Pagrindinį dėmesį forumo dalyviai skirs kovai su šių laikų diktatūromis.

Virtualus forumas „Laisvės siekiai: Tado Kosciuškos palikimas” rengiamas 275-osioms T. Kosčiuškos gimimo metinėms paminėti.

„Tarptautinio forumo tikslas – pabrėžiant Tado Kosciuškos laisvės siekių palikimą aptarti, kaip bendros dalyvaujančių tautų akcentuojamos vertybės gali paskatinti demokratijos raidą Vidurio ir Rytų Europoje (ir pasaulyje), aktualizuojant baltarusių kovą prieš diktatūrą ir Baltijos šalių nepriklausomybės trisdešimtmetį bei pabrėžiant laisvės siekius, kaip bendro Europos ir JAV kelio pagrindus“, – teigia rengėjai.

Tarptautiniame forume dalyvaus teisės, politikos, istorijos, žmogaus teisių ekspertai iš Europos šalių, JAV ir kitų regionų. Tarp jų – Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, pirmoji Lenkijos premjerė Hanna Suchocka, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas Koenas Lenaertsas (Kunas Lenartsas), Vokietijos parlamento narys Karlas Lamersas, JAV saugumo ekspertas Ianas Brzezinskis (Janas Bžežinskis), kt.

T. Kosčiuška (1746–1817) – karininkas, inžinierius, 1775–1783 metais dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės kare, vienas 1794 metų sukilimo prieš carinę Rusiją ir Prūsiją organizatorių. 1794 metais Krokuvoje paskelbtas sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu diktatoriumi, palaidotas Vavelio katedroje Krokuvoje.

JAV nuo praeitos savaitės krečia dideli neramumai ir protestai, išprovokuoti neginkluoto juodaodžio George'o Floydo (Džordžo Floido) žūties dėl šiurkščių policijos veiksmų.

„Amerikoje išniekintas Tado Kosciuškos paminklas. Tikiuosi Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos protesto. Vašingtone išniekintas Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generolo, 1794 m. sukilimo prieš Rusiją vado, kovotojo už JAV nepriklausomybę T. Kosciuškos paminklas. T. Kosciuška prasidėjus sukilimui lietuvių kalba viešai kreipėsi į valstiečius ir suteikė jiems laisvę“, – rašė S. Buškevičius.

Po politiko įrašu pasipylė internautų komentarai. „Ar šitie vandalai iš viso žino, kas toks T. Kosciuška buvo? Svarbu, kad naikinti“, – pasipiktino neslėpė Dalia.

„Lietuva turėtų reaguoti ir oficialiai, kad visu griežtumu būtų nubausti išniekinę mūsų tautos didvyrio paminklą“, – rašė Saulius.

Ar šitie vandalai iš viso žino, kas toks T. Kosciuška buvo? Svarbu, kad naikinti.

Į Sauliaus komentarą sureagavo kitas internautas – anot jo, išsiaiškinti, kas išniekino paminklą – sudėtinga. „Ir kaip siūlote išaiškinti, kas tai padarė? Ten bandom žmonės viską griauna“, – komentavo vyras.

Portalui susisiekus su Užsienio reikalų ministerijos atstove spaudai, buvo patikinta, kad diplomatai atkreipė dėmesį į šį incidentą. „Jokiomis aplinkybėmis negalima pateisinti vandalizmo. Tikime, kad JAV institucijos nustatys atsakingus už Lietuvos, Lenkijos ir JAV didvyrio T. Kosciuškos paminklo išniekinimą. Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Vašingtone atkreipė dėmesį į šią situaciją, kviesdami JAV sutvarkyti monumentą ir apsaugoti jį nuo panašių incidentų“, – komentavo atstovė spaudai.

T. Kosciuška – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, generolas, aktyviai dalyvavęs kovose už JAV nepriklausomybę, vyriausiasis 1794 metų sukilimo vadas. T. Kosčiuškos garbei pavadintas aukščiausias Australijoje Kosciuškos kalnas, o Vilniuje ir Kaune yra Tado Kosciuškos gatvės.

