Geriausiems alaus meistrams išsiuntus savo produktus Pasaulio alaus apdovanojimų (angl. „World beer awards“) teismui, „Švyturio“ alaus someljė Jono Lingio klausiame, ko reikia norint užkariauti tarptautinių komisijų širdis ir kokius slaptus sėkmės receptus aludariai veža į tarptautines konkursų arenas.

200 teisėjų – geriausio beieškant

J. Lingio atmintyje prisiminimai apie dar prieš porą metų iš Didžiosios Britanijos parsivežtą Pasaulio alaus apdovanojimų auksą neišblėso.

„Nugalėtojus rinko daugiau nei 200 tarptautinių teisėjų komanda. Tad, dalyvaujant tokio masto tarptautiniuose konkursuose, nepavyks prisitaikyti tik prie vienos šalies specifikos, vieno ar kito alaus someljė pomėgių – turi būti išties unikalus, savitas, kartu atitikti aukščiausius pasaulinius gamybos standartus“, – pasakoja J. Lingys, pats buvęs ne vienos tarptautinės komisijos nariu.

Prestižiniuose Pasaulio alaus apdovanojimuose geriausio „Dortmunder“ stiliaus kategorijoje alaus titulas atiteko žymiausiam lietuviško alaus prekės ženklui „Švyturio Ekstra“. Tačiau tai tik vienas trofėjus iš gausios šalies aludarių medalių kolekcijos.

„Švyturio“ alaus someljė Jonas Lingys. Partnerio nuotr.

Degustacijos – užrištomis akimis

Šiemet intensyviai ruošiamasi dalyvauti ir kituose konkursuose, kuriuose geriausias alus dažniausiai renkamas aklos degustacijos būdu. Anot J. Lingio, taip užtikrinama, kad galimybės visiems dalyviams būtų lygios.

„Nė vienam nepavyks pasislėpti už žinomo gamintojo prekės ženklo, garsios daryklos ar gražios alaus pakuotės. Viską konkurse lemia meistrystė – šiuo atveju aludarystės sugebėjimai. Tokiuose konkursuose, panašiai kaip olimpiadoje, turime skirtingas šakas, arba alaus stilius, kur turi išsiskirti technika ir skoniu. Tai nusprendžiama teisėjų komisijai ieškant tam tikrų savybių, kurios tradiciškai būdingos vienam ar kitam alaus stiliui. Tad, nors ir turime tam tikrą kūrybos laisvę,  visuomet turime balansuoti ir neperžengti nematomų linijų. Turime siekti nustebinti teisėjus, išskirti, bet kartu atitikti aukščiausius tos kategorijos techninius, gamybos reikalavimus“, – aiškino someljė.

Tokiuose konkursuose, panašiai kaip olimpiadoje, turime skirtingas šakas, arba alaus stilius, kur turi išsiskirti technika ir skoniu.

 

Sudėtinga kategorija

Anot „Švyturio“ alaus someljė, kompetentinga komisija, užrištomis akimis ragaujanti alų, išrenka tą, kuris tiksliausiai atitinka to stiliaus kategorijos reikalavimus pagal spalvą, aromatus, kvapus, skonį.

„Taip „Švyturio Ekstra“ Didžiojoje Britanijoje sužibėjo renkant geriausią „Dortmunder“ stiliaus alų – čia nurungėme visus konkurentus. Laimėti pasaulinį auksą lagerio kategorijoje, kuriai priskiriamas „Dortmunder“ stilius – ypač malonu, nes šioje kategorijoje varžytis kone sudėtingiausia. Lageris yra žemutinės fermentacijos alus, jo brandinimas vyksta žemoje temperatūroje, tad jis neturi išraiškingų aromatų, kuriuos suteikia aukštutinės fermentacijos mielės. Todėl čia neišvysime daug vaisiškų ar prieskonių natų, už kurių pasislėptume ar kuriais galėtume nustebinti. Turi nustebinti teisėjus itin tiksliu tos kategorijos atspindėjimu – teisėjai turi pajusti tikslias gėrimo natas, kokių tikimasi toje kategorijoje“, – vertino J. Lingys.

Pasak alaus someljė, kertinis sėkmės ingredientas – itin tiksli ir etaloninė gamyba, užtikrinanti, kad kiekvieną kartą patiektas gėrimas garantuos ragaujančiajam aukščiausios kokybės patirtį.

Tikimasi, kad tai padės sužibėti ir pasaulio arenose dalyvaujant su nealkoholiniu alumi „Švyturio Ekstra“. Šis jau yra pelnęs tarptautinį įvertinimą, kai gavo du Šveicarijos organizacijos ICERTIAS apdovanojimus – medalį už kokybę QUDAL ir geriausio pasirinkimo (angl. „Best Buy Award“) medalį.

