„Lietuvoje tikslaus moterų, sergančių šia liga, skaičiaus nenustatyta, tačiau jis galėtų svyruoti tarp 60–90 tūkst.“, – sako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Povilas Jukna.

– Kokie pagrindiniai ligos simptomai?

– 8 iš 10 endometrioze sergančios moterys jaučia ligos simptomus. Jie būna susiję su lėtiniu dubens skausmu, skausmingomis, gausiomis mėnesinėmis, skausmingais lytiniais santykiais ir šlapinimusi, tuštinimusi, su mėnesinėmis nesusijusiu kraujavimu ir kraujavimu po lytinių santykių.

– Kaip diagnozuojama endometriozė?

– Ji gali būti diagnozuojama per ginekologines operacijas, kai pašalinamas pažeistas endometriozės audinys ar organas, biopsijos metu paimamas mėginys ir ištiriamas gydytojų patologų. Taip pat laparoskopijos metu, kai paimamas audinio gabalėlis iš kiaušidės, pilvaplėvės ar kitų organų, tačiau tam tikri mėginiai, pavyzdžiui, gimdos kaklelio ar makšties, gali būti paimti ir ambulatoriškai, paprasto vizito pas ginekologą metu.

Gydytojų tikslas – suteikti kuo daugiau informacijos, paaiškinti, kas laukia, kaip galime padėti.

Kadangi ne kiekvienai moteriai gyvenime prireikia atlikti operaciją,  diagnostiką pradedame nuo tikslios anamnezės surinkimo, apžiūrime moterį ginekologinėje kėdėje, atliekame ultragarsinio ar magnetinio rezonanso tyrimą, tačiau šie būdai – tik pagalbiniai metodai.

Tikimasi, kad ateityje pavyks diagnozuoti šią ligą ne operacijos metu, o atlikus kraujo, šlapimo ar seilių tyrimus.

Kliūtys: sergant endometrioze gali susiformuoti sąaugos, trukdančios pastoti, o jeigu apvaisinimas vis dėlto įvyksta – kiaušinėliui sunkiau pasiekti gimdą ir joje tinkamai įsitvirtinti. / Asociatyvi freepik.com nuotr.

– Kaip paprastai reaguoja moteris, sužinojusi, kad jai diagnozuota endometriozė?

– Nuo simptomų pradžios iki ligos diagnozės gali praeiti net 6–10 metų, moteriai tenka apsilankyti ne pas vieną gydytoją specialistą. Tad moteris, ilgai jaučianti simptomus, suprastėjusią gyvenimo kokybę, išgirdusi diagnozę gali justi palengvėjimą. Kitais atvejais moterys nusimena, nes ši liga vis dar apipinta mitais, kuriuos jos žino ir jais tiki. Gydytojų tikslas – suteikti kuo daugiau informacijos, paaiškinti, kas laukia, kaip galime padėti, paneigti mitus ir atsakyti į visus kilusius klausimus.

– Koks gydymas taikomas?

– Dažniausiai skiriama sudėtinių kontraceptinių tablečių arba tik progestino tablečių, tačiau yra kitų alternatyvų, pavyzdžiui, GnRh antagonistų ar GnRh agonistu, aromatozių, anti progestagenų skyrimas. Jeigu gydymas vaistais nepadeda ar yra padidėjusi vėžio rizika, atliekama operacija. Vienos operacijos būna lengvesnės, kurių metu užtenka pašalinti esančią endometriozės cistą, kitais, labai retais atvejais, jei endometriozė giliai išplitusi šlapimo pūslėje, storojoje žarnoje, kreipiamės pagalbos į gydytojus urologus, chirurgus.

Tikimasi, kad ateityje pavyks diagnozuoti šią ligą ne operacijos metu, o atlikus kraujo, šlapimo ar seilių tyrimus.

– Kokios gali būti endometriozės komplikacijos?

– Jos dažniausiai susijusios su simptomais – tuštinimosi, šlapinimosi sutrikimais, apie 15 proc. moterų, sergančių endometrioze, dėl suprastėjusios gyvenimo kokybės suserga ir depresija. Šiek tiek padidėja kiaušidžių, krūties ir skydliaukės vėžio rizika.

Endometriozė taip pat yra susijusi su nevaisingumu – iki pusės moterų, sergančių šia liga, susiduria su vaisingumo sutrikimais. Dėl gerėjančių technologijų, išsamesnių gydytojų specialistų žinių apie vaisingumą Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre dirbantys specialistai moterims gali padėti. Rezultatai džiugina, tad drąsiai galime teigti, kad šiais laikais moterys, sergančios endometrioze, gali tapti mamomis.

Endometriozė ir negimdinis nėštumas

Sergant endometrioze gali susiformuoti sąaugos ar kiti audinių pakitimai, trukdantys pastoti, o jeigu apvaisinimas įvyksta – kiaušinėliui pasiekti gimdą ir joje tinkamai įsitvirtinti. Dėl to gali vystytis negimdinis nėštumas, t. y. nėštumas, kuris vystosi ne gimdos ertmėje. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis dėl tam tikrų priežasčių negali pakliūti į gimdos ertmę, todėl implantuojasi ir vystosi kitose vietose: kiaušintakyje, pilvo ertmėje, kiaušidėje, rudimentiniame gimdos rage