Tai pirmas žinomas ekstradicijos atvejis nuo to laiko, kai Turkija pagrasino įšaldyti Švedijos siekį įstoti į NATO.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pagrasino blokuoti Švedijos ir Suomijos stojimą į NATO, jei jos neįvykdys kelių reikalavimų, įskaitant reikalavimą išduoti žmones, Ankaros laikomus teroristais.

R. T. Erdoganas kaltina abi šalis priglaudžiant kurdų kovotojus ir konkrečiai mini uždraustą Kurdistano darbininkų partiją (PKK).

Išduodamas vyras Švedijos teismo dokumentuose vadinamas Okanu Kale; jis Turkijoje 2013 ir 2016 metais buvo nuteistas dėl sukčiavimo pasinaudojant kreditinėmis kortelėmis.

2011 metais jis siekė prieglobsčio Švedijoje, bet jo prašymas nebuvo patenkintas. 2014 metais Italijoje jis gavo pabėgėlio statusą.

O. Kale vardas yra turkų žiniasklaidos paskelbtame žmonių, kurių išdavimo iš Švedijos siekia Ankara, sąraše.

Tačiau Teisingumo ministerija nesakė, ar šis vyras yra Turkijos sudarytame sąraše. Ji pažymėjo, kad Ankara jo išdavimo siekė dar 2021 metais. Stokholmas paraišką dėl narystės NATO pateikė šių metų gegužę.

„Tai normalus, įprastas reikalas, – naujienų agentūrai AFP sakė Teisingumo ministerijos atstovė Angelica Vallgren (Angelika Valgren). – Šis ekstradicijos prašymas buvo gautas pernai.“

O. Kale Švedijoje yra sulaikytas nuo 2021 metų gruodžio.

Pagal susitarimą, pasirašytą birželio pabaigoje NATO viršūnių susitikime Madride, Švedija ir Suomija įsipareigojo „sparčiai ir nuodugniai“ išnagrinėti Turkijos ekstradicijos prašymus.

R. T. Erdoganas sakė, kad Švedija „pažadėjo“ išduoti „73 teroristus“.

M. Andersson dabar turi laiko iki antradienio ryto, kad informuotų apie savo žvalgomųjų derybų rezultatus, ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė A. Norlenas. Tada anksčiausiai kitą ketvirtadienį parlamentas galėtų balsuoti dėl premjerės paskyrimo.

Kad būtų patvirtinta poste, naujajai socialdemokratų vadovei reikia ne tik koalicijos partnerių Žaliųjų partijos, bet ir Kairiųjų bei Centro partijų paramos. Kairiųjų partijos pirmininkė Nooshi Dadgostar mainais reikalauja nuolaidų, pavyzdžiui, didinti pensijas ir ligos išmokas.

Kad taptų ministre pirmininke, M. Andersson negali parlamente būti atmesta absoliučia balsų dauguma. 54-erių politikė turės keturis bandymus. Jei nepavyks, tuomet per tris mėnesius turės būti paskirti nauji rinkimai.

S. Löfvenas rugpjūtį po politiškai audringos vasaros netikėtai paskelbė, kad pasitrauks iš socialdemokratų vadovo, o tada ir iš vyriausybės vadovo pareigų. Praėjusią savaitę M. Andersson jau buvo išrinkta jo įpėdine partijos lyderio pareigose. Dabar ji turi gerus šansus tapti pirmąja moterimi, vadovausiančia Švedijos vyriausybei.

Anksčiau ketvirtadienį didžiausios opozicinės dešiniosios partijos pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) pareiškė, jog atsisako bandymo užsitikrinti pakankamai įstatymų leidėjų balsų naujai vyriausybei suformuoti.

„Parlamente paprasčiausiai nėra sąlygų sudaryti naują dešiniąją vyriausybę“, – ketvirtadienį ryte spaudos konferencijoje sakė U. Kristerssonas ir pridūrė, kad pranešė apie tai parlamento pirmininkui.

A. Norlenas antradienį pasirinko į U. Kristerssoną, konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderį, sakydamas, kad jis yra didžiausios S. Lofveną nuvertusios partijos lyderis.