Partnerio nuotr.

„Lageris – tiek įprastas, tiek ir kokybiškas nealkoholinis – tai alaus rūšis, kuri yra palyginti gaivi, tačiau nepasižymi tokia plačia skonio palete kaip kiti stiliai. Tad turi nustebinti teisėjus itin siauroje skonio, spalvos ir kvapo juostoje. Tikras meistriškumas yra nuosekliai užtikrinti aukščiausią kokybę siauroje skonių ir kvapų juostoje – tuomet teisėjai vertina, kas tai išpildo geriausiai. Mūsų paslaptis ir stiprybė – nuosekliai stengiamės išlaikyti tą patį skonį ir kvapą: tobulai kaip pirmą kartą, ir tiksliai, kiek įmanoma, taip kaip verdant pirmąją alaus partiją“, – sakė J. Lingys.

Laimėti konkurse visuomet geras jausmas, nes alaus skonis – universali kalba.

 

Raktas ir į vartotojų širdis

„Švyturio“ someljė priduria, kad nuoseklumas ir reguliariai laimimi konkursai – ženklas, kad gaminys turi gerų perspektyvų ir tarptautinėje arenoje.

„Laimėti konkurse visuomet geras jausmas, nes alaus skonis – universali kalba ir, jei aludario kuriamas receptas įvertinamas garsiausių pasaulio teisėjų kaip išskirtinis, įdomus, paremtas aukščiausiais gamybos standartais, jis lengvai ras vietą ne tik ant apdovanojimų pakylos, bet ir paprastų alaus mėgėjų širdyse. Toje pačioje Didžiojoje Britanijoje turime itin platų ir augantį gerbėjų ratą, dirbame su nemažu skaičiumi alaus importuotojų, tad džiugu, kad Lietuvos meistrystė yra vertinama ne tik tarptautinių komisijų, bet ir itin gilias tradicijas turinčių alaus gurmanų“, – sakė J. Lingys.

Partnerio nuotr.

„Švyturio Ekstra“ – vienas labiausiai pasaulyje pripažintų lietuviškų alaus prekių ženklų, įvertintų daugelyje prestižinių apdovanojimų – „World Beer Awards“, „World Beer Cup“, „Superior Taste Award“. Pastaraisiais metais sparčiai auga alaus gerbėjų ratas tarp užsienio alaus mėgėjų. Alus eksportuojamas į daugelį pasaulio valstybių, pasiekia net JAV, Kanadą ar lietuvišką alų atrandančias Tolimųjų Rytų valstybes – pavyzdžiui, auga eksportas į Pietų Korėją ir Taivaną.

„Švyturio“ daryklos sukurtas alus 2000-aisiais sukūrė istoriją kaip pirmasis Lietuvos alaus daryklų alus, pasiekęs vieną aukščiausių tarptautinių pripažinimų. Prieš daugiau nei 20 metų „Švyturio Ekstra“ Jungtinėse Valstijose buvo apdovanotas Pasaulio alaus taurės (angl. „World Beer Cup“) sidabru, po metų – ir Pasaulio alaus čempionato auksu.

Užkariauja gurmanų širdis

Tai, kad nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ alaus skonis ypatingas, jau įvertino ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir tarptautiniai tyrimai. Dėl šio gėrimo aludariai pelnė du Šveicarijos organizacijos ICERTIAS apdovanojimus – medalį už kokybę QUDAL ir Geriausio pasirinkimo (angl. „Best Buy Award“) medalį.

„Nealkoholinis alus neša savo pirmtako – įprastinio alaus – vėliavą ir toliau garsina mūsų kraštą. Pasaulio restoranuose ir baruose nealkoholinis alus užima vis reikšmingesnę vietą, tad ir jo įvertinimai įgauna vis didesnę svarbą. Kiekvienas apdovanojimas yra didelis pripažinimas mūsų nedidelei, bet senas tradicijas turinčiai šaliai – taip prisidedame prie mūsų krašto gastronomijos ir meistrystės tradicijų garsinimo, o mūsų alus atpažįstamas užsienyje ir pristato Lietuvą tiek pat, kiek, pavyzdžiui, juoda duona. Tad tikiu, kad tarptautinių įvertinimų už šio alaus skonį ir savybes tik daugės“, – sako Andrius Bagdzevičius, bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ rinkodaros vadovas.

Andrius Bagdzevičius. Partnerio nuotr.

