„Kažkokių labai raudonų lempučių šiandien nematome. Aišku, tikrai sekame situaciją, žiūrime, analizuojame, jeigu reikės, galvosime, ką daryti, bet kol kas kažkokių raudonų lempų nematome“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė M. Liutvinskas. 

Anot M. Liutvinsko, pridėtinės vertės mokesčio (PVM)  surinkimo „tendencija, matyt, yra į pozityvią pusę“.

„Visumoje yra pozityvių ir negatyvių veiksnių. Šiandien pasakyti, kad į kažkurią pusę nusvirs svarstyklės gal, sakyčiau, dar yra anksti. Neturime pakankamai analitinių duomenų, kad galėtume kredibiliai kažką teigti“, – kalbėjo viceministras. 

Finansų ministerija antradienį pranešė, kad sausį-vasarį iš PVM surinkta 1,2 mlrd. eurų pajamų – 7,3 proc. (94,3 mln. eurų) mažiau nei pernai. Sausį biudžeto įplaukos iš PVM buvo 10,6 proc. mažesnės nei pernai sausį, o vasarį atotrūkis sumažėjo iki 1,7 proc.

„Turime kol kas dviejų mėnesių skaičius, iš jų daryti tokių plačių ir toli žvelgiančių išvadų, matyt, nereikėtų. Bendrai, žiūrint į biudžeto pajamas, svarbu viso metinio plano iš visų mokesčių surinkimas. Turime žiūrėti į visumą“, – kalbėjo finansų viceministras.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai per du šių metų mėnesius gavo 2,7 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų – BNS) – 3,5 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, o vien valstybės biudžetas – 2,15 mlrd. eurų pajamų – 0,8 proc. (17,4 mln. eurų) daugiau.

Tačiau pajamų iš mokesčių įplaukė 3,5 proc. (71,6 mln. eurų) mažiau – 1,99 mlrd. eurų. Vien gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sausį ir vasarį valstybė surinko 805 mln. eurų, arba 13,3 proc. (94,3 mln. eurų) daugiau nei pernai.

Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė trečiadienį Seimo komitete pakartojo, kad galimas mažesnes biudžeto pajamas iš PVM, taip pat ir pelno mokesčio šiemet galėtų kompensuoti didesnės įplaukos iš GPM. Institucija šiemet prognozuoja spartų gyventojų perkamosios galios augimą.

Kai kurie ekspertai sako, kad nepaisant kiek geresnio rezultato nei sausį, metinis PVM surinkimo planas gali būti neįgyvendintas. Tačiau kiti analitikai sako, jog dviejų mėnesių duomenų dar nepakanka tokiam vertinimui.

„Finansine prasme, turbūt didžiulio skirtumo tarp 2,9 ir 3 proc. biudžeto deficito nėra. Klausimas, kiek tu priartėji prie to 3 proc. lygio ir kaip šioje ekonominėje situacijoje tu matai tas galimybes, kad bus surinktos tos biudžeto pajamos“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.

„Turbūt biudžeto išlaidas įsisavinti yra paprasčiau nei užtikrinti biudžeto pajamų surinkimą tokioje apsunkusioje ekonominėje padangėje“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.

Jis pakartojo centrinio banko atstovų anksčiau išsakytas prognozes, jog kitais metais gali būti neįvykdytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų surinkimo planas.

Mes įžvelgiame riziką, kad gali būti kai kurių pajamų nesurinkimas, tarp tokių, kaip minėjau, – PVM.

 

„Dėl kai kurių pajamų kategorijų, pavyzdžiui PVM pajamų surinkimo, jis yra po tokiu klaustuku, kad bus surinktas, nes PVM bazė auga kur kas mažiau negu numatomos (surinkti – BNS) jo pajamos“, – teigė G. Šimkus.

„Mes įžvelgiame riziką, kad gali būti kai kurių pajamų nesurinkimas, tarp tokių, kaip minėjau, – PVM“, – kalbėjo jis.

Naujausioje Europos Komisijos ataskaitoje nurodoma, kad PVM atotrūkis 2021 metais Lietuvoje siekė 14,5 proc. ir buvo 4,2 proc. punkto mažesnis nei 2020 metais, šalis per metus prarado 795 mln. eurų PVM.

Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio I. Šimonytė pranešė, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai numačius išlaidų keliams ir kitoms reikmėms, biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Spalio 10-ąją Seimui pristatytą projektą premjerė yra pavadinusi saiko biudžetu dėl kitais metais įsigaliosiančių europinių finansinės drausmės taisyklių, leidžiančių ne didesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų deficitą.