„Kauno rajono savivaldybė kasmet stipriai auga, esame jauna savivaldybė, tad nenuostabu, kad demografinis šuolis atneša ir rūpesčių. Labiausiai nerimą kelia nemažas ilgalaikių bedarbių skaičius, beveik 1,4 tūkst.“, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Užimtumo tarnybos 2023 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruoto nedarbo rodiklis yra 8,1 proc., Kauno apskrityje – 8,9 proc., o Kauno rajone – 8,8 proc.

Nemažėjanti bedarbių statistika kelia nerimą ir Kauno apskrities VMI viršininkę: „Turime ieškoti priežasčių ir daugiau galimybių, kaip padėti žmonėms grįžti į darbo rinką.“

Anot T. Bielozarevičiaus, ilgalaikio nedarbo priežasčių yra daug – tai žemas išsilavinimo lygis, nepakankama patirtis, specialieji poreikiai, pasyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai, artimųjų slauga, įsiskolinimai, motyvacijos, socialinių įgūdžių ir mobilumo stoka. Be to, socialinių pašalpų gavėjai nesuinteresuoti konkuruoti darbo rinkoje ir daugiau dirbti, taip pat nenori mokytis ar įgyti kvalifikaciją.

Kauno rajono savivaldybė kasmet stipriai auga, esame jauna savivaldybė, tad nenuostabu, kad demografinis šuolis atneša ir rūpesčių.

„Kauno rajonas nėra išskirtinė savivaldybė šiuo klausimu, nedarbo lygis panašus ir kituose regionuose. Sudėtingiausia yra pasienio savivaldybėse. Mes aktyviai dirbame Kauno rajono seniūnijose, matome problemų, kodėl žmonės nenori dirbti. Dauguma ilgalaikių bedarbių renkasi gauti pašalpas, o ne dirbti“, – tvirtino Užimtumo tarnybos atstovas.

„Turime pripažinti, kad pakeisti dalies ilgalaikių bedarbių nuomonės mums nepavyks, – jie tiesiog nenori ir nedirbs, bet turime padėti kitiems, kurie nori pokyčių gyvenime, tik nežino, nuo ko pradėti“, – įsitikinęs meras.

Pasitarimo metu buvo nuspręsta susisteminti ilgalaikių bedarbių sąrašą į tikslines grupes, pagal priežastis, kodėl jie nedirba ir neieško darbo, tai leistų išgryninti sąrašą asmenų, kuriems reikalinga konkreti pagalba.

Tarnybų atstovai kartu su savivaldybe susitarė dar aktyviau bendradarbiauti, rengti įvairius informacinius seminarus ilgalaikiams bedarbiams, pristatyti jiems visas programas, papasakoti, kokios pagalbos gali sulaukti iš tarnybų ir savivaldos. Taip pat aktyviau dirbti kartu su seniūnais, kurie yra arčiausiai žmonių, juos pažįsta ir žino jų problemas.

Apie šio krašto stiprybes ir problemas, kaip pavyksta susidoroti su kylančiais iššūkiais, kalbamės su Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktoriumi Tautvydu Bielozarevičiumi.

– Ne vieni metai esate visuomeniniu Kauno rajono mero Valerijaus Makūno patarėju. Kokias problemas teko spręsti kartu?