Kai U. Kristerssonas pripažino reikiamos paramos nesutelksiantis, A. Norlenas sakė paskambinęs Socialdemokratų partijos lyderiui S. Lofvenui „ir pateikęs jam užduotį ištirti sąlygas suformuoti vyriausybę, kuri galėtų būti priimtina parlamentui“.

Tai reiškia, kad S. Lofvenas, praeitą savaitę tapęs pirmuoju balsavimą dėl nepasitikėjimo pralaimėjusiu Švedijos premjeru, gali greitai sugrįžti į valdžią po pirmadienį paskelbto atsistatydinimo.

„Išlieka mano žinia, kad socialdemokratai ir aš esame pasiruošę prisiimti atsakomybę vesti šalį į priekį kartu su kitomis konstruktyviomis jėgomis“, – sakoma socialiniuose tinkluose išplatintame S. Lofveno pranešime.

Dveji rinkimai per metus?

S. Lofveno socialdemokratų vyriausybė žlugo, premjerui susipykus su jo kabinetą rėmusia Kairiąja partija.

Prašymą surengti balsavimą pateikė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija (SD), Kairiajai partijai paskelbus, kad ji planuoja pati siekti paramos tokiam žingsniui, kuris būtų protestas prieš vyriausybės projektą švelninti būsto nuomos kontrolę – Švedijos socialinio modelio „puolimą“.

Birželio 21 dieną nepasitikėjimas premjeru 349 vietų parlamente buvo pareikštas 181 balsu, interpeliaciją parėmus Nuosaikiųjų partijai ir krikščionims demokratams.

S. Lofvenas pirmadienį pranešė pasitrauksiantis iš premjero pareigų, užuot inicijavęs pirmalaikius rinkimus, tad parlamento pirmininkui teko pareiga pradėti ieškoti, kas galėtų pakeisti vyriausybės vadovą.

Švedijos konstitucija numato, kad premjeras turi būti priimtinas parlamentui. Tai reiškia, kad jis gali eiti pareigas, kol dauguma nenubalsuoja prieš jo atstatydinimą.

Po 2018 metais įvykusių rinkimų susiformavus susiskaldžiusiam parlamentui premjerą surasti užtruko keturis mėnesius, bet A. Norlenas pabrėžė, kad šįkart vyriausybės vadovo paieškos „negali taip ilgai tęstis“. Jis buvo suteikęs U. Kristerssonui tik tris dienas užsitikrinti paramą potencialiai dešiniosios pakraipos vyriausybei.

Parlamento pirmininkas taip pat buvo išreiškęs viltį, kad pirmas balsavimas dėl naujo vyriausybės vadovo įvyktų jau ateinančią savaitę. Jeigu premjero nepavyktų išrinkti, tikimasi, kad kiti balsavimai būtų rengiami kas savaitę.

Jeigu premjeras nebūtų išrinktas per keturis balsavimus, automatiškai būtų paskelbti pirmalaikiai rinkimai. Jie turėtų būti surengti per tris mėnesius.

Kiti Švedijos parlamento rinkimai įprasta tvarka turėtų vykti ateinančių metų rugsėjį. Jie bus rengiami nepriklausomai, ar iki tol įvyks pirmalaikiai rinkimai, todėl švedų rinkėjams gali tekti pareikšti savo valią dukart per metų laikotarpį.

S. Lofvenas apie savo pastangas parlamento pirmininką turės informuoti vėliausiai pirmadienį.

Pralaimėtas balsavimas reiškia, kad S. Lofvenas dabar gali arba atsistatydinti, arba inicijuoti pirmalaikius rinkimus.

Nepasitikėjimas premjeru 349 vietų parlamente buvo pareikštas 181 balsu.

Prašymą surengti balsavimą ketvirtadienį pateikė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija (SD), vyriausybę rėmusiai Kairiajai partijai paskelbus, kad ji planuoja pati siekti paramos tokiam žingsniui, kuris būtų protestas prieš vyriausybės projektą švelninti nuomos kontrolę – Švedijos socialinio modelio „puolimą“.

Konservatyvi Nuosaikiųjų partija ir krikščionys demokratai greit paskelbė remiantys pasiūlymą, ir reikiama dauguma buvo užtikrinta.

