„Sudužęs sraigtasparnis užsiliepsnojo, jame buvo daugiau nei 10 vyresniųjų vadų, įskaitant generolą F. O. Ogolla“, – naujienų agentūrai AFP sakė aukštas policijos pareigūnas.

Pasirodžius naujienoms apie katastrofą, prezidentas Williamas Ruto sušaukė skubų Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, pranešė jo biuras.

Sraigtasparnis nukrito Elgėjo Marakveto apskrityje, maždaug už 400 kilometrų į šiaurės vakarus nuo sostinės Nairobio, naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango policijos pareigūnas. Tame rajone jis vykdė saugumo misiją, ten dislokuoti Kenijos gynybos pajėgų kariai, pridūrė jis.

W. Ruto paskyrė 61 metų F. O. Ogolla gynybos pajėgų vadu pernai balandį, prieš tai jis ėjo pavaduotojo pareigas. Pernai gegužę W. Ruto žurnalistams sakė paskyręs F. O. Ogolla nepaisant to, kad jis buvo tarp mėginusiųjų panaikinti jo pergalę per rinkimus 2022 m., kai jis nurungė opozicijos lyderį Raila Odinga. „Susipažinęs su jo gyvenimo aprašymu įsitikinau, kad jis yra geriausias asmuo būti generolu“, – sakė W. Ruto ir pridūrė, kad jo sprendimas prieštaravo daugelio žmonių norams.

F. O. Ogolla, profesionalus naikintuvo pilotas, įstojo į Kenijos gynybos pajėgas 1984 m. balandį, 2018-aisiais iškilo į Kenijos oro pajėgų vado pareigas, jas ėjo trejus metus.

Pasak policijos, sraigtasparnis, kuriame buvo šeši žmonės, sudužo kalnų nusileidimo aikštelėje. Be piloto, sraigtasparnyje B3 buvo kalnų vadovas ir keturi jo klientai.

Pranešta, kad dviem sužeistiesiems buvo suteikta skubi medicininė pagalba, po to jie buvo nuvežti į kliniką. „Vėliau buvo išgelbėtas ir trečiasis asmuo“, – pridūrė policija.

Nelaimė įvyko ant Petit Combin kalno, jis yra maždaug 3600 metrų aukščio. Pradėtas tyrimas siekiant nustatyti avarijos priežastį.

Nelaimingas atsitikimas įvyko atogrąžų saloje esančioje Salazi kalderoje, įtrauktoje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Prokurorai pradėjo tyrimą, žurnalistams sakė Sen Benua, esančio salos rytuose, subprefektas Michaelas Mathaux (Maiklas Matjo).

Keturių vietų orlaivis atsitrenkė į uolą ir nukrito vietovėje, į kurią pėsčiomis neįmanoma patekti. Pradėta didelė gelbėjimo operacija, kurioje dalyvauja 35 žandarai ir apie 30 ugniagesių.

Bendrovė, kuriai priklauso sraigtasparnis, teigė, kad jis naudojamas mokymams ir kad jį taip pat galėjo išsinuomoti privatūs pilotai.

Per pastaruosius du dešimtmečius La Reunjono saloje per nelaimingus atsitikimus, susijusius su sraigtasparniais ar lengvaisiais orlaiviais, žuvo dvidešimt žmonių.

Ankstesnis toks incidentas įvyko rugpjūčio pradžioje, kai sudužus sraigtasparniui žuvo pilotas.

Anksčiau ji buvo paskelbusi didesnį žuvusiųjų skaičių, bet vėliau buvo surasti dar du išgyvenusieji.

Vietos ministerijos padalinys pranešė, kad tūpdamas privatus sraigtasparnis Mi-8 kliudė elektros laidus ir užsidegė.

Iš pradžių ministerija teigė, kad žuvo šeši iš 16 viduje buvusių žmonių. Vėliau ji paskelbė, kad dar du žmonės išgyveno.

