V. Karaliui Vilniaus apygardos teismas 2019 metais buvo paskyręs 13 metų laisvės atėmimo. Naujai paskelbtu nuosprendžiu V. Karaliui skirti šešeri metai laisvės atėmimo.

Generalinė prokuratūra nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, prašydama paskirti dar griežtesnę laisvės atėmimo bausmę – 16 metų laisvės atėmimo, o kitiems asmenims – nuo pusantrų iki 15 metų.

Tačiau trečiadienį paskelbtu nuosprendžiu teismas jį išteisino dėl nusikalstamo susivienijimo cigaretėms gabenti organizavimo, jo nusikalstamą veiką dėl cigarečių gabenimo perkvalifikavo į organizuotos grupės padarytus nusikaltimus.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė paskelbė, kad dėl nusikalstamo susivienijimo V. Karalius ir kiti asmenys buvo išteisinti, nes nebuvo pasiektas aukščiausias organizuotumo ir pavojingumo lygis. Asmenys tesiekė pasipelnyti, jie nebuvo pasiskirstę vaidmenimis, nebuvo nustatyta jokia hierarchinė struktūra. Užduotimis jie buvo pasiskirstę ne bendraudami tarpusavyje, o darydami konkrečius nusikaltimus. Todėl juos teisėjai įvardijo kaip organizuotą grupę.

Šioje didelės apimties byloje dėl prieš 12 metų įvykdytų nusikaltimų buvo nuteisti 25 asmenys, Apeliaciniam teismui buvo pateikti 24 apeliaciniai skundai. Vienas asmuo pernai mirė, teismas jo bylą nutraukė dėl mirties ir dėl nepadarytų nusikaltimų.

Cigaretės buvo pakraunamos Rusijoje, gabenamos per Baltarusiją, įvežamos į Lietuvos Respubliką, siekta išgabenti į Lenkiją ar Vokietiją.

Šioje byloje be V. Karaliaus taip pat buvo nuteistas buvusio Seimo nario Vytauto Kamblevičiaus sūnus Aivaras ir dar 22 asmenys, tarp jų ir buvę muitininkai.

V. Kamblevičiaus sūnus buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Bausmės sušvelnintos ir kitiems nuteistiesiems.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad per dvejus metus į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis vilkikais neteisėtai įvežta ir išvežta cigarečių, kurių muitinė vertė viršijo 10 mln. eurų. Nelegaliai per sieną gabenta arba bandyta pergabenti daugiau nei 84,6 mln. vienetų kontrabandinių rūkalų iš Rusijos. Cigaretės buvo gabenamos nuo 2009-ųjų sausio iki 2010 metų gruodžio.

„Buvo susitarta daryti nusikalstamas veikas ne tik Lietuvos, bet ir su Baltarusijos muitininkais. Cigaretės buvo pakraunamos Rusijoje, gabenamos per Baltarusiją, įvežamos į Lietuvos Respubliką, siekta išgabenti į Lenkiją ar Vokietiją. Nustatyta, kad Lietuvoje cigaretės buvo perkraunamos, buvo naudojami krovinių muliažai, klastojami krovinių dokumentai, paperkami muitinės pareigūnai“, – sakė teisėja V. Liudvinavičienė.

Byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėta ilgiau nei šešerius metus. Lietuvos apeliaciniame teisme procesas neužtruko nė dvejų metų.

V. Karalius figūravo ir teisėjų korupcijos byloje. Išskyrus jo bylą iš pagrindinės, 2019 metų rugpjūtį teismas buvusį policininką nubaudė 21,6 tūkst. eurų bauda už pažadą papirkti teisėją.

Anksčiau V. Karalius teistas keturis kartus.

Daugiau nei 500 puslapių Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kauno apygardos teismas gegužę buvo nusprendęs, kad 33 metų kaunietis turi kalėti 9 metus. Dabar teismas nusprendė, kad, atsižvelgus į ypatingas nusikaltimo aplinkybes, vyras turi kalėti 5 metus.

Žinomas šachmatininkas nuosprendį apskundė, prašydamas sušvelninti bausmę. Jaunas vyras savo kaltės neginčijo.

Nuteistojo ir jo advokatų skunduose rašoma, kad bylos atvejis yra išskirtinis teismų praktikoje.

„Tai nėra nužudymas, paskatintas žemų paskatų, noro pasipelnyti, atkeršyti, nuslėpti ką nors nuo teisingumo, juolab nėra nusikaltimas be jokio rimto preteksto. Iš vienos pusės tai buvo atsakingo šeimos nario elgesys, o iš kitos – desperatiško, iškankinto ir pavargusio žmogaus elgesys – susikaupęs pervargimas, kurio niekaip nenuslopinsi, nebent apgaulingai slėpdamasis po alkoholiu ir jo tariamu atpalaidavimu“ , – rašoma nuteistojo ir jo advokato skunduose.

