Pasak ministerijos, tarptautinė jūrinių minų paieškos ir išminavimo operacija vyks balandžio 19-29 dienomis, joje šiemet dalyvaus laivai bei narų išminuotojų komandos iš septynių šalių: Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, JAV ir Rumunijos. Taip pat prie mokymų prisideda ir NATO 1-oji nuolatinė priešmininė grupė (SNMCMG1).

Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms operacijoje atstovaus Priešmininių laivų divizionui priskirto „Hunt“ klasės laivo „Kuršis“ įgula, ji mokymų metu sonaro pagalba žvalgys jūros dugną, siekiant aptikti minas bei kitą nesprogusią ir iki šiol saugumui jūroje grėsmę keliančią amuniciją. Šiuos objektus planuojama sunaikinti vietoje, pasitelkiant iš laivo nuotoliniu būdu valdomus robotus, narų išminuotojų pagalbą.

Pagrindinis pratybų siekis – tobulinti laivo įgulos įgūdžius atliekant jūrinių minų paieškos ir išminavimo užduotis veikiant junginyje drauge su sąjungininkų laivais.

Tarptautinės jūros dugno išminavimo nuo istorinių sprogmenų operacijos „Open Spirit“ rotaciniu principu kiekvienais metais vyksta Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Jų metu yra išminuojama nuo keliolikos iki kelių šimtų sprogmenų ir kitos amunicijos, likusios nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.

92 kilometrų ilgio tunelio statyba preliminariais vertinimais kainuotų nuo 9 iki 13 milijardų eurų. Tai būtų vienas ilgiausių tunelių Europoje. Šiuo metu Europoje veikia 50 kilometrų ilgio tunelis po Lamanšu tarp Prancūzijos ir Anglijos, 57 kilometrų ilgio tunelis Alpių kalnuose Šveicarijoje.

Suomijoje yra 120 kilometrų ilgio Paijanne tunelis, pastatytas 1972-1982 metais. Bet juo transportuojami ne kroviniai, o vanduo iš Paijanne ežero į Silvolo vandens saugyklą iš kur geriamą vandenį gauna Helsinkis.

Apie tai, kad tarp Estijos ir Suomijos būtina įrengti tunelį su geležinkelio linija, prabilta vystant europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ iš Lenkijos per Lietuvą, Latviją, Estiją į Suomiją.

Siekiant išanalizuoti ir įgyvendinti „FinEst Link“ tunelio įrengimo galimybes yra suburti du atskiri konsorciumai.

Viena grupė, kuri jungia kompanijas „Ramboll Finland“, „Sito“, „Strafica“, „Urban Research“ ir „Pöyry Finland“, vertina keleivių ir krovinių srautus. Ji atsakys į klausimą, ar yra prasmė statyti brangų tunelį? Galbūt užtektų gerinti tarp Talino ir Helsinkio veikiančias laivybos linijas.

Kita grupė – „Sweco“, WSP ir „Amberg Engineering“ analizuoja techninę ir ekonominę tunelio statybos pusę, ieškos variantų kaip geriau tuneliui įsilieti į aplinką. Ši grupė taip pat nustatys, kur prasidėtų tunelis Estijoje ir kur jis baigtųsi Suomijoje. Šiuo metu yra mažiausiai trys tunelio įsiliejimo į aplinką variantai.

Tunelio statybos po Suomių įlanka studiją planuojama baigti iki 2018 metų. Jo statyba priklausytų ir nuo to, ar jam bus suteikta ES parama. Planuojama, kad parama galėtų siekti apie 40 proc.

Jei palankiai susiklostytų situacija tunelis po Suomių įlanka gali būti pradėtas statyti apie 2025 metus. Jo statyba įvertinus tai, kad yra sukurtos palankios tokių objektų statybos technologijos, baigtųsi maždaug per penkis metus.

Suomija, Rusija ir Estija 2014-uosius metus paskelbė tarptautiniais Suomių įlankos metais.

Suomių įlanka yra viena iš labiausiai laivais perpildytų vandens telkinių pasaulyje.

Trys Suomių įlankos šalys ieškos būdų, kaip gerinti šios įlankos ekologinę būklę, išsaugoti biologinę įvairovę ir žuvis.

Įlankoje vyks įvairūs moksliniai tyrimai. Taip pat vyks Suomių įlankai skirti įvairūs kultūriniai renginiai.

Planuojama pasirašyti ir trišalį susitarimą pagal kurį bus numatytos bendros Suomių įlankos aplinkos saugojimo priemonės laikotarpiui iki 2021 metų.