T. Kosciuškos paminklas Milvokyje, JAV/wikipedia.org nuotr.

Primename, kad 46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.

Šis incidentas paskatino JAV protestus. Šalyje rengiami dideli protestai prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes, plėšikavimus, padeginėjus ir susirėmimus su policija.

Demonstrantai ragina sustabdyti policijos diskriminacinius veiksmus afroamerikiečių atžvilgiu, skanduodami „Juodaodžių gyvybės svarbios“.

G. Floydo brolis Terrence’as pareiškė, kad smurtiniai protestai daro žalą. Pasak jo, pernelyg dažnai policijos panaudotas smurtas paskatina smurtinius protestus, kurie nepadeda pasiekti jokių politinių pokyčių.

„Mes vis dar darysime tai, taikiai“, – teigė T. Floydas.

Ką jūs visi darote, jūs nedarote nieko, nes tai nesugrąžins mano brolio. Jis nenorėtų, kad jūs visi tai darytumėte.

„Ką jūs visi darote, jūs nedarote nieko, nes tai nesugrąžins mano brolio. Jis nenorėtų, kad jūs visi tai darytumėte“, – pridūrė Terrence’as.

Šeimos teisininkų teigimu, G. Floydo laidotuvės vyks birželio 9 d. Hiustone, Teksase, kur vyras praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.

Kaip pranešama, šeimos pareikalauta nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo, taip paneigiant oficialią ataskaitą.

„Autopsija rodo, kad ponas G. Floydas neturėjo medicininio pobūdžio problemų, kurios galėjo lemti ar prisidėti prie jo mirties“, – teigė skrodimą atlikęs medikas Michaelis Badenas.

„Jo sveikata buvo gera. Mirties priežastis, mano nuomone, yra uždusimas dėl kaklo suspaudimo“, – aiškino M. Badenas.

„George’as mirė, nes jam trūko oro, jam reikėjo oro gurkšnio“, – teigė advokatas Benas Crumpas. Jis paragino tęsti protestus, bet pridūrė, kad smurtas yra nepriimtinas.

Eisena ir malda

Aidint senovinių pabūklų salvėms ir meldžiantis Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje buvo pagerbtas Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Prancūzijos, JAV nacionalinio didvyrio, Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinieriaus, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvio, generolas, vyriausiojo Abiejų Tautų Respublikos 1794 metų sukilimo vado Tado Kosciuškos atminimas.

Generolo 200-ųjų mirimo metinių proga (beje, ši sukaktis įtraukta į UNESCO minimų sukakčių sąrašą.), šiandien į renginį Kaune susirinko daugybė Lietuvos ir užsienio karo klubų narių, kitų visuomeninių organizacijų atstovai. Nemažai jų buvo pasipuošę būtent XVIII a. pab. – XIX a. pr. karine ekipuote.

Renginys prasidėjo rikiuote ir iškilminga eisena. Kiek vėliau sekė nusipelniusių asmenų apdovanojimo  sidabruotais  generolo T. Kosciuškos vardo garbės medaliais, išleistais LDK Atminties rūmų, ceremonija.

Čia pat bažnyčioje galima pasmalsauti po lietuviškos karinės ekipuotės (XVIII-XX a.pr.) parodą (aut. Jacek Jaworski, Lenkija).

Priminti ir paskatinti domėtis

"Norime visuomenei priminti apie T. Kosciušką ir paskatinti domėtis tais įvykiais. Tai yra asmenybė, veikusi per kelis kontinentus, aplenkianti savo laikmetį", – portalui kauno.diena.lt sakė viena minėjimo organizatorių, Kauno apskrities bajorų draugijos tarybos, kelių kitų visuomeninių organizacijų narė Kristina Giedraitienė.

Anot jos, šių laikų visuomenė iš T.Kosciuškos galėtų imti pavyzdį, kaip svarbu domėtis, kuo piliečiai gali būti naudingi, kaip galėtų pasitarnauti žmonėms, valstybei, ir bandyti nuveikti ką nors prasmingo.

