Kiekviena mūsų diena neapsieina be judėjimo. Užsiimant kasdiene veikla ir darbais labai svarbu, kad kūnas kokybiškai ir laisvai judėtų. Tačiau pasikeitęs gyvenimo ritmas – ilgos valandos prie kompiuterio, dažnas sėdėjimas automobilyje, mažas fizinis aktyvumas – neigiamai paveikia mūsų nugaros ir visų kūno raumenų sveikatą.

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidos „Sveikas rytojus“ rubrikoje „Sveikai ir laimingai“ buvo kalbama apie judėjimo reikšmę žmogaus organizmui, kokie pratimai gali atstatyti raumenų tonusą ir sugrąžinti prarastą jų sveikatą bei padėti išlaikyti norimą figūrą.

Aktyvų gyvenimo būdą propaguojanti V. Genytė atviravo, kad jos sveikatos ir grožio paslaptis – nuo vaikystės įskiepytas noras judėti ir būti aktyviai.

„Tas noras judėti, mėgavimasis judėjimu atėjo iš vaikystės. Labai mėgau šokti, norėjau būti balerina arba šokėja. Per judesį mes labai daug sukuriame ir išleidžiame emocijų, kad ir sakykim, kai kalbam, gestikuliuojam. Visa tai atsiliepia ir mūsų nuotaikai, ir mūsų grožiui“, – pasakojo V. Genytė.

Nors garsi dainininkė į savo kasdienybę šokio pastaruoju metu nebeįtraukia, tačiau fizinio aktyvumo, padedančio palaikyti gerą savijautą, moters gyvenime apstu. Kaip vieną iš būdų, padedančių palaikyti gerą savijautą ir grožį, Vaida įvardina vaikščiojimą.

„Daug mėgstu vaikščioti, mėgstu baseiną. Baseinas yra toks dalykas, kuriuo užsiimu protarpiais, o vaikščioti, intensyviai prasieiti, stengiuosi bent jau kokius tris keturis kartus per savaitę“, – kasdienybe dalinosi dainininkė.

Moteris savo išvaizda ir sveikata rūpinasi kasdien, todėl, jei pajunta pirmuosius organizmo signalus, kad metas fiziškai pajudėti – tai ir daro.

„Žinot, aš pasakysiu labai moteriškai: kai pajuntu, kad atsirado veide patinimas, vadinasi, limfa užsistovėjo, reiškia ją reikia prajudinti“, – laidoje atviravo V. Genytė.

Žinoma dainininkė kasdien ne tik teikia didelį dėmesį sportui, bet ir mitybai.

„Jeigu tu daug sportuosi, lakstysi, bėgiosi – labai gerai. Bet jeigu negalvosi, ką valgai, tai nieko nebus. Labai galvoju, ką valgau, kiek valgau, nes mano amžiuje medžiagų apykaita yra lėtesnė. Mityba turi būti subalansuota“, – pasakojo žinoma moteris.

„Sveikas rytojus“ – 12 val. per TV8 televiziją.

Širdies ir kraujagyslių ligų gydyme ilgalaikę praktiką turinti VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė doc. Vilma Dženkevičiūtė primena – vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių insulto ir infarkto atsiradimą, yra blogasis cholesterolis.

Širdis – vienas svarbiausių žmogaus organų. Ji atsakinga už organizmo aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, kurios, žinoma, mūsų kūne pasiskirsto per kraujagysles. Todėl labai svarbu, kad mūsų kraujagyslės būtų pralaidžios, elastingos ir šiam gyvybiškam procesui nekliudytų susidarę neigiami veiksniai. Vienas iš jų – blogasis cholesterolis, kuris sukelia ne tik kraujagyslių nepraeinamumą, bet ir rimtesnes ligas, tokias kaip insultas ir miokardo infarktas.

Su skaudžiomis širdies ir kraujagyslių ligų pasekmėmis susidūrė ir garsi Lietuvos aktorė, dėstytoja Emilija Latėnaitė. Dėl pastarųjų ligų aktorė neteko ne tik kolegos, bet ir kelių artimųjų.

„Pirmas liūdnas susidūrimas su širdies ir kraujagyslių ligomis buvo darbe, kai mirė kolegės vyras, kuriam buvo tik 30 metų. Jis buvo prisižiūrintis žmogus: negėrė, nerūkė, o širdis vieną dieną ėmė ir sustojo... Mums visiems buvo šokas. Po to, eidamas apie 30-uosius savo gyvenimo metus, mirė mano pusbrolis. Taip pat irgi netikėtai sustojo širdis. Ir visai neseniai širdis sustojo ir mano dėdei (E. Latėnaitės dėdė – žinomas kompozitorius Faustas Latėnas – aut. past.). Kai pagalvoji, jeigu prevencija galėjo užkirsti kelią nors vienai iš šių mirčių, tuomet labai noriu visus paskatinti eiti ir tirtis, kad kuo daugiau mūsų širdžių plaktų tiek, kiek įmanoma“, – laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo garsi aktorė.

Emilija atvira – rūpintis savo sveikata ir neužsisukti darbų gausoje, ją paskatina jos mamos pavyzdys.

„Labai ačiū mamai, kuri nuo senų laikų, kiek aš atsimenu, yra savo pavyzdžiu įdiegusi šeimoje, kad yra profilaktinės programos, kuriomis galima ir reikia pasinaudoti, priklausomai nuo tavo amžiaus. Mama visą laiką eina ir pasitikrina šiose profilaktinėse programose. Mūsų šeimoje tai atrodo savaime suprantama“, – mintimis dalinosi E. Latėnaitė.

VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė doc. Vilma Dženkevičiūtė teigė, kad širdies ir kraujagyslių ligas, širdies sustojimą, sukelia būtent blogojo cholesterolio padidėjimas organizme.

