Pirmininkaujančiam teisėjui 46 metų Shakira pirmadienį pranešė, kad sutinka su pasiektu susitarimu.

Pagal jį moteris sutiko su trejų metų lygtine bausme mainais už tai, kad sumokės milijonus eurų baudų, pranešė Barselonos teismas.

Shakira sumokės daugiau kaip 7,3 mln. eurų baudą pagal susitarimą su Ispanijos prokurorais, kad išvengtų teismo dėl mokestinio sukčiavimo, teigė teismas.

Kolumbietei dainininkei buvo pareikšti šeši kaltinimai dėl to, kad 2012–2014 metais ji Ispanijai nesumokėjo 14,5 mln. eurų mokesčių.

Daugkartinė „Grammy“ ir „Latin Grammy“ laureatė neigia bet kokius pažeidimus ir sakė, kad sumokėjo viską, ką buvo skolinga.

Bylos esmė – kur tuo laikotarpiu gyveno Shakira. Barselonos prokurorai teigė, kad dainininkė daugiau nei pusę to laikotarpio praleido Ispanijoje, todėl šioje šalyje turėjo mokėti mokesčius nuo pasaulinių pajamų, nors jos oficiali gyvenamoji vieta vis dar buvo Bahamose. Bahamų salose mokesčių tarifai yra daug mažesni nei Ispanijoje.

Liepą prokurorai pareiškė sieksiantys, kad dainininkei, kuri savo hitais ispanų ir anglų kalbomis užkariavo gerbėjų visame pasaulyje simpatijas, būtų skirta aštuonerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 24 mln. eurų bauda.

Shakiros ryšių su visuomene įmonė teigė, kad ji jau sumokėjo visą skolą ir dar 3 mln. eurų palūkanų.

2022 metų liepą Shakira atsisakė prokurorų jai pasiūlyto susitarimo dėl bylos sprendimo ir per savo Ispanijos viešųjų ryšių įmonę „Llorente y Cuenca“ pareiškė, kad „tiki savo nekaltumu ir nusprendžia palikti šį klausimą teisėsaugai“. Šio galimo susitarimo detalės nebuvo viešai paskelbtos.

Teismo procesui vadovaus trijų teisėjų kolegija, vadovaujama teisėjo Jose Manuelio del Amo (Chosė Manuelio del Amo).

Planuojama, kad teismo procesas baigsis gruodžio 14 dieną.

„Blogi laikai“

Shakira buvo paminėta „Paradise Papers“ nutekintuose dokumentuose, kuriuose išsamiai aprašyti daugelio garsių asmenų, įskaitant tokias muzikos žvaigždes kaip Madonna (Madona) ir grupės „U2“ narys Bono (Bonas), susitarimai dėl mokesčių mokėjimo užsienyje.

2022 metų lapkritį Shakiros gynybos komanda, Barselonos įmonė „Molins Defensa Penal“, teigė, kad aptariamu laikotarpiu ji praleido šalyje ne daugiau kaip 60 dienų per metus, ir pridūrė, jog ji turėjo praleisti Ispanijoje pusę metų, kad būtų laikoma mokesčius mokėti turinčia rezidente.

Jos gynyba sakė, kad 2011-aisiais ji buvo ilgam išvykusi iš Barselonos į pasaulines gastroles, o paskui daug laiko praleido Jungtinėse Valstijose kaip NBC televizijos muzikinio talentų šou „The Voice“ komisijos narė.

Ispanijos prokurorai su tuo nesutinka, o tyrimą atliekantis teisėjas Marco Juberiasas (Markas Chuberijasas) 2021-aisiais baigdamas trejus metus trukusį kaltinimų tyrimą parašė, jog, jo nuomone, yra pakankamai nusikalstamos veikos įrodymų, kad bylą būtų galima nagrinėti teisme. Shakira gynė savo nekaltumą, kai 2019-aisiais ją apklausė M. Juberiasas.

Praėjusiais metais ji pralaimėjo apeliacinį skundą dėl bylos atmetimo.

Anot jos advokatų, Shakira Ispanijoje apsigyveno 2014 metais, kai jos vyresnysis vaikas pradėjo lankyti mokyklą Barselonoje, nes ketino daugiau laiko praleisti šalyje su šeima.

Ispanijoje teisėjas atlieka pirminį tyrimą ir nusprendžia bylą atmesti arba perduoti ją teismui. Teismas gali atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės pirmą kartą nusikaltusius asmenis, jei jiems skiriamas mažiau nei dvejų metų įkalinimas.

Atskirame tyrime Ispanijos valstybės prokurorai rugsėjį apkaltino Shakirą dėl įtariamo 6,7 mln. eurų mokesčių nuo 2018-ųjų pajamų vengimo. Jie kaltino ją naudojantis lengvatinio apmokestinimo zonoje įsikūrusia bendrove, kad išvengtų mokesčių mokėjimo.

Pastarąjį dešimtmetį Ispanija ėmėsi griežtų priemonių prieš tokias futbolo žvaigždes kaip Lionelis Messi (Lionelis Mesis) ir Cristiano Ronaldo (Krištianu Ronaldu) už tai, kad jos nesumokėjo visų priklausančių mokesčių.

