Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia su vienuolynu jau nuo XVIII a. pradžios buvo vientisas kompleksas kartu su pirmąja Vilniaus pasaulietine ligonine. Kvartalas ilgai buvo pagrindinis Lukiškių priemiesčio traukos centras, kuriame vyravo viešosios funkcijos – be ligoninės ir bažnyčios, čia veikė mokykla, vaistinė, ledainė, buvo sodas. Projekto sprendiniai vysto urbanistinę kvartalo tradiciją, formuojant vientisą, gyvastingą kvartalą.

Planuojant šiandienę pertvarką, komplekse, jo teritorijoje formuojamose viešosiose erdvėse ir aplinkinėje tvarkomoje teritorijoje numatytas gausus apželdinamas. 16 000 kv. m ploto teritorijoje ir prieigose bus pasodinti 48 medžiai (5 iš jų – tujos), apie 7000 krūmų, 300 vijoklių, 600 kv. m smilginių augalų, 200 kv. m žolės ažūrinėse trinkelėse, bus apželdinta 1100 kv. m stogų. Planuojant kompleksą, pavyko išsaugoti 25 brandžius medžius. Dėl teritorijoje planuojamo užstatymo numatomas 9 medžių šalinimas – vienos mažalapės liepos ir vieno karpotojo beržo, trijų paprastųjų klevų. Iš devynių keturi – nesaugotini medžiai: dygiosios ir paprastosios eglės. Projekto vystytojai, bendrovė „Orkela“, turės sumokėti jų atkuriamąją vertę – 3555 eurus. Bendras naujai sodinamų medžių skersmens ilgis – 372,5 cm, šalinamų – 189 cm.

Kuriant žalesnę nei iki šiol komplekso teritoriją pagal architektūrinės ir kraštovaizdžio dalies autorių, studijos „DO architects“ projektą (dendrologinė ir augalų parinkimo dalis rengta kartu su želdinių dizaino žinove Rasa Laurinavičiene) bus pasodintas miestiečiams atviras dekoratyvinių obelų sodas. Į jį bus patenkama taku iš Lukiškių a. ir Vasario 16-osios gatvių. Takas ir sodas bus gausiai apželdinti gyvatvorėmis ir smilginiais augalais. Čia įrengiami suoliukai, dviračių stovai, kiti mažosios architektūros elementai.

Iš A. Goštauto gatvės pusės bus kuriamas naujas miesto gatvės skveras – Vienuolio keltininko skverelis. Iki nutiesiant A. Goštauto gatvę, senoji vienuolyno ir ligoninės teritorija turėjo tiesioginį priėjimą prie Neries upės, kur ir buvo keltininko vienuolio prieplauka. Siekiant atkurti istorinį buvimo prie upės jausmą, šioje atkarpoje numatyti upiniai, smilginiai, žoliniai augalai,o tarp jų grupių įterptos medinės upės prieplauką simbolizuojančios terasos.

Iš J. Tumo-Vaižganto gatvės pusės bus suformuotas įėjimo į viešbutį kiemelis, kurio atitvarinė sienelė bus gausiai apželdinta vijokliais – gebenėmis ir penkialapiais vynvyčiais. Kiemelio viduje erdvė formuojama gyvatvore, vazonuose augančiais daugiamečiais augalais.

Projektuotojams pavyko rasti galimybę išsaugoti Vasario 16-osios gatvės prieigose augančią didžiausią (60 cm kamieno skersmens) mažalapę liepą. Saugant ją, suprojektuotas originalus įvažiavimas į teritoriją – jis tarsi dvigubinamas, apkabinant ir išsaugant medį bei paliekant 3 m diametro laidžios dangos ruožą liepos pomedžiui.

Teritorijos viduje bus išsaugota senųjų kapinių vieta, kuri bus paženklinta išsiskiriančiomis dangomis ir kapinėms būdingais želdiniais – šliaužiančiais kadagiais ir tujomis.

Kvartalo viduje išsaugomų senųjų pastatų apsuptas mokyklos įėjimo parkelis suprojektuotas su plačiais mediniais suolais, kuriuose integruoti daugiamečiai želdynai.

Krūmais ir medžiais bus tankiai apsodintos ir A. Goštauto, J. Tumo-Vaižganto, Vasario 16-osios gatvių zonos tarp pėsčiųjų ir važiuojamosios dalies. Projekto autoriai tikisi, kad žalesnė nei iki šiol ir užsukti traukianti teritorija bus gyvybinga, čia užsuks ir norintieji apžiūrėti istorinius pastatus, ir pasiklausyti Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios kariliono.