Tikslas – garsinti Lietuvą

„Ne tik tikimės, bet ir keliame tikslą, kad nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ vardas dar ne kartą – ir garsiai – skambėtų pasaulio alaus scenoje. Nealkoholiniam alui visame pasaulyje išgyvenant atgimimą, nuo šių metų išsikėlėme tikslą įrodyti mūsų nealkoholinio alaus kokybę ir tarptautiniuose konkursuose. Esu tikras, kad galime įrodyti, jog tarptautiniu lygiu mūsų šalies aludarių gaminys nenusileidžia kokybe ir aukščiausio lygio konkurentams iš viso pasaulio“, – teigė A. Bagdzevičius.

Tai įrodo ir vis didesnis gerbėjų ratas tarp užsienio alaus mėgėjų. Alus eksportuojamas į daugelį pasaulio valstybių, pasiekia net JAV, Kanadą ar lietuvišką alų atrandančias Tolimųjų Rytų valstybes – pavyzdžiui, auga eksportas į Pietų Korėją ir Taivaną.

„Alaus skonis – universali kalba ir, jei aludario kuriamas receptas bus išskirtinis, įdomus, paremtas aukščiausiais gamybos standartais, jis lengvai ras savo vietą ne tik ant apdovanojimų pakylos, bet ir vartotojų širdyse. Žinoma, malonu gauti tarptautinį įvertinimą, tai tik įrodo, kad kantrus mūsų darbas duoda rezultatų, tačiau taip pat malonu ir netikėta pamatyti ir alaus gurmaną, tolimiausiame pasaulio krašte užsisakantį ir vertinantį lietuvišką gėrimą“, – sakė A. Bagdzevičius.

Partnerio nuotr.

Sukūrė istoriją daugiau nei prieš 20 metų

„Švyturio“ daryklos sukurtas alus 2000-aisiais sukūrė istoriją kaip pirmasis Lietuvos alaus daryklų alus, pasiekęs vieną aukščiausių tarptautinių pripažinimų. Daugiau kaip prieš 20 metų „Švyturio Ekstra“ Jungtinėse Valstijose buvo apdovanotas Pasaulio alaus taurės (angl. „World Beer Cup“) sidabru, o po metų – ir Pasaulio alaus čempionato auksu.

„Nuo tada stebėjome apdovanojimų lietų – 2012 m. „Švyturio Ekstra“ laimėjo aukščiausią trijų žvaigždučių įvertinimą „Superior Taste Award“ apdovanojimuose ir tais pačiais metais uždėta vyšnia ant torto – iš JAV San Diego miesto parsivežtas jau ne sidabras, o geriausio pasaulio alaus titulas – alui suteiktas prestižiškiausių pasaulinių alaus varžybų Pasaulio alaus taurės aukso medalis. Tai buvo ypatingi metai – Klaipėdos aludarių alus oficialiai įkopė į pasaulinį aludarių olimpą“, – prisiminė A. Bagdzevičius.

Partnerio nuotr.

Kartelė pakelta aukštai

Lietuvos aludarių kuriamo alaus apdovanojimai tuo nesibaigė. 2014 m. Pasaulio alaus apdovanojimuose (angl. „World Beer Awards“) „Švyturio Ekstra“ įvertintas aukso medaliu lagerio kategorijoje ir pripažintas geriausiu Dortmunder stiliaus alumi Europoje. Titulą dar kartą pavyko apginti 2021 m, vėl iškovojus aukso medalį.

„Drąsiai galime sakyti, kad „Švyturio Ekstra“ yra vienas labiausiai pasaulyje pripažintų lietuviškų alaus prekių ženklų, pelniusių aukščiausio lygio laimėjimus, tai įrodo ir pastarųjų metų laimėjimai. Unikalus, lietuviškų tradicijų alus, besirungiantis Dortmunder stiliaus kategorijoje, ne kartą aplenkė šio alaus virimo tradicijas puoselėjančius vokiečius, nors jie šį alų verda jau beveik 150 metų. Dabar estafetę perima mūsų nealkoholinis alus – kartelė pakelta labai aukštai, bet turime tokių varžybų patirties, tad tikiu mūsų aludarių gebėjimu nustebinti tarptautinių konkursų komisijas“, – vertino A. Bagdzevičius.

Pasak jo, užbaigdami gaminti nealkoholinį „Švyturio Ekstra“, aludariai sugeba išlaikyti turtingą visų gamyboje naudojamų recepto dalių sukurtą skonį. Procese naudojama membraninė mikrofiltracija – sudėtingas ir už kitus kur kas brangesnis metodas, tačiau vartotojams tai leidžia pasiūlyti sodrų, nepakitusių skoninių savybių nealkoholinį alų.