Šios buvusios „Barcelona“ ir Madrido „Real“ žvaigždės buvo pripažintos kaltomis dėl vengimo mokėti mokesčius, tačiau abu futbolininkai išvengė kalėjimo, nes jų bausmės buvo atidėtos.

Shakira, kurios visas vardas ir pavardė yra Shakira Isabel Mebarak Ripoll (Šakira Izabel Mebarak Ripol), turi du vaikus – Milaną ir Sashą (Sašą) – su „Barcelona“ futbolo žvaigžde Gerardu Pique (Žerardu Pikė).

Pora kartu gyveno Barselonoje, kol pernai nutraukė 11 metų trukusius santykius. Nuo to laiko dainininkė gyvena Majamyje.

Ketvirtadienį triumfavusi „Latin Grammy“ apdovanojimų ceremonijoje Sevilijoje, Shakira padėkojo savo gerbėjams Ispanijoje už tai, kad buvo su ja „ir gerais, ir blogais laikais“.

Likus metams iki rinkimų, kurie, kaip jis tikisi, sugrąžins jį į Baltuosius rūmus, 77 metų D. Trumpas tapo pirmuoju per daugiau nei šimtmetį buvusiu Jungtinių Valstijų prezidentu, davusiu parodymus teisme kaip kaltinamasis.

Per visą dieną trukusį pasirodymą Manhatano teismo salėje D. Trumpas įnirtingai ginčijosi su teisėju Arthuru Engoronu (Arturu Engoronu) ir Niujorko generalinės prokuratūros teisininkais, todėl vienu metu teisėjas jam pasakė: „Prašom tiesiog atsakyti į klausimus, jokių kalbų.“

„Tai nėra politinis mitingas“, – pabrėžė Niujorko Aukščiausiojo teismo teisėjas tikėtinam Respublikonų partijos kandidatui 2024 metų prezidento rinkimuose.

D. Trumpas apkaltino teisėją, kad šis yra labai priešiškas, o bylą prieš jį iškėlusią Niujorko generalinę prokurorę Letitią James (Letišą Džeims) pavadino politikiere.

„Manau, kad ši byla yra gėdinga, – teigė jis. – Tai kišimasis į rinkimus.“

Vienu metu akivaizdžiai supykęs A. Engoronas pasakė D. Trumpo advokatui Christopheriui Kise'ui (Kristoferiui Kaizui), kad šis suvaldytų savo klientą.

Prezidentu tapau dėl savo prekės ženklo.

Anksčiau teismo proceso metu A. Engoronas skyrė D. Trumpui 15 tūkst. dolerių (13,94 tūkst. eurų) baudą už tai, kad eksprezidentas pažeidė „riboto tylėjimo įsakymą“, įvestą po to, kai socialiniuose tinkluose jis įžeidė teisėjo padėjėją.

D. Trumpas, jo vyriausieji sūnūs Donaldas jaunesnysis ir Ericas (Erikas) bei kiti „Trump Organization“ vadovai kaltinami išpūtę savo nekilnojamojo turto vertę milijardais dolerių, kad gautų palankesnes banko paskolas ir draudimo sąlygas.

Tamsiai mėlynu kostiumu su JAV vėliava ant atlapo vilkėjęs D. Trumpas pasmerkė tai, ką pavadino beprotišku teismo procesu, kurį pradėjo demokratai, esą persekiojantys jį iš 15 skirtingų pusių.

Jis atmetė kaltinimus, kad jo įmonės finansinės ataskaitos buvo apgaulingos, ir pavadino jas labai konservatyviomis.

„Iš tikrųjų tai nebuvo dokumentai, į kuriuos bankai kreipė daug dėmesio, – sakė jis. – Bankams buvo sumokėta.“

Buvęs prezidentas taip pat teigė, kad vertinant jo turtą ne visada buvo atsižvelgiama į „Trumpo prekės ženklo“ vertę.

„Prezidentu tapau dėl savo prekės ženklo“, – sakė jis.

„Skaičiai nemeluoja“

Kalbėdamas su žurnalistais po liudijimo, D. Trumpas teigė, kad ši byla niekada neturėjo būti iškelta.

„Sukčiavo teismas, – pareiškė jis. – Teismas šiuo atveju buvo sukčius.“

Generalinė prokurorė L. James žurnalistams kalbėjo, kad buvęs prezidentas nuosekliai iškraipydavo ir išpūsdavo savo turto vertę, ir atmetė asmeninius D. Trumpo išpuolius prieš ją.

„Skaičiai nemeluoja, – sakė L. James. – Manęs neįbaugins. Manęs nepersekios. Ši byla bus tęsiama. Teisingumas nugalės.“

L. James teigė, kad prezidento dukra Ivanka Trump (Ivanka Tramp) liudys trečiadienį. Ji 2017 metais paliko „Trump Organization“ ir tapo Baltųjų rūmų patarėja, todėl šioje byloje nėra kaltinamoji.

D. Trumpas liudijo po savo sūnų Dono jaunesniojo ir Erico, kurie praėjusią savaitę davė parodymus ir kaltino buhalterius dėl netikslumų bendrovės finansinėse ataskaitose.