Planuojama, kad teritorijos tvarkymo darbai bus baigti 2023-iaisiais, o investicijos į šį projektą sieks 55 mln. eurų.

Tai numatyta Vilniaus savivaldybės trečiadienį paskelbtame plėtros šioje teritorijoje projekte.

Investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo bendrovės „Orkela“ užsakymu parengtame projekte numatoma, jog prie Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bus rekonstruojami keturi buvusios ligoninės pastatai ir statomas naujas 264 kambarių viešbutis.

Visų planuojamų 2-5 aukštų pastatų antžeminis plotas siektų 15,9 tūkst. kv. metrų.

„Pirmame viešbučio aukšte ties Lukiškių, J. Tumo Vaižganto bei A. Goštauto gatvių sankryžomis numatomos patalpos parduotuvėms ir kavinėms. Šiaurinio korpuso pirmame aukšte projektuojamas konferencijų centras. Likę aukštai skirti apartamentams“, – rašoma projekte.

Kituose apie 3,5 tūkst. kv. metrų ploto pastatuose turėtų kurtis licėjus, o uždarame kieme bus sodas bei viešas pėsčiųjų takas nuo Lukiškių aikštės iki Vasario 16-osios gatvės.

„Orkelos“ atstovų teigimu, jeigu viskas vyks sklandžiai, projektavimą planuojama baigti 2021 metų pradžioje.

Projektą rengė 2019 metais architektūros konkursą laimėjusi bendrovė „Do architects“. Tuomet užduotyje buvo numatomas 600 vietų licėjus, 4 žvaigždučių 280 numerių viešbutis su 600 vietų konferencijų centru.

Projektą, kuriame buvo numatytas viešbutis ir biurai, visuomenei „Orkela“ pristatė 2018 metų kovą, tačiau dėl architektūros sprendinių jis sulaukė kritikos. Vėliau pakoreguotą projektą nagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba jį įvertino palankiau, tačiau nepritarusi projekto sprendiniams savivaldybė neišdavė statybos leidimo.

2018 metais Kultūros paveldo departamento taryba patikslino komplekso vertingąsias savybes: nuspręsta, jog bažnyčia, dominikonų vienuolyno ansamblis ir ligoninės statiniai yra vienas kompleksas - bendras paveldosaugos objektas.

Pirmadienį baigėsi projektų teikimo terminas.

Pasak Architektų sąjungos administracijos vadovės Daivos Šereikienės, kaip ir planuota, komisija darbus vertinti pradės spalio 11 dieną, o spalio viduryje planuojama paskelbti laimėtoją.

Pagal grafiką, darbai Lietuvos architektų sąjungoje turėtų būti eksponuojami nuo spalio pradžios iki vidurio.

Konkurso dalyviai turi išnagrinėti sklypo Vasario 16-osios g. 1 užstatymo galimybes, suprojektuoti pastatų kompleksą. Teritorijoje numatoma statyti 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto 600 vietų licėjų, keturių žvaigždučių, 280 numerių viešbutį su 600 vietų konferencijų centru, požeminę dviejų lygių automobilių stovėjimo aikštelę.

Architektūros konkursas paskelbtas 2018 metų gruodį, vėliau laikinai sustabdytas, kai Kultūros paveldo registre užfiksuotos patikslintos teritorijoje esančio Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso vertingosios savybės.

Skelbiant atnaujintas sąlygas, teigta, kad jos užtikrins keturių teritorijoje esančių pastatų išsaugojimą, sumažins planuojamų statinių aukštingumą.

Projektą plėtojančios bendrovės „Orkela“ direktorius Karolis Tuinyla tuomet teigė, kad įmonė planuojamą statinių plotą sumažino apie 40 procentų.

Taip pat visuomenei bus įrengta erdvė, skirta apžvelgti bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblio kompleksą.

Skelbta, kad investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo įmonė „Orkela“ į viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą buvusioje šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuoja investuoti 45 mln. eurų.

Projektą, kuriame buvo numatytas viešbutis ir biurų pastatai, visuomenei „Orkela“ pristatė 2018 metų kovą, tačiau dėl architektūros sprendinių jis sulaukė visuomenės ir specialistų kritikos. Vėliau pakoreguotą projektą nagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba jį įvertino palankiau, tačiau sostinės savivaldybė nusprendė neišduoti statybos leidimo plėtrai, nepritarusi projekto sprendiniams.

