Jos kaltinamųjų, kaip ir nukentėjusiųjų, pasirinktos pozicijos vis labiau primena į „ožius“ linkusių vaikėzų, kurie žino tik savo teises, bet nenori nieko girdėti apie pareigas, elgesį. Nors tuo stebėtis ir nereikėtų – be būrio advokatų šios bylos dalyviai dar turi ir kitų iškalbingų konsultantų.
Sąlygas diktavo teisiamieji
Per proveržiu tapusį šiandieninį šios bylos posėdį, trukusį apie pusantros valandos, pagaliau pagarsintas šios bylos kaltinamasis aktas ir dar dviejų nukentėjusiųjų prašymai teismui. O visą likusį laiką ginčytasi, ar nukentėjusieji, kaip ir kartu su jais pernykštės rugpjūčio 25-osios popietę buvusi vieno iš jų sutuoktinė, kurie buvo prisijungę prie šiandieninio posėdžio nuotoliniu būdu, privalo dalyvauti jame gyvai. Kaltinamieji su savo advokatais šį reikalavimą netgi pateikė kaip vieną iš sąlygų, kuriomis jie duos teismui parodymus. Kita sąlyga buvo tradicinė – kad duos parodymus tik po visų šio teismo proceso dalyvių apklausų. Ir tada atsakys į kaltinamojo akto pagarsinimą lydėjusį teisėjos klausimą, ar pripažįsta savo kaltę.
Posėdyje gyvai dalyvavęs vieno iš nukentėjusiųjų – Ryčio Sadausko advokatas, kaip ir kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė Gabija Večerinskienė, su tokiu kaltinamųjų ir jų advokatų reikalavimu nesutiko. Prokurorė netgi buvo linkusi priminti, kad į bylą sugulę įvykiai vyko viešoje vietoje, ir nėra garantijos, kad, išpildžius šį reikalavimą, nebus sudarytos sąlygos jiems pasikartoti.
Tačiau buvo atkreiptas dėmesys į pačių nukentėjusiųjų galimai padarytą klaidą, teigiant teismui, kad jie negali dalyvauti posėdyje gyvai, nes yra užsienyje, nors, kur tiksliai, nesukonkretinta. Tuo tarpu Baudžiamojo proceso kodekse teigiama, kad, norint apklausti užsienyje esantį asmenį, būtina kreiptis į vietinę teisėsaugą ir gauti jos leidimą.
Galiausiai bylą nagrinėjanti teisėja Vaida Baumilė paskelbė, kad įpareigoja į kitą posėdį nukentėjusiuosius, kaip ir jau minėtą vieno iš jų sutuoktinę, atvykti gyvai.
O dėl jau minėtų dviejų nukentėjusiųjų – „Agurkinių“ lyderiams priskiriamo Tado Petrošiaus ir Žano Andrijūno, kurio biografija – kol kas be ypatingų kriminalinių štrichų, bet jis yra R. Sadausko, kuris, kaip įtariama, buvo pagrindiniu šio kauniečius šokiravusio išpuolio taikiniu, sūnėnas, prašymų teisėja savo sprendimą paskelbs kitą savaitę. T. Petrošius taip pat prašo, kad būtų panaikintas jam skirtas nukentėjusiojo statusas, nes jis tokiu nesijaučia. O Ž. Andrijūnas prašo, kad jam būtų grąžinti ikiteisminio tyrimo metu paimti kedai, džinsiniai šortai ir „maikė“, kas labai pralinksmino kaltinamuosius, pradėjusius replikuoti, kad, gal šis vargšelis neturi, kuo apsirengti.
Skaitytojų, redakcijos nuotr., laidos „Farai“ stop kadras
Parodymus davė tik vienas
Kaip jau ne kartą rašyta, teismą ši byla pasiekė tik su septyniais, remiantis kaltinamuoju aktu, šio išpuolio dalyviais, nors iš pradžių ji buvo perduota teismui tik su šešiais kaltinamaisiais. Septintasis – lig tol sėkmingai slapstęsis Rokas Sipavičius pasidavė policijai, atėjęs gruodžio 7-ąją kartu su advokatu į ką tik po renovacijos atidarytą Kauno vyriausiąjį policijos komisariatą, jau perdavinėjant pagrindinę šios bylos dalį su minėtais šešiais kaltinamaisiais teismui. Tačiau dar spėta prie jos prijungti ir į atskirą išskirtą R. Sipavičiaus bylą, nes šis teismo procesas, kaip ir tikėtasi, pradėjo strigti.
Kiti du, remiantis kaltinamuoju aktu, šio išpuolio dalyviai – Gytis Kukliauskas ir Dalius Dambrauskas, likę atskirtoje šios bylos dalyje, sėkmingai slapstosi iki šiol. Vienas iš jų įtariamas šio išpuolio organizavimu. Nors remiantis tuo, ką ikiteisminio tyrimo metu teigė vienas iš stojusiųjų prieš teismą, esą jie neplanavo jokių muštynių – tik ėjo pasikalbėti. Tačiau, remiantis kaltinamuoju aktu, su metaliniais strypais, kastetais ir peiliais bei galimai kitais žmones žalojančiais įrankiais. Tiesa, prisimenant kitų panašių bylų, susijusių su Kauno „berniukais“, nagrinėjimo patirtį teismuose, atėjus laikui duoti parodymus, jie gali pasakoti ir, kad visą šį turtą rado pakeliui arba gavo iš praeivių Laisvės alėjoje, kaip jau vienoje panašioje byloje, tiesa, dėl sužalojimų, padarytų šaunamaisiais ginklais, buvo teigta, kad šios traumos atsirado... nukritus nuo dviračio.