Anot laikraščio „The Washington Post“, praėjusį kartą viešai kaip kaltinamasis liudijo buvęs JAV prezidentas Theodore'as Rooseveltas (Teodoras Ruzveltas). Jis 1915 metais davė parodymus teisme dėl šmeižto.

D. Trumpui ir jo sūnums negresia kalėjimas, tačiau jiems gresia iki 250 mln. dolerių (233 mln. eurų) baudos ir galimas nušalinimas nuo šeimos įmonės valdymo.

Ukraina pastaruoju metu intensyviai kovoja su sistemine korupcija, nes tai yra dalis reformų, kurias Vakarai ragina vykdyti Kyjivui siekiant narystės tokiose institucijose kaip Europos Sąjunga.

Prokurorai pranešė, kad informavo vieną buvusį gynybos ministro pavaduotoją ir jo pavaldinį, jog jų atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl „valstybės lėšų pasisavinimo ir trukdymo teisėtai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiklai“.

Byla dėl beveik 28 mln. dolerių (26 mln. eurų) susijusi su žieminių uniformų pirkimu iš Turkijos bendrovės, kurią Ukrainos žurnalistai buvo susieję su vienu prezidento Volodymyro Zelenskio partijos nariu.

Prokurorai teigė, kad šie pareigūnai yra atsakingi už netinkamą žemos kokybės uniformų, įskaitant techninių reikalavimų neatitinkančias striukes ir batus, tikrinimą.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas rugpjūtį atmetė kaltinimus, kad uniformos buvo perkamos išpūstomis kainomis.

Rugsėjį Ukrainos parlamentas pritarė V. Zelenskio pasiūlymui skirti Krymo totorių Rustemą Umerovą naujuoju šalies gynybos ministru.

Ukrainoje rugsėjį taip pat buvo atleisti šeši gynybos viceministrai ir Gynybos ministerijos valstybės sekretorius.

Per ankstesnį korupcijos skandalą, susijusį su kariuomenės aprūpinimu, sausį iš pareigų buvo atleisti keli Ukrainos aukšto rango pareigūnai – žiniasklaidai atskleidus, kad sutartyje, kurią ministerija pasirašė dėl maisto produktų kariams pirkimo, buvo nurodytos panašiai per didelės kainos.

Tada O. Reznikovas pripažino, kad jo vadovaujamos ministerijos kovos su korupcija tarnybos neįvykdė savo užduoties.

Rugpjūtį V. Zelenskis atleido visus regioninius pareigūnus, atsakingus už šaukimą į kariuomenę, siekdamas išgyvendinti korupciją, be kitų dalykų, pasireikšdavusią tuo, kad kai kuriems šauktiniams būdavo leidžiama išvengti tarnybos kariuomenėje.

Ukrainos Valstybinis tyrimų biuras (DBR) spalį paskelbė, kad du Gynybos ministerijos aukšto rango pareigūnai yra įtariami 7 mln. dolerių (6,6 mln. eurų), skirtų neperšaunamoms liemenėms pirkti, išgrobstymu.

77 metų respublikonas atvyko prieš pat 10 val. ryto (15.00 val. Grinvičo laiku) duoti parodymų Manhatano teismo salėje teisėjui Arthurui Engoronui.

Respublikonų kandidatų į prezidentus 2024 metų rinkimuose favoritas D. Trumpas, atvykęs duoti parodymų pasmerkė bylą kaip „labai nesąžiningą“ ir pavadino ją „politiniu teisiniu karu“ bei „kišimusi į rinkimus“.

„Tai labai liūdna situacija mūsų šaliai, – sakė jis. – Paprastai tai vyksta trečiojo pasaulio šalyse“.

D. Trumpas, jo du vyriausieji sūnūs Donaldas jaunesnysis ir Ericas, taip pat kiti „Trump Organization“ vadovai kaltinami išpūtę nekilnojamojo turto vertę milijardais dolerių, kad gautų palankesnes banko paskolas ir draudimo sąlygas.

Niujorko generalinė prokurorė Letitia James, kalbėdama su žurnalistais prieš atvykstant D. Trumpui, sakė, kad nekilnojamojo turto magnatas „nuolat iškreipdavo ir išpūsdavo savo turto vertę“.

„Esu tikra, kad prieš pradėdamas liudyti, jis imsis keiksmažodžių, patyčių, rasistinių užgauliojimų ir vadins teismą raganų medžiokle, – sakė L. James. – Tačiau galų gale vienintelis svarbus dalykas yra faktai ir skaičiai. O skaičiai, mano draugai, nemeluoja“.

D. Trumpas ne kartą užsipuolė L. James, kuri yra juodaodė, o bylą nagrinėjantį teisėją pavadino „pamišėliu“ ir „Trumpo nekenčiančiu radikaliu kairiuoju, demokratų agentu“.

A. Engoronas į tai reagavo skirdamas D. Trumpui dvi baudas – vieną 5 tūkst. JAV dolerių, kitą – 10 tūkst. JAV dolerių – kai nusprendė, kad buvusi televizijos realybės šou žvaigždė pažeidė dalinį įsakymą dėl tylėjimo, įvestą po to, kai jis socialiniuose tinkluose iškeikė teismo tarnautoją.