„Būtent blogasis cholesterolis suformuoja aterosklerotinę plokštelę. Prasidėjus uždegimams arba lėtinėms ligoms, įvairiems kitiems susirgimams, ta aterosklerozinė plokštelė įplyšta ir suformuoja trombą. Smegenų kraujagyslės užsikimšimas trombu lemia insulto atsiradimą, o trombo atsiradimas širdies kraujagyslėse – miokardo infarktą“, – žiniomis dalinosi gydytoja V. Dženkevičiūtė.

Kad išvengtume nelaimingų atsitikimų, jau nuo 25 metų amžiaus turėtume tikrintis sveikatą ir žinoti savo cholesterolio koncentraciją kraujyje. Tai patikrinti nėra sudėtinga. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus. Taip pat labai svarbu neignoruoti valstybės kompensuojamų profilaktinių tyrimų pagal specialias programas.

„Kuo mes pradedame gydymą anksčiau, tuo mes galime išlošti didesnį paciento išgyvenamumą. Kuo pacientas yra jaunesnis, jeigu jis dar nėra sirgęs ir neturi kardiovaskulinės komplikacijos, kaip infarktas arba insultas, mes galime papildomai išlošti 25 metus. Jeigu pacientas jau turi kardiovaskulinį įvykį – infarktą, insultą, ar periferinę arterijų ligą, tokiu atveju, gydymo paskyrimas, greičiausiai, pridės tik apie 15 metų“, – kalbėjo doc. V. Dženkevičiūtė.

Tačiau svarbu ne tik anksti pradėti gydymą. Kaip pabrėžia Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Dr. Jelena Čelutkienė, svarbiausia – kuo tiksliau nustatyti paciento riziką susirgti širdies ligomis ir laiku užbėgti joms už akių.

Pirmas liūdnas susidūrimas su širdies ir kraujagyslių ligomis buvo darbe, kai mirė kolegės vyras, kuriam buvo tik 30 metų.

„Jei pavėluojame gydytis, tuomet vaistai, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, jau gali tik stabilizuoti procesą. Tačiau pradėję gydytis laiku bei naudodami tikrai efektyvias vaistų dozes ir labai ryškiai sumažinę cholesterolio kiekį, mes galime netgi tą procesą pakreipti atgal – jis gali šiek tiek regresuoti. Tačiau tokius rezultatus gali pasiekti tik kompleksinis gydymas“, – žiniomis dalinosi gydytoja.

Medicinos sričiai vis labiau tobulėjant, tobulėja ir ligų gydymo metodai. Ne išimtis ir kraujagyslių gydymas, kuriam dabar yra taikomas kombinuotas antilipidinis gydymas.

„Dabar keičiasi antilipidinio gydymo paradigma. Anksčiau mes kalbėjome, kad gydome tik statinais, o dabar pradedame skirti kombinuotą antilipidinį gydymą, tai yra du cholesterolį mažinančius vaistus vienoje tabletėje, priklausomai nuo paciento rizikos“, – kalbėjo prof. Dr. Jelena Čelutkienė.

Tačiau toks kombinuotas gydymas, kad ir kaip bebūtų reikalingas, Lietuvoje daug kam nėra prieinamas. Tam įtakos turi vaistų kompensavimo sistema.

„Lietuvoje mes turime problemą. Dabar statinai yra gerai kompensuojami, o kombinuotas gydymas pas mus kompensuojamas labai ribotai – tik tiems, kam jau į širdies kraujagysles buvo įstatyti stentai arba įsiūti šuntai, o kitiems pacientams šie kombinuoti vaistai nėra kompensuojami. Tam tikri kiti, naujausi leidžiami vaistai nėra prieinami Lietuvoje dėl didelės kainos. O pigesni kombinuoti vaistai prieinami labai mažai pacientų dėl labai ribotos kompensacijos“, – pasakojo gydytoja.

Būtent tai, pasak profesorės, ir yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vis dar pirmaujame Europoje pagal sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, todėl buvo nuspręsta imtis veiksmų, galinčių pagerinti pacientų gydymą.

„Šiai dienai tikrai nesame patenkinti antilipidinių vaistų prieinamumu Lietuvoje, todėl Lietuvos kardiologų draugija inicijuoja dislipidemijos tvarkos aprašą. Jau pateiktas pirminis variantas Sveikatos apsaugos ministerijai. Patvirtinus tą aprašą, mes tikimės pasiekti geresnio antilipidinių vaistų prieinamumo mūsų pacientams“, – kalbėjo specialistė.

Apie blogojo cholesterolio žalą diskutuoja ne tik Lietuvos gydytojai, bet ir specialistai iš viso pasaulio. Neseniai iš Barselonos kongreso grįžusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė pasakojo, kad kongrese dalyvavę ekspertai pateikė du principus, kurie padeda išsaugoti žmogaus širdį ir kraujagysles.

„Praktiškai du principai buvo įvardinti šiame kongrese: kiek pavyksta sumažinti blogąjį mažo tankio cholesterolį ir kaip pavyksta išlaikyti jį sumažintą. Šitie du veiksniai yra svarbiausi, kad galėtume sumažinti mūsų pacientų riziką susirgti priešinfarktine būkle, miokardo infarktu ir patirti įvairias intervencines vainikinių arterijų procedūras“, – kalbėjo gydytoja, prof. O. Dobilienė.

Laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą, per TV8.

Daugkartinis Lietuvos klasikinio ralio čempionas, dviračių sporto entuziastas ir dviejų vaikų tėvas Audrius Pivoras yra vienas pirmųjų, pradėjęs vežti humanitarinę pagalbą Ukrainos kariams. Apie tai jis papasakojo sveikatos ir medicinos aktualijų laidai „Sveikas rytojus“.

Keliaudamas vyras tvirtino apie baimę negalvojęs – svarbiausia buvo atsilaikyti fiziškai ir psichologiškai, nes keliauti teko beveik be sustojimų, užmirštant net pavalgyti, todėl tomis dienomis labiausiai padėjo ištvermė, įgyta ralio sporte.

