Teisingumo ministras Ericas Dupond'as-Moretti (Erikas Diuponas-Moretis) per specialią viešą ceremoniją, naudodamas XIX amžiaus aparatą, užantspaudavo Prancūzijos konstitucijos pataisą. Vandomo aikštėje pasigirdo plojimai, o Prancūzija tapo pirmąja šalimi, kurios konstitucijoje aiškiai įtvirtinta teisė į abortą.

Šią savaitę Prancūzijos įstatymų leidėjai didele balsų dauguma pritarė šiai konstitucijos pataisai, o penktadienio ceremonijoje ji oficialiai įsigaliojo.

Nors Jungtinėse Valstijose abortai kelia daug nesutarimų, beveik visoje Europoje jie yra įteisinti, o Prancūzijoje, kur į juos žiūrima labiau kaip į visuomenės sveikatos, o ne politinį klausimą, jiems pritariama.

Prancūzijos įstatymų leidėjai pirmadienį 780 balsais „už“ ir 72 „prieš“ pritarė konstitucijos pataisai, kurią palaikė daugelis kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjų.

Penktadienį Paryžiuje vykusi ceremonija buvo kertinis renginys tą dieną, kai visame pasaulyje siekiama garsinti moterų teisių temą. Nuo Džakartos Indonezijoje iki Meksiko ir kitų miestų vyksta eitynės, protestai ir konferencijos.

Prancūzijos konstitucijos pataisą pasveikino moterų teisių gynėjai visame pasaulyje, taip pat ir ten, kur moterims sunku gauti kontraceptikų ar sveikatos priežiūros paslaugas nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu.

Vyriausybė naikina mūsų sveikatos apsaugos sistemą, daugybė šeimos planavimo klinikų užsidarė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pavadino šį žingsnį tiesioginiu JAV Aukščiausiojo Teismo 2022 metais priimto sprendimo, panaikinusio ilgai galiojusią visuotinę teisę į abortus, rezultatu.

E. Macronas paragino kitas šalis pasekti Paryžiaus pavyzdžiu ir pasiūlė įtraukti teisę į abortą į Europos Sąjungos chartiją, sulaukdamas sostinėje susirinkusios minios plojimų. Tačiau toks žingsnis greičiausiai sulauktų griežtų ES narių, kuriose galioja griežti abortų apribojimai, pavyzdžiui, Lenkijoje, pasipriešinimo.

E. Macrono kritikai klausė, kodėl jis ėmėsi šios priemonės šalyje, kurioje nėra akivaizdžios grėsmės teisei į abortą, bet kurioje moterys susiduria su daugybe kitų problemų.

Kai kurios prancūzės šį žingsnį laikė dideliu laimėjimu, tačiau kitos teigė, kad iš tikrųjų ne kiekviena prancūzė turi galimybę pasidaryti abortą.

„Tai dūmų uždanga“, – apie renginį sakė 32 metų Arya Meroni (Arja Meroni).

„Vyriausybė naikina mūsų sveikatos apsaugos sistemą, daugybė šeimos planavimo klinikų užsidarė“, – teigė ji per kasmetinį „Feministų naktinį žygį“ Paryžiuje Tarptautinės moters dienos išvakarėse.

Prancūzijoje pasitaiko daug atvejų, kai moteris nužudo jų partneriai, be to, vis dar kyla sunkumų vykdant patraukimą baudžiamojon atsakomybėn dėl įtakingų garsenybių ir kitų vyrų seksualinės prievartos prieš moteris.

Prancūzės taip pat gauna mažesnį darbo užmokestį ir pensijas, ypač moterys, kurios nėra baltaodės.

E. Macrono vyriausybė teigė, kad su abortais susijusi pataisa yra svarbi siekiant išvengti, kad moterų padėtis Prancūzijoje nepasikeistų taip, kaip JAV.

Abiejų parlamento rūmų kongresas, susirinkęs specialioje Versalio rūmų salėje, nesunkiai surinko trijų penktadalių daugumą, reikalingą atitinkamam konstitucijos pakeitimui. 72 įstatymų leidėjai balsavo prieš. Deputatai po balsavimo stovėdami plojo.

Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) šį žingsnį pavadino Prancūzijos pasididžiavimu, pasiuntusių visuotinę žinią.

Tam, kad teisė į abortą taptų konstitucine, pritarė didžioji dauguma prancūzų.

Pasiūlymas praėjusią savaitę įveikė pradinį pasipriešinimą į politinio spektro dešinę linkstančiame Senate.

Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalis (Gabrielis Atalis) prieš balsavimą pareiškė, kad teisė į abortą išlieka pavojuje ir sprendimų priėmėjų malonėje.

„Aš sakau moterims, esančioms mūsų šalyje ir už jos ribų: prasideda vilties pasaulio era“, – jis kalbėjo įstatymų leidėjams, susirinkusiems į retą parlamentinį suvažiavimą Versalyje, ir įspėjo, kad teisei į abortą visame pasaulyje, įskaitant Vengriją, Lenkiją ir JAV, kyla grėsmė.

Vatikanas savo ruožtu pirmadienį pakartojo, kad nepritaria abortams.

„Popiežiškoji gyvybės akademija primena, kad visuotinių žmogaus teisių eroje negali būti jokios „teisės“ atimti žmogaus gyvybę“, – sakoma akademijos, kuri yra Vatikano institucija, pareiškime.

Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pernai pažadėjo šią teisę, kuri Prancūzijoje galioja nuo 1975 metų, įrašyti į konstituciją. Pažadą jis paskelbė po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas 2022 metais panaikino pusę amžiaus galiojusią teisę į šią procedūrą ir leido valstijoms uždrausti arba apriboti abortus.

Sausį žemuosiuose rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – didžioji dauguma balsavo už tai, kad abortai taptų garantuota teise; tam pritarė beveik visi E. Macrono centristinės mažumos koalicijos nariai bei kairiosios opozicinės partijos.

Aukštieji rūmai – Senatas – šiuo pavyzdžiu pasekė trečiadienį.

Kanzasas atmetė pataisą, kuri būtų pakeitusi valstijos konstituciją, garantuojančią teisę į procedūrą, tai galėjo atverti kelią griežtesniam reguliavimui arba draudimui. Balsavimas buvo plačiai vertinamas kaip teisės į abortą išbandymas visoje šalyje. Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo panaikinti „Roe prieš Wade'ą“ įstatymą respublikonai skuba įvesti griežtus šios procedūros draudimus.

Abortų teisių gynėjai ir rėmėjai džiaugėsi laimėję karštus debatus Jungtinėse Valstijose. Balsavimui pasibaigus, Kanzaso valstybės sekretorius Scottas Schwabas sakė, kad šiame referendume dalyvavo net 50 proc. rinkėjų – toks aktyvumas paprastai būdingas per visuotinius rinkimus.

Prezidentas Joe Bidenas taip pat pasveikino rezultatą. „Šį vakarą kanzasiečiai panaudojo savo balsus, kad apsaugotų moterų teisę rinktis ir gauti reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, - tviteryje parašė jis. - Tai svarbi pergalė ne tik Kanzasui, bet ir kiekvienam amerikiečiui, kuris tiki, kad moterys turi turėti galimybę pačios priimti sprendimus dėl savo sveikatos be vyriausybės įsikišimo“. Atskirame pareiškime jis paragino Kongresą „atsižvelgti į Amerikos žmonių valią“ ir priimti teisę į abortą įtvirtinančius įstatymus.

Kitos valstijos, įskaitant Kaliforniją ir Kentukį, šiuo klausimu planuoja balsuoti lapkritį, tuo pačiu metu, kai vyks Kongreso vidurio kadencijos rinkimai.

Rezultatas Kanzase reiškia, kad abortas ir toliau bus leidžiamas iki 22 nėštumo savaičių. Kanzaso rinkėjai linkę balsuoti už Respublikonų partiją, pasisakančią už griežtesnes abortų taisykles, tačiau 2021 m. valstijos Fort Hayso universiteto atlikta apklausa parodė, kad tik mažiau nei 20 proc. respondentų Kanzase pritaria tam, kad abortas būtų neteisėtas net išžaginimo ar kraujomaišos atvejais.

Be kita ko, prezidentas pristatė naujų priemonių reprodukcinėms laisvėms užtikrinti.