2018 metų rudenį Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino komplekso vertingąsias savybes: nuspręsta, jog Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, dominikonų vienuolyno ansamblis ir Šv. Jokūbo ligoninės statiniai yra vienas kompleksas – bendras paveldosaugos objektas.

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sako, jog antradienį paskelbtos atnaujintos konkurso sąlygos numato, kad 4 komplekso pastatai bus ne tik išsaugoti, bet ir neužstatyti stikliniais antstatais. Taip pat gerokai sumažės statinių aukštingumas – iki šiol buvo leidžiama statyti 7 aukštų pastatus.

Projektą plėtojančios bendrovės „Orkela“ direktoriaus Karolio Tuinylos teigimu, įmonė planuojamą statinių plotą sumažino apie 40 proc. Taip pat visuomenei bus įrengta erdvė, skirta apžvelgti bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblio kompleksą.

Teritorijoje numatoma statyti 4 tūkst. kv. metrų ploto 600 vietų licėjų, 4 žvaigždučių 280 kambarių viešbutį su 600 vietų konferencijų centru, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Projektus konkursui galima teikti iki rugsėjo 30 dienos.

2018 metų gruodį paskelbtą architektūros konkursą Architektų sąjunga laikinai sustabdė sausio pabaigoje, po to, kai Kultūros paveldo registre užfiksuotos patikslintos komplekso vertingosios savybės.

Skelbta, kad investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo įmonė „Orkela“ į viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą šioje vietoje planuoja investuoti 45 mln. eurų.

„Orkelos“ 2018 metų kovą visuomenei pristatytas kompleksas dėl architektūros sprendinių  sulaukė visuomenės ir specialistų kritikos. Vėliau pakoreguotą projektą nagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba jį įvertino palankiau, tačiau savivaldybė nusprendė neišduoti statybos leidimo, nepritarusi projekto sprendiniams.

2018 metų rudenį Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino komplekso vertingąsias savybes: nuspręsta, jog Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, dominikonų vienuolyno ansamblis ir Šv. Jokūbo ligoninės statiniai yra vienas kompleksas – bendras paveldosaugos objektas.

„Licėjaus ir viešbučio Vasario 16-osios gatvėje tarptautinio atviro projekto konkurso sąlygos yra baigiamos atnaujinti. Jos pakoreguotos pagal naujus paveldosaugos dokumentus, suderintos su Kultūros paveldo departamentu, Vilniaus vyriausiuoju architektu ir Lietuvos architektų rūmais. Šiuo metu jos atiduotos vertinti ir numatomos paskelbti birželio pabaigoje“, – BNS sakė Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla.

Pasak jo, atnaujinus konkursą, projektai jam turėtų būti teikiami iki rugsėjo 30 dienos.

Projektą plėtojančios bendrovės „Orkela“ direktorius Karolis Tuinyla vylėsi, kad galutinio derinimo procesas neužtruks.

„Su Architektų sąjunga dedame pastangas, kad konkursas būtų atnaujintas, papildžius jo sąlygas ir sulaukus visų šalių patvirtinimo. Šiuo metu laukiame Lietuvos architektų rūmų nuomonės dėl sąlygų. Šis procesas dar gali užtrukti, bet esame įsitikinę, kad visų šalių indėlis turėtų užtikrinti sklandžią konkurso eigą ir projekto vystymą. Tikimės, kad pagal ekspertų rekomendacijas papildytos sąlygos ir reikalavimai bus geriau suprantami dalyviams“, – atsiųstame komentare teigė jis.

Lietuvos architektų rūmai BNS patvirtino konkurso sąlygoms pritarę su išlygomis.

Buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos architektūros konkursą Architektų sąjunga laikinai sustabdė sausio pabaigoje, kai Kultūros paveldo registre užfiksuotos patikslintos teritorijoje esančio komplekso vertingosios savybės.

2018 metų gruodį paskelbtose konkurso sąlygose numatyta, kad Vasario 16-osios gatvėje planuojama sukurti patalpas licėjui, kuriame tilptų 600 žmonių, taip pat patalpas keturių žvaigždučių 300 kambarių viešbučiui su konferencijų centru. Teritorijoje taip pat ketinama įrengti 250 požeminių automobilių stovėjimo vietų.