Apžvelkime etalonų sąrašą Lietuvos kultūroje – ne tik maisto ir gėrimų, bet ir kitose srityse. Kas tie savo sričių karaliai, kurie, atrodo, neišnyko nuo pat 1990-ųjų?

Tris dešimtmečius lyderiaujančių pardavimų pozicijų neapleidžiančio „Ekstra“ alaus gamintojai, „Švyturio“ daryklos atstovai, sako, kad tapti etalonu neužtenka būti populiariam metus – mados keičiasi kaip metų laikai.

„Etalonas – tai, kas šauna į galvą tik pagalvojus apie pramogą, muziką ar poilsį artėjantį savaitgalį. Dalis šių dalykų keičiasi kasmet, tačiau kai kurie išlieka nepakitę dešimtmečius, nuo pat nepriklausomybės atgavimo“, – vertino „Švyturio“ alaus someljė Jonas Lingys.

Valgis: cepelinai

Seniau daug lietuvių, paprašytų pasakyti pirmą į galvą šaunantį lietuvišką valgį, būtų įvardiję keptą duoną ar šaltibarščius. Tačiau savo pozicijų jau dešimtmečius neužleidžia lietuviškos virtuvės karaliai – cepelinai.

„Kai kurie patiekalai, pavyzdžiui, kepta duona, neišlaikė savo pozicijos ir liko labiau reliktas. Dabartinė karta net prie alaus dažniausiai jos nebeužsisako. Cepelinai yra absoliuti klasika – jų galima rasti ir Labanoro girios, ir pajūrio, ir sostinės kavinėse. Nors juos pagal dabartines tendencijas galima būtų pagardinti netikėtais ingredientais, pavyzdžiui, veganiškais priedais, bet klasikinis receptas, atrodo, įrėžtas akmenyje – visuomet kavinėje rasime jų su mėsa. Lietuviui tai – nepakeičiamas receptas“, – teigė J. Lingys.

Pasak jo, cepelinus galima derinti ir su alumi, pavyzdžiui, lageriu.

„Lengvesnis savo stiliumi lageris sumažins riebumo pojūtį, alaus natos derės su patiekalo skoniu, o burbuliukai suteiks lengvumo ir gaivins gomurį. Norintiems tos pačios patirties, bet besirenkantiems atsakingiau, prie lietuvių virtuvės karaliaus lygiai taip pat tiks nealkoholinis „Švyturio Ekstra“, – patarė J. Lingys.

Gėrimas: alus

Aludarystės amatas Lietuvoje žinomas nuo senų laikų. Jau XI a. Lietuvoje buvo verdamas alus, tačiau labiausiai jis išpopuliarėjo XVI a. Istorikai mini, kad Lietuvoje nuo seniausių laikų buvo verdamas miežinis alus, naudotas net ritualiniais tikslais.

„Alus savo pozicijų neužleidžia ir pastaraisiais metais. Atgavus nepriklausomybę, padaugėjo ir šio lietuvių flagmano konkurentų – šalyje sustiprėjo vyno, sidro kultūra, išpopuliarėjo fermentuoti arbatos gėrimai, nealkoholiniai gėrimai. Tai tvirtinu iš dalies remdamasis ir mūsų pačių pagal klasikinį receptą sukurto nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ sėkme. Alkoholinis ar nealkoholinis, alus išlaikė savo statusą ir pagal populiarumą tiek parduotuvėse, tiek kavinėse savo pozicijų, atrodo, dar ilgai neužleis“, – vertino alaus someljė.

Kad alus išlieka populiariausias gėrimas šalyje, patvirtina ir statistika – alus sudaro apie pusę šalyje išgertų alkoholinių gėrimų. Statistikos duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas per metus išgeria apie 90 l alaus.

Apranga: mėlyni džinsai

Mėlyni džinsai – dar vienas ikoninis mados atributas, visame pasaulyje populiarus jau daugiau kaip šimtmetį. Mėlyni džinsai mūsų šalyje išpopuliarėjo Lietuvos nepriklausomybės aušroje, atsivėrus užsienio rinkoms, ir pozicijų neužleidžia iki šių dienų.

Dizaineriui Leviui Straussui XX a. pradžioje sukūrus džinsus kaip patvarius darbo drabužius, prasidėjo ir mėlynos spalvos džinsų istorija. Tapę JAV kultūros simboliu, jie savo vietą išsikovojo ir mūsų šalyje. Iš pradžių buvę subkultūrų, tokių kaip pankai ar rokeriai, atributu, džinsai vėliau populiarėjo ir plačiojoje visuomenėje, buvo svarbus elementas, siejamas su laisve, nepriklausomybe.

