Jis tikisi, kad rudenį, prasidedant naujam politiniam sezonui, valdančioji koalicija sustiprės ir pavyks užtikrinti stabilumą, atlaikyti galimas aistras ir atsiginti nuo populistinių sprendimų, ypač tvirtinant biudžetą.
- Vasaros metu gali atsikvėpti ir politikai, todėl šį kartą neprašysiu jūsų pakomentuoti įstatymų, valstybėje numatomų reformų ar parlamentinių tyrimų. Jūsų asmeninėje darbotvarkėje liepos 26-ąją yra svarbus įvykis - jubiliejus. Sveikindama jus norėčiau paklausti, ar šios dienos jūsų darbotvarkė jau visiškai užpildyta, ar ten pateko visi norintys jus pasveikinti?
- Sąrašo nemačiau ir nežinau, kiek tų norinčiųjų yra. Žinau tik, kad mano universiteto Alumni klubas kreipėsi su pageidavimu apsilankyti ir pasveikinti. O visi kiti turbūt daro man staigmeną. Žinoma, esu visiems iš anksto dėkingas.
- Kaip ketinate atšvęsti jubiliejų?
- Su artimaisiais šventę paminėsime savaitgalį.
- Kokių dovanų tikitės, kokia dovana jums būtų mieliausia?
- Laukiu ne dovanų, o žmonių. Man tai yra didelis džiaugsmas. O labiausiai laukiu ir tikiuosi vienos gražios, gal kiek pavėluotos dovanos - po maždaug mėnesio dukra padovanos ketvirtąją anūkę.
O labiausiai laukiu ir tikiuosi vienos gražios, gal kiek pavėluotos dovanos - po maždaug mėnesio dukra padovanos ketvirtąją anūkę.
- Turite 3 anūkus, vasaros pabaigoje ketvirtą kartą tapsite seneliu. Kiek dėmesio šiuolaikinis senelis, Seimo pirmininkas, vienas iš valstybės vadovų, gali skirti savo anūkams?
- Skiriu tiek laiko, kiek tik galiu, ir man yra labiausiai malonu, kai esu jiems reikalingas.
- Į valdžią atėjus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, įstatyminiu lygiu buvo pakeltas, sakyčiau, senelių statusas ir įgaliojimai. Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kurios leidžia seneliams eiti vaiko priežiūros atostogų, jei tėvai grįžta į darbo rinką. Taip pat anūkus slaugantys seneliai gali gauti ligos išmokas. Ar rudens sesijoje dar numatoma priimti kokių nors sprendimų, kurie palengvintų šeimoms auginti vaikus ir prisidėtų prie demografinės padėties gerinimo?
- Kol kas rudens sesijos darbų plano dar neturime, bet orientuosimės į koalicinės vyriausybės programą, parengtą pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programą. Sieksime įgyvendinti iškeltus tikslus ir pateisinti žmonių lūkesčius. Manau, kad su biudžetu svarstysime vaiko pinigų didinimą ir kitus finansinius paskatinimus. Geri pasiūlymai visada verti svarstymų, todėl lauksime ir naujų idėjų, kaip gerinti šeimų, auginančių vaikus, sąlygas.
- Esate trijų vaikų tėvas, ir pernai, ir šiemet jums teko prie altoriaus lydėti savo dukras Moniką ir Viktoriją. Todėl iš pirmų lūpų žinote, kokių problemų iškyla jaunoms šeimoms. Kaip manote, ar Seimo priimtas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas veiks, ar tai bus pakankamas argumentas jaunoms šeimoms kurtis regionuose?
- Asmeniškai mano vaikų ši paskata neliečia, nes jie dar iki įstatymo įsigaliojimo įsigijo būstą. O bendrai kalbant, pirmiausiai reikia pabrėžti, kad tai paskata, ir ja reikia pasinaudoti. Kritikai vertina, kad to maža, tačiau valstybės galimybės šiuo metu yra tokios, kokios yra. Parama suteikiama šeimoms pagal dydį, pagal regioniškumą. Turint omenyje, kad šiandienos darbo galimybės yra labai plačios, įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, taip gerinama ir gyvenimo kokybė gamtos prieglobstyje, kur ir tempas lėtesnis, mažiau streso. Lietuvoje yra itin išplėtotas šviesolaidžio tinklas, tačiau jis ne iki galo išnaudojamas.