Skelbta, kad investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo įmonė „Orkela“ į viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą buvusioje šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuoja investuoti 45 mln. eurų.

Projektą visuomenei „Orkela“ pristatė 2018 metų kovą, tačiau jis sulaukė visuomenės ir specialistų kritikos. Vėliau pakoreguotą projektą nagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba jį įvertino palankiau, tačiau sostinės savivaldybė nusprendė neišduoti statybos leidimo plėtrai, nepritarusi projekto sprendiniams.

2018 metų rudenį Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino komplekso vertingąsias savybes: nuspręsta, jog Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, dominikonų vienuolyno ansamblis ir Šv. Jokūbo ligoninės statiniai yra vienas kompleksas – bendras paveldosaugos objektas.

Lauks idėjų

Gruodžio viduryje Lietuvos architektų sąjunga paskelbė atviro tarptautinio architektūrinio konkurso sąlygas, kviesdama Lietuvos ir užsienio architektus teikti projektus licėjaus ir viešbučio su konferencijų centru projektui Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekse Vilniuje. Į šį kompleksą, esantį Vilniuje, Vasario g. 16-osios g. 1, projekto plėtotojos "Lords LB Asset Management" fondo bendrovė "Orkela" planuoja investuoti per 45 mln. eurų – pastatyti viešbutį "Clarion" ir konferencijų centrą.

Lietuvos architektų sąjungos teigimu, naujasis konkursas atspindi pastangas atverti komplekso erdves vilniečių kultūriniam gyvenimui bei įgyvendinti ekspertų rekomendacijas.

Konkurso sąlygos parengtos remiantis sąjungos architektūrinių konkursų organizavimo nuostatais bei Lietuvos architektų rūmų patvirtinta laikinąja architektūrinių konkursų organizavimo tvarka.

Pasak Lietuvos architektų sąjungos pirmininkės Rūtos Leitanaitės, siūlomus viešbučio ir konferencijų centro bei licėjaus projektus vertins devyni tarptautinės komisijos nariai. Tarp jų – užsienio bei Lietuvos architektai, taip pat ir žinomi visuomenės atstovai. Visus komisijos narius skyrė Lietuvos architektų sąjunga.

Architektų idėjų, kaip turėtų atrodyti licėjaus ir viešbučio su konferencijų centru projektas, paieškai skirti trys mėnesiai. Konkurso nugalėtojas paaiškės kovo 15 d., o trijų geriausių projektų autoriai pasidalys prizinį fondą.

Sugriežtino sąlygas

Spalio pradžioje paveldosaugininkai nusprendė, kad Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, dominikonų vienuolyno ansamblis ir Šv. Jokūbo ligoninės statiniai yra vienas kompleksas – bendras paveldosaugos objektas. Toks sprendimas užkirto kelią šioje teritorijoje plėtrą planuojančiam investicijų bendrovės "Lords LB Asset Management" fondui statyti viešbutį, konferencijų centrą ir biurus.

"Tai reiškia svarbų dalyką, kad istoriškai susiformavę kompleksai, jų dalys ar toje teritorijoje esančios vertingosios savybės yra viena nedaloma dalis ir turi būti įteisinta kaip vienas kompleksas, kuris yra sudarytas iš daugelio kitų skirtingų reikšmingumų lygmenų objektų. Po šio sprendimo visa visuma, kartu ir ligoninės statiniai, yra pripažinta vientisa. Paveldosaugos požiūriu, tai yra labai sveikintinas sprendimas", – po Kultūros paveldo departamento tarybos posėdžio sakė Kultūros paveldo centro direktorius Virgilijus Kačinskas.

Taryba tąkart patikslino buvusios sostinės Šv. Jokūbo ligoninės komplekso vertingąsias savybes, kurios ateityje turės įtakos plėtros galimybėms šioje teritorijoje.

Tai yra kultūros paveldo objektas, turintis savo teritoriją, ir jis negali būti užstatytas – jis turi būti matomas ir prieinamas visiems, jokie "stiklainiai" jo negali uždengti, negali būti ten joks daugiaaukštis.

Pasak V.Kačinsko, kokie konkretūs apribojimai plėtrai bus taikomi, bus sprendžiama vėliau, derinant konkrečius planus.

"Reikia spręsti, kokie yra vystytojų pasiūlymai, ir ar jie pažeidžia objekto vertingąsias savybes, ar ne. Kiekvienu konkrečiu atveju reikės priimti sprendimą derinant projektinius pasiūlymus ar techninį projektą – ką ir kaip galima, ko negalima teritorijoje daryti", – sakė V.Kačinskas.