Mėlynus džinsus itin lengva derinti su įvairiais aprangos stiliais, norint tiek formalaus, tiek kasdienio stiliaus – tai tikriausiai ir buvo viena svarbiausių šios mados etalono išpopuliarėjimo priežasčių. Tad šiandien juos pamatysime tiek ant žymiausių Lietuvos kino festivalių podiumų, tiek darbo aplinkoje.

Poilsis: pajūris

Turbūt kiekvieno Lietuvos gyventojo atmintyje iš vaikystės iškyla viena kita pajūryje praleista vasara. Priežasčių toli ieškoti nereikia – tiek raminančios jūros bangos, tiek jūros ar rūkytos pajūrio žuvies kvapas daug kam giliai įsirėžė atmintyje.

Vedami nostalgijos ir prisiminimų turbūt daugelis tautiečių iki šiol kiekvieną vasarą bando nuvykti į pajūrį – susigrąžinti laimingus prisiminimus iš vaikystės ar praėjusių atostogų.

Hobis: žvejyba

Kam pajūris per toli, traukia prie Lietuvos ežerų, kurių mūsų šalyje tikrai gausu. Ir žinoma, daugelis lietuvių nepamiršta meškerės – žvejyba, atrodo, dar ilgai išliks viena iš populiariausių laisvalaikio pramogų tarp tautiečių.

Žvejyba nuo seno buvo vienas populiariausių hobių Lietuvoje. Nors suskaičiuoti visus žvejus sudėtinga, geriausiai žvejų skaičių galima įvertinti remiantis parduotų žvejybos leidimų gausa. Pavyzdžiui, per metus Lietuvoje leidimą meškerioti gauna apie 200 tūkst. žvejų mėgėjų.

Nors mėgėjiškos žvejybos veidas pastaraisiais dešimtmečiais keitėsi, žvejai vis dažniau paleidžia savo sugautus laimikius, meškerė vis dar atranda savo vietą dažno gyventojo spintoje.

Muzika: Andrius Mamontovas

Vienas populiariausių Lietuvos dainininkų Andrius Mamontovas yra tapęs neišdildoma ir neatskiriama Lietuvos muzikos scenos dalimi.

Grupės „Foje“ įkūrėjas ir vienintelis išsilaikęs nuolatinis narys, šiuo metu tęsiantis solo karjerą jau daugiau nei tris dešimtmečius, yra vienas laukiamiausių atlikėjų didžiausiose šalies scenose, dainininkas kasmet rengia ir Gatvės muzikos dieną.

A. Mamontovas 2006 m. nugalėjo nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje su grupe „LT United“ ir atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse, kur užėmė šeštą vietą – tai aukščiausias ligšiolinis Lietuvos atlikėjų pasiekimas.

Užkariauja gurmanų širdis

Tai, kad nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ alaus skonis ypatingas, jau įvertino ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir tarptautiniai tyrimai. Dėl šio gėrimo aludariai pelnė du Šveicarijos organizacijos ICERTIAS apdovanojimus – medalį už kokybę QUDAL ir Geriausio pasirinkimo (angl. „Best Buy Award“) medalį.

„Nealkoholinis alus neša savo pirmtako – įprastinio alaus – vėliavą ir toliau garsina mūsų kraštą. Pasaulio restoranuose ir baruose nealkoholinis alus užima vis reikšmingesnę vietą, tad ir jo įvertinimai įgauna vis didesnę svarbą. Kiekvienas apdovanojimas yra didelis pripažinimas mūsų nedidelei, bet senas tradicijas turinčiai šaliai – taip prisidedame prie mūsų krašto gastronomijos ir meistrystės tradicijų garsinimo, o mūsų alus atpažįstamas užsienyje ir pristato Lietuvą tiek pat, kiek, pavyzdžiui, juoda duona. Tad tikiu, kad tarptautinių įvertinimų už šio alaus skonį ir savybes tik daugės“, – sakė Andrius Bagdzevičius, bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ rinkodaros vadovas.

Tikslas – garsinti Lietuvą

„Ne tik tikimės, bet ir keliame tikslą, kad nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ vardas dar ne kartą – ir garsiai – skambėtų pasaulio alaus scenoje. Nealkoholiniam alui visame pasaulyje išgyvenant atgimimą, nuo šių metų išsikėlėme tikslą įrodyti mūsų nealkoholinio alaus kokybę ir tarptautiniuose konkursuose. Esu tikras, kad galime įrodyti, jog tarptautiniu lygiu mūsų šalies aludarių gaminys nenusileidžia kokybe ir aukščiausio lygio konkurentams iš viso pasaulio“, – teigė A. Bagdzevičius.