Kritikai šią skirtinguose politinio spektro sparnuose esančių partijų grupę pavadino „nedoru aljansu“.

S. Lofvenas yra pirmas Švedijos vyriausybės vadovas, pralaimėjęs balsavimą dėl nepasitikėjimo. Balsavimo rezultatas reiškia jo socialdemokratų ir žaliųjų koalicijos mažumos vyriausybės žlugimą.

Politinę krizę sukėlė dar tik preliminarus projektas pertvarkyti nuomos kontrolę šalyje ir potencialiai atverti galimybę nuomojamų būstų savininkams laisvai nustatinėti nuomos kainas naujai pastatytiems būstams.

Kairiųjų stovykloje šis pasiūlymas vertinamas kaip priemonė, prieštaraujanti Švedijos socialiniam modeliui ir kelianti grėsmę nuomininkams.

Paskutinės minutės pastangos nuraminti buvusių komunistų Kairiąją partiją, turinčią 27 vietas parlamente, buvo bevaisės.

Pasiūlymą pakviesti nuomos rinkos veikėjus deryboms Kairiosios partijos lyderė Nooshi Dadgostar (Nuši Dadgostar) atmetė kaip „nerimtą“, kaip „politinį teatrą, kuriuo siekiama įklampinti procesą“.

Dabar S. Lofvenas per savaitę turi nuspręsti, ar rengti pirmalaikius rinkimus, ar atsistatydinti. Jei jis atsistatydins, parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas pradės derybas tarp partijų perspektyviam kandidatui į premjerus surasti.

„Padėtis rimta“, - trečiadienį sakė ministras pirmininkas Stefanas Löfvenas. Sveikatos tarnybos vadovas Johanas Carlsonas kalbėjo apie „dramatišką infekcijų skaičiaus augimą daugelyje regionų“. Be kita ko, buvo planuota leisti daugiau lankytojų koncertuose ir futbolo rungtynėse, taip pat pramogų parkuose.

Augant naujų infekcijų skaičiui, Švedija pratęsia ribojimus restoranams ir kavinėms. Jos ir toliau turės užsidaryti 20.30 val., tačiau ir po to galės pardavinėti maistą ir gėrimus išsinešimui, spaudos konferencijoje kalbėjo premjeras.

Taip pat ilgiau galios ribojimai dėl žmonių skaičiaus parduotuvėse ir sporto klubuose. „Kad vėl galėtume gyventi įprastai, turime sumažinti infekcijos plitimą, sakė S. Löfvenas. – Didelio Velykų šventimo negali būti“.

Planuota, kad šių priemonių galiojimas baigsis balandžio 11 dieną. Dabar jos bus taikomos iki gegužės 3-iosios.

Tai ketvirtadienį buvo pranešta per spaudos konferenciją.

„Kaip piniginės pašalpos gavimo sąlyga privalomas kalbos mokymasis padės gilinti kalbos žinias ir gerinti prielaidas integruotis ir įsijungti į darbo rinką“, - pareiškė žurnalistams Švedijos sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų ministrė Lena Hallengren.

Naujuoju įstatymu Švedijos valdžia tikisi pakelti švedų kalbos mokėjimo lygį, pirmiausia turėdama omenyje neseniai atvykusias moteris, kurių švedų kalbos žinios dažniausiai yra mažesnės negu vyrų.

„Mes norime didesniam migrančių skaičiui atverti tokį pat kelią į darbo rinką, kokiu švedės ėjo praėjusio amžiaus šeštajame, septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje“, - paaiškino švietimo ministrė Anna Ekström.

Pasiūlymas yra suderintas vyriausybinės koalicijos partijų. Tikimasi, kad įstatymas įsigalios nuo ateinančių metų balandžio 1 d.

S. Lofveno komandą, kuriai parlamentas pritarė praėjusią savaitę, sudaro 17 jo paties Socialdemokratų partijos narių ir keturi žalieji.

Naujosios vyriausybės sudėtis labai nedaug skiriasi nuo ankstesniosios. Užsienio reikalų ministro poste liko Margot Wallstrom (Margot Valstriom), finansų ministro poste – Magdalena Andersson (Magdalena Anderson), gynybos ministro poste – Peteris Hultqvistas (Peteris Hultkvistas).