Pasak jo, spalį priimtu sprendimu pakeista situacija, kurią sudarė 2017 m. sostinės savivaldybės vertinimo tarybos sprendimas.

"Statyba nėra uždrausta. Nuo 2006 m. ligoninės komplekso statiniai turėjo vertingąsias savybes, tarp kurių buvo ir tūris. Tai praktiškai pagal tas vertingąsias savybes tokių projektinių pasiūlymų, kurie buvo pristatyti visuomenei, negalėjo būti. Bet kažkokiu stebuklingu būdu 2017 m. tos vertingosios savybės buvo pakeistos Vilniaus savivaldybės vertinimo tarybos. Tūrio, kaip vertingosios savybės, nebeliko dviejuose iš keturių pastatų ir atsirado galimybė siūlyti variantus, kurie užstato ant istorinių pastatų 3–5 aukštą", – aiškino jis.

Šį birželį Kultūros paveldo departamentas nusprendė nepritarti prieš tai parengtam projektui ir patikslinti objekto vertingąsias savybes. Departamentas taip pat panaikino anksčiau Departamento Vilniaus skyriaus suderintus projektinius pasiūlymus ir išduotas projektavimo sąlygas. Dėl šių sprendimų projekto plėtotoja "Lords LB Asset Management" fondo bendrovė "Orkela" yra kreipusis į teismą.

Gegužę projektą nagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba rekomendavo jį keisti. Liepą pakeistą projektą taryba įvertino palankiau, tačiau sostinės savivaldybė liepos pabaigoje nusprendė neišduoti statybos leidimo plėtrai, nepritarusi projekto sprendiniams.

Būtina išsaugoti

"Vilniaus dienai" pasiteiravus, ar gerai prie Šv. Jokūbo bažnyčios įkurdinti dar vieną viešbutį, kurių sostinės centre ir taip jau gausu, paminklosaugininkė Gražina Drėmaitė teigė, jog "visiškai nesvarbu, kas ten bus, bet labai svarbu – kaip bus."

G.Drėmaitės teigimu, tai yra kultūros paveldo objektas, turintis savo teritoriją, ir jis negali būti užstatytas – jis turi būti matomas ir prieinamas visiems, jokie "stiklainiai" jo negali uždengti, negali būti ten joks daugiaaukštis. Tai yra labai sena istorinė teritorija, ir ją reikia išsaugoti, tai, kas bus aplink ją, turi derėti. Deja, anot paveldosaugininkės, mūsų architektai dažnai neturi to pagarbos istorijai jausmo.

"Įstatymai, saugantys paveldą, yra, ir tarp kitko – visiškai padorūs, ir jų būtina laikytis. Bet kai visi ieško landų, kaip pralįsti pro kažkokį siaurą tarpelį, taip ir išeina. Ankstesnį projektą, pavyzdžiui, rengė žmogus, neva turintis licenciją projektuoti paveldo teritorijose, tačiau tas projektas buvo pasityčiojimas, – sakė G.Drėmaitė. – Suprantu – nauji laikai, naujos mados ir tendencijos, ir nereikia to vengti. Tačiau gerbti istorinę teritoriją yra privalu."

Ragina nebijoti

Kaip "Vilniaus dienai" teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, per pastaruosius metus Vilniuje atsidarė 6 nauji viešbučiai. Galima pasidžiaugti, kad dauguma jų yra lietuviška investicija, ko nėra nei Latvijoje, nei Estijoje, ir jie yra labai įvairių kategorijų, gražūs, teikiantys kokybiškas paslaugas, patrauklūs.

Tik planas buvo toks, kad 2018–2019 m. atsidarys ir Sporto rūmai, tad Vilniuje bus vystomas konferencinis turizmas. Sporto rūmų atidarymas nusikėlė į 2021 m. pabaigą, tad, atsidarius šešiems naujiems viešbučiams, užimtumas kritęs.

"Viešbučiams svarbu, kad miestas pritrauktų renginių, o tų erdvių dideliems renginiams Vilnius nelabai turi. Jei per mėnesį įvyktų bent pora 400–800 žmonių sutraukiančių renginių, visiems klientų užtektų – ir viešbučiams, ir maitinimo įstaigoms, ir visas kitas paslaugas teikiančioms įmonėms. Tad kol nėra konferencinio turizmo, ir verslas, ir šalies biudžetas lėšas tik praranda," – situaciją nupasakojo E.Šiškauskienė.