Ne tik tikimės, bet ir keliame tikslą, kad nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ vardas dar ne kartą – ir garsiai – skambėtų pasaulio alaus scenoje.

 

Tai įrodo ir vis didesnis gerbėjų ratas tarp užsienio alaus mėgėjų. Alus eksportuojamas į daugelį pasaulio valstybių, pasiekia net JAV, Kanadą ar lietuvišką alų atrandančias Tolimųjų Rytų valstybes – pavyzdžiui, auga eksportas į Pietų Korėją ir Taivaną.

„Alaus skonis – universali kalba ir, jei aludario kuriamas receptas bus išskirtinis, įdomus, paremtas aukščiausiais gamybos standartais, jis lengvai ras savo vietą ne tik ant apdovanojimų pakylos, bet ir vartotojų širdyse. Žinoma, malonu gauti tarptautinį įvertinimą, tai tik įrodo, kad kantrus mūsų darbas duoda rezultatų, tačiau taip pat malonu ir netikėta pamatyti ir alaus gurmaną, tolimiausiame pasaulio krašte užsisakantį ir vertinantį lietuvišką gėrimą“, – sakė A. Bagdzevičius.

Sukūrė istoriją daugiau nei prieš 20 metų

„Švyturio“ daryklos sukurtas alus 2000-aisiais sukūrė istoriją kaip pirmasis Lietuvos alaus daryklų alus, pasiekęs vieną aukščiausių tarptautinių pripažinimų. Daugiau kaip prieš 20 metų „Švyturio Ekstra“ Jungtinėse Valstijose buvo apdovanotas Pasaulio alaus taurės (angl. „World Beer Cup“) sidabru, o po metų – ir Pasaulio alaus čempionato auksu.

„Nuo tada stebėjome apdovanojimų lietų – 2012 m. „Švyturio Ekstra“ laimėjo aukščiausią trijų žvaigždučių įvertinimą „Superior Taste Award“ apdovanojimuose ir tais pačiais metais uždėta vyšnia ant torto – iš JAV San Diego miesto parsivežtas jau ne sidabras, o geriausio pasaulio alaus titulas – alui suteiktas prestižiškiausių pasaulinių alaus varžybų Pasaulio alaus taurės aukso medalis. Tai buvo ypatingi metai – Klaipėdos aludarių alus oficialiai įkopė į pasaulinį aludarių olimpą“, – prisiminė A. Bagdzevičius.

(...) Iš JAV San Diego miesto parsivežtas jau ne sidabras, o geriausio pasaulio alaus titulas – alui suteiktas prestižiškiausių pasaulinių alaus varžybų Pasaulio alaus taurės aukso medalis.

 

Kartelė pakelta aukštai

Lietuvos aludarių kuriamo alaus apdovanojimai tuo nesibaigė. 2014 m. Pasaulio alaus apdovanojimuose (angl. „World Beer Awards“) „Švyturio Ekstra“ įvertintas aukso medaliu lagerio kategorijoje ir pripažintas geriausiu Dortmunder stiliaus alumi Europoje. Titulą dar kartą pavyko apginti 2021 m, vėl iškovojus aukso medalį.

„Drąsiai galime sakyti, kad „Švyturio Ekstra“ yra vienas labiausiai pasaulyje pripažintų lietuviškų alaus prekių ženklų, pelniusių aukščiausio lygio laimėjimus, tai įrodo ir pastarųjų metų laimėjimai. Unikalus, lietuviškų tradicijų alus, besirungiantis Dortmunder stiliaus kategorijoje, ne kartą aplenkė šio alaus virimo tradicijas puoselėjančius vokiečius, nors jie šį alų verda jau beveik 150 metų. Dabar estafetę perima mūsų nealkoholinis alus – kartelė pakelta labai aukštai, bet turime tokių varžybų patirties, tad tikiu mūsų aludarių gebėjimu nustebinti tarptautinių konkursų komisijas“, – vertino A. Bagdzevičius.

Pasak jo, užbaigdami gaminti nealkoholinį „Švyturio Ekstra“, aludariai sugeba išlaikyti turtingą visų gamyboje naudojamų recepto dalių sukurtą skonį. Procese naudojama membraninė mikrofiltracija – sudėtingas ir už kitus kur kas brangesnis metodas, tačiau vartotojams tai leidžia pasiūlyti sodrų, nepakitusių skoninių savybių nealkoholinį alų.

Nepavaldus laikui receptas

Nealkoholinis „Švyturio Ekstra“ atsirado kone kartu su dar jauna lietuviško nealkoholinio alaus rinka. Tačiau alaus someljė Jonas Lingys sako, kad jo skoniui – jau beveik 30 metų, nes verdamas jis iš tiek laiko gyvuojančio recepto, tik pats gamybos procesas ilgesnis ir sudėtingesnis.

