Finansų viceministras Darius Sadeckas sako, kad trejų metų laikas pasirinktas siekiant išlaikyti tam tikrą  sąlygų stabilumą.

„Minimali alga, kaip žinome, linkusi kasmet augti, tai tuomet turbūt perskaičiuotume į didžiąją pusę vis tą įkainį“, – sakė pataisas pristatęs D. Sadeckas.  

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias Mokėjimų bei kelių lydinčiųjų įstatymų pataisas: už buvo 91, prieš nebuvo, o 11 susilaikė. Toliau projektai bus svarstomi birželio pradžioje.

Pasak D. Sadecko, šiuo metu pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga nėra labai paplitusi tiek dėl jos menko žinomumo, tiek dėl žemo gyventojų finansinio raštingumo.

„Siūloma įstatyme nustatyti konkrečius kriterijus, kaip nustatoma paslaugų, kurios turi būti teikiamos, pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelyje apimtis, atsisakant pavedimo Lietuvos bankui įvertinti, kokia ta paslaugų apimtis yra pakankama, kad būtų galima patenkinti įprastus vartotojų mokėjimo poreikius. Šiuo atveju siūlome įtvirtinti kriterijų, kad mokėjimo paslaugų apimtis turi atitikti 90 proc. vartotojų poreikių“, – teigė viceministras. 

Pakeitimais siekiama skaidrinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą ir sukurti smulkiajam verslui skirtą interneto svetainę, kurioje bus galima pasirinkti tinkamiausią paslaugų teikėją.

Jeigu pataisas Seimas priimtų, krepšelis gyventojams ir smulkiam verslui nuo 2025-ųjų sausio atpigtų nuo 1,47 iki 1 euro, o socialiai remtiniems asmenims – nuo 0,73 iki 0,5 euro per mėnesį. 

Pagal siūlomą algoritmą apskaičiuotas komisinis dydis būtų apie 1 eurą – šiuo metu nustatytas Lietuvos banko komisinis atlyginimas sudaro 1,47 euro.

 

D. Sadeckas pabrėžė, kad krepšelio kaina būtų siejama su MMA.

„Tai yra tam tikras procentas nuo minimalios algos ir taip pat priklausytų nuo pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos apimties pokyčių. Pagal siūlomą algoritmą apskaičiuotas komisinis dydis būtų apie 1 eurą – šiuo metu nustatytas Lietuvos banko komisinis atlyginimas sudaro 1,47 euro“, – teigė ministerijos atstovas. 

Kredito įstaigas ketinama įpareigoti aiškiai informuoti klientus apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad tokia tvarka skatins gyventojus aktyviau vertinti skirtingus įstaigų pasiūlymus ir pasirinkti palankiausią.

Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, priėmus pakeitimus krepšelio naudotojai per mėnesį galėtų atlikti apie 15 pavedimų, nemokamai išsigryninti 500 eurų bei naudotis mokėjimų kortele.

Skaičiuojama, kad Ministrų kabineto patvirtinti Mokėjimų įstatymo pakeitimai krepšelį gyventojams ir smulkiam verslui nuo 2025-ųjų sausio atpigintų nuo 1,47 iki 1 euro, o socialiai remtiniems asmenims – nuo 0,73 iki 0,5 euro per mėnesį.

Projektas Seimui turėtų būti pateiktas pavasario sesijoje, o parlamentui priėmus įsigaliotų nuo kitų metų.

„Mokėjimo krepšelis bus labiau prieinamas visuomenei ir jo įkainis nesikeis bent trejus metus. Pigesnės ir labiau prieinamos kredito įstaigų siūlomos mokėjimo paslaugos yra būtinybė, kuri yra itin aktuali visiems ir kurią būtina užtikrinti, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas“, – Finansų ministerijos pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pakeitimais siekiama skaidrinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą ir sukurti smulkiajam verslui skirtą interneto svetainę, kuri leis pasirinkti tinkamiausią paslaugų teikėją.

