininkystės įstatymas ne tik nedidins žvejybos sektoriaus konkurencingumo, ekonominės naudos ir žvejybos socialinės srities, bet netgi sunaikins didžiają dalį Baltijos jūros žvejybos verslo.

„Projekte siūloma rezerve palikti 6 proc. šprotų kvotų, 5 proc. parduoti per aukcioną. Įvertinus tai, kad 76 proc. kvotų užvaldžius vienam asmeniui, susijusiam su dviejomis bendrovėmis, likusiam Lietuvos žvejybos laivynui lieka tik 13 proc. kvotų“, - pastebėjo žvejai.

Jie piktinasi Žemės ūkio ministerijos siekiu žvejybos kvotas, kurios yra valstybės turtas, palikti dviems su tuo pačiu asmeniu siejamoms bendrovėms, kurios parodė, kad galima apeiti valstybės institucijas ir taip su kitų valstybės institucijų pagalba naikinti žvejybos sektorių.

Žvejai tikina, kad tokiais veiksmais yra pažeidžiamos ne tik Lietuvos verslo nuostatos, įteisintos Konstitucijoje, bet ir ES reglamentų konkretūs punktai.

Kad ne viskas gerai dėl Žuvininkystės įstatymo teisinės pusės pripažino ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S.Bucevičius teigdamas, kad buvo gauta net 31 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. 

"Statyk kokias nori tvoras, žvejų jos nesustabdys. Kai prasideda kibimas, ant molo laisvo akmens nerasi. Apie baimę įkristi į vandenį čia niekas negalvoja", – konstatavo pagyvenęs klaipėdietis Edmundas. Prie abiejų molų įrengti draudžiantys molo akmenimis vaikščioti stendai bei iš lūpų į lūpas sklindančios šiurpios istorijos apie pražuvusius žvejus, žvejybos aistruolių nesustabdo.

Žvejoja ir moterys

Strimelės – nedidelės žuvelės, kurios kimba ant pliko kabliuko. Klaipėdiečiai jas noriai gaudo ir vadina lietuviškomis silkėmis, nes jos skanios ne tik keptos ar rūkytos, bet ir marinuotos bei sūdytos, kaip tikrosios silkės.

Saulėtomis gegužės dienomis žvejai vienu meškerės užmetimu traukia po tris ir net penkias strimeles. Namo vyrai grįžta nešini dviem pilnutėliais kibirais šių žuvelių. Dabar visą gegužę taip bus.

Kartais kiti žvejai paprašo padovanoti vieną kitą žuvelę "porcijoms", tai yra masalui gaudyti kitas žuvis. Dabar gerai kimba plėšrieji grundulai, neretai ir plekšnės. Pasitaiko dar ir viena kita stinta.

Šios didelės vertės neturinčios, tačiau uostamiesčio gyventojų labai pamėgtos žuvys ne pirmą savaitę vilioja ant molų žvejus iš visos Lietuvos.

Vyrai ir moterys meškerioja keliomis pamainomis. Pirmieji keltai į Smiltynę kelia būrius ankstyvų žvejų, jie užsiima geriausias pozicijas, o kai po pietų šie jau traukia namo, į jų vietas taikosi atsistoti vėliau atvykusieji.

Tie, kurie čia nuolat žvejoja, turi savo pamėgtas vietas, pažįsta kiekvieną iškyšulį, kiekvieną duobutę kojai pastatyti.

Daugelis kabarojasi ant molo akmenų ne dėl išgyvenimo, o vedami didelio azarto. Dalis žvejų laimikį parduoda prie parduotuvių, kiti iš jų patys gamina maistą, treti dovanoja giminaičiams ar kaimynams.

Atvyko iš Jonavos ir žuvo

"Pernai žvejodamas įkritau tarp akmenų. Man pasisekė, kad pataikiau tiesiai į vandenį, o ne ant kitų akmenų, ir nugrimzdau negiliai, kojomis atsirėmiau į plokščią paviršių. Neprisitrenkiau, tik ranką susilaužiau. Draugai ištraukė, nereikėjo net gelbėtojų kviesti. Bet dabar nebesu toks drąsus, nevilioja manęs už tvoros eiti", – pasakojo klaipėdietis Jonas.

Jaunas vyras lūkuriavo, kol kiti žvejai su laimikiu perlips per tvorą, jam reikėjo vos poros žuvelių, kurias ketino naudoti kaip masalą.

