Kartu į virtualią kelionę aplink Taurakiemį pakvies dar negirdėta, tačiau labai charizmatiška ir įdomi grupė „Orkesta Mendoza“ (JAV / Meksika). Tai stipraus garso, entuziastingo vokalo ir Pietų Amerikos karščiu alsuojantis kolektyvas, kviečiantis šokti ir švęsti.

Taurakiemis prisijungia prie „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto ir atskleidžia kultūrinį identitetą. Projektą finansuoja Kauno rajono savivaldybė.

Data: liepos 25 d. (antradienis), 20 val.

Vieta: Taurakiemio estrada, Taurakiemis, Kauno r.

„Malonu, kad žvejus pasitikome su įrengtu slipu ir baigiamu sutvarkyti sklypu, automobilių parkavimo aikštele. Seniūnija palaiko ir skatina šią gražią žvejybos iniciatyvą“, – sakė Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė.

Teigiami pokyčiai prie Nemuno ne tik pradžiugino varžybų dalyvius, bet ir atnešė sėkmę: žuvų sužvejota daugiau nei pernai.

Laimikis: štai kokio dydžių žuvų galima sužvejoti Nemune ties Piliuona. / Taurakiemio seniūnijos nuotr.

Anot Kauno rajono policijos komisariato viršininko Aleksejaus Chramino, renkant saugiausias seniūnijas, atsižvelgiama į seniūnų veiklą saugios aplinkos kūrimo ir puoselėjimo srityje. Taip pat, ar gyventojai yra aktyvūs kuriant saugią aplinką, koks nusikaltimų skaičius tose seniūnijose. Kauno rajone šiuo metu veikia 2683 saugios kaimynystės grupės, o jų veikloje aktyviai dalyvauja 2,6 tūkst. gyventojų.

Rajono komisariato viršininko nuomone, didėjančiam saugumo pojūčiui Kauno rajone įtakos turėjo ir seniūnų aktyvumas, ir bendruomenių veikla, taip pat gyventojų pilietiškumas, savivaldybės investicijos ir, žinoma, atsakingas policijos pareigūnų darbas. Lyginant su Lietuvos vidurkiu bei Kauno apskrities rodikliais, daugelis Kauno rajono policijos statistinių rodiklių yra žymiai geresni. A. Chramino teigimu, pranešimų apie nusikalstamas veikas pakaunėje daugėja, tačiau nusikaltimų užregistruojama kasmet vis mažiau. Tam įtakos turi visuomenės pasitikėjimas policija.

„Galime pasidžiaugti, kad Kauno rajone nusikalstamumas mažėja. Vagysčių per metus sumažėjo 20 proc. (2021-aisiais jų užfiksuota 209), pastebimas smurto artimoje aplinkoje atvejų mažėjimas, – 2020 m. fiksavome 154 atvejus, o 2021 m. – 120. Skambučių dėl smurto sulaukiame daug, tačiau tik kas 13-as pranešimas pasitvirtina. Taip pat turime ir mažiau viešosios tvarkos pažeidimų. Sunkių bei labai sunkių nusikaltimų skaičiai – tokie patys. 2021-ieji – pirmi metai, kai Kauno rajone nebuvo nė vieno nužudymo“, – mažėjančius nusikalstamumo statistikos duomenis vardijo A. Chraminas.

Viršininkas apgailestavo, kad išaugo sukčiavimo atvejų, o ir juos susekti elektroninėje erdvėje nėra taip lengva. Nerimą kelia tai, kad padaugėjo neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo atvejų. A. Chraminas patvirtino, kad planuojama šįmet šiai sričiai skirti didelį dėmesį.

ELTA primena, kad prieš kelerius metus vienas didžiausių skaudulių Kauno rajone buvo didėjantis avaringumas. Tačiau, anot komisariato vadovo, ir šie skaičiai po truputį mažėja. „Pernai eismo įvykiuose nukentėjo 85 žmonės, – dešimčia mažiau nei 2020 metais. Sužeistų avarijose taip pat mažiau – 102, kai 2020 metais buvo 115“, – sakė A. Chraminas.

Pakaunėje daugiausiai eismo įvykių užfiksuota, kai vairuotojai nepasirinko saugaus važiavimo greičio ar jį viršijo, nepraleido kitų transporto priemonių, važiuojančiu pagrindiniu keliu, arba vairavo būdami neblaivūs. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga patikino, kad eismo saugumas šįmet bus viena iš prioritetinių sričių Kauno policijai.