Smerkdamas „siaubingą, kraštutinį“ Aukščiausiojo Teismo sprendimą panaikinti konstitucinę teisę į abortą, J. Bidenas teigė, kad veiksmingiausias atsakas bus duotas prie balsadėžių lapkritį vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose, jei žmonės išrinks įstatymų leidėjus, kurie suteiktų jam tvirtą Kongreso kontrolę, kurios jis dabar neturi.

„Greičiausias būdas atkurti Roe yra priimti nacionalinį įstatymą, kodifikuojantį Roe, kurį pasirašysiu iš karto, kai tik jis pateks ant mano darbo stalo. Negalime laukti“, – sakė J. Bidenas, turėdamas omenyje 1973 metais priimtą sprendimą byloje „Roe v Wade“ (Rou prieš Veidą), kuriuo buvo įtvirtinta teisė į abortą.

„Negalime leisti, kad nekontroliuojamas Aukščiausiasis Teismas kartu su ekstremistiniais Respublikonų partijos elementais atimtų mūsų laisves ir asmeninę autonomiją“, – sakė prezidentas.

Spaudžiamas griežčiau ginti abortų prieinamumą, J. Bidenas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriame siūlomos naujos, bet ribotos priemonės moterų reprodukcinėms teisėms stiprinti.

J. Bideną jo Demokratų partija spaudė dėl to, kas buvo vadinama neveiklumu po birželio 24-ąją priimto Aukščiausiojo Teismo istorinio sprendimo.

Po šios nutarties kelios valstijos uždraudė arba labai apribojo abortus. Manoma, kad daugiau valstijų paseks jų pavyzdžiu.

Daugelis demokratų, dažnai anonimiškai kalbėdami spaudoje, skundėsi, kad J. Bidenas ir jo komanda nesugebėjo tinkamai reaguoti į minimą Aukščiausiojo Teismo sprendimą.

Sprendimo priėmimo dieną administracija atrodė užklupta netikėtai, nors projektas buvo nutekintas prieš kelias savaites.

Birželio 24 dieną prezidentas paskelbė du reguliavimo priemonių paketus: dėl abortą sukeliančių tablečių prieinamumo ir moterų teisės vykti į kitą valstiją nutraukti nėštumo, jei jų valstijoje ši procedūra draudžiama.

Tačiau Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre (Karen Žan-Pjer) tą dieną atšaukė savo kasdienę spaudos konferenciją.

Netrukus J. Bidenas išvyko į kelionę po Europą, taip nuliūdindamas teisės į abortą aktyvistus ir įstatymų leidėjus, kurie troško ryžtingesnių prezidento veiksmų.

Penktadienį J. Bidenas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo siekiama apsaugoti jautrius su moterų sveikata susijusius duomenis ir „kovoti su skaitmeniniu sekimu, susijusiu su reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis“.

Aktyvistų grupės įspėja apie pavojų, kurį kelia moterų duomenys internete, pavyzdžiui, jų geografinė buvimo vieta ir menstruacijų ciklą stebinčios programėlės. Šie duomenys, pasak jų, gali būti panaudoti persekiojant abortą pasidariusias moteris.

J. Bideno įsakymu, kuris darys ribotą poveikį, taip pat siekiama apsaugoti mobilias klinikas, pasiųstas prie abortus uždraudusių valstijų sienų.

Be to, Baltieji rūmai nori užtikrinti galimybes pasinaudoti kontracepcija ir abortą sukeliančiais vaistais, sukurti savanorių teisininkų, kurie padėtų moterims su nėštumo nutraukimu susijusiais klausimais, tinklą.

Tokia išimtis leistų demokratams priimti įstatymą, įtvirtinantį teisę į abortą, turint dabartinę mažytę daugumą ir nesant respublikonų paramos.

Prezidentas ragina imtis šio neįprasto teisėkūros manevro po to, kai Aukščiausiasis Teismas panaikino dešimtmečius galiojusią federalinę abortų prieinamumo apsaugą.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą pavadino nesėkme.

Po šio sprendimo mažiausiai aštuonios dešiniosios pakraipos valstijos nedelsdamos uždraudė abortus ir daugelis jų išimtis numatė tik atvejams, kai gresia pavojus moters gyvybei. Artimiausiomis savaitėmis šiuo pavyzdžiu turi pasekti dar maždaug tiek pat valstijų.