„Ralio sportas turi daug rizikos, adrenalino, reikalauja pakankamai daug susikaupimo ir greitos reakcijos. Kiekviena sekundė gali tapti lemtinga, jei nepadarysi to, ką tą minutę turi padaryti. Šiame sporte sveikata yra labai svarbi. Pirmiausia, tai širdies ir kraujagyslių sveikata, nes patiri labai daug streso, ypatingai, jeigu nutinka kažkas netikėto“, – laidoje kalbėjo vyras.

A. Pivoras pasakojo buvęs tokiuose Ukrainos miestuose kaip Luckas, Rudnė, Lvovas, Žitomyras, Kijevas bei kiti ir sakė, jog važiuojant į Ukrainą ilgiausia kelionė truko kone tris paras.

„Tokioms kelionėms reikalinga ištvermė, o atsiradus nuovargiui, svarbi tampa patirtis ir įgūdžiai“, – sakė daugkartinis Lietuvos klasikinio ralio čempionas.

A. Pivoras atskleidė, kodėl jis yra asmeniškai suinteresuotas, jog karas Lietuvoje neprasidėtų.

„Mano jaunėliui yra 19 metų, tad jeigu Lietuvoje prasidės karas, mano sūnus bus vienas tų, kurie turės eiti į apkasus. Visi darome tai, ką galime. Ukraina kaunasi ne tik už save, bet už visą Europą, visas Baltijos šalis“, – kalbėjo A. Pivoras.

Į Ukrainą dažnai keliaujantis savanoris pastebėjo, kad ten kariaujantys vyrai yra pasiryžę viskam, kad tik apgintų savo tėvynę, todėl jiems gyvybiškai svarbu palaikyti organizmo ištvermę ir atsparumą.

Pastebėjus, jog lytiniai santykiai nebeteikia malonumo, visuomet reikia kreiptis į gydytoją urologą.

Ne mažiau svarbi ir pilnavertė mityba, kuri suteikia jėgų atlaikyti ne tik mūšio košmarus fiziškai, bet ir aukščiausio laipsnio ilgalaikį stresą, kurį kelia žiaurus karas be taisyklių.

„Esu patyręs momentų, kai stoja laikas. Adrenalino ten tikrai daug. Važiavau su įvairiais kroviniais: medikamentais, aparatūra ligoninei, maistu. Žmonės apkasuose ten gyvena mėnesiais, tad jiems paprasti dalykai pasidaro labai aktualūs, nes jų tiesiog nėra iš kur gauti“, – pasakojo A. Pivoras.

Fizinis pasirengimas svarbus ne tik tiems, kurie vyksta į Ukrainos frontą. Kiekvienas Lietuvoje gyvenantis vyras turėtų rūpintis savo sveikata, nes kiekvieną minutę jis gali būti pašauktas aplinkybių ginti savo šeimą ir savo tėvynę.

„Nenori karo – ruoškis jam. Sporto salė, pratimai, krepšinis. Šiuo metu kiekvieną dieną lydi nerimas, baimė, tad su tuo reikia kovoti. Visi fiziniai pratimai, užsiėmimai padeda tą nerimą atstumti. Taip pat imunitetą galima pastiprinti ir natūraliais papildais“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak A. Pivoro, kai žmogus yra aktyvus, jis geriau jaučiasi, mažiau serga, yra sveikesnis ir gali džiaugtis aukštesne gyvenimo kokybe.

Laidoje „Sveikas rytojus“ urologė Gintarė Andreikaitė pabrėžė, jog vyro sveikatos būklei įtaką daro fizinis išsekimas, stresas, stiprūs asmeniniai išgyvenimai, todėl jie privalo stebėti savo sveikatą ir rūpintis jos atsparumu. Taip pat, pasak gydytojos, labai tamprus ryšys yra tarp bendros vyro savijautos ir prostatos.

„Visą laiką vyrus skatiname kreiptis pagalbos. Pajutus maudimą apatinėje kūno dalyje ar pastebėjus, jog lytiniai santykiai nebeteikia malonumo, visuomet reikia kreiptis į gydytoją urologą, nekreipiant dėmesio į amžiaus ribas ar kažkokius kriterijus“, – ragino urologė.

G. Andreikaitė pasakojo, jog dažniausiai pacientams yra paskiriamas medikamentinis gydymas, o paskirtos gydymo schemos būtina laikytis. Taip pat prie paskirto gydymo specialistė rekomendavo įsigyti maisto papildus, kurie padeda gerinti ir stiprinti vyro organizmą.

„Jauni vyrai turėtų pradėti rūpintis savo sveikata vartodami tam tikrus papildus žolelių pagrindu – tai iš tikrųjų niekada nebus žalinga, priešingai – naudinga. Taip pat prostatos sveikata, kuri turi rūpėti net tik tada, kai pasieki tam tikrą amžių“, – kalbėjo gydytoja urologė.

Pasak G. Andreikaitės, vyrams nuo 50 iki 69 metų Lietuvoje yra vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa, kuri yra nemokama. Jos metu yra atliekamas PSA tyrimas ir paimamas kraujo mėginys.

„Jeigu blogai jaučiatės, ar jūsų šeimoje tėtis, brolis serga prostatos vėžiu, reikėtų pasitikrinti nuo 45 metų. O jeigu jaučiatės blogai, nekreipkite dėmesio į amžių, nelaukite ir kreipkitės į šeimos gydytoją“, – sakė gydytoja.

Vaistininkė Raimonda Maknickaitė laidoje pabrėžė – kad vyras jaustųsi stiprus, sveikas ir naudingas ne tik šeimai, bet ir galintis ginti tėvynę, jį turi lydėti visapusiškai puiki savijauta.

„Vyrams naudinga pastiprinti organizmą augaliniais preparatais, tokiais kaip Red3, ypač tuomet, kai atsiranda nerimas dėl sumenkusios vyriškos energijos, prostatos būklės ar psichologinio komforto“, – kalbėjo vaistininkė.