„Atrinkome 20 avaringiausių vietų Kauno apskrityje, dauguma jų yra Kaune ir Kauno rajone. Šioms vietoms skirsime išskirtinai daug dėmesio, nes sieksime bent perpus sumažinti avaringumą jose“, – teigė pavaduotojas. Jis patikino, kad šįmet pakaunėje pradės patruliuoti ir Kauno patrulių rinktinės pareigūnai, kuriuos gyventojai matys „karštuose taškuose“.

Su saugumu susijusių iššūkių Kauno rajone bus visada, nes kraštas sparčiai auga, kuriasi nauji kvartalai, intensyvėja eismas. Todėl Kauno rajono savivaldybės ir Kauno apskrities policijos ilgametė draugystė nesibaigs, bendros programos bus tęsiamos ir šįmet. Rajono komisariato viršininkas dėkojo Kauno rajono savivaldybės vadovams už nuolatinį dėmesį policijai. Pernai savivaldybė policijai nupirko du keturračius, droną su termovizoriumi bei paspirtuką. Pagal programą „Saugus Kauno rajonas“ Kauno rajono savivaldybė planuoja nupirkti 30 stacionarių ir 8 mobilias vaizdo stebėjimo kameras, greičio matuoklių bei dar vieną automobilį policijai, – šįkart elektromobilį. Šioms priemonėms įsigyti savivaldybe skirs 60 tūkst. eurų.

„Mus jungia bendras tikslas – saugios aplinkos sukūrimas gyventojams. Ir šį tikslą pasiekti galime tik dirbdami kartu kaip komanda: policija, savivalda, seniūnai ir gyventojai. Dėkui už Jūsų nuoširdų darbą“, – kalbėjo Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Padėkos žodžius policijos pareigūnams išsakė ir vicemeras Paulius Visockas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Mindaugas Baršys.

Eksponatų daugėja

Vykstantieji į Kadagių slėnį pakeliui, Tursono kaime, jau seniai buvo atradę mini zoologijos sodą. Tiesa, jo savininkas Nerijus Valinčius atkakliai purtosi tokio pavadinimo. Anot jo, sodybą ir čia esančius augintinius mažučiu zoologijos sodu vadinti yra per skambu, nors eksponatų skaičius kasmet vis didėja.

"Atsirado daugiau paukščių, tarp jų – baltas povas, kumelė nuo asilo vėl atsivedė palikuonį, kurį galima vadinti ir asilėnu, ir arklėnu, turiu būrį mažų ožiukų, triušiukų, jūros kiaulyčių", – vardijo sodybos šeimininkas.

Kartais tėvų nereikia klausyti, o eiti savo keliu.

Anksčiau šeimininko pasididžiavimas buvo škotų hailendė Bučkė. Ši mėsinė karvytė labiausiai panaši į limuzinų veislės giminaičius, tik gerokai žemesnė. Dabar lankytojus vilioja Bučkės dukra, tik ji, kaip mišrūnė, mažiau apžėlusi, bet irgi egzotiška. "Kalbant apie kanopinius, sodyboje yra asilas, asilė, asiliukas ir asilo draugas – maždaug 1 m aukščio poniukas. Jie visi kartu laksto, išdykauja", – pasakojo humoro jausmo nestokojantis Nerijus.

Aptvaruose kudakuoja įvairiausios vištos, sakytum, atkeliavusios iš pasakų kuoduotos antys ir gražuolės žąsys, burbuliuoja kalakutai, burkuoja gausybė įvairiausių balandžių. Juos, prisipažįsta Nerijus, laikąs nuo vaikystės ir labiausiai mėgstąs.

Džiaugsmas: N.Valinčius džiaugiasi kiekvienu sodybos mažyliu. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Paklaustas, kaip kilo nediduko zoologijos sodo idėja, vyras tikino, kad su idėja tai neturi nieko bendro, tiesiog toks jo hobis. Prieš keturiolika metų Tursono kaime nusipirkęs sodybą vyras manė laikysiąs balandžių, šuniuką ir auginsiąs vištų, tačiau augintinių skaičius vis augo, įvairėjo ir vis dar tebeauga. Kokia nauda iš augintinių? Šio turto savininkas teigė naudos nesivaikąs. Žinoma, vištos, antys padeda kiaušinių. Vieną kitą avytę, kad banda neišplistų, parduoda mėsai, taip nutinka ir su visais broileriais. Kartais įdomesnį gyvuliuką parduoda kaip veislinį.

