Darželio vadovų iniciatyva

„Seniai domiuosi sveika mityba, todėl turėjau seną svajonę ir lopšelio-darželio vaikus maitinti sveikiau, atsisakant riebaus maisto, didelio kiekio mėsos, kuri būdavo bene kiekvieną dieną. Todėl gavusi pasiūlymą dalyvauti Ramintos Bogušienės seminare ir pereiti prie sveikatai palankesnio maitinimo nedelsiant paprašiau darželio dietistės vykti į šį seminarą ir kuo greičiau pritaikyti įgytas žinias“, – sakė Kėdainių lopšelio-darželio „Vaikystė“ direktorė Zita Petrokienė.

Didžiausios dvejonės kilo dėl galimos vaikų, tėvų ir pačių darbuotojų reakcijos. Sprendimas buvo derinamas su Taryba, grupių tėvų komiteto nariais. Svarbiausia, kad visi pritarė ir sutiko vaikus maitinti pagal sveikesnį meniu. Buvo įsigyta naujos įrangos, organizuoti naujų produktų pirkimai.

„Visi pritarė ir sutiko vaikus maitinti pagal sveikesnį meniu. Naujuosius valgiaraščius išbandėme vasarą ir rugsėjo mėnesį susikvietėme visus darželio vaikų tėvelius diskusijai. Džiaugiuosi, kad mano įstaiga buvo pirmoji Kėdainiuose pradėjusi maitinti vaikus sveikatai palankiau. Vaikų tėvai pradėjo rinktis mūsų darželį ne tik dėl gerų ugdymo rodiklių, jaukios aplinkos, bet ir dėl sveikatai palankios mitybos“, – džiaugėsi direktorė.

Pradžia nebuvo lengva

Virėjos galvodavo, kad pagal naujus reikalavimus pagamintas maistas bus neskanus, nes naudojami neįprasti maisto produktai, tačiau rezultatas būdavo puikus: skanu ir estetiška išvaizda.

„Pradžia buvo tikrai sunki. Nelengva buvo tiek virėjoms, tiek sandėlininkei, tiek visam darželio kolektyvui. Daug naujų produktų, dideli kiekiai daržovių, atsiranda daug prieskoninių žolelių, nauji patiekalai, nelieka sumuštinių, riebių padažų ir pan. Bijojome, kad viršysim vienos dienos kainą, vyriausybės numatytą vienam vaikui. Virėjos galvodavo, kad pagal naujus reikalavimus pagamintas maistas bus neskanus, nes naudojami neįprasti maisto produktai, tačiau rezultatas būdavo puikus: skanu ir estetiška išvaizda“, – pasakojo Kėdainių lopšelio-darželio „Vaikystė“ dietistė Deimantė Žebarauskienė.

Pasak specialistės, pirmosiomis savaitėmis vaikai valgė vangiai, kadangi jiems tai buvo neįprasta. Tėvai taip pat buvo nepatenkinti, nes vaikai parėję namo puldavo valgyti.

„Užtrukome apie tris savaites, kol apsipratome. Dabar jau, galima sakyti, baigiame pritaikyti vaikams patinkantį, sveiką bei skanų valgiaraštį. Visos sriubos labai skanios ir gražios. Vienintelę lęšių sriubą vaikai dar valgo atsargiai. Pietų patiekalai taip pat labai pasikeitę, atrodo ne tik labai gražiai, spalvingai, bet ir yra skanūs. Buvo patiekalų, kurių vaikai nevalgė, tai: avinžirnių paplotėliai, kalafiorų kepsneliai, burokėlių kepsneliai, sorų kruopos su daržovėmis. Juos pakeitėme kitais sveikatai palankiais patiekalais, kuriuos jie valgo. Būtų labai smagu, jei ir kitose įstaigose pasitvirtintų sveikatai palanki vaikų mityba. O reikia tik labai didelio noro“, – įsitikinusi D.Žebarauskienė.

Darželiui – tėvų padėkos žodžiai

Tėvai džiaugiasi ne tik sveiku maistu darželyje, bet ir išaugusiu vaikų sąmoningumu.

„Esu labai laiminga, kad būtent šiame darželyje sūnui gera. Kai jis grįžta ir paklausiu, ką suvalgė, jis sako: „mama, darželyje sveikas maistas!“ Pamatęs linų sėmenis, vaikas sako: „Mes, mama, darželyje valgėme šitas sėklas“. Be galo džiaugiuosi, kad yra žmonių, kuriems rūpi, ką valgo mūsų vaikai“, – sako Kėdainių lopšelio-darželio „Vaikystė“ darželinuko mama Inga.