D. Trumpo parodymai seka po jo sūnų Donaldo jaunesniojo ir Erico, kurie praėjusią savaitę stojo prieš teismą ir vertė kaltę buhalteriams dėl bendrovės finansinių ataskaitų.

Pasak „The Washington Post“, paskutinis buvęs prezidentas, viešai liudijęs kaip atsakovas, buvo Theodore‘as Rooseveltas, kuris 1915 metais stojo prieš teismą šmeižto byloje.

D. Trumpas jau du kartus davė parodymus, susijusius su šia byla, abu kartus – už uždarų durų. Pirmųjų parodymų ištraukose teigiama, kad jis teismo procesą pavadino „didžiausia raganų medžiokle mūsų šalies istorijoje“, o demokratų generalinę prokurorę – „nevaldoma“.

Per antrąjį liudijimą jis teigė, kad visa byla yra „beprotiška“, nes „visiems bankams pinigai buvo grąžinti“ ir jie „iš jo verslo uždirbo daug pinigų“.

Pirmasis iš kelių teismų

D. Trumpui ir jo sūnums negresia kalėjimas, bet gresia baudos iki 250 mln. dolerių ir galimas nušalinimas nuo šeimos įmonės valdymo.

Dar prieš prasidedant svarstymams A. Engoronas nusprendė, kad L. James biuras jau pateikė „įtikinamų įrodymų“, jog D. Trumpas 2014-2021 metų finansiniuose dokumentuose savo turto grynąją vertę padidino nuo 812 mln. iki 2,2 mlrd. dolerių.

Dėl to teisėjas nurodė likviduoti bendroves, valdančias atitinkamą turtą, pavyzdžiui, „Trump Tower“, 40 Volstrito dangoraižių Manhatane ir prabangią privačią valdą „Seven Springs“ priemiestyje.

Ši nutartis kol kas neįsigaliojo, nes buvo pateikta apeliacija, tačiau jos galimai plataus masto pasekmės rodo, kad buvusio prezidento laukia didelis išbandymas.

Magnato duktė Ivanka Trump, kuri 2017 metais paliko „Trump Organization“ ir tapo savo tėvo patarėja Baltuosiuose rūmuose, nėra bendraatsakovė šioje byloje, tačiau jai taip pat nurodyta duoti parodymus, galbūt jau trečiadienį.

Civilinės bylos dėl sukčiavimo nagrinėjimas yra vienas iš kelių teisinių mūšių, su kuriais susiduria D. Trumpas, siekiantis susigrąžinti prezidento postą.

Kovo mėnesį D. Trumpas – kuriam būnant prezidentu du kartus surengta apkalta, nors jis ir nebuvo pripažintas kaltu – turės atvykti į federalinį teismą Vašingtone, kur prasidės teismo procesas dėl kaltinimų sąmokslu siekiant panaikinti 2020 metų rinkimų, kuriuos jis pralaimėjo prezidentui Joe Bidenui, rezultatus.

Kol kas žiniasklaidos sukeltas triukšmas dėl jo teisinių problemų jo populiarumo apklausose nesumažino.

Barselonos prokurorai liepą pareiškė, kad Shakirai sieks daugiau nei aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės ir beveik 24 mln. eurų baudos, dainininkei atsisakius susitarimo dėl kaltinimų mokesčių vengimu.

Prokurorai įtaria, kad 45 metų atlikėja sukčiaudama nesumokėjo Ispanijai 14,5 mln. eurų mokesčių 2012–2014 metų laikotarpiu.

Jų teigimu, 2011 metais, kai į viešumą iškilo superžvaigždės santykiai su futbolo klubo „Barcelona“ gynėju Gerard'u Pique (Žeraru Pikė), ji persikėlė į Ispaniją, tačiau iki 2015 metų oficialiai deklaravo savo gyvenamąją vietą Bahamų salose.

Du vaikus turinti pora birželio mėnesį paskelbė, kad gyvens atskirai.

Rugsėjo 19 dieną Barselonos teismas nurodė teisti dainininkę dėl šešių įtariamų mokestinių nusikaltimų, rodo antradienį paskelbtas sprendimas.

Shakira ne kartą neigė padariusi ką nors neteisėta ir tvirtina, kad nėra nieko skolinga Ispanijos mokesčių inspekcijai.

„Esu įsitikinusi, kad turiu pakankamai įrodymų savo argumentams ir kad teisingumas nugalės mano naudai“, – sakė ji praėjusią savaitę paskelbtame interviu žurnalui „Elle“.

„Mums su Gerard'u susitikinėjant, aš buvau pasaulinėse gastrolėse. Ne Ispanijoje praleidau daugiau kaip 240 dienų, tad niekaip negalėjau būti laikoma gyventoja“, – teigė atlikėja.

„Ispanijos mokesčių pareigūnai matė, kad susitikinėju su Ispanijos piliečiu, ir jiems nutįso seilė. Aišku, kad jie norėjo tų pinigų, nesvarbu, kaip“, – pridūrė ji.

Ispanijos mokesčių pareigūnai matė, kad susitikinėju su Ispanijos piliečiu, ir jiems nutįso seilė.

Esminis bylos klausimas yra tas, kur Shakira gyveno 2012–2014 metais.