Tokių nuotykių, kokį patyrė Jonas, kasmet būna ne vienas. Neretai atsitinka ir tragiškų įvykių, pasibaigiančių žvejų žūtimis.

2014 metų balandžio 14-osios naktį po 2 val. uostamiesčio ugniagesiams pranešta, kad Smiltynėje ties pietiniu uosto vartų molu jūros pusėje skęsta žmogus. Į įvykio vietą pirmoji atskubėjo pasieniečių katerio "Boomeranger" įgula. Pasieniečiai pamatė žmogų, įstrigusį tarp molo gale esančių akmenų. Tačiau dėl bangavimo prie jo priplaukti negalėjo.

Gelbėtojai ištraukė negyvą vyrą ant molo. Šis 42 metų žvejys buvo atvykęs iš Jonavos.

Tąkart liudininkai pasakojo, kad vyras paslydo ant slidžių molo akmenų, griūdamas susižalojo galvą ir nuskendo.

Tą patį vakarą nelaimė atsitiko ir ant šiaurinio molo Melnragėje. Čia šokdamas nuo molo ant akmenų 32 metų vyras susilaužė koją. Žmogus gulėjo ant akmenų, kol medikai jį pasiekė, paguldė ant neštuvų ir išgabeno į ligoninę.

Negalėjo pasiekti nelaimėlio

Pernai balandį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos pasieniečiai gelbėjo Smiltynėje tarp molo akmenų įkritusį ir koją susilaužiusį vyrą.

Traumą patyrusį 55-erių klaipėdietį pasieniečiai įkėlė į keturratį, skubiai pargabeno į krantą ir perdavė medikams.

Panaši nelaimė tais pačiais metais balandžio pradžioje ištiko nuo molo žvejojusį marijampolietį. Tada pasieniečių įgula į krantą nukentėjusįjį pargabeno laivu ant oro pagalvės "Viesulas".

2013 metų gegužės 8-ąją po vidurdienio Smiltynėje nuo molo tarp akmenų į vandenį įkrito žmogus.

Į įvykio vietą išskubėjo Klaipėdos ugniagesiai gelbėtojai, informacija apie nelaimę pasiekė policiją, greitosios pagalbos medikus, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą ir Pakrančių apsaugos rinktinę.

Po ilgesnių paieškų gelbėtojai rado vyrą, tačiau medikams jo atgaivinti nepavyko.

Panašiomis aplinkybėmis 2009-ųjų birželio pradžioje žuvo uostamiesčio Joniškės gatvėje gyvenantis 41 metų žvejys. Jis taip pat nuslydo nuo šlapių akmenų ir įkrito į vandenį.

Nuskendo gelbėdamas brolį

2004 metų kovo 2-ąją prie šiaurinio molo nuskendo 17-metis meškeriotojas, jis nuslydo nuo tada čia dar kyšojusių seniai sudužusio laivo liekanų.

2003 metų gegužės 12 dieną prie šiaurinio molo įvyko tragedija. Du Melnragėje gyvenantys vaikai atėjo pasmalsauti, kaip sekasi žvejams. Berniukai šokinėjo nuo akmens ant akmens, kol 8-metis vaikas paslydo ir įkrito į jūrą. Jo gelbėti šoko 14-metis brolis. Pamatę jūros bangose besikapanojančius vaikus keli suaugusieji taip pat atsidūrė jūroje.

Viskas baigėsi tragiškai – vyresnysis broliukas ir vienas suaugęs vyras nuskendo, dar vienam žmogui prireikė medikų pagalbos.

Įspėja trauktis

Jau ne vienerius metus abu molai – tvarkingai aptverti, yra įspėjantys apie pavojų skelbimai. Tačiau žvejų tai nesulaiko.

Jūrų uosto policijos viršininką atostogų metu pavaduojantis vyriausiasis tyrėjas Dainius Rudys teigė, kad nuolat prie molų šio policijos padalinio pareigūnai nepatruliuoja, tačiau neretai čia pasirodo ir iš pavojingos vietos išvaro žvejojančiuosius.

"Mūsų veiklos zona yra visas uostas, todėl labai dažnai prie molų negalime atvykti. Tačiau kartais patruliuojame valtimis, įspėjame žmones lipti nuo akmenų. Dažniau dirbame terminaluose, dabar dar darbo dėl SGD terminalo turime", – paaiškino pareigūnas.

Ropščiasi į pavojingas vietas

Prie molo kabantys ženklai įspėja, kad žvejyba yra draudžiama. Tačiau akivaizdu, jog dauguma žūklės mėgėjų to nepaiso.