"Būdamas lyderiu, jis kartu buvo gana kuklus. Buvo generolas, bet dėvėjo valstiečio uniformą, kad susilygintų su į mūšį vedamais žmonėmis. Jis buvo už socialinę lygybę, skelbė laisvę valstiečiams", – kalbėjo K. Giedraitienė.

Ji pridūrė, kad "kalbant šios dienos kategorijomis, jis yra nesusireikšminimo pavyzdys". Ne savęs, savo ambicijų pateikimas, o siekis visuomenei naudingų dalykų.

Beje, T. Kosčiuška, kurio vardas XVIII–XIX a. sandūroje buvo tapęs kovų už laisvę simboliu, iš savo karinės praktikos nesusikrovė jokių turtų. Pavyzdžiui, JAV finansinę padėką skyrė ne savo poreikiams tenkinti, o juodaodžių mokyklų steigimui finansuoti. 

Dėl tokio nesavanaudiškumo nukentėjo jo asmeninis gyvenimas. Grįžęs į tėviškę ir susipažinęs su bajoraite negavo jos rankos.

Istorikai mini ir jo asmeninių sąsajų su Kaunu. Pasakojama, kad T. Kosciuška labai mėgęs Kauno midų. Šis jam buvo siunčiamas tiesiai iš Kauno. 

Kaip susiklostė T. Kosciuškos gyvenimas? 

Renginio organizatoriai siūlo prisiminti pagrindinius T. Kosciuškos gyvenimo vingius*.

Mokslo kelią pradėjęs Var­šu­vos Ri­te­rių mo­kyk­los ka­de­tų kor­pu­se, T.Kos­ciuš­ka tarp studijuojančių išsiskyrė  va­lia, už­si­spy­ri­mu, tiks­lo sie­ki­mu. 1769 m., įgijęs ka­ri­nį ka­pi­to­no laips­nį, vė­liau su ka­ra­liaus S. A. Po­nia­tovs­kio sti­pen­di­ja iš­vy­ko tęs­ti moks­lų į Pran­cū­zi­ją, kur 1769–1774 m. įgi­jo ant­rą­jį aukš­tą­jį ka­ri­nį-in­ži­ne­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą.

T.Kos­ciuš­ka Pa­ry­žiu­je mo­kė­si ne tik ka­ri­nės ar­chi­tek­tū­ros, ar­ti­le­ri­jos, ka­ro tak­ti­kos, bet ir pie­ši­mo bei ta­py­bos ir, be ki­ta ko, ta­po ne­blo­gu dai­li­nin­ku (me­nu T.Kos­ciuš­ka do­mė­jo­si vi­są gy­ve­ni­mą. Be to, jis ge­rai gro­jo for­te­pi­jo­nu, ne­tgi pa­ts kū­rė mu­zi­ką). Pa­ry­žiu­je T.Kos­ciuš­ka taip pat do­mė­jo­si fi­lo­so­fi­ja, po­li­ti­ka.

T.Kos­ciuš­ka 1776 me­tais iš­vy­ko į Ame­ri­ką, kur ta­po vie­nu ko­vos už JAV ne­prik­lau­so­my­bę did­vy­rių. Įvai­rių ša­lių is­to­ri­kai pa­žy­mi di­džiu­lius T. Kos­ciuš­kos nuo­pel­nus JAV.

Jis vi­sų pir­ma bu­vo ka­ri­nės in­ži­ne­ri­jos spe­cia­lis­tas, rū­pi­nę­sis for­ti­fi­ka­ci­ja (pro­jek­ta­vo ir sta­tė įtvir­ti­ni­mus). Pvz., 1778 m. T.Kos­ciuš­ka ta­po Vest Poin­to gy­ny­bi­nių įtvir­ti­ni­mų vy­riau­siuo­ju in­ži­nie­riu­mi, ten su­kū­rė įtvir­ti­ni­mus, ku­rių ne­ga­lė­jo įveik­ti bri­tai.

