Estijos ministro žodžius naujienų agentūrai BNS citavo Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba. S. Mikseris pažymėjo, kad ir Europos Sąjunga, ir JAV turi būti pasirengusios užkirsti kelią iš Rusijos kylančioms grėsmėms.

„Baltijos valstybėms hibridinės grėsmės ir priešiška propaganda nėra naujas reiškinys, bet šiandien Rusija reikšmingai išplėtė savo informacinio karo frontą. Svarbu, kad visa visuomenė žinotų apie grėsmes ir būtų pasirengusi atpažinti melagingą informaciją“, – sakė S. Mikseris.

„Taip pat turime suvokti Rusijos veiklą, kurios tikslas – skaldyti mūsų visuomenes ir kurstyti nepasitikėjimą mūsų demokratinėmis institucijomis“, – sakė estų užsienio reikalų ministras, kuris paminėjo Rusijos kišimąsi į Europos šalių ir JAV rinkimus.

JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto nariai padėkojo Baltijos valstybėms už indėlį į kovą su terorizmu.

S. Mikseris patvirtino Estijos įsipareigojimą šiai kovai. „Kovos su teroristinėmis grupuotėmis sėkmė įmanoma tik glaudaus tarptautinio bendradarbiavimo sąlygomis. Estija pasirengusi aktyviai dalyvauti koalicijos prieš IS (džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“) darbe“, – patikino jis.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai taip pat susitiko su JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininku Robertu Corkeriu (Robertu Korkeriu) ir jo pavaduotoju Robertu Menendezu (Robertu Menendesu), su kuriais aptarė sankcijų Rusijai pratęsimą ir klausimus, susijusius su hibridinėmis grėsmėmis.

„Mano nuomone, Estijos pirmininkavimas buvo labai sėkmingas, – sakė jis interviu naujienų agentūrai „Interfax“. – Estijos pirmininkavimas Europos Sąjungoje buvo grindžiamas keturiais prioritetais: Europa su atvira ir novatoriška ekonomika, saugi ir apsaugota Europa, skaitmeninė Europa ir laisvas duomenų judėjimais, taip pat draugiška ir stabili Europa“.

S. Mikseris ypač išskyrė „sėkmingą Rytų partnerystės (įskaitant ES bendradarbiavimą su Azerbaidžanu, Armėnija, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina) viršūnių susitikimą, kuris baigėsi bendros deklaracijos priėmimu“.

Joje pažymėti konkretūs ekonomikos, švietimo, skaitmeninimo sričių projektai, „kurie pagerins gyvenimą milijonams žmonių ir sustiprins stabilumą kaimyniniuose su mumis regionuose“, nurodė ministras.

Jis dar pažymėjo, kad, Estijai pirmininkaujant Europos Sąjungoje, 25 ES narės Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos iniciatyva nusprendė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, padidinti išlaidas gynybai, įgyvendinti keletą bendrų projektų, tarp kurių paminėtinas karinio transporto judėjimo Europoje supaprastinimas ir paspartinimas.

„Labai svarbus prioritetas mums pirmininkaujant Europos Sąjungai buvo skaitmeninė sfera – mūsų iniciatyva spalį pirmą kartą teisinis Europos Sąjungos aktas buvo pasirašytas skaitmeniniu formatu“, – priminė Estijos URM vadovas.

Visuomeninių tarpvalstybinių paslaugų vartotojams sutarta dėl bendrųjų skaitmeninių vartų kūrimo, numatant vieno langelio principu ES veikiantį internetinį portalą.

Estijos iniciatyva daugiausia dėmesio buvo skirta kibernetinei gynybai ir kibernetiniam saugumui. Spalį Taline ES šalys patvirtino ir deklaraciją dėl skaitmeninio (elektroninio) valdymo, priminė S. Mikseris.

Įtakingoji Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį sakė prašysianti ES nutraukti derybas dėl Turkijos įstojimo, smarkiai paaštrėjus, ir taip nemaloniam, diplomatiniam kivirčui tarp abiejų ilgalaikius ryšius turinčių NATO sąjungininkių.

Tačiau, pasak Estijos užsienio reikalų ministro Sveno Mikserio, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, bet kokio sprendimo teks laukti iki kol Europos Komisija pateiks savo vertinimą, ar Turkija atitinka narystės kriterijus.

„Nemanau, kad Europos Sąjungą priims sprendimą šiuo klausimu šiemet“, – sakė jis per ES užsienio reikalų ministrų susirinkimą Taline, pridurdamas, kad Komisijos vertinimo laukiama kitų metų pradžioje.

Po pernykščio nepavykusio perversmo Turkijoje, šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ėmėsi itin griežtų priemonių prieš savo oponentus, suimta arba atleista iš tarnybos tūkstančiai žmonių.

Santykius tarp Ankaros ir Berlyno paveikė ir dvylikos Vokietijos žurnalistų ir aktyvistų suėmimas.