Suranda be reklamos

Apie sodybą ir jos gyventojus N.Valinčius niekur neskelbia, tačiau, kaip sakoma: geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas. Vieni sužino iš jau apsilankiusiųjų, kiti stabteli pasigrožėti netoli kelio besiganančiais egzotiškais gyvūnais. Vyras visada mielai aprodo savo valdas, papasakoja ir už tai pinigų neima. Lankytojų patogumui netgi baigia įrengti namuką – bus kur pasislėpti nuo lietaus ar karštų saulės spindulių. Sodyba Tursono kaime tampa vis populiaresnė, netgi griežtojo karantino metu šeimos su vaikais apsilankydavo, o link Kadagių slėnio sukdavo virtinės automobilių.

Skirtumai: triušiai skiriasi ir dydžiu, ir spalva.  / Justinos Lasauskaitės nuotr.

N.Valinčius dar gerokai prieš pandemiją turėjo svajonę parengti edukacinę programą. "Vis pritrūkstu laiko, o ir neaišku, kiek dar tęsis nedėkinga situacija. Praėjusiais mokslo metais vaikai mokėsi nuotoliniu būdu, nesulaukiau nė vienos grupės, kaip bus šiais – irgi neaišku", – abejonėmis dalijosi pašnekovas.

Mėgstamiausi: labiausiai sodybos šeimininkas mėgsta balandžius. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Žirgai neleidžia liūdėti

Pandemija ir karantinas gerokai pakoregavo ir netoliese esančio žirgyno "Kadagių slėnio žirgai" veiklą. Jo savininkė Ernesta Valaitienė neslėpė: ne tik kad nevyko treniruotės, generuojančios nepigiai atsieinančio hobio verslo pajamas, bet ir ūkyje tvarkytis teko vieniems, be pagalbininkų. Šiuo metu žirgyno savininkės bandą sudaro dešimt suaugusių žirgų ir vienas pusantrų metų kumeliukas.

"Žirgus reikia pašerti, pagirdyti, maudyti, rūpintis sveikata. Prisitaikėme, sutvarkėme, nieko blogo nenutiko. Žirgeliai neleidžia būti blogos nuotakos, su jais liūdėti nėra kada. Didžiausias trūkumas – atšauktos varžybos, nes sportuoti mes labai mėgstame", – šypsojosi pašnekovė.

Dėsningumas: dukra Tija seka mamos pėdomis. / E. Valaitienės asmeninio archyvo nuotr.

Nemažai žmonių į Arlaviškių kaimą atvyksta pajodinėti. Moteris džiaugiasi, kad pastaruoju metu padaugėjo vaikų, anksčiau toks užsiėmimas buvo populiaresnis tarp suaugusiųjų. Treniruotes dabar lanko penki vaikai, o vaikams iš socialiai remtinų šeimų nuo pat žirgyno įsteigimo treniruotės nemokamos. "Bendraudami su žirgais tokie vaikai pasikeičia, išsiugdo prieraišumo, atsakomybės jausmą. Kartais atsiskleidžia ir sportininko talentas. Modestas Rumševičius iš daugiavaikės šeimos yra daugkartinis prizininkas. Tai vienas stipriausių mano turimų raitelių, jis išties labai perspektyvus", – auklėtinio pasiekimais džiaugėsi E.Valaitienė.

Draugauja nuo vaikystės

Ir pati Ernesta su žirgais draugauja nuo vaikystės. "Man ir šunys patiko, o arklius paveldėjau iš senelio. Jis kaime turėjo darbinį arkliuką, o aš prie jo prilipusi būdavau. Nujoti į ganyklą ir parjoti iš jos būdavo pats didžiausias malonumas kaime. Vaikystėje mokiausi sportinio jojimo ir pasiekiau gerų rezultatų. Vėliau, studijų metais, gyvenime atsirado pertraukos be žirgų, bet aš juos sapnuodavau. Žirgai praktiškai visiems, pabandžiusiems joti, įsirėžia į atmintį, taip paprastai pamiršti negali. Žirgai – be galo protingi ir, jei randi kontaktą su jais, nebesinori išsiskirti", – neslėpė pašnekovė.

