„Džiaugiuosi, kad tarnybinis tyrimas baigėsi be rimtesnių pasekmių man, nes komisija nerado pagrindo taikyti tarnybinės nuobaudos“, – feisbuke paskelbė S. Malinauskas.

Jis trečiadienį susipažino su šio tarnybinio tyrimo išvadomis.

Tyrimas pradėtas, kai laidoje „Dėmesio centre“ jis paminėjo laiką, kada išsivalo serveris, kuriame paliekami Vyriausybės pasitarimų garso įrašai surašius protokolą.

„Išmokau pamoką, kad tam tikrais atvejais net ir diskusijos įkarštyje reikia pasverti savo argumentus ir neviešą informaciją pasilikti sau, net jei esi prašomas ją atskleisti. Tai šiek tiek prieštarauja instinktams, kuriuos įgijau dirbdamas žurnalistu, tačiau mano darbas pasikeitė, atsakomybė taip pat“, – teigė S. Malinauskas.

Išmokau pamoką, kad tam tikrais atvejais net ir diskusijos įkarštyje reikia pasverti savo argumentus ir neviešą informaciją pasilikti sau, net jei esi prašomas ją atskleisti.

Minėtoje laidoje buvo besiaiškinamos sunaikinto Vyriausybės pasitarimo garso įrašo aplinkybės.

Žurnalistai prašo pateikti garso įrašą iš Vyriausybės spalio 3 dienos pasitarimo, kai svarstytos įstatymo pataisos dėl galimybės neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.

Vyriausybė teigia, kad garso įrašas buvo sunaikintas.

Dalis žurnalistų ir opozicija teigia, kad Vyriausybė nepagrįstai apribojo žurnalistų teisę gauti informaciją. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad laikėsi įprastos praktikos.

Lietuvos žurnalistų sąjunga ir kelių redakcijų žurnalistai lapkričio pradžioje kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti Vyriausybę pateikti Ministrų kabineto pasitarimo garso įrašą.

Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas numato, kad Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti talpinami duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve.

Pirmadienį posėdžiavęs NSGK Vyriausybės kanclerį nusprendė išsikviesti, nepaisant komiteto pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako prieštaravimų, kad pagal Seimo statutą NSGK turi nagrinėti tik nacionalinio saugumo klausimus, bet ne Vyriausybės posėdžių, pasitarimų organizavimo tvarką.

„Man nepavyko įtikinti komiteto narių laikytis Statuto, todėl aš kreipiausi į Etikos komisiją su paklausimu išaiškinti Statuto normas, ar tie klausimai gali būti priskirtini komiteto kompetencijai, antra vertus, ar komiteto nariai, prašantys nagrinėti klausimus, kurie nėra susiję su komiteto įgaliojimais, neviršija įgaliojimų“, – BNS teigė NSGK vadovas.

Komitetas pirmadienį nesvarstė V. Bako siūlymo perduoti klausimą „valstiečių“ pirmininko Ramūno Karbauskio vadovaujamam Kultūros komitetui, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui – jo pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė.

Opozicinių socialdemokratų atstovas Juozas Olekas posėdyje tikino, kad tai yra NSGK kompetencija, nes klausimas susijęs su kibernetiniu saugumu.

„Mano siūlymas – kviesti Vyriausybės kanclerį išnagrinėti ne Vyriausybės darbo organizavimą, bet Vyriausybės kibernetinio-informacinio saugumo klausimą, kaip iš Vyriausybės kompiuterių galėjo dingti informacija, kuri pagal to paties kanclerio parašytą tvarką turėjo būti saugoma“, – teigė J. Olekas.

„Galbūt galėtų mums atskleisti, ar ten buvo kieno nors piktybiška valia ištrinta, ar kažkas prieina prie technologinių dalykų ir jais pasinaudoja (...). Man atrodo, kibernetinis, informacinis saugumas, yra NSGK tyrimo objektas“, – pridūrė jis.

