Po pateikimo projektui antradienį pritarė 50 Seimo narių, prieš buvo 21, 41 parlamentaras susilaikė.
Iniciatyva grąžinta iniciatoriams tobulinti, tai palaikė 73 Seimo nariai, prieš pasisakė 39 parlamentarai.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisa numatė, kad šunis pririštus laikyti būtų galima vedant juos pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais, bet ne ilgiau kaip dvi valandas.
Kitu atveju tai būtų laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Projektą teikė konservatoriai Aistė Gedvilienė, Matas Maldeikis ir Paulė Kuzmickienė bei „laisvietės“ Ieva Pakarklytė ir Morgana Danielė.
„Mes norime, kad atsirastų aiškumas, kad įstatyme būtų aiškiai įrašyta, kad šuneliai neturėtų būti laikomi pririšti visą dieną, visą gyvenimą“, – iš Seimo tribūnos projektą pristatė A. Gedvilienė.
Jos teigimu, numatytas laikas, kurį galima būtų laikyti šunį pririštą – dvi valandos – atsirado po diskusijų su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais (VMVT), nevyriausybinių organizacijų atstovais.
„Žiūrėjome, kaip kitose šalyse reguliuojamas šunelių rišimas ir kokią praktiką turime Lietuvoje“, – teigė konservatorė.
Jūs patys pagalvokite, ką reiškia visą gyvenimą kiekvieną dieną būti pririštam prie lenciūgo.
Pasak parlamentarės, jau dabar gyvūnų veisėjams yra nurodyta, kad jie gali rišti veisiamus šunis, bet ne ilgiau nei dvi valandas.
A. Gedvilienės teigimu, VMVT praėjusiais metais dėl šunų rišimo gavo apie tūkstantį skundų, ketvirtadalis iš jų pasitvirtino kaip žiaurus elgesys su gyvūnais.
„Jūs patys pagalvokite, ką reiškia visą gyvenimą kiekvieną dieną būti pririštam prie lenciūgo“, – kalbėjo parlamentarė.
Jei Seimas būtų pritaręs šiai pataisai, ji būtų įsigaliojusi nuo 2027 metų.
„Tai yra pakankamas laiko tarpas, kad šunų augintojai tikrai pasiruoštų, įsivertintų į ateitį, ar jie gali įsigyti šunį, ar jie gali jį laikyti, ar jie gali jam sudaryti tinkamas sąlygas gyventi“, – teigė A. Gedvilienė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika klausė, kas matuos, ar šuo nėra pririštas ilgiau nei dvi valandas.
„Tai turėtų būti paties savininko atsakomybė, bet jei prižiūrinti institucija, tai visi žinome, kad VMVT atlieka kontrolę gyvūnų gerovės priežiūros srityje“, – atsakė A. Gedvilienė.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė sakė, kad pritars projektui su išlyga, jog bus išspręstas „dviejų valandų klausimas“.
„Gali būti situacijų, kai ir savininkai tą patį šunelį, kuris laikomas nepririštas, išsiveda į kažkokį žygį, kuris trunka pusę paros. Ar tokiu atveju žmonės turėtų būti baudžiami?“ – svarstė parlamentarė.
A. Gedvilienės teigimu, bus žiūrima į projekte esančią formuluotę, kad nekiltų dviprasmybių tarp priverstinai pririštų laikomų ir vedamų pavedžioti šunų.
Kitas Mišrios Seimo narių grupės atstovas Artūras Skardžius teiravosi, kaip bus taikoma įstatymo nuostata nakties metu.
Pasak projekto autorės, nuostata būtų taikoma ir naktį.
„Bet jeigu jam yra sudarytos kitos normalios sąlygos gyventi laisvai, ar tai voljeras, ar aptvarėlis, ar užtvertas kiemas, (...) tai yra tinkami būdai. O gal žmogus pasikvies į kambarį? Tikrai yra tų variantų“, – kalbėjo A. Gedvilienė.
Atsakydama į demokratės Laimos Nagienės klausimą, ar bus numatyta, kur šuo turi būti apgyvendintas, A. Gedvilienė pabrėžė, kad teisės aktais nebus apibrėžta, kad šunį privaloma laikyti, pavyzdžiui, voljere.
„Mes nenorime aiškiai įstatyme įrašyti, kaip tu privalai laikyti, bet mes sakome, kad tu neturėtum jo laikyti visą parą pririšęs prie lenciūgo“, – teigė konservatorė.
Liberalas Viktoras Pranckietis teigė, kad „miestas eilinį kartą bando surašyti taisykles kaimui“.
„Kai Seimas neturi ką veikti, imasi šunų“, – sakė jis.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad dalyje Europos valstybių gyvūnus laikyti pririštus yra draudžiama arba leidžiama tik laikinai, laikantis gyvūnų gerovės taisyklių.
Devyniose iš 23 Europos Sąjungos valstybių narių, kurių tvarkas analizavo Seimo kanceliarija, šiuo metu yra įtvirtintas draudimas laikyti šunis pririštus, kitose šalyse yra numatyti įvairūs ribojimai.