„Esu labai patenkinta maitinimu ir visiškai rami, kad vaiko pagrindinį dienos racioną sudaro suderintas ir sveikas maistas. Kadangi prieš tai lankytame darželyje turėjau blogą patirtį dėl maitinimo, šio darželio meniu buvo viena iš pagrindinių priežasčių pereiti į šį darželį“, – antrino mama Jurgita.

Pokyčių bijoti nereikia

Sveikos mitybos specialistė, iniciatyvos „Sveikatai palankus“ direktorė R. Bogušienė teigia, kad vaikai neturi patirties, kaip maistas veikia jų sveikatą ir gyvenimo kokybę, todėl mūsų, suaugusiųjų, pareiga sudaryti tinkamas maitinimosi sąlygas rinktis ir duoti pasirinkimą ne tarp sausainio ir daržovių troškinio, o tik tarp sveikatos šaltinių, pavyzdžiui, morkos ar burokėlio salotų.

„Vaikai neturi ne tik patirties, bet juos labiausiai vilioja nesveikatos šaltiniai. Tai jautriausia grupė, kuriai įtaką daro reklama. Todėl turime priimti drąsų sprendimą ir laikytis jo užtikrintai, kad ant vaikų stalo kasdien būtų tik sveikatos šaltiniai. Sakot, kad nevalgys? Nieko neatsitiks, dvi dienas ar tris nevalgys to, kas padėta, bet jei nebus duodama alternatyvos, pavyzdžiui, vietoj košės batonas su virta dešra, vaikas ketvirtą dieną valgys. Turime išlaukti, atstatyti jų natūralų skonį, pasiūlyti pakankamai daug kartų, patys valgyti sveikatos šaltinius ir būti pavyzdžiu. Kalbėkit apie maistą ir jo įtaką sveikatai, gaminkit su meile ir vaikai pamils sveikatai palankų maistą“, – įsitikinusi specialistė.

Sveikatai palankaus maisto technologė džiaugiasi, kad galėjo prisidėti prie Kėdainių lopšelio-darželio „Vaikystė“ meniu. Individualus valgiaraštis buvo sukurtas dar šį pavasarį, suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

„Džiaugiuosi, kad ši ugdymo įstaiga su drąsia vadove ir dietiste priešakyje priėmė sprendimą maitinti vaikus sveikiau ir drąsiai ėmėsi pokyčių. Nelaukdamos nei knygos „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“, nei teisės aktų pokyčių. Tai yra pavyzdys, kokie pozityvūs pokyčiai gali vykti, kai noras, kad vaikai augtų sveiki ir laimingi, yra didesnis už bet kokias baimes“, – džiaugėsi R. Bogušienė.

Eiti į pokyčius be baimės – pirmas žingsnis, kad vyktų pasikeitimai jūsų įstaigoje.

„Nenusiteikit, kad vaikai nieko nevalgys, galvokit pozityviai ir atminkit, kad tai daroma dėl vaikų sveikatos išsaugojimo. Mums turi būti svarbu ne tik, kad vaikas būtų sotus, bet kad būtų sotus pilnaverčiu maistu. Šiais laikais serga vaikai ne iš bado, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus, todėl drąsiai siekite, kad ant vaikų stalo būtų kasdien tik sveikatai palankus maistas ir jie jums padėkos!“ – drąsiai į ateitį žvelgia Raminta Bogušienė.

Valgant prie bendro stalo – stiprinamas saugumo jausmas. Laikantis šeimose sveikos mitybos principų – išsaugoma sveikata, kas tiesiogiai susiję su šeimos narių laimės būsena.

Pirmiausia reikia suprasti, kad mitybos įpročiai yra kasdieniai ir šventiniai. Kasdieniai įpročiai turi būti sveikatai palankūs, o šventiniai – tam tikros išimtys. Šeimose kalbama apie sveikatos ir nesveikatos šaltinius, kad vieni produktai valgomi kasdien, o kiti tik švenčių progomis. Nelieka baimės jausmo suvalgyti kažką ne taip. Maitinimasis – tai ne taisyklės, o kasdieniniai džiaugsmingi įpročiai, kuriuos kartais sulaužius, nieko blogo nenutinka.