PSO būstinėje Ženevoje kalbėdamasis su reporteriais, Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas išreiškė nerimą, kad tokia įtakinga šalis kaip JAV šiuo klausimu žengia „daugeliu metų atgal“.

„Tikėjomės, kad JAV iš tiesų pirmaus šiuo klausimu“, – sakė jis.

„Daug šalių... gali pasekti (JAV – red. past.) pavyzdžiu“, – įspėjo jis ir pabrėžė, kad „poveikis pasauliui taip pat kelia susirūpinimą“.

Saugus abortas yra sveikatos apsauga. Jis gelbsti gyvybes.

Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas tvirtino, kad „visos moterys turėtų turėti teisę rinktis, kai kalbama apie jų kūną ir sveikatą – taškas“.

Tačiau jis tvirtino, kad saugaus aborto galimybės klausimas yra daug platesnis nei teisė pasirinkti.

„Saugus abortas yra sveikatos apsauga. Jis gelbsti gyvybes, – sakė PSO vadovas. – Jo suvaržymas stumia moteris ir mergaites nesaugių abortų link, o tai lemia komplikacijas, net mirtį.“

„Įrodymai nenuneigiami: saugaus aborto galimybių apribojimas kainuoja gyvybių ir daro didelį poveikį, ypač moterims iš neturtingiausių ir toliausiai į paraštes nustumtų bendruomenių“, – kalbėjo Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

PSO vyriausioji mokslininkė Soumya Swaminathan (Sumja Svaminatan) su tuo sutiko.

„Saugaus aborto galimybė yra gyvybes gelbstinti priemonė“, – sakė ji žurnalistams.

Blokuoti šią galimybę tai „tarsi atimti iš žmogaus gyvybę gelbstintį vaistą“, sakė ji.

Be to, draudimas niekaip nesumažina atliekamų abortų skaičiaus, tik „stumia moteris į rankas žmonėms, pasirengusiems išnaudoti padėtį ir atlikti nesaugius abortus“.

„Tad gaila matyti, kaip kai kurios šalys iš tiesų žengia atgal“, – sakė S. Swaminathan.

„Pamatysime poveikį. Nėra abejonių, kad dėl šio sprendimo pradėsite matyti mirštamumo didėjimą, taip pat didžiulį sergamumą“, – pridūrė ji.

Teisėjo Samuelio Alito (Samjuelio Alito) parengtas nuomonės projektas vasarį buvo pristatytas kitiems konservatyvių pažiūrų teisėjų dominuojamo teismo nariams, pranešė leidinys „Politico“.

Nuomonės projekto nutekinimas teismui dar neišnagrinėjus bylos yra ypatingas Aukščiausiojo Teismo paslapties pažeidimas.

98 puslapių daugumos nuomonės projekte rašoma, kad istorinis Aukščiausiojo Teismo sprendimas 1973 metų byloje „Roe v. Wade“, įtvirtinęs teisę į abortą, „nuo pat pradžių buvo akivaizdžiai neteisingas“. 

„Manome, kad Roe ir Casey bylų nutartys turi būti panaikintos, – rašo S. Alito „Teismo nuomone“ pavadintame dokumente, paskelbtame „Politico“ interneto svetainėje. – Atėjo laikas paisyti Konstitucijos ir grąžinti abortų klausimą spręsti žmonių išrinktiems atstovams.“

1973 metų byloje „Roe v. Wade“ Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teisė į abortą yra moters konstitucinė teisė, atmesdamas nėštumo nutraukimą ribojančius atskirų valstijų įstatymus.

Nors abortai tebėra legalūs, šis dokumentas aiškiai rodo, kad pildosi mūsų didžiausi nuogąstavimai.

1992 metais bylą „Planned Parenthood v. Casey“ išnagrinėjęs teismas savo nutartimi garantavo teisę į abortą iki nėštumo momento, kai vaisius gali išgyventi ne gimdoje. Taip paprastai būna 22–24 nėštumo savaitę.