Shakiros advokatų komanda teigia, kad iki 2014 metų ji daugumą savo pinigų uždirbo iš tarptautinių gastrolių ir tik 2015 metais persikėlė gyventi į Ispaniją, kur įvykdė visas mokestines prievoles.

Shakira sako, kad sumokėjo 17,2 mln. eurų Ispanijos mokesčių institucijoms ir „jau daugelį metų neturi skolų valstybės iždui“.

Ji taip pat teigė, kad prokurorai reikalauja pinigų, uždirbtų per jos tarptautines gastroles ir šou „The Voice“, nors tada ji „dar negyveno Ispanijoje“.

2013–2014 metais dainininkė buvo teisėja šiame Jungtinių Valstijų šou.

Gegužę Barselonos teismas atmetė dainininkės prašymą panaikinti kaltinimus.

Žurnalui „Elle“ Shakira sakė, kad dėl būsimo teismo proceso, išsiskyrimo su G. Pique, teisinio mūšio vaikų globos klausimu ir tėvo ligos jai tai „turbūt vienos sunkiausių, tamsiausių“ jos gyvenimo valandų.

Dainininkės vardas minimas 2021-ųjų spalį nutekintuose „Pandoros popieriuose“. Tai maždaug 11,9 mln. dokumentų iš 14 finansinių paslaugų bendrovių visame pasaulyje, susiejančių daug viešų figūrų su turto slėpimu lengvatinio apmokestinimo zonose.

Kaltinimai dėl 4,9 mln. eurų sukčiavimo ir 23 mln. eurų pinigų plovimo joje pateikti šešiems fiziniams ir vienam juridiniam asmeniui.

Byloje figūruoja bendrovė „Viner“ ir jos vadovas Antonijus Živialo, jo brolis ir kiti asmenys.

Spalį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė nustačiusi, kad Vilniuje registruotą bendrovę valdę broliai su keliais Lietuvos ir užsienio piliečiais veikė pagal iš anksto suplanuotą ir koordinuotą „neegzistuojančių pardavėjų“ (angl. missing traders) schemą, siekdami išvengti valstybei mokėtino PVM bei išplauti nusikalstamoje veikoje naudojamas pinigines lėšas.

Europos prokuratūros deleguoto prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, tai bene didžiausia FNTT išsiųsta į teismą byla.

Jos duomenimis, bendrovės vardu iš Lenkijos akciziniuose sandėliuose veikusių kuro perdirbimo gamyklų pirkta tepalinė alyva, kaltinamieji šiuos įsigijimus įformindavo kaip Europos Sąjungos (ES) vidaus tiekimo sandorius, kuriems taikomas 0 proc. PVM.

Kaltinime nurodyta, kad pagal PVM sąskaitose nurodytus suklastotus duomenis bendrovė tariamai pardavė daugiau nei 28 mln. litrų alyvos, už kurią gavo per 23 mln. eurų pajamų. Sąskaitose nurodyta, kad naftos produktai, pritaikius 0 proc. PVM, tariamai parduoti 17 Latvijos, trims Čekijos ir keturioms Estijos įmonėms.

Anot FNTT, šie sandoriai iš tikrųjų neįvyko, o visa turima alyva be jokių sąskaitų ar apskaitos dokumentų ir be privalomo 21 proc. PVM, parduota mažiausiai septyniems Lenkijoje veikusiems bendrininkams, jų baudžiamasis procesas vyksta Lenkijoje.

Atliekant tyrimą išaiškinta, kad šie asmenys nebuvo PVM mokėtojai, o už kurą atsiskaitydavo neapskaitytais grynaisiais pinigais, juos perduodami bendrininkams ar jiems talkinusiems asmenims. Suskaičiuota, kad organizuota grupė už nusikalstamu būdu parduotą kurą iš viso gavo 23 mln. eurų.

Siekiant legalizuoti šiuos pinigus, organizuota grupė per Latvijoje, Estijoje, Čekijoje įsteigtas fiktyvias įmones ir jų banko sąskaitas, suklastotų dokumentų ir imituotų tariamų finansinių operacijų pagrindu dalį jų, t. y. 13 mln. eurų legalizavo pervedus į Lietuvoje veikiančių įmonių sąskaitas, o kitą dalį – 10 mln. eurų legalizavo imitavus atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

Tyrimo metu suskaičiuota, kad siekdami nuslėpti tikrąjį pinigų šaltinį, kaltinamieji maskavo jų kilmę, neva pinigai gauti iš teisėtos veiklos, tam kaltinamieji atliko daugiau nei kelis tūkstančius ūkinių ir finansinių operacijų.

Pasak teisėsaugos, atliekant šį tyrimą išaiškintas daugiau nei penkiose ES šalyse veikusių mažiausiai 60 fiktyvių fizinių ir juridinių asmenų tinklas, sulaikymo operacijos metu rasti ir areštuoti daugiau nei 1 mln. eurų grynaisiais. Lygiagrečiai imtasi naujų efektyvių administracinių priemonių dėl tokių nusikalstamų veikų prevencijos šioje srityje.

Dėl padarytos žalos valstybei Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje pareiškė 4,9 mln. eurų ieškinį.