R. Maknickaitė pasakojo, jog šiuolaikinės technologijos leido sukurti natūralių medžiagų kompleksus, kurie vienu metu gali veiksmingai padėti palaikyti bendrą savijautą, taip pat prostatos, šlapimo pūslės, šlapimo takų veiklą bei seksualinę sveikatą.

„Tokių papildų pagrindą gali sudaryti unikalios, kliniškai patikrintos medžiagos, tokios kaip afrikinė slyva, peruvinė pipirnė ir juodasis eleuterokokas. Jų veiksmingumą sustiprina ir kiti vaistažoliniai ekstraktai, tūkstantmečius naudojami vyrų sveikatai palaikyti, todėl yra dažnai randami ne vieno panašaus produkto sudėtyje“, – kalbėjo vaistininkė.

Pasak R. Maknickaitės, vyrams yra ypač naudingas juodasis eleuterokokas, kuris padeda išvengti streso padarinių, aktyvina centrinę nervų sistemą, stiprina imunitetą, padeda palaikyti optimalų kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir normalią seksualinę būklę.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8.

Laidoje „Sveikas rytojus“ renginių vedėjas ir aktorius Dainius Martinaitis atskleidė, jog gyvendamas labai aktyvų gyvenimą, jis net nepagalvojo, kad peržengus tam tikrą amžiaus ribą jam teks sunerimti dėl sąnarių.

„Gyvenu labai įtemptu gyvenimo ritmu. Kartais tenka nemiegoti ir dvi paras, o kartais, atvirkščiai – miegu penkias dienas, kad susigrąžinčiau energiją. Taip diena susimaišo su naktimi. Atėjus į renginį, būna, jog reikia išstovėti ant kojų ir 10 valandų. Visą laiką esi įtampoje, turi visus prižiūrėti“, – pasakojo vyras.

D. Martinaitis pastebėjo, jog ypač vyrai, kol yra sveiki, galvoja, kad taip bus visą gyvenimą. Tačiau, pasak aktoriaus, su amžiumi viskas po truputėlį pradeda keistis.

„Darosi baisu, kai stojiesi ir suvoki, kad viskas „traška, braška“. Norisi lėkti, bėgti, o supranti, kad jau nebegali, tada susimąstai, kad reikia kažką daryti ir labai gailiesi, kad nepradėjai anksčiau, kol dar buvai sveikas. Labai svarbu yra rūpintis sąnariais profilaktiškai. Gaila, kad tai supratau tik įžengęs į šeštą dešimtį“, – sakė D. Martinaitis.

Aktorius pasakojo, jog sužinojęs, kad kolagenas gaunamas iš žuvies ir pats mėgdamas žvejoti, dabar gaudo žuvis, kurių nekepa, o verda net kelias valandas.

„Žuvį verdu ilgai, kad ištirptų kuo daugiau kaulų, žvynų, kad gaučiau kuo daugiau kolageno. Į išvirusią žuvienę vėliau galima įstatyti šaukštą – atrodo, jog valgai ir sutepi sąnarius. Bet visas procesas trunka tikrai ilgai, reikia skirti net tris keturias valandas“, – pasakojo pašnekovas.

Darosi baisu, kai stojiesi ir suvoki, kad viskas „traška, braška“. Norisi lėkti, bėgti, o supranti, kad jau nebegali.

D. Martinaitis pasakojo, lankęsis trikolageno renginiuose, kur suprato, jog daugybė skirtingo amžiaus žmonių gyvena tais pačiais rūpesčiais.

„Žmonės dalinasi informacija, pasakoja, kas kokių bėdų turėjo, kad buvo labai sunku atsistoti, kad negalėjo pritūpti, o kažkam netgi reikėdavo po ilgo sėdėjimo atsistoti ir žengti dešimt penkiolika žingsnių, kad galėtų normaliai eiti. Dabar daugelis sako, kad atsistoja ir iš karto eina. Tai tik įrodo, kad yra, kas gali padėti“, – kalbėjo D. Martinaitis.

Dietistė Giedrė Arlauskė laidoje pabrėžė, jog sąnariai yra atsakingi už žmogaus judėjimą. Jeigu judant yra jaučiamas diskomfortas, tai gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei.

„Gali reikėti atsisakyti mėgstamos veiklos, sporto, būrelių lankymo ar net darbo. Taip pat prastėja nuotaika, mažėja energija. Kai žmonės jaučiasi gerai, sveikai, jie nesaugo sąnarių, o bėgant laikui, sąnariai vis dėlto dyla ir organizme pradeda mažėti medžiagų, kurios yra atsakingos už gerą sąnarių funkcionavimą“, – kalbėjo D. Arlauskė.

Pasak dietistės, didelė dalis žmonių sąnariais pradeda rūpintis tik tada, kai jau pajaučia diskomfortą, vyresniame amžiuje. D. Arlauskė taip pat pastebėjo, jog nemaža dalis šiuo metu besiskundžiančių dėl sąnarių sveikatos, yra jaunimas.

„Įtakos turi sėdimas darbas, ilgas laiko leidimas prie kompiuterio. Sąnariai nejuda ir automatiškai pradeda veikti prasčiau. Taip pat prisideda ir nepilnavertė mityba – negauname medžiagų, nejudiname sąnarių, tad jie mums apie save primena“, – kalbėjo D. Arlauskė.

Mokslo įrodyta, kad pagrindinė medžiaga organizme, kuri pradeda mažėti jau nuo 25 metų, yra kolagenas, taip reikalingas sąnariams. Todėl vos pajutus tai išduodančius požymius, verta kartas nuo karto, o jeigu reikia – ir nuolatos, papildyti jo atsargas.

„Sąnariams labai svarbūs II tipo kolageno peptidai, kurie yra pagrindinė sąnarių kremzlių sudedamoji dalis. Taip pat, chondroitinas, gliukozaminas, metilsulfonilmetanas ir kitos medžiagos, kurias organizmas turėtų gauti, kad sąnarys gerai funkcionuotų“, – kalbėjo G. Arlauskė.