Is­to­ri­kas dr. Eli­gi­jus Rai­la tei­gia, kad vė­liau šio­je vie­to­je įkur­tos le­gen­di­nės ka­ro aka­de­mi­jos idė­ja pri­klau­so taip pat T.Kos­ciuš­kai, ku­ria jis pa­si­da­li­no su JAV pre­zi­den­tu Džor­džu Va­šing­to­nu (be­je, ir da­bar vi­sa­me pa­sau­ly­je ži­no­mo­je JAV ka­ro aka­de­mi­jo­je Vest Poin­te te­bes­to­vi pa­mink­las T.Kos­ciuš­kai). T.Kos­ciuš­ka pro­jek­ta­vo ir sta­tė įtvir­ti­ni­mus Bi­lings­por­to for­te (Fi­la­del­fi­ja), Sa­ra­to­go­je, Šiau­rės Ka­ro­li­no­je ir kt.

Dar 1776 m. ru­de­nį ga­vęs pul­ki­nin­ko laips­nį, 1783 m.jis bu­vo pa­kel­tas į JAV ar­mi­jos bri­ga­dos ge­ne­ro­lus.

1784 m. iš JAV sugrįžęs į gimtinę, T.Kos­ciuš­ka suar­tė­jo su li­be­ra­lių re­for­mų ša­li­nin­kais, ma­nė, kad Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ko­je vals­tie­čiai, uni­tai ir žy­dai tu­ri gau­ti vi­sas pi­lie­ti­nes tei­ses, rė­mė li­be­ra­lią, pa­žan­gią 1791 m. ge­gu­žės 3 d. ATR kons­ti­tu­ci­ją.

1792 m. ge­gu­žės 14 d.kilusiame Ru­si­jos – Len­ki­jos ka­re, Ta­das Kos­ciuš­ka ke­le­tą kar­tų pa­si­žy­mė­jo mū­šiuo­se su žy­miai gau­ses­ne Ru­si­jos ar­mi­ja, bu­vo ap­do­va­no­tas dviem or­di­nais. 1794 m. vadovavo vi­sa­me pa­sau­ly­je iš­gar­sė­jusiame su­ki­li­me prieš Ru­si­jos im­pe­ri­ją ir Prū­si­jos ka­ra­lys­tę. Su­ki­lė­liai sie­kė at­kur­ti vals­ty­bę su 1772 m. sie­no­mis ir tęs­ti 1788–1792 m. pra­dė­tas re­for­mas. Su­ki­li­mo me­tu, T.Kos­ciuš­kai su­teikus vals­ty­bės Aukš­čiau­sio­jo Vir­ši­nin­ko įga­lio­ji­mus, jis vie­šais raš­tais len­kų ir lie­tu­vių kal­bo­mis skelbė vi­siems vals­tie­čiams as­mens lais­vę, o da­ly­vau­jan­čius su­ki­li­me at­lei­do nuo la­žo ir ki­tų prie­vo­lių. Sunkiai sužeistas viename iš mūšių, pateko į Ru­si­jos ne­lais­vę. 1796 m. pa­bai­go­je T.Kos­ciuš­ka iš­plau­kė į JAV, kur bu­vo su­tik­tas kaip did­vy­ris, ir 1797 m. pra­džio­je ap­si­gy­ve­no Fi­la­del­fi­jo­je. Ne­ma­žą da­lį lė­šų, ku­rias jam už ka­ri­nius nuo­pel­nus bu­vo do­va­no­ju­si ame­ri­kie­čių val­džia, jis tes­ta­men­tu pa­sky­rė juo­dao­džiams iš ver­gi­jos iš­lais­vin­ti bei jiems iš­moks­lin­ti. 1798 m. ge­gu­žės pra­džio­je T.Kos­ciuš­ka at­vy­ko į Pa­ry­žių, buvo susitikęs su Pran­cū­zi­jos im­pe­ra­to­riumi Na­po­leo­nu, nors nesitikėjo,  kad pavyktų at­kurti Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­ką.

