Per Kretingos ir Klaipėdos rajonus tekanti 65 km ilgio upė nuo ištakų iki Bajorų vadinama Akmena, toliau – Dange, kuri Klaipėdoje įteka į Kuršių marias.

Numatytame rekonstruoti ruože, ties Botanikos sodu, Dangės upės vaga pasisuka apie 180 laipsnių kampu.

Atliekant tyrinėjimo darbus, konstatuota, kad numatytame tvirtinti ruože dešinysis upės krantas yra stipriai eroduojamas, erozija atvėrusi maždaug 3 m smėlinio grunto atodangą, kurios viršuje, maždaug 3–4 m atstumu nuo upės šlaito viršaus, yra įrengtas pėsčiųjų ir dviratininkų takas.

Kai kur ant šlaitų esantys medžiai nuvirtę į upę.

Potvynių metu upės vanduo išsilieja iš krantų.

Dėl šios priežasties, jeigu nebus kuo skubiau sutvirtinti, šlaitai ir toliau eroduos ar deformuosis ir, laikui bėgant, pasieks esamus takelius, kurie suvirs į vandenį.

Kadangi Dangė yra natūrali upė, t. y. niekada nebuvo „sureguliuota“, šlaitų tvirtinimą projektuotojai rekomenduoja tvirtinti natūraliomis priemonėmis.

Pagal techninę užduotį, buvo numatyta sutvirtinti 200 m upės šlaito, bet, atlikus tyrinėjimus ir objekto apžiūrą, nustatyta, kad reikia sutvirtinti 229 m kranto.

Šlaitus tvirtinti numatyta dviem etapais: pradžioje ties Botanikos sodu, paskui – miško teritorijoje.

Iki metų pabaigos turėtų būti parengtas techninis projektas, tada turėtų būti pasirūpinta statybų leidimais, tuomet būtų skelbiamas rangos konkursas.

Realūs darbai turėtų prasidėti tik kitais metais, kiek kainuos projektas, dar neaišku.

Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į atliktus darbus ir dabartinę Gedimino kalno padėtį.

Kaip konstatuota susitikime, Vilniaus Gedimino kalno pietrytinio šlaito būklė išlieka kritinė, todėl išlieka grėsmė, kad gali būti naujų nuošliaužų pietrytiniame šlaite, kuris nėra stabilus.

Pasak vidaus reikalų ministro patarėjo Karolio Vaitkevičiaus, kalno būklės stebėjimą atliekanti Kultūros ministerija (KM) turi pateikti stabilizavimo priemonių planą Vyriausybės komisijoje artimiausiu metu.

Pasak Kultūros ministerijos (KM), Gedimino kalno šiaurinis šlaitas stabilizuotas. Iki 2018 metų spalio mėnesio baigti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, didžiausios rizikos nuošliaužoms susiformuoti yra Gedimino kalno vakariniame ir pietrytiniame šlaituose.

Vakarinio šlaito būklė vertinama kaip nestabili. Pietrytinio šlaito būklė vertinama kaip kritinė. Vakariniame ir pietrytiniame šlaituose pritaikytos įmanomos stabilizavimo priemonės yra trumpalaikio poveikio.

Vakarinio šlaito būklė vertinama kaip nestabili. Pietrytinio šlaito būklė vertinama kaip kritinė.

Iki Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio specialiai Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu sudarytai tvarkybos darbų priėmimo komisijai apžiūrėjus ir įvertinus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus, buvo galutinai užbaigtas 15 mėnesių trukęs projektas.

Per daugiau nei metus atkurtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti esamų rostverkų avarijos grėsmės šalinimo darbai, požeminio tunelio išėjimo konservavimo darbai, šlaito apželdinimo ir laistymo priemonių bei kalno šlaitų ir statinių stebėsenos sistemos įrengimo darbai.

Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.

ELTA primena, kad valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno nuošliaužų Vilniaus piliavietės teritorijoje Vyriausybė nutarė skelbti prieš metus.

Dar pusmečiu anksčiau Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją šioje teritorijoje. Pagal Civilinės saugos įstatymo nuostatas, jei savivaldybės lygmens ekstremali situacija trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, tai turi būti laikoma valstybės lygio ekstremalia situacija.

Gedimino kalnas arba Pilies kalnas - erozinė kalva Vilniuje, Neries kairiajame krante, prie Neries ir Vilnios santakos, priklausanti Vilniaus pilių kultūriniam rezervatui.

Gedimino kalnas per daugelį šimtmečių apgriuvo, jo griuvimas buvo vienas iš fortifikacijos veiksnių, o jo nuošliaužos atliko vieną iš gynybinių funkcijų.

Kalnas buvo be medžių, bet XX a. pabaigoje buvo visiškai užaugęs medžiais, kurie 2011-2013 metais buvo visiškai iškirsti.

2016 metų vasarį, atitirpus ir įmirkus dirvožemiui, Gedimino kalno šlaituose ėmė rastis nuošliaužos ir įgriuvos. Per 2016-2017 metus nuošliaužų susidarė dar daugiau, imtasi kalno gelbėjimo darbų.

Manoma, kad nuošliaužų susidarymui įtaką galėjo padaryti ant kalno šlaito įrengtas funikulierius, papėdėje atstatyti Valdovų rūmai.