Dietistė pasakojo, jog sąnario judesys turi būti pilnos amplitudės – tada išsiskiria medžiagos, reikalingos tam, kad sąnarys susiteptų ir nediltų.

„Kolageno galima gauti ir iš gyvūninės kilmės galvijų, ir augalinės kilmės produktų, bet labiausiai vertinamas yra žuvinės kilmės kolagenas. Ne ką mažiau svarbi yra kokybė, kad kolagenas būtų mažos molekulinės masės, nes taip organizmas jį pasisavina greičiau, paprasčiau ir būna kur kas vertingesnis. Tokiomis savybėmis ir pasižymi trikolageno produktai“, – pasakojo G. Arlauskė.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8.

Įtampa, neužtikrintumas dėl savo šeimos saugumo, darbo bei ateities, ilgainiui gali pasireikšti ne tik psichologiniu, bet ir fiziniu išsekimu. Pasak medikų, tokia ilgalaikė būsena kelia pavojų sveikatai.

Kaip sau padėti ir toliau gyventi pilnavertį gyvenimą, buvo kalbama medicinos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“, kurioje savo patirtimis ir mintimis pasidalino ir trijų dukrų tėvas, operos solistas Rafailas Karpis.

Vyras pripažįsta, jog jam nėra taip paprasta laviruoti tarp namų, šeimos ir darbo.

„Darbo nemažai ir jis labai spontaniškas. Dažnai reikia pavaduoti kolegas, vėliau kažkas turi pakeisti tave, tad sudėtinga planuoti. Operos solisto darbe yra daug streso, neretai pasitaiko ir netikėtų situacijų. Labai dažnai muzikantai susiduria su įvairiomis dvejonėmis, savikritika, nepasitikėjimu savimi“, – dalinosi R. Karpis.

Pasak operos solisto, streso pasekmės yra neprognozuojamos, o nuotaikų kaita visiems gali pasireikšti labai skirtingai. Tokiu atveju, anot R. Karpio, labai svarbus yra namiškių palaikymas.

„Mano žmona yra puiki optometrijos specialistė, ji tikrina žmonių regėjimą. Labai vertinu, jog ji pasiryžo gyvenimą susieti su artistu, kurio darbas dažnai būna ne toks patogus. Neretai vykstu į gastroles, spektakliai baigiasi vėlai, tada buitis eina į antrą planą – labai sunku derinti buitį bei artisto gyvenimą. O didžiausias rūpestis, gaunamas iš šeimos, tai artumas ir šiluma“, – kalbėjo vyras.

Operos solisto darbe yra daug streso, neretai pasitaiko ir netikėtų situacijų.

R. Karpis dalinosi, jog jis, kaip ir visi Lietuvos žmonės, susiduria ir su medikais, o kai tik atsitinka kažkokia bėda, kreipiasi į specialistus, prašo jų pagalbos ir, kaip pats sako, dėkoja už jų pagalbą.

Žinomas vyras atskleidė ir kas, pasak jo, padeda suvaldyti streso pasekmes bei kokiais būdais jis pats stiprina savo organizmą.

„Organizmui svarbūs papildai, vitaminai. Streso pasekmes suvaldyti gali padėti ir fizinis krūvis. Svarbu turėti kilimėlį, ant kurio galima atlikti daugybę pratimų, kurie padeda palaikyti gerą savijautą bei norimą fizinę formą“, – kalbėjo R. Karpis.

Operos solistas džiaugėsi, jog jų vidurinioji duktė jau nuo mažų dienų yra labai sportiška bei atletiška. Vyras pasakojo, jog mergaitė mėgsta įsitvėrus kojomis, laikydamasi už tėčio rankų, užlipti ant pečių ir apsiversti. R. Karpis pasakojo, jog sportuoti mėgsta ir jo žmona, o pats vyras džiaugiasi pasiekęs tokią formą, kuri jam leidžia aktyviai dirbti.

„Mūsų spektakliai dažnai reikalauja fizinės ištvermės, tad pasitikėjimas savo jėgomis, gera fizinė forma iš tiesų yra labai gerai ir, man atrodo, suteikia labai daug laimės“, – sakė operos solistas.

R. Karpis dalinosi su žmona auginantys mėtas, bazilikus, o šiltuoju metų laiku – ir daržoves. Taip pat vyras išskyrė kvėpavimo praktikos, jogos naudą ir dalinosi, jog visi šie dalykai taip pat padeda kovoti su streso pasekmėmis.

„O tai, kas grąžina į gerą, patogią būseną – tai publikos emocijos ir meilė“, – sakė žinomas vyras.

Statistika rodo, kad sveikata šeimoje visgi labiau rūpinasi moterys nei vyrai. Ir netgi tuomet, kai užklumpa koks nors vyriškas negalavimas, moterys dažnai situaciją ima į savo rankas.

Tą pastebi ir gydytojas urologas Augustinas Matulevičius, pasak kurio, vyrai ypač nelinkę prabilti apie savo intymiąją sveikatą. Deja, vadinamos antrosios vyriškos širdies – prostatos – ligomis serga kone kas trečias 50 metų sulaukęs vyras, o ūminiu prostatos uždegimu vis dažniau suserga ir jaunesni.

„Labai dažnu atveju vyrą į klinikas atlydi žmona. Tokioms moterims mes, urologai, esame labai dėkingi. Vyrai, kurie skuba, lekia, turi labai daug darbų, dažnai ignoruoja ligų simptomus. Tai gali būti šlapinimosi sutrikimai, nugaros skausmas – tokių simptomų ignoravimas vėliau gali turėti įtakos prostatos vėžiui“, – dalinosi gydytojas urologas.

Pasak A. Matulevičiaus, ligos simptomai gali pasireikšti tais atvejais, kai vyras turi nusilpusią imuninę sistemą. Peršalus, prasirgus ūmine infekcija neretai būna tokių atvejų, kada vyrams atsiranda ir šlapinimosi sutrikimų – tai gali būti ir ūminio prostatito pradžia.