Ji įsitikinusi, kad Vilniui nereikėtų bijoti vadinamųjų tinklinių viešbučių – jie atveda į Vilnių savo lojalius klientus. Žmonės, kurie turi tų viešbučių lojalumo korteles, stebi, kur koks naujas tinklo viešbutis atsidarė, kur galima nuvažiuoti, tad kartu su nauju viešbučiu į Lietuvą atkeliauja žmonės, kurie čia dar nėra buvę, kad ir savaitgaliui.

"Tinklai nediktuoja architektūros ar vidaus interjero – standartizuoti reikalavimai yra vidiniai: dėl komforto, kambarių ar lovos dydžio, paslaugų kokybės lygio ir pan., – sakė E.Šiškauskienė. – Net, sakyčiau, skatinama, kad jie būtų skirtingi, nes prabangiems viešbučiams svarbus kiekvienos šalies autentiškumas. Kitaip sakant, tai, kaip atrodys Vilnius plečiantis viešbučių tinklui, priklauso nuo projektuotojų ir architektų."

Atsakomybės rengiant naujo atviro tarptautinio konkurso sąlygas aptartos investuotojų ir Lietuvos architektų sąjungos pasitarime.

Į Šv. Jokūbo pastatų kompleksą planuojama investuoti 45 mln. eurų.

Pasak projektą vystančios bendrovės „Orkela“ vadovo Mariaus Žemaičio, pasirašius sutartį, Architektų sąjungai teks atsakomybė užtikrinti skaidrias ir lengvai suprantamas sąlygas, balsavimo sistemą bei surinkti visus tarptautinės vertinimo komisijos narius, įtraukiant ir ekspertus iš už Baltijos regiono ribų.

„Tikimės atviro konkurso, kuris neapsiribotų Lietuvos ir kaimyninių šalių įžvalgomis, ne tik kalbant apie siūlomus naujus projektus, tačiau ir apie jų vertinimą. Su Lietuvos architektų sąjunga taip pat aptarėme galimybę kviesti žinomus visuomenės atstovus kaip vertintojus, kurie užtikrintų, kad siūlomi projektai atitinka viešąjį interesą ir vilniečių lūkesčius“, - sako M. Žemaitis.

Su Lietuvos architektų rūmais suderintas atviro tarptautinio konkurso sąlygas planuojama paskelbti šių metų gruodžio 14 d., o konkurso nugalėtojus išrinkti iki kitų metų kovo vidurio.

Pasitarimo metu Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė sakė neabejojanti, kad idėjų, kaip atsižvelgti į ekspertų klausimus ir rekomendacijas, paieška turėtų sulaukti didelio susidomėjimo, tačiau naujos Šv. Jokūbo pastatų komplekso perspektyvos turėtų paaiškėti pavasarį.

Naujas konkursas atspindi projekto vystytojų pastangas atverti komplekso erdves vilniečių kultūriniam gyvenimui bei įgyvendinti Vilniaus regioninės architektūros tarybos rekomendacijas.

Taryba teigia, kad pakoreguotas projekto urbanistinis sprendinys yra tinkamas ir juo atsižvelgta į anksčiau išsakytas pastabas bei rekomendacijas, tačiau pakoreguoto pasiūlymo naujųjų pastatų architektūros kokybė vis dar kelia abejonių santykio su urbanistine aplinka, estetikos ir fasadų meninės raiškos aspektais.

Plėtrą teritorijoje planuojanti investicijų bendrovė „Lords LB Asset Management“ antradienį pristatė atnaujinto Šv. Jokūbo ligoninės plėtros projekto vizualizacijos.

„Naujam projekte bažnyčia atveriama apžvalgai (…) Nuo upės pusės buvo apribota bažnyčios ir vienuolyno apžvalga, šis momentas ankstesniuose projektiniuose pasiūlymuose sulaukė daugiausiai kritikos. Naujame projekte problemą siūlėme spręsti perkeldami tūrius į kitą sklypo dalį ir atveriant bažnyčią nuo upės“, – sakė projektą pristatęs „Archinova“ architektas Aleksandras Gvildys.

Nuo upės pusės buvo apribota bažnyčios ir vienuolyno apžvalga, šis momentas ankstesniuose projektiniuose pasiūlymuose sulaukė daugiausiai kritikos.