„Buvo manoma, kad po nuolaužomis buvo du žmonės, tačiau paaiškėjo, kad jie patys paliko orlaivį ir šoko būsenos savarankiškai nuėjo į ligoninę“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė ministerijos spaudos tarnyba.

Atnaujintame pranešime ministerija nurodė, kad keturi žmonės žuvo, 10 buvo sužeisti, o dar dviem neprireikė medicininės pagalbos.

Anot Rusijos naujienų agentūrų, kai kurių sužeistųjų būklė sunki.

Ministerijos paskelbtose nuotraukose matyti ugniagesiai, dirbantys prie apanglėjusių nuolaužų.

Pranešime nurodoma, kad gaisras buvo užgesintas.

Rusijos federalinės oro transporto agentūros duomenimis, sraigtasparnis priklauso bendrovei „Altai Avia“ ir skraidino turistų grupę.

Rusų tyrėjai pranešė, kad pradėtas tyrimas dėl oro transporto saugos taisyklių pažeidimo.

Rusijoje dažnai įvyksta lėktuvų ir sraigtasparnių, plačiai naudojamų atokiose šalies vietovėse, avarijos. Jas dažnai nulemia blogos oro sąlygos, žmogaus klaidos ar techninės problemos.

Trečiojo įgulos nario šiuo metu vis dar ieškoma.

Nacionalinės kalnų gelbėjimo tarnybos vadovas Josipas Broževičius nurodė, kad nelaimės vietą pirmieji gelbėtojai aptiko upės kanjone netoli centrinės Kroatijos Drnišo miesto.

„Taip pat rasti dviejų įgulos narių kūnai“, – naujienų agentūrai AFP teigė jis.

„Trečiojo įgulos nario paieška tęsiama“, – pridūrė J. Broževičius.

Vengrijos kariuomenė taip pat pranešė apie šią nelaimę, teigdama, kad du sraigtasparniai dalyvavo mokymo misijoje, kai dėl nežinomų aplinkybių įvyko šis incidentas.

„Vengrijos gynybos ministerija nedelsdama pradėjo informuoti šeimas“, – teigiama kariuomenės išplatintame pranešime.

Kroatijos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad pasitelkė lėktuvą ir sraigtasparnį, padėsiančius apžiūrėti teritoriją, kurioje nukrito sraigtasparnis.

2009 metais Kroatija įstojo į NATO ir dažnai rengia karines pratybas su Aljanso šalimis partnerėmis.

Internetinis laikraštis „Tuoi Tre“ pranešė, kad lėktuvas, kuriame buvo vienas pilotas ir keturi turistai iš Vietnamo, praėjus penkioms minutėms po pakilimo per skrydį virš Jungtinių Tautų kultūros agentūros UNESCO pasaulio paveldo vietovės, prarado ryšį.

„Du kūnai buvo rasti, o dar trijų ieškoma“, – buvo cituojamas Kat Ba salos rajono partijos vadovas Pham Quang Hienas (Fam Kvang Hienas), kuris vėliau nurodė, kad buvo rasti du kūnai, o kitų trijų vis dar ieškoma.

Vietnamo civilinės aviacijos sektorius pasižymi gerais saugos rodikliais, nors karinių orlaivių avarijų pasitaiko dažniau.

2019 metais Šiaurės Vietnamo sraigtasparnių bendrovė pradėjo skraidinti turistus virš garsiųjų Ha Longo įlankos kalkakmenio karstinių uolų darinių.

10 minučių kelionė vienam asmeniui gali atsieiti iki 120 JAV dolerių (109 eurų).

Nuo to laiko, kai įmonė pradėjo vykdyti šią veiklą, skirtą turistams Vietname pritraukti, nebuvo užregistruota nė vieno nelaimingo atsitikimo. Daugelis turistų atvyksta iš Kinijos.

„Bell 505“ yra JAV įmonės „Bell Helicopter“ sukurtas ir gaminamas lengvasis sraigtasparnis.

Sausį šiaurinėje Vietnamo dalyje per mokymus sudužus Rusijoje pagamintam kariniam naikintuvui „Suchoj SU-22“, žuvo pilotas.