„Vienas iš simptomų, kuris vargina vyrus, yra erekcinės funkcijos sutrikimas. Erekcinės funkcijos sutrikimas aptinkamas ne tik vyresniame amžiuje, bet yra pastebimas ir jaunųjų pacientų tarpe. Tai nėra tik vyro problema – tai poros problema. Atsiradus problemoms šeimoje, kyla įtampa, nerimas, tuomet neretai pastebimas ir tam tikras erekcijos funkcijos sutrikimas“, – kalbėjo gydytojas.

Pasak urologo, lėtinis dubens skausmas, kuriam būdingas ir uždegimas, ir erekcinės funkcijos sutrikimas – tai lėtinis uždegiminis dubens sindromas, kuris dažnai pasireiškia 40–50 metų vyrams. Tačiau, jo ir kitų negalavimų, susijusių su prostata, galima išvengti kontroliuojant aplinkybes, kurios gali kelti įtampą, nuovargį ar stresą.

Mūsų spektakliai dažnai reikalauja fizinės ištvermės, tad pasitikėjimas savo jėgomis, gera fizinė forma iš tiesų yra labai gerai.

„Lietuvoje veikia ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa. Siekiant išvengti prostatos ligų, labai svarbu yra sveika gyvensena. Kai pacientas yra nutukęs, turi cukrinį diabetą, viršsvorio, didėja rizika ateityje susirgti prostatos vėžiu. Taip pat aiškiai įrodyta, kad ir rūkymas turi įtakos prostatos vėžio atsiradimui. Papildoma priemonė, siekiant išvengti prostatos ligų, galėtų būti maisto papildų vartojimas“, – kalbėjo gyd. A. Matulevičius.

Urologas dalinosi, jog dažnai vyrai nesigilina, kokius papildus vartoja, tačiau moterys tai išmano ir nuperka maisto papildus savo vyrams.

Šiuolaikinės technologijos leido sukurti natūralių medžiagų kompleksus, kurie vienu metu gali veiksmingai pagerinti bendrą vyro savijautą, taip pat prostatos, šlapimo pūslės, šlapimo takų veiklą bei seksualinę sveikatą.

Tokių papildų, kaip RED3, pagrindą sudaro kliniškai patikrintos medžiagos – afrikinė slyva, peruvinė pipirnė ir ypač vyrams naudingas juodasis eleuterokokas.

Vaistininkė Aurelija Šerpytienė dalinosi, jog juodasis eleuterokokas padeda išvengti streso padarinių, aktyvina centrinę nervų sistemą, stiprina imunitetą, padeda palaikyti optimalų kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir normalią seksualinę būklę.

Tokių papildų poveikį sustiprina ir kiti vaistažoliniai ekstraktai, išgauti ir sėjamojo lino, kininio ožerškio uogų, gauruotosios sojos, gutaperčinės eukomijos ir Azijos medžio žievės. Šie augalai tūkstantmečius naudojami vyrų sveikatai palaikyti.

„Ypač patogūs papildai yra tie, kurių per dieną užtenka vienos kapsulės ir juos galima vartoti be pertraukos ilgą laiką. Vienoje kapsulėje gali glūdėti trigubas poveikis, skirtas prostatos veiklai, potencijos energijai ir organizmo gyvybingumui palaikyti“, – pasakojo A. vaistininkė Šerpytienė.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais 12 valandą per TV8.

Su tuo sutinka ir žinoma Lietuvos kino ir televizijos aktorė bei rašytoja Gražina Baikštytė, patyrusi itin pavojingą būklę – trūkusį apendicitą.

„Žarnynas, turiu pripažinti, yra mano silpnoji vieta. 2008 metais man buvo trūkęs apendicitas. Kaltinu save, nes prasidėjus pilvo skausmams kentėjau ir nekviečiau medikų, maniau, kad skausmas praeis. Svarsčiau, galbūt, skausmas kyla dėl suvalgyto maisto. Kentėjau net porą parų, esu kantri“, – šypteli pašnekovė.

„Apendicitas man trūko namie, iš pradžių nelabai supratau, bet jaučiau, kad kažkas ne taip. Namuose nieko nebuvo, tad pati išsikviečiau greitąją pagalbą“, – patirtimi dalinosi garsi aktorė G. Baikštytė.

Pasak VUL Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo docento Vitalijaus Sokolovo, labai svarbu sureaguoti į organizmo siunčiamus skausmo signalus. Jei pagalba nėra suteikiama laiku – pasekmės gali būti labai liūdnos.

„Nežinau, ar yra dar klastingesnė liga už ūminį apendicitą. Nežiūrint į tai, kad pati operacija nėra labai sudėtinga, visgi pati liga išlieka labai klastinga. Būna tokių atvejų, kad net patyrę chirurgai neatpažįsta apendicito uždegimo. Apendicitas sugeba „pasislėpti“ už inkstų, žarnyno ar kepenų ligų“, – laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo gydytojas docentas V. Sokolovas.

„Skubos tvarka buvau išoperuota, o po pusmečio skausmai atsinaujino. Tuo metu padėjo lašelinės, bet dar po pusmečio man prasidėjo komplikacijos, prireikė antrosios operacijos. Po jos mano sveikata pasitaisė, bet žarnynas tapo labai jautrus. Dabar turiu atsakingai rinktis, ką valgyti, o ko geriau atsisakyti“, – dalinosi Lietuvos kino ir televizijos aktorė G. Baikštytė.

Manoma, kad viena iš pagrindinių apendicito bei kitų su žarnynu susijusių ligų vystymosi priežastis – nevisavertė mityba. Ypač tada, jei maiste stinga skaidulų, padedančių maistui neužsilaikyti žarnose. Būtent į tai dėmesį atkreipė VU ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, gydytojas gastroenterologas profesorius Jonas Valantinas.