Tačiau Turkija išlieka svarbi Europos partnerė įvairiais reikšmingais klausimais, ypač kovoje su migrantų krize.

S.Mikserio nuomone ES turėtu „elgtis labai atsargiai“ su Turkija, kuri yra ir svarbi NATO narė.

„Aptardami Turkijos kaip kandidatės narės statusą turime visapusiškai apžvelgti mūsų ateities santykius, ir nepriimti jokių skubotų sprendimų, visko nuodugniai neišnagrinėję“, – sakė S.Mikseris.

„Tikrai, jeigu bus imtasi tarptautinių iniciatyvų, prie kurių gali prisidėti Estija, mes tikrai esame pasiruošę stiprinti mūsų kovą su terorizmu“, – sakė ministras spaudos konferencijoje.

„Mes niekada neišsisukinėjome nuo atsakomybės, jeigu galima taip pasakyti. Mes dalyvavome tarptautiniame bendradarbiavime saugumo srityje labai skirtingais formatais netolimoje praeityje. Nuo Afganistano iki Viduržemio jūros. Ir tai buvo labai skirtingo pobūdžio operacijos. Estija tikrai yra pasiruošusi dalyvauti kovoje su terorizmu ir ateityje“, – patikino ministras.

„Nors esama tam tikrų ribų, kai kalbama apie žmogiškuosius išteklius ir karinius pajėgumus, kuriuos galime pasiūlyti, mes prisimename, pavyzdžiui ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų) operaciją, kurioje mūsų dalyvavimas tarptautiniame kariniame bendradarbiavime buvo daug didesnis nei yra šiandien“, – sakė jis.

D.Trumpas interviu laikraščiams „Times“ ir „Bild“ sakė, kad Britanijos sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos „galiausiai bus puikus dalykas“, ir pakartojo, kad NATO yra „atgyvenusi, nes jai nerūpi terorizmas“.

Pasak S.Mikserio, D.Trumpas bando duoti signalą prieš sausio 20 dieną įvyksiančią jo inauguraciją apie savo administracijos prioritetus, vienas kurių yra kova su terorizmu.

„Akivaizdu, kad kitai Amerikos administracijai kova su tarptautiniu terorizmu, teroristinėmis organizacijomis bus vienas svarbiausių prioritetų, ir čia amerikiečiai bei būsimoji JAV administracija nori, kad visi sąjungininkai tai suprastų ir palaikytų Jungtines Valstijas šioje kovoje“, – kalbėjo S.Mikseris.

„Mums labai svarbu, kad tai neužtemdytų pagrindinės NATO funkcijos – ginti visas sąjungininkes nuo įprastų karinių grėsmių ir kitų dalykų. Pusiausvyra čia tikrai turi būti surasta“, – pridūrė ministras.

Estijos Reformų partija, Socialdemokratų partija (SDE) bei „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL) trečiadienį vidurdienį parlamento Baltojoje salėje pasirašys susitarimą dėl koalicinės vyriausybės formavimo.

SDE ir IRL valdybos koalicinei sutarčiai pritarė antradienį vakare. Reformų partijos valdyba šį dokumentą patvirtino pirmadienį.

Antradienį vakare SDE valdyba taip pat patvirtino partijos kandidatus į ministrų postus. Partijos lyderis Svenas Mikseris užims gynybos ministro postą, Urve Palo (Urvė Palo) - užsienio prekybos, kultūros - Indrekas Saaras (Indrekas Saras), sveikatos apsaugos ir darbo - Rannaras Vassiljevas (Ranaras Vasiljevas).

IRL valdyba pirmadienį nusprendė, kad IRL pirmininkas Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) užims teisingumo ministro postą, ankstesnės sudėties parlamento Finansų komiteto vicepirmininkas Svenas Sesteras - finansų ministro, Marko Pomerantsas (Markas Pomerancas) taps aplinkos apsaugos ministru, ankstesnės sudėties parlamento Socialinių reikalų komiteto vicepirmininkas Margusas Tsahkna (Margusas Tsahkna) - socialinės apsaugos ministru.

Reformų partijos valdyba savo partijos kandidatus į ministrų postus turėtų paskelbti prieš koalicinės sutarties pasirašymą. Ši rinkimus laimėjusi politinė jėga naujoje vyriausybėje turės septynis postus - premjero, užsienio reikalų, ekonomikos reikalų ir infrastruktūros, vidaus reikalų, žemės ūkio, švietimo ir mokslo bei valstybės valdymo ministro.

Reformų partija kovo 1 dieną vykusiuose rinkimuose užsitikrino 30 mandatų 101 vietą turinčiame parlamente. SDE gavo 15 vietų, IRL - 14, Laisvės partija - 8 vietas.

Prorusiška Centro partija, gavusi 27 vietas, ir Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE), turinti 7 vietas, į derybas dėl koalicijos suformavimo nebuvo pakviestos.