Baigusi vidurinę, žirgyno savininkė norėjo studijuoti veterinariją, tačiau mama neleido, liepė rinktis praktiškesnę ir geriau apmokamą – finansininkės – profesiją. "Kartais tėvų nereikia klausyti, o eiti savo keliu. Gailiuosi, kad nepasirinkau veterinarijos, dabar šios žinios man labai praverstų, mokėčiau pati ir vaistus suleisti, ir gydyti, o dabar kaskart tenka kviestis specialistus. Būna, kad naktį jie atvykti negali, tenka patiems skubiai gabenti į klinikas. Gerai, kad turime specialų furgonėlį, be jo išsiversti būtų neįmanoma", – sakė E.Valaitienė.

Bandymai: jojime jėgas mėgina ir E.Valaitienės sūnus Dangis. / E. Valaitienės asmeninio archyvo nuotr.

Namiškiai, sužinoję, kad Ernesta dirbti pagal specialybę neketina, jos sumanymo iš pradžių nepalaikė, sakė, kad nieko gero iš to nebus. Moteris ir pati žinojo, kad šis verslas gal ir nepadarys jos turtingos, tačiau leis jaustis laimingai. Gavusi senelio palikimą, E.Valaitienė įsigijo sportinį žirgą – kumelę vardu Fortūna.

"Įsigijus teko sugalvoti, kur ją laikyti, sudaryti kumelei geras sąlygas. Norėjosi laikyti ne bet kur ir ne bet kaip, nuomojomės patalpas Žiegždriuose, Gervėnupyje. Arlaviškėse suradome bendraminčių, kurie nesinaudojo sodyba, ją pasiskolinome, o vėliau įsigijome, išsinuomojome pievų, įrengėme maniežą", – nelengvą ir vingiuotą kelią į verslą pasakojo pašnekovė.

Netikėjo sulauksią asfalto

Būriui vietos gyventojų leidusis į dviračių žygį, atidaryta išasfaltuota 4,24 km ilgio žvyrkelio atkarpa, vedanti iš Piliuonos į Margininkus. Kelio remonto darbų rangovai – "Kauno tiltai", užsakovai – Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Šis kelias Taurakiemio seniūnijos gyventojams dideliu galvos skausmu buvo jau seniai – asfalto jie laukė apie 20 metų.

Kelias dažnai naudojamas: vietiniai juo važiuoja į Margininkų kapines, bažnyčią, ūkininko Audriaus Banionio įmonę, kurioje dirba per 100 darbuotojų. Pravažiuojantys automobiliai sukelia daug dulkių. "Kai kurie senbuviai, kurie gyveno prie to kelio, vasarą negalėdavo atsidaryti langų, kieme – auginti daržovių, nes viskas nusėsdavo dulkėmis, sako: netikėjome, kad sulauksime asfalto. Ne kartą rašėme bendruomenės vardu ir į LAKD, ir Kauno regiono keliams, kuriems šis kelias priklauso, bet gaudavome atsakymą, kad automobilių srautas čia per mažas, kad trūksta lėšų ir remontuojama nebus. Užtruko, kol tas kelias, visų pirma, buvo įtrauktas į remontuotinų kelių sąrašą, po to – kol atėjo jo eilė", – pasakojo Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė.

Reikia atnaujinti taką

Gera žinia ne tik seniūnijos gyventojams, bet ir kauniečiams, kitiems poilsiautojams: šiemet planuojama išasfaltuoti automobilių stovėjimo aikštelę prie Kadagių slėnio. Aikštelė bus asfaltuojama Kauno rajono savivaldybės lėšomis.

Viena unikaliausių gamtos vietų Lietuvoje – Kadagių slėnis, kuriame auga daugybė dezinfekuojančiomis ir gydančiomis savybėmis pasižyminčių kadagių, šiltuoju metų laiku kaip magnetas traukia turistus. Nuo apžvalgos salelių atsiveria puiki panorama.

Kauno marių regioninio parko darbuotojai susirūpinę medinio tako būkle. Praėjus keleriems metams nuo įrengimo, drebulinės lentos ėmė pūti. Jas periodiškai tenka keisti naujomis.

"Bėda ta, kad pūva ne tik lentos, bet ir mediniai poliai, – sakė Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Evaldas Makrickas. – Būtų idealu, jei vietoje jų pastatytume metalinius, o tako lentas pakeistume ąžuolinėmis. Jos brangesnės, tačiau tarnautų kur kas ilgiau."

Preliminariais skaičiavimais, norint atnaujinti visą Arlaviškių pažintinio tako dangą reikėtų daugiau nei 100 tūkst. eurų. Aplinkos ministerija šiemet skyrė vos 15 tūkst. eurų. Už tiek esą galima sutvarkyti tik nedidelę tako atkarpą.