„Apie maisto produktus ir mitybos principus daugelis turi skirtingą nuomonę, tačiau geriau įsigilinus galima suprasti, kad egzistuoja tam tikri sveikatai palankios mitybos principai, kurie yra ne tik svarbūs šiandien, bet bus svarbūs ir ateinančioms kartoms. Todėl šeimos turi gauti kompetetingų žinių, kokius maisto produktus ir gėrimus rinktis, ką ir kaip iš jų gaminti, kad nesugadinti ir kaip formuoti valgymo kultūrą savo šeimose, kad išsaugotume sveikatą ir laimės būseną”, – sako įstaigos „Sveikatai palankus” įkūrėja Raminta Bogušienė.

Svarbu planuoti šeimos mitybą ne tik dėl sveikesnių įpročių, bet gyvenant pagal suplanuotos sveikatai palankios mitybos įpročius sutaupomi šeimos biudžeto pinigai, lieka daugiau laisvo laiko, nes perkami produktai ir gaminama visai šeimai pagal aiškiai suplanuotą sąrašą. Be viso to saugoma šeimos sveikata. Sveikatai palankaus maisto technologė R. Bogušienė dalinasi keletu patarimų kaip šeimai susiplanuoti mitybą:

1. Išanalizuoti, kokius maisto produktus ir patiekalus šeimos nariai mėgsta ir kokių nevalgo

Svarbu ne tik ieškoti šeimose bendrumo, bet atkreipti į vienos šeimos nario valgymo ypatumus ir priderinti, kad jie būtų tinkami visai šeimai. Pavyzdžiui, mano šeimoje nėra gaminami patiekalai su pieno produktais, nes vienas šeimos narys jų netoleruoja. Vaikai pieno produktus valgo ugdymo įstaigose, o bendrai vertinant gyvūninės kilmės baltymų perdozavimas nėra palankus sveikatai, todėl mūsų šeima vietoj pieno produktų valgo daugiau augalinės kilmės maisto t.y. visagrūdžių produktų, išskirtinai ankštinių kultūrų, sezoninių daržovių, vaisių, uogų ir žalumynų.

2. Parengti savaitės šeimos mitybos planą ir nusistatyti keletą taisyklių

Atsižvelgus, kiek kartų per savaitę valgoma kartu prie bendro stalo, parengti mitybos planą – kokius maisto produktus reikės nusipirkti, ką iš jų gaminsite ir kada valgysite. Galima įsivesti keletą taisyklių savo šeimos mityboje, pavyzdžiui, perkame pagal maisto produktų sąrašą tik vieną kartą per savaitę ir gaminame darbo dienomis tik sveikatai palankų maistą, vakarienę gaminame visi kartu ir valgome prie bendro stalo. Savaitgalį galime padaryti išimtį – pietaujame restorane. Ieškoti paprastų receptų, kurie ne tik sveiki, bet draugiški jūsų piniginei, tačiau nebijoti gaminant improvizuoti. Bendras darbas virtuvėje: gaminimas, stalo padengimas ir valgymas kartu, ne tik malonus užsiėmimas, bet gali būti paverstas žaidimo forma, kuri atneš ne tik vaikams, bet ir tėveliams džiaugsmą ir bendrumo jausmą.

3. Laikytis sveikatai palankios mitybos principų ir formuoti teisingą valgymo kultūrą

Suaugusieji – pavyzdys vaikams, koks būsime pavyzdys priklauso tik nuo mūsų. Svarbus nuolatinis vaikų ugdymas savo pavyzdžiu ir įtraukti į šeimos pokalbius mitybos temą. Ugdyti vaikus apie tai ką reikia valgyti, kas yra mitybos pagrindas, kaip valgyti ir kiek reikia suvalgyti. Šeimose turi būti formuojama valgymo kultūra, daržovės, vaisiai turi būti ant stalo, o ne saldainiai. Propaguojama lėtas valgymas, įsiklausymas į save ir pasitelkiant penkis pojūčius (regą, uoslę, skonį, lytėjimą, girdėjimą), vertinamas valgomas maistas. Gaminkite ir ragaukite kiekvieną dieną, ką nors naujo. Valgant kuo įvairesnį maistą, bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių reikalingų medžiagų organizmui pritrūks ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų. Maistas negali būti naudojamas kaip nusiraminimo ar paskatinimo priemonė.