Laidoje „Sveikas rytojus“ profesorius akcentavo pilnavertės mitybos svarbą. Taip pat pabrėžė, kad žmogui labai svarbu su maistu gauti visų maistinių medžiagų: angliavandenių, baltymų bei riebalų.

Gydytojas gastroenterologas išskyrė ir ląstelienos naudą organizmui: „Jei pacientas turi tuštinimosi problemų, ląsteliena yra labai svarbi, nes veikia reguliuojančiai. Tiek esant viduriavimui, tiek vidurių užkietėjimui, tai yra pirmas gydymo etapas“.

Nuolat varginantis vidurių užkietėjimas gali būti ir sunkių onkologinių ligų pranašas. Todėl žmonės neturėtų numoti ranka į rekomenduojamą storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą.

„Tai yra paprastas tyrimas, kurį vyresnio amžiaus žmonės turėtų atlikti kas du metus. Storosios žarnos vėžys progresuoja ne taip greitai, gali plisti ir kelis metus. Ši liga visuomet prasideda nuo polipų, kurie pradžioje būna gerybiniai, o vėliau gali tapti piktybiniais. Ankstyvoje stadijoje, nustačius kraują išmatose, mes galime anksti nustatyti adenominius pakitimus žarnose, pašalinti minėtus polipus ir taip sustabdyti vėžio atsiradimą žarnyne. Prevencija nuo storosios žarnos vėžio atsiradimo yra visavertė mityba ir ląsteliena, kuri yra pagrindinis profilaktinis produktas, užkertantis kelią žarnyno vėžiui“, – dalinosi VU ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas J. Valantinas.

Kad žarnynas gerai funkcionuotų, kasdien patariama suvartoti apie 35 gramus maistinių skaidulų. Jų gausu daržovėse, žalumynuose, ankštiniuose augaluose bei pilnaverčiuose grūdų produktuose.

„Ląsteliena „suriša“ tulžies rūgštis, tuo atveju, jei perteklius patenka į žarnyną. Tai itin aktualu pacientams, kuriems yra pašalinta tulžies pūslė. Ląsteliena veikia kaip absorbentas, „kempinė“, kuri absorbuoja įvairias medžiagas bei padeda jas pašalinti iš organizmo. Pagrindinis produktas, paplitęs visame pasaulyje, yra gysločių sėklų luobelės“, – laidoje kalbėjo gydytojas J. Valantinas.

Vaistininkė Asta Trumpienė dalinosi, kas gali padėti sutrikus žarnyno sveikatai: „Žmonės dažnai kenčia, kai jų žarnynas ima streikuoti. Dažniausiai skundžiasi užkietėjusiais viduriais. Tokiu atveju, rekomenduojame natūralios kilmės virškinimo fermentus, kuriuos įprastai žmogus turėtų gauti su žaliu augalinės kilmės maistu. Tačiau, ne visus produktus galime valgyti žalius arba valgome jų nepakankamai“.

Specialistė pasakojo, kad yra būtina užtvirtinti tinkamą fermentinių bakterijų įsitvirtinimą ir dauginimąsi, o tai atlieka ląsteliena. Nedirgindama žarnyno ir nesukeldama nemalonių pojūčių, ląsteliena formuoja gelio pavidalo masę ir efektyviai minkština žarnyno turinį bei paspartina jo pasišalinimą. Esant pilvo spazmams ar kaupiantis dujoms, taip pat labai padeda pankolių sėklos.

Aktorė G. Baikštytė sako, kad kai žarnynas sustreikuoja, būtina jam padėti. Moteris mėgsta vakarais suvalgyti brinkinto ispaniško šalavijo arba linų sėklų. Taip pat yra atradusi daugiau veiksmingų priemonių.

„Ne be reikalo sakoma „kaip jautiesi – taip atrodai“. Jei žarnynas veikia blogai, tai matosi ir veide, atsispindi nuotaikoje“, – dalinosi aktorė ir rašytoja G. Baikštytė.

Nuo rugsėjo 5-os dienos TV8 televizijos eteryje startuoja nauja medicinos laida „Sveikas rytojus“, prie kurios vairo stoja net keturi vedėjai: sveikatos ambasadore tituluojama gydytoja Irena Pivoriūnienė, plastikos chirurgas Vygintas Kaikaris, šeimos gydytoja Raimonda Plioplytė bei iliuzionistas A. Stonys.

Arvydas pats patyrė, ką reiškia, kai į gyvenimą pasibeldžia onkologinė liga. Prieš penkerius metus jis išgirdo prostatos vėžio diagnozę, po kurios gyvenimas tarsi apvirto aukštyn kojom. Drąsiai ir be baimės kalbėdamas apie likimo mestus išbandymus, žinomas iliuzionistas šiandien džiaugiasi geromis naujienomis ir atrastais natūraliais būdais, kurie padeda valdyti ligą.

„Kai sužinojau, kad man prostatos vėžys, buvau priverstas pradėti rūpintis savo sveikata ir iš pagrindų keisti visą gyvenseną. Beveik nevalgau mėsos, sportuoju ir renkuosi produktus, kuriuose gausu polifenolių. Be polifenolių, kasdien dar geriu probiotikų su vitaminu D. Taip pat ir mąstymas pasikeitė, nes iki tol kartais pritrūkdavo pozityvumo. Visi šie pokyčiai nėra tokie baisūs, reikia tik išdrįsti žengti tą žingsnį į kitokį, gal net įdomesnį gyvenimą. Šiandien aš jaučiuosi puikiai, esu žvalus ir kupinas jėgų. Puikiai suvokiu, kad onkologinę ligą dažniausiai prišaukia 20-30 mūsų netinkamos gyvensenos metų, ir naivu būtų manyti, kad per penkerius metus išgysi. Bet man pavyko sustabdyti ligą, ji po truputėlį traukiasi, tik dar reikės įdėti nemažai pastangų, kad visiškai pasveikčiau“, –  pasakoja A. Stonys.