2014 metais devyniolika žmonių žuvo per vieną iš didžiausių Vietnamo karinių nelaimių, kai per pratybas sostinėje Hanojuje sudužo Rusijoje pagamintas sraigtasparnis „Mi-171“.

Kyjivo srityje esančiuose Brovaruose prie vaikų darželio ir gyvenamojo namo nukritus pagalbos tarnybų sraigtasparniui žuvo Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, jo pavaduotojas Jevhenas Jeninas bei valstybės sekretorius Jurijus Lubkovyčius.

Asmeniškai ministrą prisiminsiu kaip savo šaliai pasišventusį patriotą ir kovotoją, kuris dėjo visas pastangas atremiant Rusijos karinę agresiją Ukrainoje.

„Esu sukrėsta šio tragiško įvykio. Nuoširdi užuojauta žuvusio Ukrainos vidaus reikalų ministro ir jo komandos narių artimiesiems, visai Ukrainos vidaus sistemai ir tautai. Asmeniškai ministrą prisiminsiu kaip savo šaliai pasišventusį patriotą ir kovotoją, kuris dėjo visas pastangas atremiant Rusijos karinę agresiją Ukrainoje“, – Vidaus reikalų ministerijos pranešime sakė A. Bilotaitė.

Jai ne kartą teko asmeniškai bendrauti su Ukrainos ministru, teikiant ir koordinuojant humanitarinę ir kitą pagalbą Ukrainai.

VRM nuotr.

Pernai gegužę ministrė A. Bilotaitė su Baltijos šalių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrais lankėsi Kijeve, kur pasirašė bendrą penkių šalių deklaraciją ir pasmerkė ginkluotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sutarė sutelkti pastangas remiant Ukrainos vystymąsi ir atstatymą.

Iš viso per sraigtasparnio katastrofą žuvo 18 žmonių, tarp jų – trys vaikai, 29 nukentėjusieji gydomi ligoninėje, 15 iš jų – vaikai.

Sraigtasparnis iš radarų ekranų dingo Kastelpagano di Apričenoje, kaimo vietovėje Apulijos regione.

Oro pajėgoms ir ugniagesiams pradėjus paieškos operaciją, regiono viceprezidentas Raffaele Piemontese (Rafaelis Pjemontezė) vėliau patvirtino, kad sraigtasparnis buvo rastas ir visi septyni juo skridę žmonės žuvo, pranešė laikraštis „Corriere della Sera“.

Pasak leidinio, tarp žuvusiųjų yra keturių asmenų šeima iš Slovėnijos, įskaitant 13-metę mergaitę.

Taip pat žuvo vietos gydytojas ir du sraigtasparnio pilotai, nurodė laikraštis.

Sraigtasparnis, kaip ir kasdien, skrido įprastu maršrutu tarp Apulijos Fodžos miesto ir Tremičio salų, esančių prie Italijos pakrantės, kai pateko į blogų oro sąlygų zoną.

Salų meras Peppino Calabrese (Pepinas Kalabrezė) žiniasklaidai pareiškė, kad gydytojas „dėl prastų sąlygų jūroje“ paskutinę minutę nusprendė skristi sraigtasparniu, o ne plaukti keltu.

„Mūsų bendruomenė yra sukrėsta. Nieko panašaus nėra buvę per visus trisdešimt šio maršruto gyvavimo metų“, – pažymėjo jis.

Europos Sąjungai priklausanti Rumunija yra viena iš NATO rytinio sparno šalių, į kurias Aljansas siunčia pastiprinimus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Pastarosiomis savaitėmis į Rumuniją atvyko papildomų tarptautinių pajėgų.

Sraigtasparnis „IAR 330 Puma“ sudužo trečiadienį Gūra Dobrogėjaus rajone, už 11 km nuo aerodromo, nurodė rumunų Gynybos ministerija.

Žuvo visi septyni juo skridę asmenys; jie buvo 27–53 metų amžiaus.