Pa­sit­rau­kęs iš po­li­ti­kos, generolas Tadas Kos­ciuš­ka gy­ve­no Pran­cū­zi­jo­je, vė­liau Švei­ca­ri­jo­je, Zo­lo­tur­no (vok. So­lot­hurn) mies­te, kur 1817 m. spa­lio 15 d ir mi­rė.  Jo mirtis 1817 m. rudenį buvo paminėta gedulingomis iškilmėmis visoje Lietuvoje. Visų luomų katalikai, reformatai, totoriai, žydai susirinko į savo šventyklas ir atidavė pagarbą „liaudies tėvui“, „žmoniškumo draugui“, „laisvės bei Respublikos gynėjui“, kuris neleidęs lietuviams „be garbės pražūti“. Lietuvos bajorų vardu Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje per iškilmes kalbėjo Mykolas Riomeris: „Broliai! Lietuviai! Stovime prie kapo, sukurto mūsų nemirtingajam Tadui Kosciuškai atminti. Tikra meilė – kitas amžių nesunaikinamas paminklas – yra vienintelė jam skiriama mūsų pagarba, kuri brolių sielose niekada nesiliaus gyvavusi. Paliko jis mūsų tautai garbę ir pasididžiavimą. Lietuvoje gimęs bajoras kovojo už tėvų žemės laisvę ir vientisumą. Ilsėkis amžinai tautiečių širdyse!“

1819 m. Kosciuškos palaikai buvo parvežti iš Šveicarijos ir iškilmingai perlaidoti Krokuvoje, Vavelio katedroje, greta valdovų karstų.

Visame pasaulyje gausu didžiojo laisvės kovotojo atminimo ženklų - Kosciuškos vardu pavadintas aukščiausias Australijos kalnas (angl. Mount Kosciuszko), jo atminimas įamžintas Jungtinėse Amerikos Valstijose: greta Aliaskos yra Kosciuškos sala (angl. Kosciusko Island), Indianos valstijoje – Kosciuškos grafystė (angl. Kosciusko County), Misisipės valstijoje – Kosciuškos miestelis (angl. Kosciusko).

(*Parengta pagal: ttp://www.šaltiniai-4wb.info/index/details/971;

http://www.skrastas.lt/?data=2017-08-26&rub=1146671142&id=1503505959&pried=2017-08-25

Valentina Zeitler. Laisvės sūnus Tadas Kosciuška. Kovotojas už JAV, Lenkijos ir Lietuvos laisvę. Vilnius, 2016)

Renginyje apie Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1794 metų sukilimo vadą, generolą, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę dalyvį T. Kosciušką pranešimus pristatys Valdas Rakutis, Eduardas Brusokas, Algimantas Daugirdas, pranešė Seimas.

Seime vyksianti konferencija yra vienas iš spalio 8–18 dienomis Vilniuje organizuojamos programos „Už Jūsų ir mūsų Laisvę!“, skirtos generolo T. Kosciuškos 200-osioms mirties metinėms paminėti, renginių.

Įvertindama T. Kosciuškos gyvenimo žygdarbių ir istorinio palikimo reikšmę Lietuvos, Lenkijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų laisvės ir nepriklausomybės idėjoms UNESCO šią datą įtraukė į šių metų minėtinų sukakčių sąrašą.

Prieš konferenciją Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje bus atidaryta Lenkijos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva parengta paroda „Tadas Kosciuška. Laisvės kaina“.

T. Kosciuška (1746–1817) – karo vadas ir politikas, kovojęs už amerikiečių, lietuvių, lenkų tautų laisvę, siekęs pasaulyje įgyvendinti Apšvietos keltus žmonių laisvės ir lygybės idealus. Jis buvo Amerikos ir Abiejų Tautų Respublikos kariuomenių generolas, revoliucinės Prancūzijos garbės pilietis, 1794 metais ėjo Lenkijos ir Lietuvos valstybės vadovo – aukščiausiojo viršininko – pareigas. Jo vardas XVIII–XIX amžių sandūroje buvo tapęs kovų už laisvę simboliu.