– Glaudus bendradarbiavimas vyksta ir vyko visus mano darbo dar Kauno teritorinėje darbo biržoje metus, o Kauno rajono mero visuomeniniu patarėju esu jau nuo 2015 m. Per šį laikotarpį buvo sprendžiamas ne vienas bendras klausimas: asmenų užimtumas, socialinė gerovė, darbdavių palaikymas ir kiti. Darbo rinkos klausimus būtina spręsti kompleksiškai. Tik holistinis požiūris užtikrina tvarų darbo rinkos balansą. To nebūtų galima pasiekti be visapusiško institucijų bendradarbiavimo. Periodiškai susitinkame aptarti numatomų ir vykdomų projektų, diskutuodami su komandomis atrandame galimus bendrus sprendimus, galimybes įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Užimtumo didinimo programos, Užimtumo tarnybos subsidijuojamas darbo vietų steigimas, socialinių pašalpų gavėjų įdarbinimo aktyvinimas yra tik keli iš nuolat sprendžiamų bendrų klausimų. Siekiant suaktyvinti įdarbinimą ir nustatyti tikrąsias nedarbo priežastis, buvo pradėta aptarnauti Užimtumo tarnybos klientus seniūnijose. Susitikimuose su darbo ieškančiais socialinių paslaugų gavėjais seniūnijose dalyvavo tiek Užimtumo tarnybos atstovai, tiek Kauno rajono savivaldybės socialiniai darbuotojai, tiek atskirų seniūnijų seniūnai. Tai davė teigiamų rezultatų: atsiskleidė papildomų paslaugų poreikis siekiantiems įsidarbinti asmenims, pavyko motyvuoti ir įdarbinti nemažai darbo ieškančių žmonių, suprasti kompleksines nedarbo priežastis ir imtis veiksmų dėl sprendimų.

– Kas jus sieja su Kauno rajonu?

– Esu kilęs iš Lietuvos šiaurės regiono, teko pajusti ir sostinės gyvenimo ritmą, tad Kauno rajonas man yra artimas savo įvairiapusiškumu. Pakaunė mane žavi savo gamta, galimybėmis aktyviai leisti laisvalaikį, lankyti kultūros renginius, nors įprastai kultūra dažniausiai yra didmiesčio privilegija. Ypač smagu dviračių taku pasiekti Zapyškį, atvykti čia į organizuojamą Aitvarų festivalį ne tik pasigrožėti, bet ir patiems paleisti aitvarus, suvaldyti juos pakėlus akis į dangų. O ko verti pasaką primenantys kalėdinio laikotarpio vakarai Raudondvario dvare! Kauno rajono savivaldybės kultūros srities atstovų gebėjimas puoselėjant praeities tradiciją kartu žvelgti į ateitį, labai jaučiamas šventėje "Pėdos marių dugne", skirtoje Samylų seniūnijos užlietiems kaimams atminti. Vandens transportas vasarą vilioja išvykomis į nutolusias Kauno rajono vietas – Kulautuvą, Kačerginę, Vilkiją, Kadagių slėnį.

Periodiškai susitinkame aptarti numatomų ir vykdomų projektų, diskutuodami su komandomis atrandame galimus bendrus sprendimus, galimybes įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

– Kaip Kauno rajoną vertinate bendrąja prasme? Kuo jis išskirtinis? Kuo patrauklus? Kuriose srityse dar reikėtų pasitempti? Kokios problemos spręstinos?

– Dėl žiedinės savivaldybės specifikos čia kyla daug iššūkių, tačiau, mano nuomone, vietos valdžia su tuo puikiai susitvarko. Kaip minėjau, Kauno rajonas yra labai įvairialypis: čia yra puikių, pasaulyje įsitvirtinusių savo srityje įmonių, kartu ir mažųjų verslų, smagu apsilankyti ūkininkų turgeliuose ir įsigyti pakaunėje išaugintos ar pagamintos produkcijos. Neseniai atidaryta parduotuvė Akademijoje vietiniams gamintojams pristatyti ir palaikyti, manau, yra puiki iniciatyva ir pavyzdys, kad ir savame krašte gali būti pranašu.

Pakaunėje veikia visi pramonės ir ekonomikos sektoriai, užtikrinami socialiniai poreikiai, vystoma infrastruktūra. Todėl nenuostabu, kad Kauno rajonas pagal kasmet sudaromą Lietuvos savivaldybių indeksą jau devynis kartus yra patekęs tarp geriausiųjų šalyje. Gyventojams labai svarbu tai, kad savivaldybės administracija palaiko jiems aktualias iniciatyvas, bendruomenės per teikiamus projektus ir bendražmogiškąją paramą gauna atspirtį veikti.

