„Tautinių mažumų departamento vadovas taps lyderiu įstaigos, kuri ne tik rūpintasi naujai besikuriančių tautinių bendrijų visapusiška integracija, bet ir esamų bei nykstančių bendrijų tautinio sąmoningumo bei identiteto išsaugojimu“, – pranešime spaudai sako Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Pasak jos, vieni didžiausių iššūkių naujam vadovui bus kovoti su užsienio šalių priešiškų jėgų kuriamais istorijos iškraipymo naratyvais, skleisti žinią apie tikrąją tautinių mažumų padėtį Lietuvoje, ir tuo pat metu rasti būdų ugdyti visuomenės jautrumą daugiakultūriškumui bei toleranciją.

Kandidatai turi būti įgiję atitinkamą išsilavinimą ir turėti bent trejų metų vadovavimo patirtį. Kandidatų prašymai dalyvauti konkurse priimami iki sausio 25 dienos.

Pranešime nurodoma, kad naujasis departamento vadovas penkerių metų kadenciją pradės ne anksčiau kaip liepos 1 dieną.

Šiemet baigiasi antroji Tautinių mažumų departamento vadovės Vidos Montvydaitės kadencija.

„Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės nepritaria skubotiems siūlymams uždaryti mokyklas rusų dėstomąja kalba, po vienoje iš tokių mokyklų kilusio incidento“, – sakoma įstaigos interneto puslapyje paskelbtame pareiškime.

Jį departamentas paskelbė po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusią savaitę atnaujino diskusiją dėl rusiškų mokyklų, keldamas klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu ir atsisakyti mokymo rusų kalba.

Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Departamentas įsitikinęs, kad vienos tautinės grupės marginalizavimas atneštų daugiau žalos valstybei ir „sugriautų tris dešimtmečius kurtą įvairiatautės visuomenės struktūrą“.

Departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad staigus didelio įvairaus amžiaus vaikų perkėlimas iš vienos kalbinės aplinkos į kitą sukeltų didelį stresą moksleiviams, jų tėvams bei patiems mokytojams ir būtų traktuojamas ne kaip siekis integruoti tautinių mažumų atstovus, o kaip ketinimas juos asimiliuoti.

Įstaiga primena, kad Lietuvoje veikia mokyklos ne tik rusų dėstomąją kalba, bet ir lenkų, baltarusių, žydų tautinių bendruomenių mokyklos, todėl siūlymas naikinti vienos tautinės mažumos mokyklų tinklą „yra mažų mažiausiai diskriminuojantis“.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad mokyklas tautinių mažumų ar užsienio mokomosiomis kalbomis dažnai renkasi ir prieglobsčio nuo karo Ukrainoje ieškantys pabėgėliai.

Diskusiją apie pokyčius Lietuvos švietimo sistemoje departamentas ragina pradėti nuo tautinių bendruomenių poreikių švietimo sistemoje analizės.

„Tautybės klausimas visada yra labai jautrus, asmeninis. Tai – žmogaus savęs identifikavimo, kultūrinio palikimo dalis. Todėl diskusiją apie pokyčius Lietuvos švietimo sistemoje departamentas ragina pradėti nuo tautinių bendruomenių poreikių švietimo sistemoje analizės ir bendradarbiavimo tiek su tautinių mažumų atstovais, tiek su mokyklų ir moksleivių bendruomenėmis“, – sakoma pareiškime.

Departamentas dar ragina atsisakyti stereotipizavimo, kad kai kurių moksleivių ar jų šeimų pažiūros yra susijusios su kalba, kuria vyksta mokymo procesas tokiose mokyklose ir „nestumti mūsų bendrapiliečių į užribį“.

„Žmogaus pritarimas karinei agresijai, prievartai, kėsinimuisi į kitos valstybės suverenitetą yra susijęs tik su jo asmeninėmis savybėmis, vertybių nebuvimu, o ne tautybe“, – pažymima pareiškime.