Konservatorius Arvydas Anušauskas sakė, kad klausimas svarbus aiškinantis ir kitos informacijos saugojimo Vyriausybėje klausimus.

„Nesu įsitikinęs, kad kas nors ir daugiau nėra dingę“, – tikino jis.

Ištrinto Vyriausybės klausimas iškilo po spalio 3-iosios Vyriausybės pasitarimo, kur svarstyta galimybė žiniasklaidai neatlygintinai naudotis registrų duomenimis. Tuomet atidėjus sprendimą, žurnalistai paprašė pateikti pasitarimo garso įrašą, bet Vyriausybėje jis buvo sunaikintas motyvuojant, kad įrašo saugojimo nenumato Vyriausybės teisės aktai.

Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas numato, kad Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti talpinami duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve. Vyriausybė teigia, kad įrašų saugojimo nenumato Vyriausybės reglamentas ir Vyriausybės įstatymas.

Vyriausybės pasitarimai taptų vieši nuo gruodžio

Vyriausybė ketina numatyti, kad Ministrų kabineto pasitarimai taptų vieši nuo gruodžio, rodo kanceliarijos parengtas projektas.

Trečiadienį ministrai turėtų nuspręsti šias Vyriausybės įstatymo pataisas pateikti Seimui.

Tai reiškia, kad parlamentarai teisės aktui priimti turės mažiau nei mėnesį.

Vyriausybė ketina Seimui siūlyti pataisas priimti skubos tvarka, „atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo aktualumą ir siekiant užtikrinti Vyriausybės priimamų sprendimų viešumą“.

Taip Vyriausybė sako taisanti teisinį reguliavimą ir vengianti nesusipratimų, kai žiniasklaida reikalavo kanceliarijos pateikti spalio 3 vykusio Vyriausybės pasitarimo įrašą. Tada svarstytas klausimas dėl Registrų centro duomenų teikimo žiniasklaidai.

Šiuo metu Vyriausybės pasitarimai yra nevieši, o posėdžiai – vieši.

Žurnalistams pareikalavus įrašo, Vyriausybė informavo, kad jis sunaikintas. Vėliau pašalinti ir posėdžių vaizdo įrašų archyvai Vyriausybės „Youtube“ kanale ir „Facebook“ paskyroje.

Vyriausybės reglamentas numato, kad įrašomi Vyriausybės posėdžiai, apie pasitarimų įrašymą jame neužsimenama. Tuo metu Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas numato, kad įrašomi ir posėdžiai, ir pasitarimai, o įrašai saugomi kanceliarijos archyve.

Premjeras Saulius Skvernelis žada, kad pasitarimus padarius viešais jų darbotvarkė nesikeis – toliau bus sprendžiami organizaciniai klausimai, Vyriausybės pozicijos dėl užsienio politikos klausimų, išklausomos ataskaitos, o posėdžiuose būtų svarstomi teisės aktų projektai.

Neviešų diskusijų formatas bus perkeltas į ministrų pasitarimus.

„Vyriausybė dirba atvirai ir neturi ko slėpti. Yra nuomonė, kad reikėtų ir Vyriausybės pasitarimus taip pat transliuoti internetu, daryti garso ir vaizdo įrašus ir juos saugoti analogiška tvarka, kaip ir Vyriausybės posėdžius. Be to, tiek Vyriausybės posėdžiai, tiek pasitarimai būtų viešai prieinami įvairiuose formatuose, informaciniuose kanaluose“ , – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Ministrų kabinetas pritarė tai numatančiam protokoliniam sprendimui.

Anot S. Skvernelio, tam reikėtų keisti Vyriausybės įstatymą, jame numatyti pasitarimų ir posėdžių vaizdo, garso įrašų saugojimo tvarką.

Premjeras sako, kad Vyriausybės kanceliarija pakeitimus gali būti parengti iki spalio 31 dienos – jis tikisi, kad Seimas pataisas priims dar šią sesija.

Po posėdžio S. Skvernelis sakė, kad tai daroma nebenorint kelti nereikalingų aistrų bei tam, kad „nebūtų skleidžiamas sąmoningas melas ir dezinformacija“.

