Kaip jau rašyta, Kauno apygardos teismas paskelbė savo nuosprendį šio ne tik Kaune, bet ir Norvegijoje šeimininkavusio nusikalstamo susivienijimo nariams, kaltintiems narkotikų kontrabanda bei prievartiniu Oslo apylinkėse dirbusių tautiečių, paverstų prekybos žmonėmis aukomis, įtraukimu į šį nusikaltimą, pernai liepos 5-ąją. Nors visi jie buvo izoliuoti nuo visuomenės, iki nuosprendžio įsiteisėjimo beveik pusė nuteistųjų dar palikta laisvėje.

Seimo šešėlis

Šio su Kamuoliniais siejamo nusikalstamo susivienijimo narių, oficialiai – įvairių bendrovių direktorių pavaduotojų, projektų vadovų bei vadybininkų, sulaikymo operacija kurį laiką buvo laikoma paslaptyje.

Vieno iš jų – anksčiau Viešojo saugumo tarnyboje dirbusio Mindaugo Ratkevičiaus sugyventinė bei vaiko motina buvo tuometinės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės apsaugininkė. O M.Ratkevičius – vieno iš šio nusikalstamo susivienijimo vadeivos, kaip pripažino teismas, – Ediko Mikučiausko asmens sargybinis, lydėdavęs jį į susitikimus su kriminalinio pasaulio „autoritetais“.

Tiek pastarieji, tiek kartu su jais prieš Kauno apygardos teismą stoję kiti šio nusikalstamo susivienijimo nariai, kaip įmanydami, dengė veidus nuo žiniasklaidos, kas perša prielaidą, kad dar ne visus jų nusikaltimus galimai išsiaiškino teisėsaugininkai. Prieš perduodant šią bylą teismui, buvo neteistas tik vienas iš jų. Kiti – nuo dviejų iki devynių kartų. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dažniausiai – už smurtinius nusikaltimus: nužudymą, pasikėsinimą nužudyti, plėšimą, turto prievartavimą. Taip pat – ir už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

I.Skromovas (iš kairės) ir M.Ratkevičius/"Kauno dienos" nuotr.

Net šešiems iš jų – jau minėtiems E.Mikučiauskui, M.Ratkevičiui bei Ronaldui Mikočiūnui, Gediminui Vaikšnorui, Igoriui Skromovui ir Mindaugui Ališauskui ir šį kartą buvo pareikštas kaltinimas dėl pasikėsinimo iš savanaudiškų paskatų – siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudyti du Norvegijos statybose dirbusius tautiečius bei neteisėto jų laisvės atėmimo.

Prievartiniai svečiai

Vienas iš aukų – buvęs M.Ratkevičiaus kolega iš Viešojo saugumo tarnybos.

Nukentėjusieji šiame daugiau kaip pusantrų metų trukusiame teismo procese dalyvavo nuotoliniu būdu. Vienas iš jų, pareiškęs teisiamiesiems daugiau kaip 37 tūkst. eurų ieškinį – už patirtą pažeminimą bei gyvenimo ir verslo sutrikdymą, iš ekrano pasakojo, kad 2014-ųjų pabaigoje, jam jau įleidus šaknis Norvegijoje ir turint ten savo statybos firmą, sulaukė antrojo nukentėjusiojo skambučio. Šis prašė padėti trumpam įsikurti nepažįstamam asmeniui. Pastarasis po poros savaičių jau įsakmiu tonu „paprašė“ pasaugoti jo krepšį. Šiame buvo hašišas. Taip nukentėjusieji palaipsniui įtraukti į narkotikų platinimą Norvegijoje.

Jiems ne tik tekdavo kartu su minėtu svečiu bei netrukus į Norvegiją R.Mikočiūno, kuris taip pat laikomas vienu iš šio susivienijimo vadeivų, atsiųstu G.Vaikšnoru važiuoti į slėptuves paimti narkotikų, bet ir nuvežti šiuos perpardavinėtojams.

Netrukus į Norvegiją atvyko ir R.Mikočiūnas. Pastarojo bei jo bendrininkų planai narkotikų kontrabanda bei platinimu nesibaigė. Iš užverbuotųjų pradėta kvosti apie kitų Norvegijoje įsikūrusių lietuvių turtinę padėtį, kaip įtariama, ketinant pradėti šiuos reketuoti.

Vidurdienio trileris

Apetitu nesiskundžiančios gaujos planus sumaišė Norvegijos policija, sulaikiusį vieną jų sėbrą. Nuo tada R.Mikočiūnas su bendrininkais pradėjo kaltinti į jų nusikalstamą veiklą įtrauktus statybininkus dėl savo nuostolių ir reikalauti šiuos atlyginti.

Vienas iš jų buvo priverstas sumokėti 8 tūkst. eurų. Tačiau tada iš nukentėjusiųjų, kurie skubiai grįžo į Lietuvą, pradėta reikalauti dar 30 tūkst. eurų. Jie intensyviai buvo kviečiami į susitikimus. Vienas iš kurių įvyko 2015-ųjų balandžio 24-osios vidurdienį prie prekybos centro „Molas“. Laimė, kad jį stebėjo policijos pareigūnai, į kuriuos jau buvo kreiptasi pagalbos.