„Atradome formulę, kuri per dešimtmečius įgijo ne tik išskirtinį statusą ir įrodė, kad yra nepavaldi laikui, bet ir tapo nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ siela. Nenuostabu, kad jis greitai išsikovojo savo pozicijas tarp nealkoholinio alaus mėgėjų ir ne tik. Vis dėlto pagaminti nealkoholinį alų kur kas sudėtingiau nei alkoholinį. Mūsų aludariai darbą pradeda taip pat, kaip ir virdami tradicinį alų: pirmiausia iš keturių aukščiausios kokybės ingredientų – salyklo, apynių, mielių ir vandens – išverdamas klasikinis lageris. Štai tuomet seka papildomas žingsnis – alkoholio pašalinimas. Čia svarbiausia užduotis – tai atlikti išsaugant tikrąjį skonį, kvapą, tekstūrą“, – aiškino J. Lingys.

Neatkartota technologija

Pasak alaus someljė, praktikuodamiesi atlikti paskutinį gamybos žingsnį aludariai pasiekė, kad nealkoholiniame „Švyturio Ekstra“ išliktų turtingas ir išskirtinis visų gamyboje naudojamų ingredientų sukurtas skonis.

Atradome formulę, kuri per dešimtmečius įgijo ne tik išskirtinį statusą ir įrodė, kad yra nepavaldi laikui, bet ir tapo nealkoholinio „Švyturio Ekstra“ siela.

 

„Mes naudojame membraninę mikrofiltraciją – tai gana sudėtingas ir už kitus kur kas brangesnis metodas, tačiau viską atperka gėrimo kokybė, kadangi vartotojams galime pasiūlyti sodrų, nepakitusių skoninių savybių nealkoholinį alų. Be mūsų, nė viena alaus darykla Lietuvoje tokios įrangos neturi. Tai yra šio nealkoholinio gėrimo skonio priežastis – aukso spalvos alus pasižymi tvirta balta puta ir puikiai subalansuotu skoniu, persmelktu švelnaus apynių kartumo“, – vardijo J. Lingys.

Klasika ir be alkoholio

J. Lingys vertina, kad nors nealkoholinio alaus pasirinkimas pastaraisiais metais pagausėjo, lietuvių favoritai iš esmės nesikeičia. Tai – klasikinis lageris.

„Nealkoholinis lageris nuo kitų alaus rūšių skiriasi tuo, kad tai lengviausio skonio alus, fermentuojamas žemoje temperatūroje. Lagerio tipo mielės fermentuoja misą žemoje temperatūroje, jos nusėda indo apačioje – vyksta vadinamoji apatinė fermentacija. Specifinį švelnų skonį ir skaidrumą šis alus įgauna dėl lėto alaus mielių poveikio ir vėsaus brandinimo. Pirminę fermentaciją mūsų aludariai įprastai atlieka 7–12 °C temperatūroje, paskui vyksta ilga antrinė fermentacija arba brandinimas 0–4 °C temperatūroje, kai ir susiformuoja galutinė aromatų puokštė“, – pasakojo J. Lingys.

Grilio ekspertas garsėja ir tuo, kad ne viename savo patiekalų naudoja ir tradicinį lietuvių gėrimą – alų. V. Blauzdavičius teigia savo patiekalus pirmiausia bandęs įvairinti vynu, tačiau galiausiai apsistojo ties alumi. „Alus suteikia maistui naujų atspalvių“, – sako Vylius. Šefo mėgstamiausias – kvietinis alus, o tarp nealkoholinių – „Švyturio Ekstra“. Ant bangos esantys nealkoholiniai alūs, anot šefo, puikiai tinka ir gaminti, ir atsigaivinti.

  Apie tai ir ne tik, kalbamės su vienu garsiausių Lietuvoje grilio ekspertų.

Papildys patiekalų atspalvius

Alaus naudojimas, sako V. Blauzdavičius, ruošiamiems patiekalams suteiks naujų atspalvių.

„Mano pirmoji patirtis buvo gaminti su vynu. Tačiau tokia gamyba, bent mano nuomone, turi vieną trūkumą – nugarinus tiek baltąjį, tiek raudonąjį vyną, ragaudamas patiekalą burnoje junti labai panašų poskonį. Alus turi absoliučiai kitų atspalvių – jų visa puokštė. Tad apsistojau ties alumi ir jį naudoju daugeliui patiekalų ir gamybos būdų: ir gamindamas padažus, ir marinuodamas, ir kepdamas ar net virdamas. Pavyzdžiui, kai mėsa visiškai iškepa, ištraukęs ją, likusį mėsos sultinį maišau su alumi – nuostabus padažas!“ – vieną mėgstamų receptų atskleidė šefas.