Be to, kredito įstaigos privalėtų aiškiai informuoti klientus apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą.  G. Skaistė yra sakiusi, kad toks siūlomas reikalavimas skatins gyventojus aktyviau vertinti skirtingus įstaigų pasiūlymus ir pasirinkti palankiausią.

Taip pat siūloma tarp kredito įstaigų, kurioms numatoma prievolė teikti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, įtraukti ir įmones, kurios neteikia grynųjų pinigų įmokėjimo į sąskaitą paslaugų.

Be to, siūloma įtvirtinti, kad asmenys, kurie naudojasi šia paslauga, galėtų grynųjų pinigų išėmimo ar įmokėjimo paslaugas gauti plačiame bankomatų tinkle – kuo arčiau savo gyvenamosios vietos.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad priėmus pakeitimus krepšelio naudotojai per mėnesį galėtų atlikti apie 15 pervedimų, nemokamai išsigryninti 500 eurų bei naudotis mokėjimų kortele.

Tai būtų įtvirtinta Mokėjimų įstatymo pakeitimais, kuriuos parengė Finansų ministerija ir Lietuvos bankas (LB). Skaičiuojama, kad jie būtiniausių bankų paslaugų krepšelį leistų atpiginti nuo 1,47 iki 1 euro per mėnesį, o socialiai pažeidžiamiems gyventojams jis negalėtų viršyti pusės kainos.

„Mokėjimų įstatymas dėl paslaugų krepšelio šiuo metu yra teikiamas Vyriausybei. Po Vyriausybės teisininkų pastabų artimiausiu metu jis bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. (...) Abu projektus (dėl paslaugų krepšelio bei fiksuotų palūkanų normų – BNS) tikimės tiek svarstyti, tiek priimti Seimo pavasario sesijoje“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, šiuo metu būtiniausių paslaugų krepšeliu Lietuvoje naudojasi apie 62 tūkst. žmonių.

Pasak LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, siekiama, kad krepšelio apimtis atitiktų 90 proc. šalies vartotojų poreikius.

Preliminariais vertinimais, manome, kad 15 pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 proc. gyventojų poreikį.

 

„Įstatymu būtų įtvirtinamas (krepšelio – BNS) santykis su minimalia mėnesine alga. Įstatyme būtų uždedamos tam tikros lubos, tam tikru dažnumu Lietuvos bankas įstatyme įtvirtintais pagrindais peržiūrėtų apimtį ir kainą. Bet ta kaina būtų stabilesnė, nuosaikesnė ir atsižvelgtų į pajamų lygio kitimą, pajamų lygį išreiškiant per minimalią mėnesinę algą“, – sakė G. Šimkus.

Pasak G. Skaistės, įstatymo pakeitimais būtų nustatyti krepšelio paslaugų poreikių kriterijai, pagal kuriuos LB nustatytų nemokamų pavedimų ar pinigų išgryninimo operacijų skaičių.

„Preliminariais vertinimais, manome, kad 15 pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 proc. gyventojų poreikį, bet vis dėlto vertinimą po įstatymo priėmimo turėtų atlikti Lietuvos bankas ir nustatyti konkrečius dydžius“, – teigė G. Skaistė.

Anot G. Šimkaus, krepšelio naudotojai per mėnesį galėtų atlikti apie 15 pervedimų, nemokamai išsigryninti 500 eurų bei naudotis mokėjimų kortele.

Anot ministrės, įstatyme taip pat būtų numatyta sukurti LB administruojamą interneto svetainę, kurioje mažos ir vidutinės įmonės galėtų matyti ir palyginti paslaugų įkainius. 

„Šiuo metu konkurencija yra maža, paprastai smulkūs verslai nueina į vieną banką, gauna vieno banko pasiūlymus ir nekeliauja į kitus bankus ieškoti geresnių pasiūlymų“, – sakė G. Skaistė.