Intriguojanti istorija
"Trispalvė – nedidelis eksponatas, bet jis tampa simboliškas, nes šią savaitę yra minimas nepriklausomos Lietuvos kariuomenės 100-metis, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Ir šioje vėliavėlėje, kaip ir karinio laivyno vėliavoje, atsispaudė visa Lietuvos istorija – skaudi ir dramatiška."
Intriguoja jau pati šios vėliavos išsaugojimo istorija, susijusi su Vilniaus krašto atgavimu bei tragiška Lietuvos kariuomenės lemtimi. Stebuklas, kad ją pavyko išsaugoti, nepaisant sovietmečio pastangų sunaikinti.
Vėliavą muziejininkams perdavė Klaipėdos rajone gyvenantis Alfonsas Senulis, o jam ši šeimos relikvija atiteko iš senelio rankų vidurinės mokyklos baigimo proga. Jo tėvas buvo politinis kalinys, todėl A.Senulis augo pas savo senelį. Vėliava priklausė A.Senulio tėvo broliui, irgi Alfonsui, žuvusiam per Antrąjį pasaulinį karą.
Įvažiavo pasipuošę trispalvėmis
A.Senulis 4-ajame dešimtmetyje tarnavo Lietuvos kariuomenės Šarvuočių rinktinėje, kurioje buvo 44 Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje pagaminti tankai.
1939 m. spalio 10 d., perdavus Vilnių Lietuvai, specialiojoje Vilniaus rinktinėje atsidūrė ir A.Senulio kuopa. Tankų rinktinė įvažiavo į Vilnių, pasipuošusi specialiai šiai progai pasiūtomis trispalvėmis, kurios plevėsavo užmautos ant tanko antenos.
Daugiau sužinoti apie vėliavos istoriją padėjo muziejaus bendradarbiavimas su Klaipėdos universitetu.
Pasak Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. Vytauto Jokubausko, Lietuvai atsiėmus Vilnių, A.Senulis pasiliko tarnauti Vilniaus kuopoje.
Tarnybą ženklino dramatiški įvykiai: 1939 m. lapkričio 7 d. kariuomenės garaže Gedimino kalno papėdėje kariškiai valė žibalu techniką, netyčia nuvertė degančią lempą, tad kilo gaisras, kurio metu visiškai sudegė septyni tankai, trys smarkiai apdegė, supleškėjo septyni sunkvežimiai, vienas lengvasis ir vienas krovininis automobilis.
III kuopos vadas Vladas Vaitkus įvertino žalą 800 tūkst. litų. Buvo konstatuota, kad iš nukentėjusių tankų galima suremontuoti mažiau nei pusę. Bet vėliavėlė išliko.
Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai,1940 m. rugpjūčio 30 d., buvo pradėtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymas ir įtraukimas į Raudonąją Armiją. Šarvuočių rinktinė pateko į 29-ąjį Šaulių korpusą. Tačiau po poros mėnesių, bijantis lietuvių karių susitelkimo ir pasipriešinimo, Šarvuočių rinktinė buvo išformuota ir technika bei kariai išskaidyti po skirtingus dalinius. 1941 m. dalis Lietuvos karių buvo įtraukti į karo veiksmus.
Paslėpė dėžutėje
A.Senulis dovaną paslėpė senelio sodybos Radviliškio rajone palėpėje. Jo tėvas buvo politinis kalinys, tad bet kokios kalbos apie nepriklausomą Lietuvą šeimoje buvo tabu.
A.Senulis teigė, kad jeigu tėvas būtų sužinojęs apie slepiamą vėliavėlę, būtų tikrai ją sudeginęs. Metams bėgant ir pats A.Senulis pamiršo, kur palėpėje paslėpė metalinę dėžutę nuo saldainių, kurioje buvo sulankstyta vėliavėlė. Prieš keletą metų remontuojant sodybą, aptiko tą dėžutę, užkištą už sijos.
Pasak istoriko Dainiaus Elerto, kuriam ir buvo perduota ši karinė Lietuvos relikvija, tokia dovana pirmiausia rodo pasitikėjimą muziejumi kaip atminties institucija.
"Muziejaus saugykla – tikrai patikimesnė vieta nei palėpė", – tikino D.Elertas.
Vėliava pasiūta iš trijų spalvų šilko juostų, jos dydis – 27 ir 11 cm.