Reformų partija patvirtino kandidatus į ministrus

Etijos Reformų partijos valdyba trečiadienį ryte pritarė Taavi Roivo (Tavio Reivo), Jurgeno Ligi (Jūrgeno Ligio), Keit Pentus-Rosimannus (Keit Pentus-Rosimanus), Hanno Pevkuro (Hano Pevkuro), Arto Aaso (Arto Aso), Urmo Kruuse (Urmo Krūsės) ir Kristeno Michalo (Kristeno Michalo) kandidatūroms į postus naujoje vyriausybėje, kurie šiai politinei jėgai atiteko pagal koalicinį susitarimą, sudarytą su Socialdemokratų partija (SDE) bei „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL).

T.Roivas naujajame kabinete toliau liks dirbti premjero poste, H.Pevkuras toliau vadovaus Vidaus reikalų ministerijai, o K.Pentus-Rosimannus - Užsienio reikalų ministerijai.

Švietimo ir mokslo ministro portfelis atiteks J.Ligi - buvusiam ilgamečiam finansų ministrui.

K.Michalas taps naujuoju ekonomikos reikalų ir infrastruktūros ministru, U.Kruuse, iki šiol ėjęs sveikatos apsaugos ir darbo ministro pareigas, taps žemės ūkio ministru, o A.Aasas vadovaus Valstybės valdymo ministerijai.

„Šioje vyriausybėje Reformų partija turės komandą su didžiausia politine patirtimi, palyginti su visomis ankstesnėmis“, - sakė T.Roivas.

Keturios Estijos politinės partijos, vedančios derybas dėl koalicinės vyriausybės suformavimo, pranešė kol kas nepasiekusios jokių galutinių susitarimų ir kitas jų žingsnis bus parengti preliminarų jau įvykusių diskusijų rezultatų apibendrinimą.

Centristinės Reformų partijos pirmininkas, premjeras Taavi Roivas (Tavis Reivas) antradienį vakare žurnalistams sakė, kad jo vadovaujama politinė jėga, Socialdemokratų partija (SDE), „Tėvynės“ ir „ Res Publica“ sąjunga (IRL) bei Laisvės partija baigė diskusijas dėl valstybės reformos ir trečiadienį planuoja apibendrinti jų rezultatus.

Laisvės partijos lyderis Andresas Herkelis savo ruožtu sakė, kad per diskusijas apie valstybės reformą buvo aptartas atvirų sąrašų klausimas, tačiau partijų finansavimo tema kol kas nesvarstyta.

T.Roivas pridūrė, kad diskutuojant apie valstybės reformą, buvo kalbėta ir apie visuomenės įtraukimą į valstybės klausimų sprendimą.

Kaip sakė IRL pirmininkas Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus), dėl administracinės reformos klausimo sprendimo buvo sutarta sudaryti atskirą darbo grupę, kuriai teks parengti bendrą poziciją dėl to, kokia yra politinė valia ir pasirengimas įgyvendinti administracinę reformą.

Visų koalicinėse derybose dalyvaujančių partijų lyderiai nurodė, jog kol kas nė vienu esminiu klausimu susitarimas nepasiektas.

T.Roivas sakė, kad trečiadienį derybų dalyviai apibendrins jau aptartus klausimus.

„Tai padarę, galėsime toliau judėti į priekį išskleidę visas bures“, - pridūrė SDE pirmininkas Svenas Mikseris.

Estija antradienį pasirašė susitarimą pirkti iš Nyderlandų 44 pėstininkų kovos mašinas ir tai yra didžiausias per visą istoriją Talino karinės technikos pirkinys.

Šis 113 mln. eurų vertės karinis įsigijimo kontraktas – didžiausias Estijai nuo nepriklausomybės atgavimo 1991 metais – buvo sudarytas regione tvyrant didelei įtampai dėl konflikto Ukrainoje.

Kontraktas bus įgyvendintas dalimis per ateinančius ketverius metus. Pirmosios 14 šarvuotų kovos mašinų ir palaikymo mašinų į Estiją turėtų būti pristatytos 2015 metų vasarį.
Švedų gamybos pėstininkų kovos mašinos CV90 ir šeši tankai „Leopard“ pagal kontraktą turi būti pristatyti nuo 2016 iki 2018 metų.

Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris, kuris pasirašė kontraktą per vizitą Hagoje, praėjusį mėnesį sakė, kad šis susitarimas yra „didžiausias visų laikų įsigijimo projektas“ Estijos gynybinėms pajėgoms.

„Šiuolaikinių kovos mašinų įsigijimas pakels Estijos gynybos pajėgų kovingumą į naują lygį, – sakė S.Mikseris. – Ši pirkimo sutartis yra viena iš trijų didelių priemonių, įrašytų į 10 metų programą nacionalinės gynybos plėtrai“.

„Artimiausioje ateityje Žvalgybos bataliono (Scoutspataljon) kariai gaus didžiulį savo karinės galios papildymą, techniką, kuri užtikrins manevro laisvę ir geresnę apsaugą“, – pažymėjo ministras.