Diskusija dėl rusiškų mokyklų atsinaujino po incidento, kai rusų mokykloje besimokantys paaugliai  apšaudė bendraklasį pneumatiniu ginklu, nes jis pasakė nepritariantis karui Ukrainoje. Visgi ministras ragina atnaujinto tautinių mažumų mokyklų klausimo su šiuo įvykiu nesieti.

Atliktas didelis darbas

Tautinių mažumų departamento Aukso garbės ženklu „Už nuopelnus“ buvo apdovanota Klaipėdos tautinių kultūrų centro vadovė Jelena Butkevičienė.

Ji ne tik prisideda prie tautinių mažumų kultūros išsaugojimo, bendruomeniškumo stiprinimo, bet ir pilietiškumo, pagarbos kultūros skatinimo.

„Apdovanojimas man buvo labai netikėtas. Aišku, labai malonu, kad Tautinių mažumų departamentas pagerbė, įvertino. Per visus tuos metus įdėta labai daug darbo, laiko, pastangų. Stengtasi visas bendrijas jungti, vienyti ir neskaldyti, kaip dabar, šiuolaikiniame pasaulyje, yra skaldomos bendruomenės. Apdovanojimas labai pradžiugino“, – neslėpė J. Butkevičienė.

Atminimo dovana – vardinis laikrodis

Už ilgametę veiklą, nuopelnus Lietuvos baltarusių kultūrai, tradicijų ir kultūrinio palikimo išsaugojimą padėką gavo Klaipėdos baltarusių bendrijos „Krynica“ narys Vladimiras Beglikas.

Garbės raštais ir suvenyrais už aktyvią ilgametę visuomeninę veiklą, puoselėjant Lietuvos latvių tautinį tapatumą buvo apdovanota Klaipėdos apskrities Latvių asociacijos „Atpūta“ valdybos pirmininko pavaduotoja Dzidra Marčienė.

Už nuopelnus Lietuvai buvo pagerbti ir devyni klaipėdiečiai.

Atminimo dovana – vardiniu laikrodžiu – buvo apdovanoti trys asmenys. Baltarusių bendrijos „Krynica“ narė Oksana Juozaitienė šį apdovanojimą pelnė už aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime, Lietuvos baltarusių kultūros puoselėjimą.

Laikrodžiu buvo apdovanota ir Irina Beliajeva – už savanorišką žurnalistinę veiklą viešinant tautinių bendrijų veiklas ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Ir už žydų teatrinės kultūros puoselėjimą ir sklaidą, tolerancijos skatinimą laikrodis buvo įteiktas Klaipėdos žydų teatro meno vadovui Nerijui Gedminui.

Teikia kasmet

Už aktyvų dalyvavimą ukrainiečių bendrijos gyvenime, nuoširdų darbą su vaikais ir jaunimu ukrainiečių sekmadieninėje mokykloje sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“ buvo apdovanota Ukrainiečių kultūros ir švietimo centro „Rodyna“ įkūrėja ir dalyvė Vera Chitraja.

Už aktyvų dalyvavimą draugijos veikloje, tautinės azerbaidžaniečių kultūros, kalbos, tradicijų, papročių išsaugojimą, tarpkultūrinį bendradarbiavimą taip pat sidabro garbės ženklu „Už nuopelnus“ buvo apdovanotas Klaipėdos regiono azerbaidžaniečių draugijos „Azeris“ pirmininkas Aliaga Mamedov.

Tokį patį apdovanojimą atsiėmė ir Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Šie apdovanojimai teikiami kiekvienais metais.

Nugalėtojus galėjo siūlyti tiek pačios bendruomenės, tiek Tautinių mažumų departamento komisija.