Kaltinami dviem nusikaltimais
Dauguma iš prieš teismą stojusio septyneto ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė. Tiesa, prisistatydami teismui, jie visi teigė, kad nesutinka su tuo, kuo yra kaltinami.
O šie, remiantis filmuota medžiaga iš nusikaltimo vietos, gangsteriai su šortais kaltinami dviem nusikaltimais. Vienas iš jų – viešosios tvarkos pažeidimas, kuris apima ir trims iš keturių nukentėjusiųjų padarytus nežymius sužalojimus ne tik kumščiais bei kojomis, bet ir metaliniais strypais, kastetais, peiliais, lauko baldais bei kitais nenustatytais žalojančiais daiktais. Už šį nusikaltimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Jis priskiriamas nesunkiems.
Antrasis kaltinimas, pareikštas minėtam septynetui, – jau dėl apysunkio nusikaltimo. Jie kaltinami ir nesunkiu R. Sadausko sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų. O tokia formuluotė reiškia, kad nusikaltimo priežastis nenustatyta arba ji buvo menkavertė. Už šį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų ir daugiau jokios kitos alternatyvos nenumatyta.
Viskas įamžinta?
Kaltinamajame šios bylos akte nurodoma ir, kaip buvo apsiginklavę visi išpuolio dalyviai.
29-erių Juozas Minkevičius, būdamas nepilnamečiu, nuteistas maksimalia tokio amžiaus nusikaltėliui bausme už nužudymą, ir Karolis Kavaliauskas, teistas, būdamas nepilnamečiu, už plėšimą, – kastetais, tačiau pastarasis dar spardė R. Sadauską bei daužė kumščiais ir mėtė į jį restorano baldus.
37-erių Edgaras Rezajevas, kurio biografijoje – du teistumai, paskutinis – susijęs su neteisėta ypatingai saugomų rūšių laukinių gyvūnų medžiokle ar žvejyba, bei jau minėtas 31-erių R. Sipavičius tada išbėgo su bendrininkais iš artimiausios tarpuvartės ginkluoti metaliniais strypais. Kaip ir vienas iki šiol besislapstančių šio išpuolio dalyvių – G. Kukliauskas.
40-metis Vitalijus Zakrževskis, teistas jau šešis kartus, paskutinį – už išžaginimą bendrininkų grupėje, kuriam pačiam tą skandalingą rugpjūčio 25-osios vidurdienį kažkas iš besiginančiųjų nenustatytu daiktu sužalojo gerklę, buvo paleidęs į darbą kumščius. Kaip ir dar vienas iki šiol sėkmingai besislapstantis galimas šio išpuolio dalyvis – D. Dambrauskas.
31-erių metų ir jau septynis kartus (vagystės, turto prievartavimas) teistas Lukas Ščerbinskas, kaip ir 28-erių Tadas Mučinskas, teistas jau du kartus, paskutinį – už vagystes, neleido R. Sadauskui pabėgti, kartu su kitais bendrininkais jį apsupdami.
E. Ovčarenko/BNS nuotr.
Šūvis į dešimtuką
Anot teismo medicinos ekspertų, R. Sadauskui buvo suduota ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas. Konstatuotos ne tik muštinės žaizdos R. Sadausko kaktoje, rankose bei kojose ir sumušimai bei nubrozdinimai ir kitose kūno vietose, bet ir kairės rankos piršto sulaužymas.
Ikiteisminį tyrimą atlikusios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos duomenimis, užpuolikų taikiniu vienareikšmiškai buvo R. Sadauskas. Tačiau nukentėjo ir kartu su juo tą penktadienio vidurdienį minėtame restorane kavą gėrusios dar dvi nusikalstamo pasaulio garsenybės – jau minėtas „Agurkinių“ lyderiams priskiriamas T. Petrošius bei Egidijus Smailys, remiantis policijos archyvais, įkūręs savo atšaką, atskilusią nuo „Daktarų“, kuriems priskiriamas ir jo tėvas.
T. Petrošius tuo metu atliko bausmę Alytaus kalėjime ir galimai iki šiol ją atlieka. Nors, portalo kauno.diena.lt žiniomis, tada jis kasdien oficialiai atvykdavo į darbą Kaune, o po jo grįždavo į Alytų tik pernakvoti, ir galimai tokiu būdu iki šiol atlieka jam teismo skirtą bausmę. O išpuolio dieną T. Petrošius dar ir buvo išleistas trumpalaikei savaitgalio išvykai į namus.