Bendrovės „Viner“ vadovas A. Živialo BNS spalį tvirtino, kad kaltinimai yra nepagrįsti, nes sandoriai vykdyti iš tikrųjų, o dėl PVM mokėjimo turėtų atsakyti įmonės, kurios prekes gavo.

Anot jo, įmonė minimais 2011–2013 metais užsiėmė „tepalinės alyvos“ importu į Lietuvą iš Lenkijos, ji laikyta sandėliuose Vilniuje, o vėliau parduota kitoms įmonėms ES šalyse.

„Pirkdavome pigiau, pardavinėdavome brangiau. Pirkdavome Lenkijoje. Važiuodavo pas mus į sandėlį, paskui iš mūsų sandėlio buvo pakrauta ir išvežta. Taip, buvo ten klausimų, kodėl neveždavome iškart į Čekiją. Bet jeigu mes iškart vežtumėme, čekai žinotų gamyklą, kur yra šita prekė. Dėl to mes veždavome pas mus, į Lietuvą“, – BNS tvirtino A. Živialo.

Teismo iš naujo pradėtoje nagrinėti byloje sukčiavimu ir dokumentų klastojimu yra kaltinami įvairioms statybos verslo įmonėms vadovaujantys direktoriai.

Trys asmenys, susiję su šia baudžiamąja byla – ją nagrinėjęs teisėjas R. Rainys, vienas kaltinamųjų bendrovės „Idema“ direktorius Rolandas Vasiliauskas bei jį gynęs advokatas Drąsutis Zagreckas – pateko į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratį. Visi trys buvo sulaikyti teisėjų ir advokatų korupcijos byloje. D. Zagreckas suimtas laikomas iki šiol. R. Vasiliauskas kurį laiką buvo suimtas, tačiau vėliau paleistas į laisvę.

Vilniaus statybos įmonės „Indema“ vadovas R. Vasiliauskas pirmadienį atvyko į teismo posėdį. Kadangi jo advokatas sulaikytas, kaltinamajam didelės apimties byloje paskirtas valstybės gynėjas.

Pirmadienį septyni kaltinamieji ir jų advokatai susirinko į bylos nagrinėjimą pas teisėją Irmą Randakevičienę. Ji informavo, kad prezidentei Daliai Grybauskaitei sustabdžius kolegos R. Rainio įgaliojimus, jo nagrinėtos bylos automatizuotu būdu buvo paskirstytos kitiems teisėjams.

„Sustabdžius įgaliojimus, byla niekur nedingo, posėdis atšauktas nebuvo. Esu teisėja Irma Randakevičienė, Vilniaus miesto apylinkės teisme iš pradžių pradedama nagrinėti baudžiamoji byla“, – kaltinamiesiems pareiškė teisėja.

Prieš tai teisėjas R. Rainys šią baudžiamąją bylą nagrinėjo metus, buvo paskelbtas kaltinamasis aktas, apklausti liudytojai.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą buvo sprendžiama, ar ją vėl pradėti nagrinėti nuo pat pradžių – skelbti kaltinamąjį aktą, iš naujo apklausti liudytojus.

Kai kurie advokatai pageidavo, kad vėl būtų skaitomas kaltinamasis aktas, apklausiami liudytojai.

„Nuo nulio pradedam, viskas iš naujo, liudytojų apklausa turi būti viskas iš naujo“, – sakė advokatė Ramutė Veronika Šalaviejūtė. Dalis advokatų išsakė panašią nuomonę.

Tačiau teisėja I. Randakevičienė nusprendė, kad kaltinamasis aktas buvo paskelbtas tinkamai, iš naujo jį garsinti nėra tikslinga.

Kai kurie advokatai išreiškė nuogąstavimus dėl viešojoje erdvėje paskelbtos informacijos – galbūt teisėjai padarė nusikaltimą šioje baudžiamojoje byloje: teisėjas užduoda klausimus, gal buvo susitarimų kažką apklausti ar ko neapklausti. Gynėjai sako turintys klausimų liudytojams, kurie nebuvo užduoti, o nuo jų atsakymų gali priklausyti bylos baigtis. 

Ar iš naujo apklausti liudytojus, teisėja svarstys ir savo sprendimą paskelbs balandį vyksiančiame posėdyje. Prokurorė Jorūnė Žeberskienė mano, kad užtektų tiesiog paskelbti liudytojų parodymus, jų dar kartą nekviečiant į posėdį.

„Byla jau metai teisme, ikiteisminis tyrimas vyko ne trumpą laiką, terminai tampa jautrūs. Labai mėgstu discipliną ir prašau visų advokatų pateikti savo užimtumo grafikus“,– sakė teisėja. Ji pranešė, kad rudenį bylos posėdžiai vyks kas savaitę ir advokatai tam pasiruoštų.

LNK televizija skelbė, kad R. Vasiliauskas gali būti įtariamas keliais tūkstančiais eurų bandęs papirkti teisėją R. Rainį, kad šis vilkintų bylą dėl sukčiavimo, kuriai kitąmet sueina senaties terminas.