Apeliacinis teismas ketvirtadienį nuteistojo skundą patenkino. Jis atkreipė dėmesį, kad šioje byloje susiklosčiusią situaciją daugiausia nulėmė itin sunki moters  sveikatos būklė. Pasak teismo, situacija laikytina ypatinga, ne tipine nužudymo byloms, situacija, todėl į tai atsižvelgus galima švelninti bausmę.

Teisėjai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę: jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, ilgą laiką beveik iki pat sulaikymo dirbo, draugų, kaimynų ir buvusių darboviečių charakterizuojamas tik teigiamai.

Tai nėra nužudymas, paskatintas žemų paskatų, noro pasipelnyti, atkeršyti, nuslėpti ką nors nuo teisingumo, juolab nėra nusikaltimas be jokio rimto preteksto.

Teismas mano, kad nuteistojo A. Jegorovo asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo, kad tikimybė, jog jis nusikals ateityje, yra itin maža, jis nėra toks pavojingas, jog jam turėtų būti skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė.

„Nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės nors ir minimaliam sankcijoje numatytam terminui – aštuoneriems metams, itin neigiamai paveiktų jo turimus socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes. Nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir teisingumo principo įgyvendinimas užtikrintas pritaikius sušvelninus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki švelnesnės, nei Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmės“, – rašoma teisėjų Viktoro Kažio, Valdimaro Bavėjano ir Aloyzo Kruopio nuosprendyje.

Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalis numato, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 20  metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Kauno apygardos teismas skelbė, kad 9 metų bausmę skiria atsižvelgdamas, jog nusikaltimas buvo padarytas prieš sunkiai sergantį, garbaus amžiaus, bejėgiškos būklės šeimos narį, nesant rimto preteksto.

A. Jegorovas nuteistas už tai, kad 2017 metų birželio 8 dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą nužudyti savo neįgalią, bejėgiškos būklės motiną, tyčia pagalve užspaudė jai kvėpavimo takus, dėl ko ši įvykio vietoje mirė.

Kaunietis savo kaltę prisipažino. Jis teigė, kad jo motina sirgo, nebevaikščiojo, sunkiai kalbėdavo, nebuvo visiškai sąmoninga. Dėl motinos gydymo ir slaugos atsirado sunkumų, tam buvo reikalingos ir didelės piniginės sąnaudos, kurių nepakako.

Darbą ir neįgalios motinos priežiūrą derinti sekėsi sunkiai. Kadangi turėjo materialinių problemų, negalėjo surasti, kur motiną paguldyti slaugai. Nebegalėdamas matyti, kaip ji kankinasi, ėmė galvoti apie jos nužudymą, planavo po to nusižudyti ir pats. Paskutinėmis dienomis iki nusikaltimo vartojo daug alkoholio.

A. Jegorovui sunkiai sekėsi suderinti darbą ir neįgalios motinos priežiūrą. Dėl to sutriko jo miegas, jis užmigdavo darbo metu. Vyrui kilo psichologinių problemų. 

Apeliacinės instancijos teismas trečiadienį paskelbė, kad R. Zamolskiui ir jo bendrininkui Valerijui Povarovui laisvės atėmimas sutrumpintas metais, nes suėjo senatis dėl vieno iš nusikaltimų epizodų, pranešė Rusijos naujienų agentūra RIA-Novosti.

Lietuvoje dėl žiaurių nusikaltimų ieškomas R. Zamolskis su V. Povarovu ir Michailu Kloku Rusijoje nuteisti už nelegalų ginklo laikymą, vagystes, plėšimus, kėsinimąsi nužudyti.

Trijulė nuteista už nusikaltimus, padarytus Sverdlovsko srityje 2003–2006 metais.

Bylos duomenimis, R. Zamolskis, V. Povaronas ir M. Klokas 2004 metais Jekaterinburge planavo nužudyti vietos verslininką, susprogdindami granatą jo miegamajame. Per sprogimą verslininkas su žmona buvo sužeisti.

2006 metais vienas iš nuteistųjų panaudodamas suklastotus dokumentus siekė tapti vienos bendrovės dalininku, kad galėtų valdyti jos turtą. Tačiau mokesčių inspektoriui užkliuvo netikri dokumentai ir jis kreipėsi į teisėsaugą.

Atliekant tyrimą nustatyta ir daugiau nusikalstamos veikos epizodų, susijusių su neteisėtų ginklų laikymu, plėšimais, brangaus automobilio BMW X5 vagyste.

Dalis nusikaltimų įvykdyti drauge su nusikalstama grupuote, kurią iš viso sudarė aštuoni asmenys.

Vienas ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių R. Zamolskis Rusijoje sulaikytas 2014 metais. Lietuvos policija jį gaudė daugiau nei dešimtmetį.

R. Zamolskis ir jo bendras Virginijus Savickis įtariami nužudę tris žmones Kaune ir pasikėsinę į policijos pareigūnus Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Taip pat manoma, kad šie nusikaltėliai Vilniuje. prie parduotuvės „Maxima bazė“. sužeidė Lietuvos žemės ūkio inkasatorių ir pagrobė apie 70 tūkst. litų.

V. Savickis nukautas 2001 metais per įkaitų dramą Panevėžyje.