- Į Seimą esate išrinktas Kaune, vienmandatėje Raudondvario rinkimų apygardoje, todėl manau, kad jums tenka dažnai bendrauti su rinkėjais, taip pat ir lankytis gimtajame Kelmės rajone, Tytuvėnuose. Kokių daugiausia priekaištų valdžiai turi gyventojai, kas labiausiai juos džiugina ir kas nuvilia?
- Per pokalbius su rinkėjais Seimo nariai turi progą papasakoti apie daromus gerus darbus ir naudas, nes kartais esame viešai pliekiami dėl skandalų ir nesutarimų. Dažnai iš žmonių girdžiu priekaištus dėl per mažų pensijų, taip pat nepakankamo kultūros, švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimo. Beveik visuose susitikimuose regionų gyventojai skundžiasi prasta kelių kokybe. Visada važiuodamas į susitikimą tikiuosi klausimų šia tema. Susisteminę problemas, sprendžiame jas su atsakingomis institucijomis - savivaldybėmis ar Kelių direkcija. Savo apygardoje bent po kartą susitikau su visais, kuriems žadėjau, ir jie buvo maloniai nustebinti, kai vasario mėnesį, minint šimtmečio renginius, bendruomenėms dovanojome trispalves.
- Esate profesorius, biomedicinos mokslų daktaras, Seimo narys, Seimo pirmininkas - vienas iš valstybės vadovų. Ar svajojate šį jūsų garbingų pasiekimų sąrašą dar kuo nors papildyti?
- Pirmiausiai svajoju garbingai atlikti tas pareigas, kurias dabar einu.
- Turite didelę akademinio darbo patirtį, buvote Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanas, universiteto tarybos ir Senato narys. Ar Seimo palaiminta aukštojo mokslo reforma, kalbant apie Aleksandro Stulginskio universitetą, jūsų nuomone, pasiteisins, ar atneš laukiamų rezultatų?
- Neabejotinai. Tai yra ne tik išlikimo klausimas, o ir sustiprinimo. Buvusios reformos fone ši reforma buvo būtina, nes aukštosios mokyklos buvo paverstos pardavimo įstaigomis, dėl to kentėjo kokybė, pritrūkome specialistų. Nereguliuojamas aukštasis mokslas kenkia valstybei - šiandien galime drąsiai sakyti, kad neturime fizikos, matematikos, chemijos mokytojų ir kitų profesijų, kurios yra labai reikalingos Lietuvai. Aukštasis mokslas turi atspindėti valstybės poreikius.
- Jums esant politikoje tikriausiai antrajame plane atsidūrė jūsų moksliniai darbai. Esate mokslo knygų, vadovėlių, straipsnių autorius, esate išvedęs naujų augalų veislių. Daugelis šalies gyventojų, ypač vasarą, keliauja į sodybas, kur puoselėja savo daržus ir sodus, todėl būtų įdomu sužinoti apie jūsų išvestas augalų veisles, o gal kai kurie norėtų ir pasisodinti jų?
- Esu šių mokslinių darbų bendraautoris ir man buvo garbė pristatyti šias augalų veisles knygelėse apie margalapių aktinidijų veisles - „Landė“ ir „Paukštės Šakarva“. Jos yra rekomenduotinų auginti Lietuvoje augalų sąraše, į jį įtrauktos atsižvelgiant į mūsų atliktus tyrimus. Iš 1988 metais mūsų pasodinto aktinidyno priskinama iki tonos uogų, iš kurių ir šiemet bus gaminami vitaminingi saldainiai.
- Seimo Statute iki šiol oficialiai neįteisintos Seimo narių atostogos. Ar Seimas ketina sugrįžti prie šio klausimo?