Remiantis kaltinimu, buvo suplanuota į spąstus prie „Molo“ įviliotus statybininkus pagrobti ir, nuvežus į nuošalią vietą, nužudyti. Į susitikimą su aukomis atėjęs R.Mikočiūnas trenkė vienam iš jų į veidą, net neprasidėjus pokalbiui. Tai buvo su sėbrais sutartas signalas, kad prisijungtų ir šie. Pastariesiems tebuvo likę įgrūsti grobiamuosius, vienam iš kurių į galvą buvo įremtas pistoletas, o kitam į šoną – peilį, į automobilius. Vieną nusikaltėlių transporto priemonę pasaloje buvusiems kriminalistams pavyko sulaikyti beveik nusikaltimo vietoje. Kitą, kuriuo išsivežtas vienas iš pagrobtųjų, teko vytis iki Topolių gatvės. Sulaikant išpuolio autorius, iš jų perimti keli koviniai pistoletai, vienas jų buvo su duslintuvu, peiliai, teleskopinė lazda ir neperšaunamos liemenės.

Remiantis kaltinimu, bandė pasidengti savo nuostolius teisiamieji ir kitais būdais. Kaip garantija, kad bus grąžinta skola, R.Mikočiūno nurodymu, pakaunėje, grasinant pistoletu, buvo pagrobtas visureigis, kuriuo naudojosi taip pat į šią istoriją įpainiotas Norvegijoje gyvenantis garliaviškis.

Vienas reisas – pusė milijono?

Kartu su nusikalstamo susivienijimo, kuriam vadovavo E.Mikučiauskas ir R.Mikočiūnas, nariais buvo teisiamas ir narkotikų kurjerio vaidmenį atlikęs Raimondas Albinas Galeckas.

Pastarasis kaltintas, atgabenęs iš Ispanijos į Norvegiją specialioje už galinių automobilio „Mazda“ sėdynių įrengtoje slėptuvėje apie 20 kg hašišo. Krovinio priedanga buvo du nieko apie tai nežinoję bendrakeleiviai prasigėrusiais veidais, automobilio salone pakabintas kostiumas ir armonika, šakotis bei alkoholio buteliai – bagažinėje.

Anot vieno iš nukentėjusiųjų, kurio išsinuomotame garaže šis krovinys buvo perkrautas, atgal į Lietuvą „Mazdos“ ekipažas jau grįžo su apie puse milijono Norvegiškų kronų toje pačioje jos slėptuvėje.

Jam pareikštąs kaltinimą R.A.Galeckas vadino visišku absurdu.

Nepripažino savo kaltės ir dauguma kitų teisiamųjų, teikdami, kad nukentėjusieji juos apkalba. Tačiau, kodėl, paaiškinti nesugebėjo.

Kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras Mindaugas Sabaitis siūlė įkalinti teisiamuosius nuo vienuolikos iki šešiolikos metų.

Dėl pasikėsinimo nužudyti išteisinti

Bylą nagrinėjusi teisėjų Valdo Vitunsko, Svetlanos Jurgaitienės ir Gyčio Večersko kolegija skyrė nuteistiesiems švelnesnes bausmes, nes išteisino dauguma kaltinamųjų dėl pasikėsinimo nužudyti į spąstus prie „Molo“ patekusias savo aukas.

„Šis kaltinimas paremtas tik prielaida, o teismas hipotezėmis nesivadovauja – tik įrodymais“, – teigiama 76 lapų nuosprendyje. Tačiau jame konstatuojama, kad dalyvavimas nusikalstamame susivienijime – visiškai įrodytas, nes veikė daugiau, negu trys ginkluoti asmenys, turėję nusikalstamų planų.

32-ejų R.Mikočiūnui skirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. 47-erių E.Mikučiauskui – trylikos. 39-erių metų M.Ratkevičiui bei 36-erių G.Vaikšnorui - dešimties metų ir šešių mėnesių įkalinimas. 53-ejų R.A.Galeckui – dešimties metų. 38-erių G.Ališauskui – septynerių. 49-erių I.Skromovui – šešerių.

Anot šias bausmes skyrusios  teisėjų kolegijos, jos - artimos minimalioms, grėsusioms už padarytus nusikaltimus, nes per ilgai užtruko ikiteisminis tyrimas.

Be to, visiems nuteistiesiems į skirtą bausmę įskaičiuotas ir suėmime praleistas laikas. Keturi iš jų (R.Mikočiūnas, E.Mikučiauskas, G.Vaikšnoras ir G.Ališauskas) laukė nuosprendžio už grotų daugiau, kaip trejus metus.

Teismo proceso metu į laisvę paleistas R.A.Galeckas atėjo į nuosprendžio paskelbimą su nemažu lagaminu. Tačiau, iki jo įsiteisėjimo, kaip ir M.Ratkevičius bei I.Skromovas, buvo paliktas laisvėje.