Tarp naujų ministrų yra Energetikos ir skaitmeninimo ministerijai vadovausiantis Andersas Ygemanas (Andersas Igemanas), kuris iki 2017 metų dirbo vidaus reikalų ministro poste.

Ištisus mėnesius švedų politikai bandė suformuoti vyriausybę be Švedijos demokratų partijos (SD), turinčios neonaciškų šaknų. Po rugsėjo 9-osios rinkimų, per kuriuos labai sustiprino savo pozicijas, SD yra trečia pagal dydį Švedijos partija.

Parlamentas penktadienį balsavo S. Lofveno naudai. Jo partija yra didžiausia, bet daugumos neturi. Kad išliktų valdžioje, premjerui būtina išlaikyti dviejų centro dešinės partijų ir Kairiosios partijos paramą.

Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono) Nuosaikioji partija priklauso keturių centro dešinės partijų Aljansui, kuris per rugsėjo 9-osios rinkimus gavo nežymiai mažiau balsų nei ankstesnė valdančioji centro kairės koalicija.

Abiem blokams buvo sunku suburti daugumą atsisakius tartis su antiimigracine Švedijos demokratų partija, kurios ištakos yra neonacių judėjime.

Pirmasis U. Kristerssono bandymas spalio 14 dieną suformuoti vyriausybę buvo nesėkmingas. Spalio 29-ąją apie nepavykusį savo bandymą paskelbė ir kadenciją baigiantis ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas (Stefanas Liovenas).

Bandydamas priversti partijas susitarti, parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas sakė, kad kitą savaitę pasiūlys U. Kristerssoną parlamentui kaip kandidatą į premjerus, taip stumdamas pirmą balsavimą nuo to laiko, kai prasidėjo vyriausybės formavimo pastangos.

„Iš anksto neaišku, ar įvairios partijos priims Ulfą Kristerssoną kaip premjerą“, – žurnalistams sakė A. Norlenas.

Tačiau jis pabrėžė, kad „procesas turi judėti į priekį, o dinamika tarp partijų turi keistis“.

„Bevaisės derybos turi baigtis“, – pridūrė jis.

Parlamento balsavimo data dar neaiški, bet A. Norlenas sakė, kad tarp galimų datų yra lapkričio 14-oji.

Švedijoje parlamento pirmininkas keturis kartus gali pavesti kuriam nors kandidatui suformuoti vyriausybę, su kuria sutiktų parlamentas. Jei visi keturi bandymai būna nesėkmingi, šalis turi surengti naujus rinkimus.

Dabartinis U. Kristerssono paskyrimas yra trečiasis A. Norleno bandymas.

Kai kurios Nuosaikiųjų partijos ir Aljanso partnerių krikščionių demokratų grupės spaudžia U. Kristerssoną priimti kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partijos paramą, bet jis kol kas atmeta tokią galimybę.

Švedijos demokratų partiją, kuri per rinkimus gavo 17,6 proc. balsų ir yra trečia didžiausia partija, visos pagrindinės srovės partijos ilgą laiką ignoruoja.

Ultradešinioji partija, per rinkimus sėkmingai pasinaudojusi rinkėjų pykčiu dėl imigracijos po to, kai nuo 2012 metų į šalį atvyko beveik 400 tūkst. prieglobsčio prašytojų, reikalauja įtakos priimant sprendimus mainais į paramą.

Tačiau Aljanso nariai liberalai ir centristai kategoriškai prieštarauja tokiai idėjai.

Nuo 2014 metų su žaliaisiais ir neformalia kairiųjų parama valdžiusi S. Lofveno Švedijos socialdemokratų darbo partija (SAP) tuo tarpu sudarė galimybes bendradarbiavimui tarp blokų, tačiau tik tuo atveju, jei jis išlaikys premjero postą.

Aljansas ir Švedijos demokratų partija tokią galimybę atmetė.

Nė vienam iš pagrindinių centro kairės ir centro dešinės pakraipos blokų nepavyko užsitikrinti daugumos rugsėjo 9 dienos rinkimuose, kuriuose sėkmingai pasirodė prieš imigraciją pasisakanti kraštutinių dešiniųjų partija, ir po kurių šalis atsidūrė politinėje aklavietėje.