Orlaivis ieškojo naikintuvo „MiG-21 LanceR“, šiam per patruliavimo misiją praradus radijo ryšį su valdymo bokštu ir dingus iš radaro ekrano.

Anot Gynybos ministerijos, naikintuvas buvo surastas naktį į ketvirtadienį. Paaiškėjo, kad jis sudužo netoli Kodžalako – negyvenamos vietovės šalia Juodosios jūros.

Naikintuvo pilotas, kuriam buvo 31-eri, žuvo, nurodoma pranešime.

Atšauktos pratybos

Abu incidentai pareikalavo daugiausiai aukų Rumunijoje nuo 2014 metų, kai šalies centre nukrito karinis sraigtasparnis ir žuvo aštuoni žmonės.

Ketvirtadienį visuose rumunų kariniuose daliniuose rengiamos karinės ceremonijos ir pamaldos aukoms atminti.

Pasak Gynybos ministerijos, sraigtasparnio pilotas pranešė apie nepalankias orų sąlygas ir jam buvo įsakyta grįžti į bazę.

Visi sraigtasparniai „IAR 330 Puma“ ir naikintuvai „MiG-21 LanceR“ neskraidys, kol bus ištirtos avarijų priežastys.

Gynybos ministerija pranešė, kad taip pat atšauktos ketvirtadienį turėjusios prasidėti oro policijos pratybos. Šiuose mokymuose ruošėsi dalyvauti vokiečių, italų ir rumunų naikintuvai „Eurofighter“.

Gynybos ministras Vasile Dincu (Vasilė Denku) vietos žiniasklaidai sakė, kad nėra „jokių įrodymų“, leidžiančių manyti, jog orlaiviai sudužo dėl priešiškos atakos.

„Oro erdvė yra stebima ir niekas negali į ją patekti nepastebėtas“, – pabrėžė ministras.

Pasak Rumunijos gynybos ministerijos, šiuo metu šalies oro erdvei saugoti dislokuoti 22 orlaiviai iš Italijos, Vokietijos ir Jungtinių Valstijų.

Į Rumuniją, anksčiau priklausiusią komunistiniam blokui, o dabar – NATO ir Europos Sąjungai, nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios atvyko dešimtys tūkstančių pabėgėlių.

„Keturiolika žmonių žuvo, o dar du buvo sužeisti per valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnio katastrofą“, – sakoma pasieniečių pranešime.

Jame nurodoma, kad visos aukos yra kariškiai.

Incidentas įvyko šalies rytinėje dalyje.

Anksčiau antradienį Azerbaidžano valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Generalinė prokuratūra bendrame pareiškime informavo, kad „šiandien maždaug 10 val. 40 min. (8 val. 40 min. Lietuvos laiku) Garacheibato aerodrome Chizi rajone per mokomąjį skrydį sudužo karinis sraigtasparnis, priklausantis Azerbaidžano valstybės sienos apsaugos tarnybai“.

Nelaimės priežastys tiriamos, sakoma pareiškime.

Incidentas įvyko dvi savaitės po Azerbaidžano ir kaimyninės Armėnijos kovų prie bendros sienos – didžiausių nuo praėjusių metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

2020-aisiais šešias savaites trukęs ginkluotas konfliktas dėl Kalnų Karabacho kontrolės pareikalavo per 6,5 tūkst. gyvybių ir tų metų lapkritį baigėsi paliaubomis, kurioms tarpininkavo Rusija.

Tuomet pagal ugnies nutraukimo susitarimą Armėnija perdavė Azerbaidžanui daug dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.

Šiemet kilus susirėmimams prie sienos, lapkričio 16-ąją žuvo šeši armėnų ir septyni azerbaidžaniečių kariai. Tą pačią dieną Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu susiderėjo dėl paliaubų.

Didelė įtampa tarp Baku ir Jerevano tvyro nuo gegužės, kai Armėnija paskelbė, kad Azerbaidžano kariškiai kirto jos pietinę sieną „apsiausti“ ežero, kuriuo dalijasi abi šalys.