Pasak jo, užstatymas koncentruojamas ties dviem sklypo perimetrais, rytinėje dalyje restauruojami pastatai su papildomi nauju anstatu ties sankryža, vakarinėje dalyje planuojamas viešbutis, kuris pakeis nugriautos ligoninės korpusą.

„Sutrumpintas viešbučio tūris, norint dar labiau eksponuoti bažnyčią nuo Baltojo tilto. (...) Kiemo pusėje formuojamas skaidrus priestatas, tolėliau yra zoną, kur suformuotas restoranas ir lauko terasos“, - kalbėjo A. Gvildys.

Jo teigimu, naujame projekte numatyta daugiau viešųjų erdvių, dviračių takas.

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis diskusijoje sakė, kad projektą dar reikės tobulinti.

„Esame kelio viduryje. Turime dviejų urbanistinių idėjų sankirtą, išskirtinės reikšmės ir vertės objektą, kuris atsidūrė perimetriniu būdu suformuoto kvartalo viduje. Architektūrinė kalba, kuria kalba šie du objektai, nėra tokia, kad galėtume pritarti. Projekto laukia ilgas diskusijų kelias“, - sakė jis.

Klausimų kilo dėl A. Gvildžio pristatymo metu išsakyto teiginio, kad anksčiau bažnyčios ir vienuolyno pastatai buvo atskirti nuo ligoninės.

„Nėra šaltinių, kurie rašytų, kad vienuolynas buvo atskirtas, jis tik buvo perduotas ligoninei. Tai buvo vienas didelis organizmas. Tai vertinga istoriškai teritorija“, - kalbėjo dailės istorikė Rūta Vitkauskienė.

Pasak M. Pakalnio, jei bažnyčia ir ligoninė būtų atskiri objektai, priežasčių jį saugoti būtų mažiau, o jei tai būtų vientisas kompleksas, paveldosaugos reikalavimai būtų griežtesni.

Vilniaus miesto regioninės architektų tarybos pirmininkas Tomas Grunskis teigė, kad pristatytuose atnaujintuose pasiūlymuose atsižvelgta į architektų tarybos pastabas, tačiau projektą dar reikėtų tobulinti.

Plėtrą buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje plėtojantis „Lords LB Asset Management“ fondas planuojamą viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą paviešino kovo viduryje. Gegužę pirmąjį projektą išnagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba nusprendė, jog projekto architektūra nėra pakankamai kokybiška ir rekomendavo jį keisti.

Į projektą, kurį įgyvendinti tikimasi iki 2020 metų vidurio, fondas ketina investuoti 45 mln. eurų.

Tokias išvadas paskelbė Vilniaus regioninė architektūros taryba, rekomendavusi projektą toliau derinti su visuomene ir profesionalais.

„Pakoreguotas projekto urbanistinis sprendinys yra tinkamas ir juo atsižvelgta į anksčiau išsakytas pastabas bei rekomendacijas. Pakoreguoto pasiūlymo naujųjų pastatų architektūros kokybė vis dar kelia abejonių mastelio estetikos ir fasadų meninės raiškos aspektais. Taryba rekomenduoja tolimesnius architektūros raiškos ir estetikos klausimus spręsti viešojo svarstymo metu, pasitelkiant profesinį ir institucinį ekspertavimą“, - rašoma išvadoje.

Taryba nurodo, kad jai pateiktame pakoreguotame projekte stipriai sumažintas teritorijos užstatymo intensyvumas bei tankis, labiau prie aplinkos mastelio priderinta tūrinė-erdvinė išraiška,

„Pertvarkius užstatymo sprendinius pasiektas geresnis erdvių, kultūros vertybių ir naujųjų pastatų vizualinis santykis. Pasiūlyme atverta Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia iš miestui ir visuomenei svarbių rakursų, taip kur kas daugiau dėmesio skirta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių autentiškumo raiškai bei istorinio užstatymo aktualizavimui“, - rašoma išvadoje.

Anot tarybos, pakoreguotame projekte viešbučio architektūrinė raiška liko nepakeista, o naujoji komplekso versija vis dar stokoja vientisos architektūrinės raiškos.

„Viešbučio stambaus mastelio monolitiškas tūris yra stambiausias aplinkoje ir jo fasadų tūrinė-erdvinė kompozicija vis dar disonuoja su aplinka“, - rašoma išvadoje.