Skandalingas užnugaris
Kartu su užpultaisiais prie to paties staliuko tada buvo T. Petrošiaus sutuoktinė, kaip jau rašyta, bandžiusi apsiginti ant stalo gulėjusia šakute. Tačiau tokių ketinimų atsisakiusi po grasinimų sulaužyti nosį.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, tik liudytojos statusą šioje byloje turinti „Agurkinių“ lyderiams priskiriamo T. Petrošiaus sutuoktinė yra įtraukta į Teisingumo ministerijos mediatorių sąrašus bei yra naktimis budinti Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Belieka priminti, kur buvo sugebėjusi įsidarbinti ir E. Smailio, sieto su dviem nužudymais, kuris taip pat turi šioje byloje nukentėjusiojo statusą, tačiau ignoruoja šį teismo procesą, iš pradžių atsisakęs priimti iš policijos pareigūnų šaukimą į teismo posėdį, nors buvo namuose, o vėliau iš viso pradingęs iš akiračio, vietoj savęs galimai duryse palikęs pėdsakus mėtantį raštelį. Tuo metu, kai E. Smailys buvo vieninteliu įtariamuoju su juo sieto antrojo nužudymo byloje, jo sutuoktinė dirbo Kauno apylinkės teismo, nagrinėjančio šią bylą, raštinėje. Ir dėl to dėl E. Smailio suėmimo teko kreiptis į šio teismo Kėdainių rūmus.
Nukentėjusiųjų išsidarinėjimai
Pagal nerašytas nusikalstamo pasaulio taisykles, didelio noro būti pripažintais šioje byloje nukentėjusiaisiais nerodė ir taip pat entuziazmu dalyvauti šiame teismo procese netryško ir kiti nukentėjusieji. Galiausiai trys iš jų, išskyrus E. Smailį, jau buvo prisijungę ir prie ankstesnio šios bylos posėdžio, vykusio balandžio pradžioje, nuotoliniu būdu.
O vienas iš jų – R. Sadauskas prieš minėtą posėdį buvo atsiuntęs teismui prašymą panaikinti jam suteiktą nukentėjusiojo statusą, nes tokiu nesijaučia. Tačiau teisėja R. Sadausko prašymo netenkino, tokį savo sprendimą argumentuodama tuo, kad svaresnis prokurorės G. Večerinskienės atsikirtimas į tokią R. Sadausko užgaidą, jog nukentėjusiojo statusas jam suteiktas, remiantis teismo medicinos ekspertų išvadomis.
Kaip jau taip pat rašyta, ikiteisminį tyrimą atlikusiems teisėsaugininkams R. Sadauskas teigė, kad nieko apie juos dominantį įvykį neatsimena. Tik, kad gėrė tada kavą, o po to atsigavo ligoninėje.
T.y., kad nematė nei, kaip viskas prasidėjo, nei, kaip baigėsi. Apie viską sužinojo iš žiniasklaidos. Jos minimų įtariamųjų nepažįsta. Jokia žala jam nepadaryta, todėl jis nereiškia jokio ieškinio.
Rytis Sadauskas (Skaitytojų, E. Kniežausko nuotr.)
Už laisvę sumokėjo skirtingai
Vienas ieškinys, kaip jau rašyta, visgi šioje byloje yra pareikštas. Už suteiktą medicinos pagalbą nukentėjusiųjų statusą joje turintiems R. Sadauskui, šio sūnėnui Ž. Andrijūnui bei E. Smailiui, kurį greitoji tada išvežė iš Laisvės alėjos į Kauno klinikas, nes jis buvo rastas be sąmonės, Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 460 eurų ir 15 centų ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamųjų minėtos trijulės sužalojimu. Nors R. Sadauskas, portalo kauno.diena.lt duomenimis, atvykęs vėliau į Klinikas pats, buvo linkęs tikinti, kad nukentėjo per eismo įvykį. O jau minėtas jo sūnėnas Ž. Andrijūnas pareigūnams teigė, kad patyrė jam konstatuotus sužalojimus, užkliuvęs už stalo kojos ir pargriuvęs.
Apie tai, kaip teismas galimai vertina šioje byloje surinktus įrodymus, grindžiančius teisiamųjų kaltę, nuo kurių priklausys ir jiems gresianti bausmė, atskleidžia tai, kad jie visi – jau laisvėje, nors perduodant bylą teismui, dar visi buvo suimti. Teisėja V. Baumilė, kuriai paskirta ši byla, anot Kauno apylinkės teismo atstovės, visiems jiems skyrė švelnesnes kardomąsias priemones už suėmimą, paleisdama į laisvę už piniginius užstatus ir su apykojėmis, tačiau be dokumentų. Tik minėti užstatai – skirtingi. Už K. Kavaliauską ir E. Rezajevą – po 10 tūkst. eurų, už kitus penkis – po 5 tūkst. Be to, teisiamiesiems uždrausta ir bendrauti tarpusavyje, nors, kaip užfiksavo portalo kauno.diena.lt fotografas, prieš teismo posėdžius jie iki valiai atsišneka teismo foje. O po to, jau eidami į teismo posėdžių salę, ir vėl virsta gangsteriais su šortais, kaip įmanydami dangstydamiesi nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų.
Regimanto Zakšensko nuotr.