Kauno rajonas – didelį ekonominį potencialą ir patrauklumą turinti Lietuvos dalis. Čia nuolat didėja žmogiškųjų ir finansinių išteklių srautas: daugėja nuolatinių gyventojų, verslo subjektų ir investicijų. Rajono geografinė padėtis yra patogi logistikos ir energetinės infrastruktūros prasme. Kauno LEZ, Karmėlavos oro uostas, pramoninės gamybos sektorius vaidina svarbų vaidmenį visame regione.

Sritys, kurioje Kauno rajonui reikia pasitempti, yra panašios kaip ir visoje Lietuvoje. Visų pirma būtina siekti, kad kuo daugiau procentų nuolat rajone gyvenančios darbo jėgos būtų užimta tuose sektoriuose, kurie kuria didelę pridėtinę vertę, o rajono gyventojai turėtų kuo didesnes galimybes įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kompetencijas ir kvalifikacijas. Vienas konkrečių iššūkių – LEZ įsikūrusias ir dar besikuriančias bendroves aprūpinti aukštos kvalifikacijos darbo jėga. Žinoma, tai ne savivaldos kompetencija. Kita spręstina problema – socialinė atskirtis ir ilgalaikis nedarbas, ypač kai tai tęsiasi ne vienus metus, kai jau yra užaugusi karta, kurios pagrindinės pajamos – socialinės pašalpos.

Šiandienėje COVID-19 antrosios bangos situacijoje didelis iššūkis – užtikrinti klientų visavertį aptarnavimą nuotolinėmis priemonėmis: internetu, telefonu, e.paštu. Ne visi darbo netekę gyventojai, ypač gyvenantys atokiuose Kauno rajono kampeliuose, turi galimybę naudotis kompiuteriu su internetu ar išmaniuoju telefonu su interneto prieiga. Elektroninėmis Užimtumo tarnybos paslaugomis naudojasi apie 65 proc. Kauno rajono gyventojų. COVID-19 krizė atvėrė gyventojų skaitmeninio raštingumo spragas, ir mums jau šiandien reikia rasti sprendimus, kaip aptarnauti tokius klientus, kad jie pasiektų informaciją e.erdvėje apie laisvas darbo vietas, nuotolines atrankas ir pokalbius su darbdaviais, nuotolinio mokymo programas bei kitą svarbią gyventojui skaitmeninę informaciją.

– Kaip pakaunę vertinate kaip Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento direktorius? Kaip apibūdintumėte susidariusią situaciją? Kas ją lemia?

– Viena pakaunės stiprybių – tvarus gamybinis pramonės sektorius su stabiliu augančiu eksportu. Tai nulemia ir mažesnį, palyginti su kitais rajonais, nedarbo procento augimą. Nedarbas per metus – nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. spalio – padidėjo 0,7 procentinio punkto. Pernai spalį Kauno rajone nedarbo procentas nuo visų darbingo amžiaus gyventojų buvo 13,4 proc., 800 gyventojų tapo bedarbiais, 1 084 įsidarbino, užregistruota 714 laisvų darbo vietų. Iš bedarbių truputį daugiau nei pusė buvo moterys. Stebint 2020 m., į užimtumą per šešis mėnesius nuo registracijos dienos pereina apie 60,93 proc. rajono bedarbių, per dvylika mėnesių 86,96 proc. Tai, kad rajone stiprus ekonominis potencialas ir didelė aukštos kvalifikacijos asmenų paklausa, liudija skaičiai: net 83,9 proc. bedarbių, kurie dalyvauja stažuotėje, profesinio mokymo ar pameistrystės kursuose, per šešis mėnesius nuo profesijos įgijimo tampa užimti.

COVID-19 krizė sumažino gyventojų mobilumą, šiais metais mažiau gyventojų dalyvauja aktyviose darbo rinkos priemonėse, tokiose kaip parama mokymuisi ir parama remiamas įdarbinimas. Taip pat verslas santūriau registruoja terminuoto darbo vietas. 2020 m. spalį, palyginti su tuo pačiu 2019 m. mėnesiu, gerokai, net 43,5 proc., sumažėjo pasiūlymų įsidarbinti terminuotam darbui. Vis dėlto manau, kad dauguma pakaunės įmonių puikiai susidoroja su kilusiais iššūkiais.