Organizatoriai kviečia dalyvauti parade, kuris vyks nuo 12:30 val. T. Kosciuškos g. ir persikels į  Nepriklausomybės aikštę, kur nuo 13:30 val. vyks iškilminga ceremonija.

Parade dalyvaus Lietuvos kariuomenės orkestras, Vilniaus miesto Raitoji policija, Lietuvos kariuomenės baikerių klubas „Perkūnas“, šauliai ir kitos visuomeninės, jaunimo organizacijos.

Ceremonijo metu Nepriklausomybės aikštėje bus pakeltos Lietuvos valstybinė ir istorinė vėliavos, specialią programą demonstruos Garbės sargybos kuopa, gros kariuomenės orkestras.

Lenkijos instituto Vilniuje, bendradarbiaujant su Lenkijos ambasada Vilniuje, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) ir Kauno Aleksoto seniūnija, organizuotame renginyje Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode pasodintas medelis T.Kosciuškos atminimui, vyko karo istorikų paskaita apie generolą T.Kosciušką ir inscenizuotas karių pasirodymas, pranešė URM.

Pasak URM politikos direktoriaus Vidmanto Purlio, nors gimė lietuviu, 1794 metų Abiejų Tautų Respublikos sukilimo prieš Rusiją vadas T.Kosciuška tapo laisvės simboliu ne tik lietuviams, bet ir lenkams, amerikiečiams, prancūzams bei kitoms tautoms.

„T.Kosciuškos idėjos ir palikimas yra labai svarbus: tik laisvas ir pilietiškas žmogus gali geriausiai apsaugoti savo valstybę, o laisvę mylinčios tautos – lietuviai, lenkai, amerikiečiai – gali apginti savo vertybes ir laisvę veikdamos išvien“, – pažymėjo URM politikos direktorius.

2017 metų balandį Seimas priėmė rezoliuciją, skirtą paminėti T.Kosciuškos 200-ąsias mirties metines. Rezoliucija kreipiamasi  į valstybės ir savivaldybių institucijas, nevyriausybines organizacijas, gyventojus ir užsienio lietuvių bendruomenes kviečiant 2017-aisiais minėti T.Kosciuškos metus ir aktualizuoti šios istorinės asmenybės vertybinį palikimą.

T.Kosciuškos metai yra įtraukti į UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą.

T.Kosciuška (1746 – 1817) – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, generolas, kovų už JAV nepriklausomybę dalyvis (1775 – 1783 m.), vyriausiasis 1794 metų sukilimo vadas. Jo garbei pavadintas aukščiausias Australijoje kalnas. Vilniuje ir Kaune yra Tado Kosciuškos gatvės.

Rezoliucija priimta vienbalsiai, 81 parlamentarui balsavus „už“.

Dokumente primenama, kad šiemet minimos Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1794-ųjų sukilimo vado, generolo, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę dalyvio T. Kosciuškos 200-osios mirties metinės.

Anot rezoliucijos, „T. Kosciuškos istorinis palikimas turi ne tik simbolinę reikšmę, bet yra ypač aktualus ir šiandieninėje geopolitinėje aplinkoje, kai priešiškos jėgos siekia jėga pavergti laisvą valstybių apsisprendimą, teritorinį vientisumą ir skaldyti Transatlantinės bendruomenės vienybę“.

T. Kosciuškos metai yra įtraukti į UNESCO 2016-2017 metais minimų sukakčių sąrašą.

T. Kosciuška (1746 – 1817) – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, generolas, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę dalyvis (1775 – 1783 m.), vyriausiasis 1794 metų sukilimo vadas. Jo garbei pavadintas aukščiausias Australijoje kalnas. Vilniuje ir Kaune yra Tado Kosciuškos gatvės.