"Jei takas taps avarinės būklės, jį teks uždaryti", – įspėjo E.Makrickas. Kad taip neįvyktų, gali prisidėti Kauno marių regioninio parko lankytojai. Vos už 5 eurus parke galima įsigyti vardinę lentą. Tokių lentų take daugėja. Jas perka jaunavedžiai, draugai dovanoja draugams. Vardinės lentos – ne vienintelis būdas padėti atnaujinti taką. Jau trečius metus lankytojai kviečiami įsigyti savanorišką vienkartinį arba mėnesinį lankytojo bilietą ir taip parkui skirti 1 arba 5 eurus.

Laukia rekonstrukcijos pabaigos

Pernai išasfaltuota ir Piliuonos kaimo Pamiškės gatvės dalis, vedanti link Taurakiemio kaimo.

Didesniuose seniūnijos kaimuose sudarytos sąlygos vietiniams sportuoti: įrengta po sporto aikštelę su nauja danga. Pernai Viršužiglio kaime atidaryta nauja sporto aikštelė, taip pat yra aikštelės Piliuonoje, Margininkuose. Užpernai per Viršužiglio gyvenvietę nutiestas apie 1 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Kitas vietos bendruomenės ilgai lauktas darbas – vykstanti Piliuonos gimnazijos rekonstrukcija.

Šiuo metu čia – pats rekonstrukcijos darbų įkarštis: baigiami šiltinti pastato pamatai, viduje kai kur jau vyksta tinkavimo darbai. "Dirba ne tik darbininkai – turime papildomų darbų ir mes, gimnazijos administracija. Su darbus vykdančios bendrovės atstovais posėdžiaujame kas savaitę, aptariame iškylančias problemas", – pasakojo gimnazijos direktorė Dalia Vasauskienė.

Pakeistos dalies stogo konstrukcijos, šią savaitę planuojama pradėti dengti stogą (pastato dalies virš būsimosios sporto salės ir pažeminto bokšto vietoje), būsimoje sporto salėje ruošiamasi pradėti kloti grindų pagrindą. Gimnazijos vidiniame kieme pradėjęs kilti naujas pastatas – būsimoji Piliuonos laisvalaikio salė, kuri tarnaus ir kaip mokyklos aktų salė. Buvusi gimnazijos aktų salė, iki šiol priminusi sovietinius laikus, šiuo metu yra didinama – šiose patalpose nuo rudens veiks sporto salė, kurios gimnazija iki šiol neturėjo.

Gimnazijos pastatą planuojama apšiltinti, atnaujinti jo šildymo sistemą, pakeisti elektros instaliaciją. Atlikus pastato rekonstrukciją, padidės gimnazijos patalpų plotas ir tūris. Rekonstruotame gimnazijos pastate įsikurs ir naujasis informacinis centras: biblioteka, gimnazistams ir viso miestelio bendruomenei naudotis skirta kompiuterių klasė. Projektui įgyvendinti iš Kauno rajono savivaldybės ir Valstybės investicijų programos skiriama 2,5 mln. eurų. Gimnazijos rekonstrukcija turėtų būti visiškai baigta iki 2020 m., tačiau į iš dalies atnaujintas patalpas moksleiviai ir mokytojai tikisi įžengti šią rugsėjo 1-ąją.

Kol gimnazijos pastate vyksta intensyvūs darbai, iš čia laikinai išsikėlė Piliuonos ambulatorija ir biblioteka. Šiuo metu jos veikia šalia esančiose seniūnijos pastato patalpose. "Ambulatorijoje dirbančiai šeimos gydytojai skyrėme vieną kabinetą, kad ji galėtų toliau priimti ligonius. Kabinetas nėra pritaikytas teikti medicinines paslaugas, gydytoja čia dirba iš bėdos. Kitaip reikėtų iš viso nutraukti šeimos gydytojo paslaugų teikimą, kol remontuojamas gimnazijos pastatas. Tai būtų labai nepatogu vyresnio amžiaus seniūnijos gyventojams – tokių paslaugų tektų važiuoti į Garliavą. Tad susispaudėme ir dirbame toliau", – pasakojo seniūnė.

Seniūnijos patalpose laikinai įsikūrė ir biblioteka. Į joms skirtas patalpas ambulatorija ir biblioteka turėtų sugrįžti iki rugsėjo 1 d.