Byla dėl 2008-2010 metais galbūt įvykdytų nusikaltimų teismui buvo perduota pernai vasarį, posėdžių metu buvo apklausta apie 20 liudytojų, mirusių liudytojų parodymai buvo perskaityti, taip pat apklaustas vienas kaltinamasis.

Šioje baudžiamojoje byloje tirtos PVM grobstymo schemos atliekant statybos darbus, kurie arba atlikti arba atlikti ne tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje yra pareiškusi 193,6 tūkst. eurų civilinį ieškinį, bankrutavusi bendrovė „Inžinerinės idėjos“ yra pareiškusi 536,7 tūkst. eurų ieškinį.

Tyrimo metu byloje buvo daugiau įtariamųjų, tačiau jų bylos buvo atskirtos nuo pagrindinės bylos ir atskirai perduotos teismui ir taip išspręstas kaltės klausimas – jie atlygino žalą ir susitaikė su VMI.

Prieš dešimtmetį bylą tyrę pareigūnai BNS sakė, kad buvo viena iš to meto svarbiausių bylų, susijusių su statybomis, žala joje buvo skaičiuojama milijonais litų.

Kartu su R. Vasiliausku kaltinamieji yra įvairioms statybos verslo įmonėms vadovaujantys Konstantinas Kuzborskis, Remigijus Vaitkūnas, Saulius Strazdas, Andrejus Safonovas, Marius Alyta ir daugiabučių ir kitų pastatų priežiūros bendrovė „Asvis“, rodo  teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys. Vyrai teismui prisistatė esantys įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Jie kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu ar disponavimu suklastotais dokumentais, apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Registrų centro duomenimis, R. Vasiliauskas vadovauja penkioms įmonėms – „Idema“, „Energobalt“, „Business Network“, „Kalnėnų slėnis“, Pajūrio loftai. Jis taip pat yra viešosios įstaigos „Futbolo rytas“ vadovas.

Portalo 15min.lt duomenimis, „Indema“ per pastaruosius kelerius metus laimėjo įvairių valstybinių užsakymų, o jos užsakovės buvo „Klaipėdos nafta“, Generalinė prokuratūra, Valstybine sienos apsaugos tarnyba.

Delfi.lt skelbė, kad tuometinis įmonės „KRK Baltic“ direktorius R. Vasiliauskas 2013 metais buvo įsivėlęs į istoriją, kai partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Sigitas Jaura jį apmulkino. Šis pasiūlė padėti PVM grobstymo byloje ir paprašė už tai atlygio. S. Jaura teigė, kad jo pusbrolis Kęstas dirba prokuratūroje ir galėtų padėti įtariamaisiais pripažintiems verslininkams. PVM grobstymu įtartas R. Vasiliauskas sumokėjo 35 tūkst. litų, tačiau jokios pagalbos nesulaukė – tai paaiškėjo teisme.

Italija jau yra pasiekusi panašius „išsipirkimo“ susitarimus su „Amazon“, „Apple“ ir „Google“. Italija ir kitos ES šalys siekia išsireikalauti daugiau mokesčių iš šių tarptautinių milžinų, anksčiau naudojusių įstatymų spragas deklaruojant ES gautą pelną kitose šalyse, kuriose mokestinė našta yra mažesnė.

Italijos mokesčių inspekcija pranešime teigė, kad susitarimu siekiama „užbaigti nesutarimus, susijusius su finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (GdF) Milano prokuratūros prašymu pradėtais tyrimais dėl 2010-2016 m. mokesčių vengimo“.

Inspekcijos atstovai pridūrė, kad „Facebook“ Italijai sumokės daugiau nei 100 mln. eurų.

Praeitų metų gruodį internetinės prekybos milžinas „Amazon“ pasiekė panašų susitarimą su Italija. Kita didžiulė įmonė, „Google“, praeitų metų gegužę sutiko sumokėti 306 mln. eurų Italijai už tai, kad ši užbaigtų bylą dėl 2009-2013 metais įmonės Italijoje gauto pelno deklaravimo Airijoje.

Airijos mokesčiai verslui yra vieni mažiausių visoje Europos Sąjungoje, todėl interneto milžinai dažnai būtent šioje šalyje deklaruodavo pelną.

„Apple“ panašų susitarimą pasirašė anksčiau, 2015 m. gruodį. Įmonė sutiko sumokėti 300 mln. eurų už mokesčių vengimo 2008 m. bylos nutraukimą.

Pirmadienį teismas paskelbė, kad byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmės, neabejotinos išvados, kad A. Marapolskas ir toje pačioje byloje teistas jo tėvas padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teismo nuosprendyje rašoma, kad praėjus dešimčiai metų nuo įvykio nėra tikslinga papildomai tirti įrodymus, nes surinkti duomenys neduos svarbios įrodomosios informacijos, praėjus tokiam ilgam laikui mažai tikėtina, kad liudytojai tiksliai prisimintų įvykio aplinkybes, be to, kai kurie jau nebegyvi.

„Visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai“, – paskelbė teismas.

Teismas nusprendė, kad byloje nenustatyta, jog A. Marapolskas panaudojo apgaulę 2005 metais pateikiant Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraišką skirti finansinę paramą bei sudarant paramos sutartį.

