Nacionalinio transplantacijos biuro vadovai neabejoja, kad sutikimų bus pasirašyta dar daugiau – nieko nėra veiksmingiau ir įtaigiau už pasakojimus žmonių, kurie apie organų donorystę kalba remdamiesi asmeniniais išgyvenimais.

„Ne kartą esame pastebėję: visuomenės susidomėjimas organų donorystės tema ypač išauga tuomet, kai paviešinamos gražios istorijos. Įkvepia ir žinomų žmonių pasisakymai-raginimai pritarti organų donorystei, nes nėra nieko kilniau, kaip išeinant iš šio gyvenimo palikti dalelę savęs kitiems, sunkiai sergantiems, žmonėms. Nuo antradienio vakaro, kai laidoje apie organų donorystę buvo kalbama nuoširdžiai, šiltai ir jautriai, jau sulaukėme 140 elektroninių sutikimų donorystei! Palyginimui – šių metų sausį gavome 193 sutikimus donorystei, vasarį – 114“, – sako Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Rasa Pekarskienė.

Vienas pirmųjų garsių žmonių, pasirašiusių sutikimą donorystei, – Arūnas Valinskas. Beveik šešerius vaikystės metus jis praleido ligoninėje – turėjo bėdų dėl inkstų. Tai, pasak garsaus televizijos vedėjo, buvo vienas paskatinimų pritarti donorystei. „Esu ne kartą matęs, kai vakare su savo palatos draugu šneki, o ryte randi jį jau užklotą, nes jis neišgyveno tos nakties. Ir laukdavo ir inkstų persodinimo, ir kraujo perpylimo“, – pasakojo A. Valinskas.

Tiems, kurie nenori po mirties „būti išrinkti dalimis“, todėl nepritaria organų donorystei, A.Valinskas siūlo pagalvoti: o kas, jei donoro organo prireiks jūsų vaikams ar anūkams?

Trakuose gyvenanti 27-erių Indrė Simonovienė nėra pramogų pasaulio ar socialinių tinklų žvaigždė, bet jos istorija verta ne tik knygos, bet ir televizijos eterio. Prieš septynerius metus Indrė netikėtai išgirdo kraupią diagnozę ir gydytojų verdiktą – jai reikia persodinti inkstus, jei tik sulauks tinkamo donoro. Laimei, donoro tuomet vos 20-ies Indrė sulaukė.

Kam priklauso jai atitekęs inkstas, Indrė sužinojo po penkerių metų, kai ryžosi parašyti laišką donoro artimiesiems. Laišką jos inksto donoru tapusio vaikino mamai Indrė parašė ruošdamasi savo vestuvėms. „Laiškui ruošiausi net kelias savaites...“, – pasakojo moteris, sunkiai tramdydama ašaras. Šiandien moteris gyvena visavertį, laimingą gyvenimą, o prieš aštuonis mėnesius pagimdė dvynius.

Organų donorystei be išlygų pritarianti jauna moteris kalba: „Argi svarbu, koks būsi palaidotas arba sudegintas – su inkstais, širdimi ar be jų.“ Ir remiasi asmenine patirtimi: „Vieno drąsaus žmogaus sprendimas lėmė tris gyvenimus – mano ir dviejų mano vaikų“.

Kviesdamas pritarti organų donorystei, grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras įsitikinęs: žmogus privalo padėti kitiems žmonėms, kai jam pačiam jau niekas padėti nebegali.

„Ne kartą esu matęs, kaip žmogus, kuris pats niekada nieko nedavė, atsitikus bėdai, laksto iškėlęs rankas, išplėtęs akis į dangų ir rėkia – kodėl, kodėl man, kodėl niekas nepadeda, kodėl aš negaunu... Todėl, kad to nedarai“, – sako G. Liaudanskas-Svaras, kalbėdamas apie donorystę – organų ir kraujo.