"Žinoma, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ukrainiečių vaikų ugdymo klausimams. Departamento vadovė klausinėjo, kaip sekasi juos integruoti į lietuviškas mokyklas, kokių problemų kyla juos ugdant kartu su rusakalbiais vaikais. Mūsų prašyta įdėmiau stebėti situaciją, nepaleisti tų vaikų iš akiračio", – teigė vicemeras Arvydas Cesiulis.

Anot mero pavaduotojo, Tautinių mažumų departamento vadovė teiravosi ir kuo departamentas galėtų padėti uostamiesčio bendruomenėms.

"Mes tikrai džiaugiamės departamento rodomu dėmesiu Klaipėdai. V.Montvydaitė puikiai supranta, kad tiek Vilnius, tiek Klaipėda yra specifiniai miestai dėl gausių tautinių mažumų grupių, dėl bendruomenių daugiasluoksniškumo. Viešnia domėjosi, ar yra kokių nors konfliktų mokyklose ar buityje. Patikinau, jei kokių incidentų ir būna, jie – lokalūs ir tikrai nevirsta į didesnio masto problemas", – kalbėjo A.Cesiulis.

Litvakų atminties sodo įkūrėją, visuomenininką, kraštotyrininką ir žurnalistą E.Bunką ir jo veiklą dar pernai pastebėjo Sugiharos fondas "Diplomatai už gyvybę" ir pagerbė Metų tolerancijos žmogaus apdovanojimu.

Šiemet jam įteiktas ir daugiakultūrę Lietuvą vienijančio Tautinių mažumų departamento aukso garbės ženklas "Už nuopelnus".

E.Bunka teigia tęsiantis darbus savo tėvo J.Bunkos, kurio vardo labdaros ir paramos fondas rengia stovyklas vaikams, susitikimus mokyklose, gaivina žydiškąją atmintį ne tik savo regione, bet ir visame pasaulyje.

"Kad ir kaip būtų, fondas per tuos metus padarė, kas išlieka, kas yra matoma. Litvakų atminties sodą, manyčiau, jau aplankė tūkstančiai, žmonės atvažiuoja, užsuka, pamato, pasakoja kitiems, nes ko nors panašaus Lietuvoje lyg ir nėra", – tikino E.Bunka.

Už panašią veiklą kartu su E.Bunka aukso garbės ženklu apdovanota ir Darbėnų gimnazijos mokytoja E.Gliožerienė, kuri ne vienerius metus rengė stovyklas vaikams, iš senųjų gyventojų rinko pasakojimus apie Darbėnus ir miestelio žmones.

Pirmoji stovykla surengta 2015 m. Per tą vasarą pavyko pakalbinti beveik visus senuosius darbėniškius. Buvo surinkta nuotraukų, įrašyta daug prisiminimų.

"O rudenį surengėme konferenciją "Darbėnai vakar, šiandien, rytoj". Pakviečiau paskaityti paskaitą apie miestelį Emorio universiteto profesorių Ericą Golsteiną iš Amerikos, kurio žydiškos šaknys veda į Darbėnus. Jo seneliams čia priklausė kelios parduotuvės. Ir, kai mes su juo susidraugavome, tie istoriniai tyrinėjimai pasistūmėjo į priekį", – kalbėjo E.Gliožerienė.

Per tuos šešerius metus mokytoja parengė ne vieną edukacinį projektą, o šią vasarą jos iniciatyva atsirado atminimo medis, skirtas sunaikintai Darbėnų žydų bendruomenei ir jų gelbėtojams.

Čia įrašyti ir Grigorijaus Kanovičiaus žodžiai iš "Miestelio romanso": "Mūsų visų Tėvynė yra atmintis, štai joje visi mes ir gyvename."

Nuo 2015 metų departamentui vadovaujanti V. Montvydaitė laimėjo birželio pradžioje vykusį konkursą direktoriaus pareigoms užimti, ji varžėsi su dar dviem kandidatais ir antrą kadenciją pradės eiti liepos 2 dieną.