Visuomenei pristatyti pakoreguotą projektą planuojama antradienį.

Anksčiau teritorijos plėtros projektą koreguojantys bendrovės „Archinova“ architektai BNS Plius sakė, jog jame numatytas mažesnis viešbučio ir biurų pastatų plotas, atvertas vaizdas į Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, tačiau išlaikytos pirminės idėjos.

Gegužę pirmąjį projektą išnagrinėjusi Vilniaus regioninė architektų taryba nusprendė, jog komercinio komplekso buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje projekto architektūra nėra pakankamai kokybiška ir rekomendavo jį keisti.

Tuomet taryba nurodė, kad projektas negali būti realizuojamas dėl kilusio visuomenės pasipriešinimo, taip pat jame nepasiekta funkcinių, ekonominių ir architektūros kokybės kriterijų pusiausvyra. Išvadoje pabrėžia, jog projektu kultūros paveldas yra saugomas tik formaliai, o projekto plėtotojai nepakankamai dėmesio skyrė jo viešumui.

Plėtrą buvusioje Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuoja investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondas, kuris į viešbučio „Clarion“ ir konferencijų centro projektą ketina investuoti 45 mln. eurų.

Pavasarį, paviešinus plėtros planus, juos kritikavo miesto savivaldybė, paveldosauginininkai ir architektai. Projektas kritikos sulaukė dėl per mažo viešumo, architektūros kokybės ir galimo poveikio greta esančiam kultūros paveldui.

Į projektą, kurį įgyvendinti tikimasi iki 2020 metų vidurio, fondas ketina investuoti 45 mln. eurų.

Teismas priėmė sprendimą stabdyti įstatymuose nenumatytus departamento veiksmus. Toliau įsisukus teisminiams procesams,  Kultūros paveldo departamentas yra įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu ir prašo panaikinti šį teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, rašoma pranešime spaudai.

Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakymu birželio 1 d. buvo inicijuota ligoninės komplekso vertingųjų savybių patikslinimo procedūra, o po kelių dienų departamento iniciatyva buvo atšaukti ir būsimo statybų projekto Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus suderinimai.

Tačiau Šv. Jokūbo komplekso projekto vystytojai departamento sprendimus apskundė Vilniaus miesto apylinkės teisme, prašydami stabdyti departamento veiksmus, kaip neteisėtus. 2018 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. uždrausti Kultūros paveldo departamentui ir Kultūros paveldo centrui atlikti įstatymuose nenumatytus veiksmus, atliekant Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio vertingųjų savybių tikslinimą, papildant ansamblį į Šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą įeinančiais pastatais, teritorijoje esančiomis vertingosiomis savybėmis, apibrėžiant  apsaugos zoną. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, neįmanomi jokie tolimesni departamento veiksmai siekiant apsaugoti Šv. Jokūbo ligoninės kompleksą nuo galimo neigiamo poveikio kultūros paveldo vertybėms.

Kultūros paveldo departamentas reaguodamas į šią nutartį, š. m. birželio 21 d. apskundė teismo sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Visų pirma, ne atsakovai - departamentas ar centras, kaip teigia ieškovas, o vertinimo tarybos sprendžia dėl reikšmingumo nustatymo, teritorijų ir apsaugos zonų apibrėžimo, vertingųjų savybių nustatymo ar patikslinimo. Departamentas turi teisę inicijuoti vertingųjų savybių tikslinimo procedūrą bei atlieka duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją, tačiau nepriima sprendimų dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo ar jų reikšmingumo.

Departamentas taip pat turi teisę atšaukti savo suderinamus dokumentus atsižvelgdamas į kylančią grėsmę kultūros paveldo vertingųjų savybių išsaugojimui. Pagal Statybos įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai. Būtent tai departamentas ir atliko vykdydamas savo tiesioginę paveldo apsaugos funkciją.

Taip pat, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas uždrausti atlikti departamentui veiksmus, kurie jau atlikti praeityje ir kurių teisėtumo patikrinimas priskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Be to, ieškovas nepagrindžia, kodėl skundžiamos procedūros, kurios numatytos Nekilnijamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, gali būti neteisėtos bei nepagrindžia galimai ateityje atsirasiančios žalos.

Reaguodamas į susidariusią situaciją departamentas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu panaikinti visas apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrinta Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso visų vertingųjų savybių apsauga. Šiuo metu laukiama tolimesnio teismo sprendimo.