Piliuonos gyventojai laukia ir centralizuotų nuotekų tinklų, kurių gyvenvietėje iki šiol nebuvo. Juos planuoja pradėti tiesti spalio mėnesį. "Projektas suskirstytas į du etapus. Pirmajame etape planuojama nutiesti naujus nuotekų tvarkymo tinklus Sodų, T.Masiulio, Kranto, Pamario, Piliakalnio, Piliuonos, Klevų gatvėse – iš viso 5,6 km. nuotekų tinklų. Bus sudaryta galimybė prie tinklų prisijungti 76 būstams. Antrasis etapas prasidės 2019 m. Jo metu nuotekų tinklai bus nutiesti Taikos plente, Karjero, Ąžuolų, Šaltinio, Dobilo, Pamario, Žalgirio, Kaštonų, Piliuonos, Klevų, Rožių gatvėse – iš viso 4,8 km. nuotekų tinklų. Bus sudaryta galimybė prie tinklų prisijungti 60 būstams", – pasakojo bendrovės "Giraitės vandenys" direktorius Gitis Urbelis.

Gaisrinė veikė ir prieš 40 metų

Margininkų gaisrinė įkurta apie 1970 m., tuo metu buvusio kolūkio "Pirmūnas" iniciatyva. Gaisrinėje kaip savanoriai dirbo kolūkio paskirti darbuotojai.

1989 m. buvo įkurta Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Margininkų komanda.

2003 m. Kauno rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba reorganizuota. Margininkų, kaip ir kitos Kauno rajono gaisrinės, pervardyta į ugniagesių komandą, kuri tęsė darbą Kauno rajono priešgaisrinėje saugos tarnyboje.

Margininkų ugniagesių komandos patalpos ir darbo sąlygos visais laikais buvo prastos, neatitiko reikalavimų, tačiau lėšų naujoms patalpoms nebuvo. Pernai nutarta Margininkų ugniagesių komandą perkelti į Piliuonos miestelį. Pastato Piliuonoje remonto darbai, kuriems buvo skirta 98 tūkst. eurų, atlikti vykdant "Interreg" projektą "Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas, plėtojant savanorystę priešgaisrinės saugos srityje". Projektas finansuotas ES lėšomis. Piliuonos komanda budėjimus pradėjo nuo šių metų sausio. Šiuo metu komandą sudaro penki darbuotojai ir penki savanoriai ugniagesiai, gesinantys gaisrus.

Pernai birželį, Kauno rajono savivaldybei parėmus, Piliuonos ugniagesių komandai buvo nupirktas gaisrinis automobilis "Mercedes Benz", kuris pakeitė nusidėvėjusį ZIL gaisrinį automobilį.

Asfalto ilgai laukė

Artėja prie pabaigos apie 20 metų vietos gyventojų lauktas kelio remontas – išasfaltuota 4 km ilgio žvyrkelio atkarpa, vedanti iš Piliuonos į Margininkus. Šiuo metu čia vyksta kelkraščių sutvarkymo baigiamieji darbai. "20 metų dirbu seniūnijoje, tiek pat laiko buvo kalbama ir apie šio žvyrkelio asfaltavimą. Tiek metų vietos gyventojai jo laukė, – sako Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė. – Kai kurie senukai senbuviai, kurie gyveno prie to kelio ir vasarą negalėdavo atsidaryti langų, kieme – auginti daržovių, nes viskas nusėsdavo dulkėmis, sako: netikėjome, kad sulauksime asfalto. Ne kartą rašėme bendruomenės vardu ir į Lietuvos automobilių kelių direkciją, ir "Kauno regiono keliams", kuriems šis kelias priklauso, bet gaudavome atsakymą, kad automobilių srautas čia per mažas, kad trūksta lėšų, ir remontuojama nebus. Užtruko, kol tas kelias, visų pirma, buvo įtrauktas į remontuotinų kelių sąrašą, po to – kol atėjo jo eilė."

Pasak seniūnės, šiame kelyje automobilių srautas nemažas: vietiniai juo važiuoja į Margininkų kapines, bažnyčią, ūkininko Audriaus Banionio įmonę.

Sudarė sąlygas sportuoti

Pernai per Viršužiglio gyvenvietę nutiestas apie 1 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, šiemet išasfaltuota Piliuonos kaimo Pamiškės gatvės dalis, vedanti link Taurakiemio kaimo.