Tautinių mažumų departamentas buvo panaikintas 2010 metais, tačiau po ketverių metų atkurtas.

V. Montvydaitė 2002 – 2009 metais buvo šio departamento direktoriaus pavaduotoja, taip pat yra dirbusi mokytoja, buvo tarptautinių ryšių sekretore Profesinių sąjungų centre, koordinavo Vytauto Didžiojo universiteto Pasaulio lietuvių akademijos projektą, vadovavo Lietuvos konsulatui Seinuose.

Tautinių mažumų departamentas įgyvendina tautinių mažumų politiką, užtikrina jų interesus, tautinio tapatumo apsaugą. Savo organizuojamais projektais institucija siekia sudaryti sąlygas tautinėms mažumoms dalyvauti šalies visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime, ugdyti pilietiškumą, toleranciją, nepakantumą tautinės nesantaikos kurstymui.

„Departamentas laikosi nuomonės, kad Tarptautinės romų genocido dienos įtraukimas į Atmintinų dienų sąrašą taptų reikšmingu įvykiu visai Lietuvos romų bendruomenei, skatintų tarpkultūrinį dialogą, integraciją bei mažintų diskriminaciją visuomenėje“, - pabrėžė Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė.

Rugpjūčio 2 diena buvo pasirinkta neatsitiktinai - 1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, buvo sunaikintas romų (čigonų) lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų žmonių. Šių metų rugpjūčio 2 dieną minėsime 75-ąsias metines, kai buvo sunaikinti romai, kalėję Aušvico koncentracijos stovykloje.

Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, nacių buvo persekiojami dėl rasistinių paskatų. Iš viso nacių okupacijos metais, įvairių istorikų vertinimu, Lietuvoje buvo nužudyta 200-500 romų. Daugiausia jie buvo žudomi Pravieniškių stovykloje.

Tarptautinės organizacijos oficialiai pripažįsta romų genocidą ir siekia, kad visose valstybėse ši diena būtų minima rugpjūčio 2 dieną. 2015 m. balandžio 15 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją ,,Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo”, kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu faktą ir paragino visas valstybes minėti bei paskelti rugpjūčio 2 d. Romų genocido diena.

Skleisdamas žinią apie mažai žinomą romų genocidą, Tautinių mažumų departamentas 2018 metais išleido dvi knygas, skirtas romų genocido temai. Bendradarbiaujant su Lenkų kultūros institutu, buvo išleista knyga „Esu Karolis“. Tai vaikams skirta knyga, kurioje pasakojama apie romų gyvenimą Aušvico-Birkenau nacių koncentracijos stovykloje mažo berniuko akimis. Taip pat buvo pristatyta metodinė priemonė jaunimui apie romų genocidą ,,Teisė prisiminti“, kuri buvo išleista bendradarbiaujant su Europos Taryba. Didelis dėmesys buvo skiriamas tikslinių grupių mokymui. Buvo organizuoti seminarai mokytojams ,,Romų tautinės mažumos istorija: nuo atsiradimo Europoje iki XX amžiaus genocido“, Marijampolėje, Šalčininkų ir Ukmergės rajonuose, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 120 mokytojų. Lietuvos romų jaunimui ir žmogaus teisių aktyvistams buvo organizuoti mokymai apie romų genocidą ir žmogaus teises.

Remiantis VSD, Lietuvoje jau kurį laiką įgyvendinama Rusijos tėvynainių politika, kai rusakalbiam jaunimui vykdomi ideologiniai projektai, remiamos tariamus Rusijos tėvynainių teisių pažeidimus ginančios organizacijos ar rengiamos Lietuvos valstybingumą menkinančios informacinės kampanijos. Tačiau ši politika nėra itin efektyvi – Rusijos tėvynainių atstovams nepavyksta išplėsti savo veiklos, pritraukti naujų narių. Negana to, mažėja rusakalbio jaunimo domėjimasis studijomis Rusijos aukštosiose mokyklose.