- Aš asmeniškai labai rūpinsiuosi, kad šis klausimas patektų į rudens sesijos darbų programą, norėtųsi, kad jis būtų baigtas svarstyti komitetuose ir pagaliau keliautų į plenarinių posėdžių salę. Mes privalome įgyvendinti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Seimo narių atostogas reikia įteisinti įstatymu. Daugelis žmonių apklausose apie tai pasisako, be to, tai yra LVŽS rinkimų programos dalis. Tad šis Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymas yra tikrai svarbus.
- Koks laisvalaikio praleidimo būdas jums yra mieliausias?
- Šiuo metu man tikrai malonu būti su anūkais, taip pat tvarkyti ir puoselėti namų aplinką.
- Jūsų visuomeninis patarėjas užsienio politikos klausimais, diplomatas Kęstutis Kudzmanas jau rugpjūčio mėnesį turėtų tapti naujuoju Lietuvos ambasadoriumi Moldovoje. Ar rudenį nusimato kokių nors pokyčių jūsų darbuotojų komandoje?
- Tikrai džiaugiuosi bendru darbu, man buvo gera mokykla ir gavau daug pagalbos iš Kęstučio Kudzmano. Kartu aplankėme 17 valstybių, susitikome su 11-os šalių vadovais, susipažinau su 14-os šalių parlamentų vadovais. Natūralu, kad reikės kito patarėjo, lauksime, kol URM pateiks pasiūlymą dėl ambasadoriaus specialiems pavedimams paskyrimo.
- Rugsėjo mėnesį Lietuvoje apsilankys popiežius Pranciškus, ar numatomas jūsų ir Seimo narių susitikimas su juo?
- Popiežius Pranciškus atvyksta oficialaus vizito, tad susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite. Pats popiežius pageidauja susitikti su Lietuvos žmonėmis, nors, žinoma, būtų didžiulė garbė, jei Jo Šventenybė apsilankytų Seime.
- Prasidėjus naujam politiniam sezonui kokių užsienio svečių laukiama Seime?
- Rudenį Lietuvoje bus surengti du svarbūs ir reikšmingi užsienio valstybių susitikimai - Baltijos šalių parlamentų asamblėja (Lietuva, Latvija, Estija) ir Trišalė asamblėja (Lietuva, Lenkija, Ukraina). Lietuvoje pastarąjį pusmetį lankėsi penkių valstybių delegacijos, o apskritai per pusantrų metų teko susitikti su 40 užsienio svečių.
- Ar artimiausiu metu planuojami kokie nors jūsų vizitai į užsienį?
- Rugpjūtį Saeimos pirmininkės kvietimu turėčiau vykti į Latviją, o spalį numatytas dvišalis susitikimas Izraelyje.
- 240 valandų trukusi Seimo pavasario sesija buvo ilgiausia šios kadencijos Seimo sesija pagal valandų skaičių. Jos metu valdantieji sulaukė kaltinimų dėl „buldozerio“, dėl chaoso. Kaip Seimo pirmininkas raginote vardan tos Šimtmečio Lietuvos ieškoti ir rasti kompromisus. Ar, jūsų nuomone, tai pavyks pasiekti rudens sesijoje, turint mintyje, kad tai priešrinkiminė sesija, o prieš rinkimus, kaip rodo patirtis, politinės aistros kaista maksimaliai?
- Kai įvardijama, kad įstatymai priimami buldozeriu, tai reikia pripažinti, kad jie priimami tiesiog balsų dauguma. Tai ir yra demokratijos pagrindas, kai balsuoja dauguma. O geriems ir racionaliems pasiūlymams yra pritariama, nepriklausomai nuo to, ar juos teikė pozicija, ar opozicija. Ko šiandien neturime - tai šešėlinės vyriausybės ir opozicinės programos. Šiuo metu opozicija pasikliauna tik mūsų vyriausybės programos ir vykdomų sprendimų kritika. Nesulaukiame alternatyvų.
Aistrų netrūko ir ankstesnėse sesijose. Tikiu, kad ir dabar atsiras procedūrinių trukdymų, kad programos nebūtų įgyvendinamos. Žmonės, rinkėjai turėtų atskirti šiuos dalykus, kur yra tikslų įgyvendinimas, kur ir kas siekia tam trukdyti. Rudenį tvirtinsime biudžetą, čia taip pat tikimasi aistrų. Pavasario sesiją baigėme Konstitucijoje numatytu laiku. Sieksiu, kad ir ši rudens sesija būtų užbaigta laiku.