D.Glinskienė priminė, kad lėšos gatvėms, keliams remontuoti seniūnijoms skirstomos atsižvelgiant į seniūnijos gyventojų skaičių ir seniūnijos prižiūrimų kelių, gatvių ilgį. Gyventojų, deklaravusių čia gyvenamąją vietą, yra per 2 tūkst., tačiau realiai jų – kur kas daugiau. Pasak seniūnės, dalis jaunų šeimų gyvenamąją vietą deklaruoja mieste tam, kad ten lengviau patektų į darželį: "Piliuonoje vaikų darželio neturime, yra tik Viršužiglyje, kuris yra visai ne pakeliui važiuojant į Kauną, kur daugelis dirba. Ir, kadangi gyventojo, nedeklaravusio gyvenamosios vietos mieste, vaikai į darželį nepatenka, vienas iš jaunų šeimų tėvų savo ir vaikų gyvenamąją vietą deklaruoja mieste. Tie žmonės nori lygiai tokių pačių sąlygų kaip vietos gyventojai, naudojasi infrastruktūra, gerove, nori, kad gatvės būtų asfaltuojamos ir apšviestos. Tačiau dėl jų seniūnija gauna mažesnį finansavimą, nei turėtų, ir investuoti į visa tai mes turime labai ribotas galimybes." Kai vaikai baigia vaikų darželius, seniūnė kalbina vietinius deklaruoti gyvenamąją vietą Taurakiemio seniūnijoje, kur jie iš tiesų gyvena, tačiau neretai sulaukia atsakymo: "Vaikai ir į mokyklą Kaune nepateks, jei nebus mieste registruoti."

Vaikai ir į mokyklą Kaune nepateks, jei nebus mieste registruoti.

Didesniuose seniūnijos kaimuose sudarytos sąlygos vietiniams sportuoti: įrengta po sporto aikštelę su nauja danga. Rugpjūčio mėnesį Viršužiglio kaime atidaryta nauja sporto aikštelė, yra aikštelės Piliuonoje, Margininkuose. Pernai per Viršužiglio gyvenvietę nutiestas apie 1 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Kitas vietos bendruomenės ilgai lauktas darbas – prasidėjusi Piliuonos gimnazijos rekonstrukcija.

"Vietos gyventojai neturi salės, kur galėtų susiburti, rekonstrukcijos metu ji bus įrengta. Šiame pastate renkasi ir Piliuonos tautodailės studijos, vadovaujamos Reginos Juodžbalienės, nariai, veikia Taurakiemio laisvalaikio salė, ambulatorija, koplyčia, kur savaitgaliais aukojamos šv.Mišios. Ateina nemažai žmonių, nes Piliuonoje bažnyčios nėra, artimiausia – Margininkuose, – pasakojo D.Glinskienė ir užsiminė apie seniūnijos specifiką. – Taurakiemio seniūnija garsėja ne tik gražia gamta; turime daug ūkininkų ir net du kunigus. Piliuoną ir Viršužiglį aptarnauja Pakuonio (Prienų rajonas) klebonas Rimas Pilypaitis, o Margininkus – Rokų klebonas Virginijus Gražulevičius."

Bando kapstytis patys

Atsižvelgdama į šiemet gamtos sukeltus nuostolius ūkininkams, Kauno rajono taryba atleido juos nuo žemės mokesčio. "Taryba atleido, o mokesčių inspekcija atsiuntė deklaracijas. Bandau visus informuoti, kad šio mokesčio mokėti nereikia. O jei jau susimokėjo, žmogus turi kreiptis į savivaldybę arba į seniūniją su prašymu arba grąžinti sumokėtus pinigus, arba įskaityti juos už ateinančius, 2018-uosius, metus", – pasakojo seniūnė. Daugelis ūkininkų renkasi įskaityti mokestį už ateinančius metus.

Dalį nuostolių dėl liūčių Taurakiemio seniūnijoje sukėlė seniai įrengtos, suirusios drenažo sistemos. Melioracijos grioviai apaugę menkaverčiais krūmais, augalų šaknys pažeidusios drenažo vamzdžius – nenubėga susikaupęs vanduo ir laukai skęsta. "O šiemet pavasarį ir vienus gyventojus, gyvenančius žemesnėje vietoje, Taurakiemio kaimo pamiškėje, apsėmė. Ten buvo užakęs drenažas. Kai pavasarį lijo smarkus lietus, žmonės į namus negalėjo įeiti, – prisiminė D.Glinskienė. – Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistai padėjo melioracijos rinktuvą aptikti, nes paprastai neaišku, kur jo ieškoti. Dėl to tenka nemažai griovių iškasti. Skelbėme viešąjį pirkimą, savivaldybė skyrė lėšų – sutvarkėme drenažą, nusausinome sodybą."