Tikriausiai tai – vienas drąsiausių ūkininkų. O ši istorija nutiko Tado Kosciuškos sukilimo laiku. Kaip žinoma, XVIII a. pabaigoje Austrija, Prūsija ir Rusija pasidalijo Lenkijos ir Lietuvos valstybę. Šalies patriotai, vadovaujami T. Kosciuškos, nenorėjo su tuo susitaikyti ir pakilo į kovą už savo tėvynę. Prasidėjo sukilimas Varšuvoje, Vilniuje, apėmė jis ir kitas Lietuvos dalis. Tiesa, tas sukilimas buvo jau pasmerktas, nes Austrijos, Prūsijos, ypač Rusijos kariuomenės buvo galingesnės ir stipresnės.

Tačiau Lietuvoje buvo žmonių, kurių dvasia buvo nepalaužiama. Vienas iš jų – žemdirbys Lukošius Kalinauskas. 1794 m. gegužės 25 d. įvyko neįtikėtinas dalykas. Pro Palangą bandė prasmukti vienas prūsų laivas, kuriame be įgulos buvo septyni kariai. Laivas nepakluso sukilėlių reikalavimui sustoti, kapitonas netgi pagrasino apšaudyti iš patrankos.

Ką daryti su tokiu akiplėša? Sprendimą greitai rado Kalinauskas. Jis nėrė į jūrą, priplaukė prie priešų laivo ir įlipo. Kapitonas tikriausiai taip apstulbo nuo tokio poelgio, kad jam beliko tik pasiduoti.

Šis žygis nuaidėjo per visą ano meto Lietuvą ir Lenkiją. Tokia drąsa turėjo įkvėpti ir kitus sukilėlius. Aukščiausia karinė vadovybė jam suteikė karininko laipsnį. Štai kaip apie žemdirbį Lukošių Kalinauską rašė vienas to meto karininkas: „Kai pirmą sykį jį aprengėme munduru ir paėmėme į savo draugiją, iš jo elgesio atrodė, kad jis gimė su tuo munduru. Jis nė kiek nepasikeitė ir niekas jo neprivertė susidrovėti, tarsi jis nuo vaikystės būtų dalyvavęs tokiuose susiėjimuose“.

Tado Kosciuškos sukilimo priešpaskutinio mūšio aukų atminimas įamžintas Lietuvos ambasados Lenkijos iniciatyva.

Už Kobylkos mūšio aukas melstasi Švenčiausios Trejybės bazilikoje. Miestelyje Kobylkos kautynių aukos pagerbiamos jau daugiau nei du dešimtmečius.

Kobylkos mūšis įvyko 1794-aisiais spalio 26-ąją; tai Lietuvos ir Lenkijos priešpaskutinis mūšis, bandant apsiginti nuo Rusijos įtakos, po antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.

„Kobylkos gyventojai gerbia istoriją. Mes esame dvi broliškos tautos. Jeigu su Lietuvos ambasadoriumi atidengėme atminimo lentą lietuvių kalba, vadinasi, gerbiame bendrą istoriją, esame vienminčiai“, – sakė miesto burmistras Robertas Roguskis.

„Manau, kad šią vietą atras ir Lietuvos žmonės, jie daugiau sužinos apie mūsų praeitį ir valstybę, apie mūsų geros kaimynystės su Lenkija puslapius. Atsigręžę į tą praeitį pamatytume prasmingų dalykų ir moksle, ir kultūroje, ir saugumo srityje“, – sakė Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius.

Pasak karo istorikų, Kobylkos mūšis vyko itin sunkiu laiku. Sukilimo vadas T.  Kosciuška buvo patekęs į Rusijos nelaisvę, todėl nedidelės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių ir sukilėlių įgulos pasimetė, susidūrusios su gerai ginkluota Rusijos imperijos armija.

„Tuo metu tautos laisvė buvo arti pabaigos ir visi gerai suprato, kad po to bus ilga tamsa, kariai suprato už ką kariauja. Dėl to ir buvo tokie užsispyrę, ir tokie kovingi“, – pasakojo karo istorikas Valdas Rakutis.

Kobylkos mūšyje žuvo apie 450 karių. Netrukus, 1795-aisiais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nustojo egzistuoti ir niekuomet formaliai neatsikūrė.