Vyras sako nebijantis laidos vedėjo darbo ir nekantriai laukiantis, kada sveikatai naudinga informacija bei žiniomis galės pasidalyti su televizijos žiūrovais savo rubrikoje „Gamtos ir mokslo galia“.

„Turiu sukaupęs nemažai patirties, kaip išlaikyti sveikatą ir kaip ją taisyti susirgus. Sveikata yra brangiausias turtas, tik ne visi paisome šios išminties. Jeigu jau taip nutiko, kad aplankė liga, reikia ieškoti būdų, kaip ją įveikti. Būtent apie tuos būdus – kaip nesusirgti ir kaip gyventi, jei visgi tokių ligų išvengti nepavyko – ir pasakosime laidoje, atkreipdami dėmesį į tai, kaip mūsų sveikatą stiprinti ne tik vaistais, bet ir natūraliomis, iš gamtos gaunamomis dovanomis, gyvenimo būdu, mityba, žalingų įpročių atsisakymu ir net mąstymu“, – pasakoja A. Stonys.

Vyras atvirauja, jog onkologinės ligos – vienos labiausiai psichologiškai žlugdančių. Į jo organizaciją kasdien kreipiasi žmonės, ir pagrindinis jiems rūpimas klausimas – ką daryti?. Arvydas visus ragina savo sveikata rūpintis nuo jaunystės ir užkirsti kelią ligoms, o joms užklupus – nepasiduoti ir ieškoti tinkamiausio sprendimo.

„Lengviau yra nesusirgti, bet jeigu jau taip nutiko, kovoti būtina. Onkologinių ligų yra įvairiausių ir jos viena kitai nelygios, bet mokslas taip smarkiai pažengęs į priekį, kad vėžio diagnozė šiandien nėra mirties nuosprendis. Visgi žmogus taip jau surėdytas, kad persižegnoja tik tada, kai žaibas trenkia. Todėl visus, kuriems rūpi  sveikata ir kurie nori išvengti klastingų ligų, paraginčiau susimąstyti ir keisti gyvenimo būdą anksčiau nei išgirsite diagnozę“, – teigia A. Stonys.

„Sveikas rytojus“ – nuo rugsėjo 5 dienos, sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją.

Nuo rugsėjo 5-osios dienos į TV8 televizijos eterį sugrįžta medicinos laida „Sveikatos medis“, tačiau naująjį, jubiliejinį dešimtąjį sezoną ji pasitinka atsinaujinusi – su nauju pavadinimu, koncepcija ir net keturiais naujais vedėjais. Nuo šiol laida vadinsis „Sveikas rytojus“, o prie ilgametės laidos vedėjos gydytojos Irenos Pivoriūnienės prisijungia ir solidi komanda: kartu savo rubrikas turės ir iliuzionistas, VšĮ „Įveik vėžį“ steigėjas Arvydas Stonys, šeimos gydytoja Raimonda Plioplytė bei plastikos chirurgas V. Kaikaris.

Pastarasis pasakoja, jog sutikti stoti už laidos vairo paskatino noras dalintis savo žiniomis ir tikėjimu apie sveikatą ir grožį kartu su kitais. Nors V. Kaikaris, kaip svečias, yra ne kartą dalyvavęs įvairiose televizijos laidose, vedėjo amplua – naujas posūkis jo profesiniame kelyje.

„Man visada buvo įdomu dalintis savo patirtimi, žiniomis ir tuo, kuo pats tikiu. Vienas iš mano gyvenimo kredo – dalyba yra geriausia daugyba. Niekada nebuvau laidos vedėju, tai naujas iššūkis, kuris taip pat man yra įdomus. Suprantu, kokią tai neša atsakomybę, tačiau man patinka auditorija, patinka bendravimas ir šio iššūkio nebijau“, – teigia V. Kaikaris.

Jis pripažįsta, jog visuomenėje vis dar sklando daugybę mitų apie plastinę chirurgiją. Neretai daugeliui tai siejasi su dirbtinumu, pripūstomis lūpomis, didelėmis krūtinėmis, tačiau gydytojas ketina visus šiuos mitus pabandyti sugriauti ir įrodyti, jog plastinės chirurgijos pagrindinis tikslas – ne pakeisti žmogų, o padėti jam įveikt turimus kompleksus, atsikratyti sveikatos bei išvaizdos problemų ir tapti laimingesniu.

„Kiekviena siela, gyvenanti mūsų kūne, kuriasi sau komfortą, kuriame nori gyventi. Ta siela nori gyventi ir gražiame kūne, nes kaip graikai sako, sveikam kūne – sveika siela. Dirbdamas aš tikiu, kad darau ne tik tai grožį, aš padarau žmogų laimingesnį, labiau savimi pasitikintį. Visų grožio operacijų esmė nėra, kad kiti žmonės pamatę tą žmogų sakytų, jog jis kažką pasidaręs, esmė, kad pats žmogus, žiūrėdamas į save veidrodyje, būtų patenkintas“, – sako plastikos chirurgas.

V. Kaikario globojamoje laidos „Sveikas rytojus“ rubrikoje „Sveikas grožis“ bus kalbama ne vien tik apie plastinę chirurgiją. Kartu bus paliestos ir kitos temos, susijusios su žmogaus sveikata ir grožiu: lazerinės odos procedūros, estetinė dantų priežiūra, sąnarių skausmo problemų sprendimai, kova su hemorojumi, lazerinės makšties procedūros, lytinių lūpų plastika, išvaržos ir daugelis kitų. 

Jau daugiau nei 25-erius metus plastikos chirurgu dirbantis ir ne vieną žinomą Lietuvos pramogų ir verslo pasaulio žvaigždę padailinęs V. Kaikaris drąsiai tvirtina, kad vien procedūromis grožio nesukursi ir bėgančio laiko bei natūralaus senėjimo proceso nesustabdysi. 

„Sveikas rytojus“ – nuo rugsėjo 5 dienos, 12 val. per TV8 televiziją.