„Nėštumo nutraukimas yra esminis moralinis klausimas, – rašo S. Alito. – Konstitucija nedraudžia kiekvienos valstijos piliečiams reguliuoti ar drausti abortus.“

„Neišvengiama išvada, kad teisė į abortą nėra giliai įsišaknijusi Tautos istorijoje ir tradicijose“, – rašo teisėjas.

Pastaraisiais mėnesiais Jungtinėse Valstijose reprodukcinėms teisėms kyla vis didesnė grėsmė, nes respublikonų vadovaujamose valstijose stumiamos iniciatyvos griežtinti apribojimus, o kai kuriose apskritai siekiama uždrausti bet kokius abortus po šešių nėštumo savaičių, kai daugelis moterų dar net nežino, kad laukiasi.

Dešiniojo sparno politikai pradėjo puolimą prieš abortus, o demokratai, vadovaujami prezidento Joe Bideno (Džo Baideno), deda pastangas apsaugoti moterų teisę nutraukti nėštumą.

Gruodį, kai teisme buvo dėstomi argumentai dėl Misisipės valstijos įstatymo, daugeliu atvejų draudžiančio abortus po 15-os nėštumo savaitės, išskyrus sunkius medicininius ar vaisiaus apsigimimo atvejus, atrodė, kad Aukščiausiojo Teismo konservatyvioji dauguma  linkusi ne tik pritarti šiam įstatymui, bet ir atmesti  sprendimą „Roe v. Wade“ byloje.

„Krizinis momentas“

JAV Aukščiausiajame Teisme šiuo metu dirba šeši konservatyvių ir trys liberalių pažiūrų teisėjai. Trys iš šešių konservatyvių pažiūrų teisėjų į Aukščiausiąjį Teismą buvo paskirti J. Bideno pirmtako Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo metu.

Tikimasi, kad teismas sprendimą Misisipės byloje priims iki birželio.

„Politico“, remdamasis asmeniu, susipažinusiu su teismo svarstymais, nurodė, kad kiti keturi konservatyvių pažiūrų teisėjai – Clarence'as Thomasas  (Klarensas Tomasas), Neilas Gorsuchas (Nilas Gorsačas), Brettas Kavanaugh (Bretas Kavanas) ir Amy Coney Barrett (Eimi Konet Baret) – balsavimu palaikė S. Alito, pirmo daugumos nuomonės projekto autorių.

Jei tai yra Teismo nuomonė, tai labai gera nuomonė.

Pasak leidinio, trys liberalių pažiūrų teisėjai rengia atskirą nuomonę, ir kol kas nežinoma, kaip galiausiai balsuos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Johnas Robertsas (Džonas Robertsas).

„Politico“ pabrėžė, kad jo gautas dokumentas yra juodraštis, o teisėjai kartais keičia savo nuomonę prieš priimant galutinį sprendimą.

Nuomonės projekto nutekinimas yra ypatingas atvejis, turint galvoje, kad byla dar neišnagrinėta iki galo. Pasak „Politico“, tai pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, kai buvo viešai atskleistas nuomonės projektas.

„Tai prilygsta „Pentagono popierių“ nutekinimui, tik šįkart tai nutiko Aukščiausiajame Teisme“, – sakė Neilas Katyalas (Nilas Katjalas), ėjęs generalinio solisitoriaus pareigas Baracko Obamos (Barako Obamos) prezidentavimo metu. Jis turėjo galvoje 1971 metais nutekintus dokumentus, atskleidusius slaptus Vašingtono planus dėl Vietnamo. 

„Esu tikras, kad tokio nutekinimo dar nėra buvę“, – pridūrė N. Katyalas.

Paklausta apie projektą, Aukščiausiojo Teismo atstovė spaudai sakė: „Teismas neturi komentarų.“

Moterų teisę šį apsisprendimą ginantis Guttmacherio (Gutmacherio) institutas nurodė, kad 26 valstijos „tikrai arba greičiausiai“ uždraus abortus, jei bus panaikintas „Roe v. Wade“ byloje priimtas sprendimas.

Visgi liberalios valstijos galėtų teisiškai leisti abortus net ir tuo atveju, jei teismas panaikintų „Roe v. Wade“ bylos nutartį.