Pasak jo, pasitarimų darbotvarkė nesikeis: ir toliau bus sprendžiami organizaciniai klausimai, išklausomos ataskaitos, apsvarstomos Vyriausybės pozicijos dėl Europos Sąjungos klausimų. Jis sako, kad neviešų diskusijų formatas bus perkeltas į ministrų pasitarimus.

„Žinoma, toks formatas bet kokiu atveju bus: susitinkame su ministrais įvairiuose formatuose, t.y. ministrų pasitarimai – jis ir išliks. Kalbame apie Vyriausybės pasitarimus, jie liks atviri“, – sakė jis.

Pastarosiomis savaitėmis tarp Vyriausybės ir žiniasklaidos bei opozicijos kilo įtampa dėl spalio 3-ąją vykusio Vyriausybės pasitarimo garso įrašo. Tuomet buvo svarstomas Registrų centro duomenų atvėrimo žiniasklaidai klausimas. Žurnalistams pareikalavus įrašo, Vyriausybė informavo, kad jis sunaikintas. Vėliau pašalinti ir vaizdo įrašų archyvai Vyriausybės „Youtube“ kanale ir „Facebook“ paskyroje.

Premjeras kartojo, kad sprendimą nesaugoti žiniasklaidos prašomo įrašo priėmė kanceliarija ir apie galimą jo atkūrimą ir paviešinimą neužsiminė.

Vyriausybės reglamentas numato, kad įrašomi Vyriausybės posėdžiai, apie pasitarimų įrašymą jame neužsimenama. Tuo metu Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas numato, kad įrašomi ir posėdžiai, ir pasitarimai, o įrašai saugomi kanceliarijos archyve.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas šią savaitę pranešė kreipęsis į Vyriausybę su prašymu pateikti 2008-2012 metų Vyriausybės pasitarimų garso įrašus. Komitetas atlieka parlamentinį tyrimą dėl ankstesnių vyriausybių sprendimų tvarkant šalies finansus.

S. Skvernelis tikino, kad tokio įrašų archyvo nėra.

„Kai kurie kolegos, kaip ponas Kubilius ir ponas Olekas viešai, tiek savo feisbuke, tiek Seimo plenariniame posėdyje, melavo, kad turėjo galimybę pasiklausyti garso įrašų, kad jie buvo saugomi (...). Jų tiesiog nėra, nes jie nebuvo daromi, nebuvo saugomi“, – aiškino jis.

„Aiškiai netenkina mūsų valdančiųjų pozicija dėl tokios aklos gynybos ir laisvo žodžio varžymo. Pasitarę su kitų opozicinių ir Mišrios grupės nariais mes manome, kad reikia išlaikyti dėmesį šitiems suvaržymams ir todėl yra siūlymas (kreiptis – BNS) į NSGK, kad galėtumėm gauti ir slaptą informaciją, kuria čia bandoma prisidengti“, – po opozicinių frakcijų atstovų pasitarimo žurnalistams antradienį sakė socialdemokratas Juozas Olekas.

Anot jo, į posėdį būtų kviečiamas „Vyriausybės vadovas, kad būtų atsakoma į klausimus, kas pažeidinėjo (reglamentą – BNS), kokiu būdu diegiamos technologijos, kad jos trintų informaciją, kuri svarbi Lietuvos žmonėms“.

Opozicinių konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis teigė, kad Vyriausybės vadovas dar turi galimybę išspręsti situaciją, nurodydamas atkurti įrašą ir su juo supažindinti visuomenę.

Jei tai nebus padaryta, opozicija svarstys ir interpeliacijos galimybę, nors pripažįsta, kad valdantieji turi aritmetinę balsų daugumą ir procesas reikštų tik galimybę dar kartą užduoti Vyriausybės vadovui klausimus.