„Dabar man netinkamos sąlygos formuoti vyriausybę“, – per spaudos konferenciją pareiškė S. Lofvenas, kurio socialdemokratų partija dvi savaites derėjosi dėl koalicijos su kitomis partijomis.

Švedijoje toliau dirba S. Lofveno vadovaujama laikinoji vyriausybė, tačiau nepavykus susitarti dėl koalicinės vyriausybės formavimo šaliai gresia nauji pirmalaikiai rinkimai.

Švedijos Nuosaikiosios partijos vadovui Ulfui Kristerssonui (Ulfui Kristersonui) anksčiau šį mėnesį taip pat nepavyko suformuoti koalicijos.

Švedijos parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas turi keturias galimybes siūlyti kandidatui suformuoti vyriausybę, kuriai pritartų parlamentas. Jeigu visi keturi mėginimai suformuoti vyriausybę bus nesėkmingi, Švedijoje teks rengti naujus rinkimus.

Pirmadienį A. Norlenas turėjo pirmadienį susitikti su visų partijų lyderiais atskirai.

„Pozicijos yra blokuotos“, – pareiškė S. Lofvenas, tačiau pabrėžė, kad dabar yra „daugiau tarpusavio supratimo“.

Rinkimuose nei kairiajam sparnui, nei centro dešiniųjų politiniam blokui nepavyko užsitikrinti daugumos, todėl kol kas neaišku, kaip atrodys naujoji šalies vyriausybė.

Ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas (Stefanas Liovenas) pakvietė centro dešinįjį opozicinį Aljansą (Alliansen) pradėti derybas dėl „bendradarbiavimo tarp politinių blokų“, jo Švedijos socialdemokratų darbo partijai (SAP) išsaugojus didžiausios politinės jėgos statusą. 

SAP sekmadienį surinko 28,4 proc. balsų ir tai yra prasčiausias jos pasirodymas rinkimuose per pastarąjį šimtmetį.

Premjeras sakė, kad tokie rinkimų rezultatai reiškia „politinių blokų mirtį“ Švedijoje.

S. Lofveno vyriausybė yra viena iš nedaugelio kairiojo sparno ministrų kabinetų Europoje. Jo blokas 349 vietų parlamente turėtų gauti 144 vietas – viena daugiau nei opozicinis Aljansas, rodo duomenys, gauti suskaičiavus balsus 99,8 proc. apylinkių.

Tai reiškia, kad nė vienas iš didžiųjų blokų neturės daugumai reikalingų 175 vietų.

Blokus skiria vos 30 tūkst. balsų, o maždaug 200 tūkst. užsienyje gyvenančių švedų balsų, galinčių pakeisti pusiausvyrą, bus suskaičiuoti tik trečiadienį. 

Keturių partijų Aljansas, kurį sudaro konservatyvi Nuosaikioji partija (Moderaterna), Krikščionių demokratų partija (Kristdemokraterna), Centro partija (Centerpartiet) ir Liberalų partija (Liberalerna), atmetė S. Lofveno kvietimą ir paragino jį atsistatydinti, premjerui pakartojus, kad jis yra pasiryžęs formuoti naują vyriausybę.  

Švedijoje po rinkimų paprastai parlamento pirmininkas surengia konsultacijas su visų politinių partijų lyderiais ir tada vienam iš jų, turinčiam daugiausiai šansų suformuoti vyriausybę, paveda šia užduotį.  

Tuo tarpu ultradešinioji Švedijos demokratų partija (Sverigedemokraterna), sėkmingai pasinaudojusi rinkėjų pykčiu dėl  imigracijos po to, kai nuo 2012 metų į šalį atvyko beveik 400 tūkst. prieglobsčio prašytojų, toliau gerina savo rezultatus rinkimuose. 2014-aisiais surinkę 12,9 proc. balsų, šįsyk Švedijos demokratai gavo 17,6 proc. balsų.

„Reali įtaka“

„Sustiprinome savo politinę įtaką. Ketiname daryti realią įtaką Švedijos politikai“, – sakė Švedijos demokratų partijos lyderis Jimmie Akessonas (Jimis Okesonas) džiūgaujantiems šalininkams. 