"Vaikyti žvejus nuo molo – ne mūsų prerogatyva, telieka tikėtis žvejų sąmoningumo. Tačiau kartkartėmis prevenciškai organizuojame reidus, kad įspėtume žvejus nelipti ant molo akmenų, nes tai pavojinga jų gyvybei. Tenka pripažinti – tą dieną žvejai dingsta nuo molo, tačiau netrukus jų vėl susirenka gausybė. Labiausiai kelia nerimą tai, kad žvejai ropščiasi ant akmenų, kurie arčiausiai vandens. Jie slidūs, todėl iki nelaimės – tik vienas žingsnis", – aiškino valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis.

Neretą dieną ant molų leidžiantys klaipėdiečiai Jonas ir Edmundas tikino čia sutikę tik pareigūnus, kurie tikrina, ar žvejai yra įsigiję leidimus žvejoti.

Žemės ūkio ministerijai tarpininkaujant dalis strimelių ir šprotų žvejybos kvotos bus atiduota Baltijos jūroje žvejojančioms mažosioms įmonėms. Šios įmonės galės sugauti daugiau žuvies, nes viena bendrovė informavo ministeriją apie ketinimą atsisakyti dalies  žvejybos kvotos, kuri jai turėtų būti skirta iš šių metų Lietuvai skirtos kvotos likučio. Tokiu būdu galėtų būti pasiektas taikus kompromisas dėl žvejybos kvotų perskirstymo, iš esmės nekeičiant Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių. 2014 metų žvejybos Baltijos jūroje kvotų likutis (25 proc.) bus skirstomas artimiausiu metu.

Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad kol nėra atitinkamų nuostatų Žuvininkystės įstatyme, ji negali iš esmės keisti taisyklių ir nustatyti naujų kvotų skyrimo kriterijų. O Lietuvos teismai laikosi pozicijos, kad žvejybos kvotų skirstymas neturi būti sustabdytas, nes tokiu atveju būtų pažeisti visų žvejų interesai ir Lietuvai skirtos žvejybos kvotos liktų nepanaudotos.

Šiuo metu žvejų bendruomenei yra pateiktos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės su įrašyta papildoma nuostata, kaip žvejybos kvota būtų paskirstoma tuo atveju, jeigu jos savanoriškai atsisako kažkuri iš žvejybos veiklą vykdančių įmonių. Dabar susiklosto būtent tokia situacija. Neabejojama, kad šis taisyklių pakeitimas sumažins pastaruosius dvejus metus Baltijos jūros žvejų bendruomenėje tvyrančią įtampą ir sudarys sąlygas atstatyti pusiausvyrą žvejų bendruomenėje, atsižvelgiant ne tik į teisinius ar ekonominius, bet ir socialinius aspektus.

Įvertindama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išsakytą poziciją, Žemės ūkio ministerija parengė ir Žuvininkystės įstatymo galimo keitimo alternatyvų įvertinimą, kuris artimiausiu metu bus pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Baltijos žvejus vienijanti organizacija visus metus valdininkams įrodinėjo, kad jų išgalvota istorinė sugavimo teisė yra netinkamas pagrindas skirstyti žuvų kvotas, galop šiuos argumentus patvirtino teismas. Bet nusiraminti žvejams dar anksti - kvotos liko tos pačios, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kovo 27 dieną neskundžiamą nutartimi nusprendė, kad žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos patvirtintose Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklėse šprotų ir strimelių kvotų apskaičiavimo kriterijai buvo nustatyti neteisėtai.

Krante džiovinantys tinklus žvejai nekantriai laukia Žemės ūkio ministerijos reakcijos ir nori, kad ši kuo skubiau ištaisytų klaidas.

"Žvejoti nėra ką - paskirstyta dalis jau išgaudyta. Įmonės bankrutuoja. Delsimą padalyti kvotas mes vertiname kaip kriminalinę veiką", - dienraščiui teigė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

2014 metais Lietuvai skirta menkių beveik tiek pat kiek pernai - 4109 tonos, o strimelių ir šprotų daugiau - atitinkamai 3291 tona ir 12,01 tūkst. tonų. 2013 metais Lietuvai buvo skirta sugauti 4162 tonos menkių, o sugauta, preliminariais Žuvininkystės tarnybos duomenimis, vos 36 proc. šio kiekio, arba mažiau nei pernai, kai buvo sugauta 52 proc. kvotos.