„Mes turime sudaryt galimybę premjerui ištaisyti situaciją, tiek atkuriant įrašą, tiek atsakant į klausimus. Apsisprendėm keliais žingsniai sudėlioti – pirmasis yra NSGK, kad nebūtų piktnaudžiaujama slaptumo žymomis, ir jei informacija nesutampa, mes dar kartą kviečiame premjerą ir kanclerį į opozicijos posėdį. Jei jis vėl neateitų, vėl būtų melo ir iššisukinėjimo, mes neatmetame galimybės iterpeliacijai kaip galimybei užduoti klausimus“, – sakė G. Landsbergis.

Opozicija premjerą aštriai kritikuoja dėl ištrinto Vyriausybė pasitarimo įrašo, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl nemokamo registrų duomenų teikimo žurnalistams.

Pataisos, kurios žurnalistams būtų sudariusios galimybę neatlygintinai naudotis registrų duomenimis, Vyriausybės pasitarime svarstytos spalio 3 dieną. Tuomet atidėjus sprendimą, žurnalistai pareikalavo pateikti pasitarimo garso įrašą, bet Vyriausybėje jis buvo sunaikintas.

Opozicija premjerui raštu uždavė klausimus dėl minėto įrašo sunaikinimo aplinkybių, bet nepatenkinta atsakymais pakvietė dar pasiaiškinti frakcijų posėdyje. Premjeras į šį posėdį neatvyko.

Tuomet opozicijos iniciatyva antradienį sušauktas nenumatytas Seimo posėdis, kuriame pateiktas opozicinių parlamentarų parengtas rezoliucijos projektas, kaltinantis premjerą S. Skvernelį žodžio laisvės varžymu. Valdančiųjų balsais ši rezoliucija buvo atmesta.

Rezoliucijos projektą dėl premjero Seimas nagrinėjo be paties Vyriausybės vadovo.

S. Skvernelis antradienio rytą feisbuke paskelbė posėdyje nedalyvausiantis dėl anksčiau suplanuotų renginių ir teigė, kad opozicijos yra veliamas į „tuščias, beprasmes politines intrigas“. Jas politikas sieja su artėjančiais rinkimais.

Atmesta ir kita rezoliucija, kurioje „valstiečių“ Ramūno Karbauskio ir Agnės Širinskienės paskelbtas slapta įrašytas pokalbis tarp kelių Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narių ir atleisto darbuotojo vertinamas kaip „šantažas VTEK“.

Reikalauja atkurti įrašą

Rezoliucijos projektą dėl premjero vaidmens ištrinto įrašo istorijoje Seimas svarstė opozicijos sušauktame nenumatytame posėdyje – dėl projekto daugiausiai kalbėjo opozicijos atstovai, o valdantieji mobilizavosi balsavimui.

Už projektą balsavo 43 Seimo nariai iš opozicijos, 63 valdančiųjų parlamentarai buvo už atmetimą.

Rezoliucijos projektu siūlyta konstatuoti, kad premjeras sąmoningai galėjo pažeisti Konstitucijos nuostatas dėl žodžio laisvės ir teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų.

„Tokiais veiksmais premjeras sąmoningai siaurina demokratijos ir žodžio laisvės bei teisės į informaciją erdvę, o tai galimai prieštarauja premjero priesaikoje duotam įsipareigojimui „sąžiningai tarnauti demokratijai“, – teigta rezoliucijos projekte.

Tokiais veiksmais premjeras sąmoningai siaurina demokratijos ir žodžio laisvės bei teisės į informaciją erdvę.

Jį pristatęs socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad valdantieji ėmėsi žingsnių riboti žodžio laisvę ir „neleidimas susipažinti su Vyriausybės pasitarimo stenograma yra vienas iš tų ryškesnių ženklų“.

„Dar daugiau, painiojimasis, netiesos sakymas, įžeidinėjimas tų, kurie nori atskleisti tiesą, leisti Lietuvos žmonėms susipažinti su tikrąja informacija, yra kitas bruožas, kurį mes stebime čia Seime“, – kalbėjo J. Olekas.