Švedijos demokratams, surinkusiems 17,6 proc. balsų, nepavyko aplenkti Nuosaikiosios partijos ir jie išliko trečia didžiausia politine jėga šalyje. J. Akessonas vylėsi užsitikrinti nuo 20 iki 30 proc. balsų.

Marine Le Pen (Marine Le Pen) Prancūzijos ultradešiniųjų Nacionalinis sambūris (Rassemblement national, RN), anksčiau vadinęsis Nacionaliniu frontu, sveikino sėkmingą Švedijos kraštutinių dešinųjų pasirodymą rinkimuose ir socialiniame tinkle „Twitter“ rašė: „Europos Sąjungos laukia dar viena bloga naktis. Demokratinė revoliucija Europoje juda pirmyn!“

S. Lofvenas šiuos rinkimus yra pavadinęs „referendumu dėl gerovės valstybės ateities“. Tuo tarpu ultradešinieji juos stengėsi pateikti kaip balsavimą dėl imigrantų ir jų integracijos.

Švedijos demokratai, susiformavę iš neonacių judėjimo, tvirtina, kad didelis skaičius prieglobsčio prašytojų kelia grėsmę Švedijos kultūrai ir yra didžiulė našta dosniai Švedijos socialinės gerovės sistemai. 

Iš 10 mln. Švedijos gyventojų maždaug 18,5 proc. yra gimę užsienyje, rodo oficiali statistika.

Premjeras ragino švedus sekmadienio rinkimuose nebalsuoti už „rasistinę partiją“.

„Kalbama apie visuotinai priimtas normas, apie visuotinai priimtą demokratiją. Socialdemokratai ir socialdemokratų vadovaujama vyriausybė yra garantas, kad ekstremistinė, rasistinė Švedijos demokratų partija neįgis jokios įtakos“, -  kalbėjo S. Lofvenas.

Socialdemokratai nuo 2014 metų vadovavo mažumos vyriausybei, kurioje dirbo kartu su žaliaisiais. Šį ministrų kabinetą priimant įstatymus taip pat neoficialiai rėmė ekskomunistų Kairioji partija (Vansterpartiet).

Stokholme rinkimų vakarą sutiktas miesto gyventojas, vardu Mattiasas (Matiasas), naujienų agentūrai AFP sakė, kad jam didžiulį nerimą kelia stabilus kraštutinių dešiniųjų pozicijų stiprėjimas nuo 2006 metų, kai jie pirmą kartą prasimušė į parlamentą, surinkę 5,7 proc. balsų.

„Tai rinkimai tarp potencialios demokratijos ir potencialaus fašizmo“, – sakė jis.

„Laikas kalbėtis su Švedijos demokratais“

Būsimos vyriausybės sudėtis gali paaiškėti tik po kelių savaičių. Reikės ilgų derybų daugumai suburti ar bent jau sutarti dėl tokios mažumos, kurios nenuverstų opozicija.  

Sekmadienį vėlai vakare kreipdamasis į partijos šalininkus opozicijos lyderis, Nuosaikiosios partijos vadovas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) sakė, jog planuoja formuoti vyriausybę, kuri „suvienytų mūsų šalį ir prisiimtų atsakomybę“. 

Tačiau norėdamas suburti centro dešiniųjų daugumą parlamente, U. Kristerssonas turėtų sulaužyti tradiciją ir pradėtu derybas su politinio parijo statusą turėjusiais Švedijos demokratais.

Tai tikriausiai padarytų galą Aljansui, nes liberalai ir centristai ne kartą pareiškė nesutiksiantys dirbti su ultradešiniaisiais.

J. Akessonas sakė mainais už paramą reikalausiantis sugriežtinti imigracijos politiką arba svarbių postų parlamento komitetuose, rengiančiuose įstatymų projektus.

„Kai viena pati partija stabiliai stiprėja, o kitos partijos stovi vietoje, reikia išklausyti tą visuomenės dalį, kuri balsuoja už tą partiją“, -  sakė Švedijos demokratų partijos lyderis.

„Laikas prisiimti atsakomybę ir kalbėtis su Švedijos demokratais“, – visuomeniniam transliuotojui SVT sakė partijos frakcijos parlamente lyderis Mattiasas Karlssonas (Matiasas Karlsonas).