Pasak teismo, byloje nėra duomenų, kad A. Marapolskas turėjo iš anksto susiformavusią tiesioginę tyčią, kad gautų paramą neteisėtai ir neatlygintinai.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad valstybės institucijos, prieš priimdamos sprendimą išmokėti projekto vykdytojui paramos lėšas, turėjo informacijos apie galimus paramos sutarties ir kitų teisės aktų pažeidimus vykdant projektą, įvertino šią riziką.

Žemės ūkio ministerijos komisija 2009 metų birželio 22 dienos posėdyje nurodė, kad jeigu bus nustatyti paramos sutarties pažeidimai, Nacionalinė mokėjimo agentūra turės teisinę galimybę susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas iš A. Marapolsko tėvo, tačiau vis tiek nutarė išmokėti A. Marapolsko tėvui paramos lėšas.

„Todėl apgaulės, kuri būtų esminė valstybės institucijų apsisprendimui perduoti turtą, nenustatyta ir priimant sprendimą dėl paramos lėšų išmokėjimo jokio svetimo turto neatlygintai dėl apgaulės negavo“, – rašoma Apeliacinio teismo nuosprendyje.

Teismas konstatavo, A. Marapolsko tėvas E. Marapolskas tikslinę paramą gavo pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą tik po to, kai pastatė sodybą, t. y. tik po to, kai pats savo ir kredito įstaigos lėšomis sukūrė naują daiktą.

„Todėl turtinės žalos – būtinojo sukčiavimo nusikaltimo požymio – byloje nenustatyta“, – paskelbė Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Vilniaus apygardos teismas kovo 1 dieną A. Marapolską buvo pripažinęs kaltu dėl sukčiavimo apgaule užvaldant 369 tūkst. 959 eurus. Advokatui skirta lygtinė vienų metų laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymas teisininkui atidėtas metams, nuosprendžiu jis įpareigotas dirbti arba be pažeidimų registruotis Darbo biržoje.

Nacionalinei mokėjimo agentūrai priteista atlyginti padarytą turtinę žalą. Po Apeliacinio teismo nuosprendžio civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra gali kreiptis civilinio proceso tvarka dėl paramos lėšų išieškojimo.

Byla teismui perduota dar 2011 metais, tačiau jos nagrinėjimas teisme strigdavo.

2011–2015 metais nuolat sirgo advokatai, kaltinamieji, be to, keitėsi jų gynėjai. Proceso dalyviai reikšdavo prašymus, rašydavo skundus aukštesnės instancijos teismui.

Advokatui A. Marapolskui suėmimas buvo pakeistas į piniginį užstatą, įtarus, kad jis gali vilkinti bylos nagrinėjimą. Vėliau suėmimas buvo panaikintas.

Šioje byloje, kaip kad ir Darbo partijos byloje, kaltinamiesiems buvo skirti valstybės gynėjai. Tuomet bylos nagrinėjimas pajudėjo.

Kaip skelbė šią bylą tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), įtarimai sukčiavimu pateikti teisininkui A. Marapolskui, jo tėvui E. Marapolskui. Pastarasis ėjo teisines paslaugas teikiančios bendrovės direktoriaus pareigas ir buvo ūkininku, įgyvendinančiu ES lėšomis remiamą projektą.

Teisėsauga įtarė, kad ūkininkas E. Marapolskas, įgyvendindamas didelės vertės projektą, steigiant kaimo turizmo sodybą Kalvio kaime, Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė mokėjimo prašymą apie projekto vykdymo metu patirtas išlaidas, pagrįsdamas jas statybos rangovo PVM sąskaitomis faktūromis ir objekto atliktų darbų aktais, kuriuose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie atliktų darbų laiką, kiekį ir vertę.

Apeliacinis teismas paskelbė kad byloje neginčijamai nustatyta, jog visas projektas buvo įgyvendintas, objektai pastatyti, kaimo turizmo sodybos statybų darbai atlikti.

Projektas iš dalies finansuotas Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšomis.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

K. Serebrenikovas laukia teismo dėl kaltinimų išgrobsčius 133 mln. rublių (1,8 mln. eurų dabartiniu kursu) valstybės lėšų, skirtų  vienam teatro projektui.

Režisierius kaltinimus neigia. Namų arešto sąlygomis jis yra laikomas nuo praėjusių metų rugpjūčio.

K. Serebrenikovas vadovauja Maskvos teatro centrui „Gogol-centr“, yra pastatęs spektaklių Didžiajame teatre. Šiemet Kanų kino festivalio konkursinėje programoje jam nedalyvaujant buvo parodytas jo filmas „Vasara“ (Leto).

Byla vienam garsiausių Rusijos režisierių sukėlė paramos jam bangą. K. Serebrenikovą palaikė rusų ir tarptautinės meno figūros, kurios bylą laiko Vladimiro Putino valdomos Rusijos kampanijos prieš meninę nepriklausomybę dalimi.

Trečiadienį teisme K. Serebrenikovas sakė, kad visi minimi pinigai buvo panaudoti teatro projektui.

Teismas trečiadienį nusprendė, kad K. Serebrenikovas turi iki rugsėjo 1-osios baigti skaityti bylos dokumentus. Tuomet gali prasidėti jo teismo procesas.