Jo teigimu, žodžio laisvės pažeidimai „primena cenzūros laikus“.

Premjerą apsvarstė be jo paties

Rezoliucijos projektą dėl premjero Seimas nagrinėjo be paties Vyriausybės vadovo.

S. Skvernelis antradienio rytą feisbuke paskelbė posėdyje nedalyvausiantis dėl anksčiau suplanuotų renginių ir teigė, kad opozicijos yra veliamas į „tuščias, beprasmes politines intrigas“. Jas politikas sieja su artėjančiais rinkimais.

„Tiems, kurie kalba apie tariamą žodžio laisvės varžymą, galiu tik priminti, kad Vyriausybė nemokamai ir teisėtai suteikė Registrų centro duomenis žurnalistams. (...) Daliai žiniasklaidos, akivaizdu, tai jau nerūpi ir bet koks Vyriausybės sprendimas bus sutiktas kritikos lavina. Visgi nemaža dalis visuomenės, esu tikras, jaučia teigiamus pokyčius ir nori, kad jie tęstųsi. Tikiu, kad šių žmonių lūkesčiai ir nuomonė bus gerbiami, o žurnalistai išsaugos objektyvumą“, – rašė premjeras.

Opozicija premjerą aštriai kritikuoja dėl ištrinto Vyriausybė pasitarimo įrašo, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl nemokamo registrų duomenų teikimo žurnalistams.

Pataisos, kurios žurnalistams būtų sudariusios galimybę neatlygintinai naudotis registrų duomenimis, Vyriausybės pasitarime  svarstytos spalio 3 dieną. Tuomet atidėjus sprendimą, žurnalistai pareikalavo pateikti pasitarimo garso įrašą, bet Vyriausybėje jis buvo sunaikintas.

Siūlė vertinti kaip VTEK šantažą

Kita rezoliucija opozicija siekė pripažinti, kad slapta įrašytą VTEK narių pokalbį paviešinę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas R. Karbauskis bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ A. Širinskienė darė spaudimą VTEK.

Už tokį rezoliucijos projektą balsavo 47 opozicijos atstovai, prieš balsuojančių valdančiųjų buvo 58. Svarstant abi rezoliucijas jų neparėmė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.

Rezoliucija opozicija siūlė konstatuoti, kad „laiko visiškai nepriimtinu Seimo narių R. Karbauskio ir A. Širinskienės šantažą VTEK, kad VTEK turi būti išformuotas, ypač kai toks šantažas yra skelbiamas tuo metu, kai VTEK atlieka švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės tyrimą“.

Rezoliucijos projektu taip pat norėta paraginti „teisėsaugos institucijas nedelsiant imtis visų reikalingų baudžiamojo persekiojimo priemonių ir ryžtingai užkirsti kelią vis dažniau pasitaikančiam neteisėtam valstybės pareigūnų ar tarnautojų pokalbių įrašinėjimui ir tokių įrašų naudojimui, šantažuojant valstybės pareigūnus ar institucijas“.

„Valstiečiai“ paskelbto įrašo pagrindu inicijuoja apkaltą buvusiam bendražygiui Povilui Urbšiui. Jų teigimu, įrašas atskleidžia, kad P. Urbšys galėjo nurodyti VTEK nariams iš pareigų atleisti buvusį komisijos Prevencijos skyriaus vedėją M. Siaurį.

Paviešinęs pokalbio išklotinę LVŽS vadovas R. Karbauskis paragino atsistatydinti visus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narius ir žadėjo vieną jų apskųsti prokurorams.

Praėjusią savaitę R. Karbauskis ir A. Širinskienė paviešino slapta įrašytą pokalbį tarp trijų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių ir tuometinio komisijos Prevencijos skyriaus vedėjo Mindaugo Siaurio dėl pastarojo atleidimo iš darbo. Pagal įrašą, M. Siaurys raginimas savo noru išeiti iš darbo arba bus atleistas. Šį garso įrašą dar prieš metus buvo aprašęs dienraštis „Lietuvos rytas“.