Ne pelno organizacija „Planned Parenthood“, visoje šalyje turinti abortų klinikų, sakė, kad nutekintas nuomonės projektas yra „šokiruojantis“, tačiau pabrėžė, kad jis „nėra galutinis“.

„Nors abortai tebėra legalūs, šis dokumentas aiškiai rodo, kad pildosi mūsų didžiausi nuogąstavimai“, – nurodė organizacija. – Abortų prieinamumas pasiekė krizinį momentą.“

Keletas įstatymų leidėjų demokratų socialiniame tinkle „Twitter“ išreiškė susirūpinimą dėl grėsmės teisei į abortą.

„Ekstremistiškai nusiteikęs Aukščiausiasis Teismas pasirengęs panaikinti byloje „Roe v. Wade“ priimtą sprendimą ir primesti savo nepopuliarias ultradešiniąsias pažiūras visai šaliai“, – parašė Masačusetsui atstovaujanti senatorė Elizabeth Warren (Elizabet Voren).

Konservatyvių pažiūrų respublikonų senatorius iš Misūrio Joshas Hawley (Džošas Haulis) palankiai įvertino „Politico“ pranešimą.

„Jei tai yra Teismo nuomonė, tai labai gera nuomonė, – sakė J. Hawley. – Pagrįsta nuodugniais tyrimais, tvirtai argumentuota ir morališkai stipri.“

Ispanijos teisingumo ministras antradienį atsistatydino dėl nepavykusio bandymo apriboti moterų teisę į abortus, kuris buvo išprovokavęs masinius protestus ir tarptautinį pasmerkimą.

Ši nesėkmė pareikalavo pirmos galvos konservatorių vyriausybėje nuo pat jos atėjimo į valdžią 2011 metais. Atsistatydinti buvo priverstas 55 metų Alberto Ruizas-Gallardonas (Alberto Ruisas-Galjardonas), svarbus valdančiosios Liaudies partijos narys.

Pagal naująjį įstatymą moterys būtų netekusios teisės laisvai rinktis abortą iki 14 nėštumo savaitės. Toks terminas yra standartinis didelėje Europos dalyje.

Nors premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) Liaudies partijos vyriausybė ištvėrė protestus dėl korupcijos skandalų ir ekonominių apkarpymų, abortų reforma pasirodė pernelyg skaldantis klausimas, kad jį būtų galima užbaigti, nors jis buvo įtrauktas į partijos rinkimų programą 2011-aisiais.

M.Rajoy antradienį žurnalistams sakė, kad jo vyriausybė atšauks labiausiai ginčijamus pasiūlymus.

„Toliau studijuosime būdus, kaip įgyti didesnį palankumą reformai, bet aš galvoju, kad priėmiau šiuo metu protingiausią sprendimą, – sakė jis. – Negalime turėti įstatymo, kuris per minutę bus pakeistas, vos atėjus kitai vyriausybei“.

Po kelių valandų A.Ruizas-Gallardonas paskelbė, kad atsistatydina.

„Nusprendžiau ne tik išeiti iš Teisingumo ministerijos, bet ir po 30 metų palikti politiką“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

A.Ruizas-Gallardonas 2011 metais paliko Madrido mero postą ir pradėjo dirbti M.Rajoy vyriausybėje. Anksčiau jis buvo laikomas palyginti pažangia figūra Liaudies partijoje.

M.Rajoy sakė, kad jo vyriausybė toliau stums šeimos planavimo reformą, bet ji bus sutelkta tik į dvi sritis: dėl reikalavimo jaunesnėms nei 18 metų mergaitėms gauti tėvų sutikimą abortui ir dėl kitų „paramos šeimai“ priemonių.

Jis atšaukė prieštaringiausiai vertinamus A.Ruizo-Gallardono pasiūlytus elementus, kurie išprovokavo ir priešininkų, ir šalininkų demonstracijas.

Gruodį patvirtintu įstatymo projektu buvo siekiama leisti abortus tik išžaginimų, apie kuriuos pranešta policijai, atvejais arba esant medikų patvirtintai grėsmei motinos fizinei ar psichologinei sveikatai.

Juo būtų buvusi panaikinta moters teisė pasirinkti abortą dėl vaisiaus išsigimimo.