Pasak Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės direktorės Vidos Montvydaitės, iš tiesų Lietuvos tautinės bendrijos yra stiprioji, o ne silpnoji, kaip Rusijai norėtųsi manyti, grandis saugant valstybingumą. Mat nemaža dalis šiandien Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų čia turi istorinį tęstinumą – Lietuva yra jų tėvynė.

„Tautinės mažumos visada buvo neatsiejama Lietuvos visuomenės dalis, kuri ne tik dalyvavo atkuriant nepriklausomybę, bet ir buvo aktyvūs valstybingumo stiprintojai tarpukario laikotarpiu. Tautinės mažumos nekelia grėsmės Lietuvai, priešingai – aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, valstybę priima kaip savo gimtinę, kuri suteikia jiems galimybę saugoti ir puoselėti savo kultūrą, kalbą ir tradicijas“, – teigia V. Montvydaitė.

Visada mokėjo integruoti kitataučius

Lietuva visuomet buvo atvira visų konfesijų ir tautybių žmonėms – tai liudija istoriniai dokumentai. Tokiu pačiu keliu buvo nueita ir atkuriant šalies nepriklausomybę, kai visiems tautinių mažumų atstovams automatiškai buvo suteikiama atkurtos šalies pilietybė. Kaip pažymi Tautinių mažumų departamento vadovė, Lietuva visada mokėjo padėti kitų tautybių žmonėms integruotis į visuomenę – to iš mūsų galėtų pasimokyti ir kitos šalys.

Tautinės mažumos nekelia grėsmės Lietuvai, priešingai – aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, valstybę priima kaip savo gimtinę, kuri suteikia jiems galimybę saugoti ir puoselėti savo kultūrą, kalbą ir tradicijas.

Kaip pasakoja V. Montvydaitė, santykių su tautinėmis mažumomis istorija Lietuvoje – gana ilga, tai minintys rašytiniai šaltiniai siekia dar pagoniškos Lietuvos laikus, XIV a. pradžią. Tiesa, tuomet mažumomis buvo laikomi gyventojai, priklausantys atskiroms religinėms konfesijoms. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tuo metu gyveno rusėnai, lenkai, vokiečiai.

Santykių su kitataučiais istorija – ilga

„Abi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žmonos buvo iš Rusios, dar Gedimino laikais čia atkeliaudavo vokiečių pirkliai ir amatininkai, po Liublino unijos kūrėsi didesnės lenkų bendruomenės, nuo XV a. pabaigos visoje LDK teritorijoje klajojo romų taborai, po Brastos bažnytinės unijos krikščionių konfesinę įvairovę papildė graikų apeigų katalikai. XVII a. pabaigoje nuo persekiojimo Rusijoje į LDK pradėjo traukti sentikiai – laisvieji prieglobsčio ieškantys žmonės, per šimtmetį čia įkūrę savo bendruomenes“, – istorinius įvykius vardija Tautinių mažumų departamento direktorė.

Pasak jos, tautinės mažumos Lietuvos teritorijoje būdavo sumaniai integruojamos, pavyzdžiui, pirmosios nekrikščionių grupės apgyvendintos svarbiausiuose didžiojo kunigaikščio miestuose ir jų prieigose.

Kovėsi už nepriklausomybę

Istorija liudija, kad tautinės bendrijos nelikdavo nuošaly kildavus grėsmei valstybėje. „1918–1920 m. vykusiose Nepriklausomybės kovose dalyvavo ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių atstovai. Nemažai tautinių mažumų atstovų tapo Lietuvos kariuomenės savanoriais, kovėsi ir žuvo už Lietuvos laisvę. Visą nepriklausomybės laikotarpį veikė įvairūs politiniai ir visuomeniniai judėjimai, pavyzdžiui, Žydų karių, dalyvavusių Nepriklausomybės atvadavime, sąjunga“, – sako pašnekovė.