Anot V. Blauzdavičiaus, alus pravers ir marinuojant mėsą – iškepta ji bus gražios karamelinės spalvos, o pati mėsa – minkšta ir švelni.

Ant bangos esantys nealkoholiniai alūs, anot šefo, puikiai tinka ir gaminti, ir atsigaivinti.

 

Įvairovė, kurią reikia derinti

Paklaustas, koks alus, jo nuomone, labiausiai tiktų prie vasarą grilinamų patiekalų, V. Blauzdavičius sako, kad išskirti vieną labai sunku.

„Negalėčiau išskirti vieno, nes yra daugybė skirtingų skonių. Tačiau man labiausiai patinka derinti gėrimus prie maisto. Pavyzdžiui, sunkesnis, tamsesnis alus tinka prie desertų, nors baltas alus – vienas iš mano mėgstamiausių. Tad viskas priklauso nuo nuotaikos. Viena priežastis, dėl kurios man ir patinka alus, yra didelė įvairovė, dėl kurios galima pasirinkti tinkamą alų pagal skonį ir nuotaiką“, – pasakojo V. Blauzdavičius.

Pagrindinė taisyklė

Anot šefo, ruošdamas maistą svečiams ar savo restorane, taiko vieną auksinę taisyklę.

„Mano pagrindinė taisyklė yra – ar skanu. Restorane ar gamindamas svečiams, visuomet vertinu, ar man pačiam skanu. Kartais vieno žmogaus sukurtos taisyklės gali netikti kitam. Vienas gali mėgti pieno produktus, kitas – nemėgti, vienas gali norėtis daugiau šviežių daržovių, o kitas – ne. Viskas – labai individualu“, – kalbėjo V. Blauzdavičius.

Patarimas: anot V. Blauzdavičiaus, alus pravers ir marinuojant mėsą – iškepta ji bus gražios karamelinės spalvos, o pati mėsa – minkšta ir švelni. Partnerių nuotr. 

Degustavimo kultūra

Paklaustas, kaip keičiasi maisto ir gėrimų, kartu ir alaus kultūra Lietuvoje, šefas sako, kad maisto valgymo kultūra virto patirčių ir degustavimo kultūra.

„Tarp gausybės skonių nepasiklysti sunku, bet man būti išskirtiniam padeda nuoseklumas ir siekis gaminti patiekalus su pagrindiniais kokybiškais ingredientais. Tad mano pagrindinis išskirtinumas yra paprastumas. Stengiuosi naudoti kuo mažiau ingredientų, rinktis kuo paprastesnius receptus ir pasiekti kuo trumpesnį gaminimo laiką. Čia būtinas ir nuoseklumas – kasdien turi demonstruoti aukščiausio lygio rezultatus, juos derinti su geriausiais produktais ir gėrimais – tik taip išlaikysi kartelę aukščiausiame lygyje“, – sakė V. Blauzdavičius.

Nuosekliai geri rezultatai – kelias į sėkmę

Su tuo, kad paprastumas ir nuoseklumas – meistrystės ženklas, sutinka ir kalbinami gėrimų someljė.

„Švyturio“ alaus someljė Jonas Lingys sako, kad nuoseklumas būtinas norint išlaikyti kartelę aukščiausiame lygyje – tai įrodo ir aludarių jau ne vieną dešimtį metų gaminami alūs.

„Maisto ir gėrimų kultūra Lietuvoje pastaraisiais metais itin pakilo, tačiau sutikčiau, kad sėkmės raktažodžiai dažnai lieka paprastumas ir nuoseklumas. Tikras meistriškumas yra nuosekliai užtikrinti aukščiausią kokybę siauroje skonių ir kvapų juostoje“, – sakė J. Lingys.

Alaus someljė svarsto, kad iš dalies dėl to šiandien vienas populiariausių hitų – paprastas nealkoholinis „Švyturio Ekstra“ lageris.

Ant bangos esantys nealkoholiniai alūs, anot šefo, puikiai tinka ir gaminti, ir atsigaivinti.

Meistriškumas: grilio ekspertas V. Blauzdavičius ir „Švyturio“ alaus someljė J. Lingys sutaria, kad sėkmės raktažodžiai dažnai lieka paprastumas ir nuoseklumas

Patarimas: anot V. Blauzdavičiaus, alus pravers ir marinuojant mėsą – iškepta ji bus gražios karamelinės spalvos, o pati mėsa – minkšta ir švelni.