A.Banionis įsitikinęs, kad reikėtų kalbėti ne tik apie šiemet ūkininkų patirtus nuostolius, bet ir ateinančių metų mažesnį derlių. "Aš taip pat 100 ha žirnių palikau nekultų laukuose. Iš pradžių planavau siekti kompensacijos. Norėdamas gauti kompensaciją, turėjau tikrintojams parodyti tuos nenukultus žirnius. Tačiau negalėjau laukti – pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros direktyvas, iki lapkričio 15 d. privalėjau užsėti į žalinimo programą įtrauktus laukus. Taigi, aparėme tuos nekultus žirnius, ir viskas", – prisiminė A.Banionis.

Jo ūkyje, kepykloje ir mėsinėje dirba 65 darbuotojai. "Ūkyje ir įmonėje daug darbuotojų, negaliu laukti rankas sudėjęs, kol kas kokią kompensaciją išmokės – dirbame, kapanojamės ir tikimės, kad išsikapstysime", – optimizmo neslėpė ūkininkas. Jis rūpinasi Margininkų bendruomene, yra dažnas seniūnijoje vykstančių renginių rėmėjas.

Prieš kurį laiką ūkininkas nupirko nebeveikiančios Margininkų parduotuvės patalpas, sukūrė čia kultūros židinį – rengia kaimo bendruomenės susiėjimus, šventes, koncertus. Artėjant Kalėdoms, A.Banionis ruošiasi čia pakviesti floristą, kuris vietos gyventojus pamokytų rišti advento vainikus. Šio ūkininko garbės reikalas yra surengti šventę po liepos mėnesį vykstančių Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidų Margininkų bažnyčioje. Į šventę suvažiuoja ir buvę margininkiečiai. Šiemet šioje šventėje koncertavo ir grupė "Rondo".

Seniūnijoje vykstančius renginius remia ir sunkiai besiverčiančioms šeimoms finansiškai padeda ūkininkai Kazimieras Martovičius, Petras Pudlauskas, verslininkai Rima ir Kęstutis Dagiliai, Aušra ir Gintaras Burbos, didesnės vietos įmonės.

Miestiečiai investuoja lėšas

Piliuonoje prie pat Nemuno dygsta naujas gražiai prižiūrimų sodybų kvartalas. "Matyt, turtingi žmonės čia investuoja lėšas: čia yra ir kaimo turizmo sodybų, ir teniso aikštynų, kai kurie savininkai čia leidžia vasaras, savaitgalius. Vienas žmogus savo išsipirktame sklype čia ir slidinėjimo trasą ketino įsirengti, tik kad dabar žiemos pas mus tokios, kad vis sniego nėra – jis tomis trasomis, matyt, dar nepasinaudojo", – atkreipė dėmesį D.Glinskienė.

"Keli kilometrai už Piliuonos, Kauno ir Prienų rajonų paribyje, kyla nedidelių skandinaviško tipo namelių kvartalai. "Tie nameliai – su geoterminiu šildymu, mažiukai, didžiuliais langais. Visas kvartalas – laukuose. Kažkada važiavau pro šalį – smarkiai lijo, o statybos tuose laukuose vyksta – traktoriukas kasa", – stebėjosi seniūnė. Ji užsiminė, kad gatvės tokiuose kvartaluose dažnai yra privačios, todėl ir jas tvarkyti yra ne seniūnijos, o kvartalo savininkų rūpestis. Todėl žiemą gerokai pasnigus tokių kvartalų gyventojai patys moka už kelių valymą.

Rugsėjo 1-oji Viršužiglio bendruomenei buvo dviguba šventė – gyvenvietės krepšinio aikštelėje pritvirtintos naujos krepšinio lentos.

Jas padėjo įsigyti Aurelijos Makūnienės labdaros ir paramos fondas, Rima ir Kęstutis Dagiliai, Audrius Banionis, medžio apdirbimo įmonė „Nida”, Viršužiglio verslininkai Aušra ir Gintaras Burbos.

Šventėje dalyvavęs meras Valerijus Makūnas ir Seimo narys Antanas Nesteckis dovanojo bendruomenei krepšinio kamuolių. Rėmėjams ir aktyviausiems bendruomenės nariams už pagalbą dėkojo Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė. Naująsias krepšinio lentas netrukus išmėgino „Tornado” ir Viršužiglio komandos.