Ypač reikšmingą vaidmenį tautinės mažumos atliko ir po 50 metų trukusios sovietinės okupacijos, kai sušvelnėjus politinei situacijai prasidėjo tautiniai judėjimai. Tautinės bendruomenės iš karto įsijungė į kovą už nepriklausomą valstybę, dalyvavo Sąjūdžio mitinguose.

„1988-aisiais buvo įkurta Lietuvos tarpnacionalinė koordinacinė asociacija, kuri palaikė dialogą tarp įvairių tautinių bendrijų ir ragino jas vienytis atkuriant Lietuvos valstybingumą. Tautinių bendrijų nariai dalyvavo Baltijos kelyje, gynė Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. sausio 13-osios įvykių dienomis bei Rugpjūčio pučo metu. Daugiau nei trys tūkstančiai įvairių Lietuvos tautinių bendrijų atstovų kreipėsi į paskutinįjį Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą, reikalaudami nedelsiant sustabdyti sovietinės kariuomenės smurtą Lietuvoje“, – pasakoja V. Montvydaitė.

Taigi, anot jos, šiandien Lietuvoje, išgyvenusioje įvairiausių permainų laikus, nekyla abejonių dėl tautinių mažumų integralumo visuomenėje. V. Montvydaitė pastebi, kad šiuolaikinės valstybės pagrindas – visų pirma pilietinė visuomenė.

Taikosi ir į musulmonų mažumą

VSD duomenimis, pernai buvo nustatyti pavieniai užsienio šalių piliečių mėginimai radikalizuoti nedidelės Lietuvos musulmonų bendruomenės narius, dažniausiai jaunimą, tačiau ši veikla buvo užkardyta. Musulmonų bendruomenė Lietuvoje įsikūrė dar XIV–XVI amžiuje, kai LDK teritorijoje kunigaikščio Vytauto pakviesti įsikūrė totoriai.

Šiuo Vyriausybės sprendimu siekiama gerinti viešųjų įstaigų veiklos valdymo efektyvumą, stiprinti skirtingų tautinių mažumų bendruomenių organizacijų veiklas įgyvendinant visuomenei naudingus projektus ir sprendžiant aktualius valstybei klausimus.

Iki šiol centrą lygiomis teisėmis valdė Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (TMD) ir Kauno miesto savivaldybė.

Kauno įvairių tautų kultūrų centre nuolat savo renginius, susitikimus organizuoja armėnų, lenkų, rusų, totorių, ukrainiečių, vokiečių, žydų tautinės bendrijos.

Kauno įvairių tautų kultūrų centro veiklos tikslai – tautinių bendrijų kultūrine, menine, projektine veikla sudaryti sąlygas tautinių mažumų savitumo išsaugojimui, jų kultūrinei veiklai, meninei saviraiškai. Taip pat siekiama, kad tautinės mažumos visaverčiai integruotųsi į Kauno miesto gyvenimą, būtų puoselėjama gyventojų tautinė tolerancija, daugiataučio, įvairių kultūrų miesto tradicijos.

Kasmet Kauno įvairių tautų kultūrų centras organizuoja apie 100 renginių, puoselėjančių bendrijų kultūrines tradicijas, sulaukia daugiau nei 10 000 lankytojų. Centras dalyvauja tarptautiniuose projektuose „Erasmus+“, „Youth in action“, Šiaurės Reino-Vestfalijos programoje „Ewoca“, bendradarbiauja su savanoriais iš įvairių pasaulio šalių.

Perimdama turtines ir neturtines teises bei pareigas, Vyriausybė pavedė TMD įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Kauno įvairių tautų kultūrų centro savininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas.

Tautinių mažumų departamentui bus suteiktos teisės priimti sprendimus dėl viešosios įstaigos reorganizavimo. Planuojama, kad 2019 metais Kauno įvairių tautų kultūrų centras bus prijungtas prie Tautinių bendrijų namų.