- Prieš rinkimus tradiciškai didėja ir populistinių įstatymų projektų, ar pavyks jums atsilaikyti prieš tokių galimų pasiūlymų srautą?
- Manau, kad priimant biudžetą gali būti daug populistinių siūlymų, bet reikia suprasti, kad biudžetas yra ribotas, mūsų paskirtis yra racionaliai biudžetą naudojant įgyvendinti žmonių lūkesčius.
- Ar naują politinį sezoną valdančioji dauguma pasitiks atsinaujinusi, pasipildžiusi galbūt naujais koalicijos ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos partneriais?
- Tikimės sustiprinti koalicinę daugumą ir kitų frakcijų balsais. Yra pasiūlymų, bet sprendimų dar laukiame. Taip užtikrintume stabilumą.
- Ačiū už pokalbį.
Jubiliejinės dovanos
Ketvirtadienis Seimo pirmininkui profesoriui Viktorui Pranckiečiui - sveikinimo diena.
Jubiliejinio, 60-ojo, gimtadienio sulaukusio Seimo pirmininko atėjo pasveikinti Seimo nariai, premjeras Saulius Skvernelis, ministrai, Seimo valdybos nariai, valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija ir kiti.
Su vaikeliu pas Seimo vadovą atvykęs premjeras S. Skvernelis dovanojo knygą ir gerokai paaugusį obels sodinuką.
S. Skvernelis tikisi, kad profesorius šiai knygai ne tik ras vietos lentynose, bet ir paskaitys. Jis linkėjo, kad obelis augtų ir žydėtų.
„Kad sodininkas nepamirštų, kad yra sodininkas“, - priimdamas dovaną pajuokavo V. Pranckietis.
Tarp dovanų matėsi lietuviškų obuolių dėžė, daugybė gėlių puokščių ir knygos.
Seimo pirmininkas pakvietė kolegas kavos, pasivaišinti saldainiais ir bendrai nuotraukai.
Vėliau Seimo pirmininkas V. Pranckietis žurnalistams sakė, kad visų dovanų dar nespėjo apžiūrėti. „Nemažai atkeliavo knygų, duonos gavau, turėjau ką pabučiuoti, ne tik moteris, bet ir duoną, gavau rūpintojėlį ir labai tuo džiaugiuosi, obels išskirtinį sodinuką“, - neslėpė Seimo pirmininkas.
Parlamento vadovas pastebėjo, kad daugiausia jam buvo palinkėta sveikatos. Paklaustas, ko norėtų palinkėti sau, V. Pranckietis atsakė: „Kaip politikas norėčiau sau palinkėti išlikti tokiu pat, kokiu buvau ne politikoje, tai yra žmogumi, tiesiog nesugesti politine prasme“.
V. Pranckietis sakė, kad atšvęsti jubiliejų planuoja šeštadienį sode su artimais žmonėmis.
Pasveikino prezidentė
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Seimo pirmininką profesorių Viktorą Pranckietį 60 metų jubiliejaus proga.
Pasak šalies vadovės, per tuos metus V. Pranckietis spėjo daug nuveikti mokslo, akademinėje, visuomeninėje srityse, taip pat ir politikoje, kuri suteikė galimybę pažinti jį, kaip asmenybę, siekiančią į pirmą vietą iškelti valstybės interesus.
Kaip teigiama sveikinime, su mokslininko atkaklumu ir pedagogo kantrybe profesorius ugdė būsimus žemdirbius, sodininkus Aleksandro Stulginskio universitete. O dabar šios savybės padeda einant išskirtinės atsakomybės reikalaujančias Seimo pirmininko pareigas.
Anot prezidentės, Parlamente V. Pranckiečiui neretai tenka priimti sudėtingus sprendimus, ieškant bendro sutarimo ir puoselėjant taip reikalingą politinę kultūrą.
Šalies vadovė jubiliatui palinkėjo ir toliau sėkmingai derinti mokslininko išmintį su vadovo kantrybe bei kuo geriausios sveikatos ir ištvermės.
