Kaip pranešė policija, antradienį Vilniaus apskrities policija gavo bendrovės pranešimą. Ji skundėsi, kad Vilniuje, į įmonės nurodytą sąskaitą už norimą įsigyti automobilvežį „Volvo FM460“ su priekaba „Rolfo EGO 426“ pervedė pinigus, tačiau prekės negavo.

Policija surinko medžiagą dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį, 9.43 val., į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 20-metis vyras.

Jis pareiškė, kad per dvi dienas, nuo balandžio 18 iki balandžio 20 dienos, pažįstamas vyriškis apgaulės būdu iš jo išviliojo pinigus. Kaip apgaulė buvo nurodytas naujo verslo pradėjimas.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai.

Gerai finansines sukčiavimo schemas išmanantis įmonės faktinis vadovas ir galimų nusikalstamų veikų organizatorius, greičiausiai siekdamas pasipelnyti valstybės sąskaita, įtariama, 2018–2019 metais sukūrė fiktyvių sandorių grandinę. Buvo suorganizuotas galimai fiktyvus 21 pirkimas, neva logistikos įmonė iš kitų trijų lietuviškų, tačiau veiklos nevykdančių įmonių perka du automobilius bei didžiulį kiekį avalynės, o vėliau juos perparduoda Europos Sąjungos šalių įmonėms, kurios taip pat jokios veiklos nevykdė, su 0 proc. PVM. Tiek automobilių, tiek didelio kiekio avalynės įsigijimo sandoriai, pareigūnai įtaria, buvo fiktyvūs, siekiant susigrąžinti kuo didesnį PVM. Galimai netikrose sąskaitose faktūrose šių sandorių vertė siekė beveik 800 tūkst. eurų.

Fiktyvus įmonės direktorius galimai tikrovės neatitinkančias sąskaitas patvirtino savo parašu ir jos buvo įtrauktos į įmonės apskaitą, taip pat, remiantis galimai suklastotais duomenimis, buvo pateiktos ir PVM deklaracijos. Tikėtina, kad taip buvo siekiama dirbtinai padidinti įmonės pajamas bei įtikinti mokesčių administratorių, priimantį sprendimus dėl PVM grąžinimo. FNTT pareigūnai skaičiuoja, kad buvo bandoma susigrąžinti PVM mokestį, kuris siekia beveik 161 tūkst. eurų.

Gerai teisėsaugai žinomas schemos organizatorius ir statytinis direktorius sulaukė kaltinimų dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule bei apgaulingo apskaitos tvarkymo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą. Ikiteisminio tyrimo byloje Klaipėdos AVMI pareiškė civilinį ieškinį, kuris siekia beveik 161 tūkst. eurų.

Tyrimą organizavo Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, jai surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.