Iš valstybės – 3,4 tūkst. eurų

Moters kaltė neįrodyta, o iš valstybės jai dar priteista atlyginti beveik 3,4 tūkst. eurų išlaidų advokato paslaugoms.

I. Tamašauskienė iš bibliotekos vadovės pareigų buvo atleista dėl prarasto pasitikėjimo. Teismas yra pasisakęs, kad ji atleista teisėtai.

O štai baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė priėmė I. Tamašauskienę išteisinantį nuosprendį.

Po mero rašto – byla

Į teisiamųjų suolą I. Tamašauskienei teko sėsti dėl premijų skirstymo pavaldinėms aplinkybių.

Į STT kreipėsi Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, kai iš laikinai savivaldybės viešajai bibliotekai vadovaujančios direktorės sužinojo premijų skirstymo šioje įstaigoje istoriją.

Kaltinamajame akte buvo konstatuojama, kad 2021 m. pabaigoje I. Tamašauskienė vienai įstaigos darbuotojai įsakymo projekte numatytą 878 eurų premiją padidino iki 1 118 eurų. Kitai darbuotojai numatyta 808 eurų premija padidinta iki 1 048 eurų.

Trečiajai puse etato dirbusiai darbuotojai, kurios pareiginės algos dydis 707,71 euro, įsakymo projekte numatytą 546 eurų premiją padidino iki 846 eurų.

Keitė parodymus

Dvi šios bibliotekos darbuotojos keitė parodymus.

O štai bibliotekos vyriausioji metodininkė Jūratė Tilvikienė laikėsi tų pačių – moteris tvirtino, kad buvo paprašyta išgryninti dalį gautos premijos, apie 240 eurų, kuriuos esą atidavė savo viršininkei, bibliotekos Metodinio skyriaus vedėjai.

Moteris tvirtino, jog jai buvo pasakyta, kad esą pinigai skirti I. Tamašauskienei.

Vis dėlto kitos kolegės neigė šį pasakojimą. Metodinio skyriaus vedėjos Laimos Damulienės teiginiuose buvo kitaip dėstomos aplinkybės.

Esą I. Tamašauskienei gimtadienio proga buvo ieškoma dovanų kupono. Nepavykus jo nupirkti, tuometei direktorei perdavė pinigų.

Byloje minima, kad I. Tamašauskienė nenorėjo jų imti, moterys susistumdė. Tuomet pavaldinė slapta įkišo grynuosius į direktorės palto kišenę.

Po kelių dienų I. Tamašauskienė, pastebėjusi pinigus kišenėje, atvažiavo į darbą ir norėjo pinigus grąžinti.

Tačiau L. Damulienė pasakė, kad čia jos dovana ir tegul su jais daro, ką nori, tuomet direktorė pasakė, jog panaudos bibliotekos reikmėms.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad neabejoja J. Tilvikienės parodymais.

O štai kitų dviejų bibliotekos darbuotojų parodymais teismas neabejotinai tikėti negali.

„Nes šių liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nuolat keitėsi, kol tyrimo pabaigoje maždaug sutapo, kas kelia abejonių jų patikimumu“, – rašoma nutartyje.

Nepadarė didelės žalos?

Teismo nuomone, nėra svarbu, ar 150 eurų suma I. Tamašauskienei buvo perduota kaip gimtadienio dovana, ar jų paskirtis buvo dovana už premijų skyrimą.

Teismas, vertindamas ir sugretindamas liudininkų parodymus, atsižvelgė į tai, kad premijų skyrimo įsakymai buvo keičiami.

Nutartyje pastebėta, kad I. Tamašauskienės sutikimas priimti 150 eurų nesuderinami su jos įvykio metu eitomis pareigomis ir jos kaip valstybės tarnautojo statusu, nepriklausomai nuo to, kur gauti pinigai buvo išleisti.

Valstybės tarnautojo vardas sumenkinamas ar pažeminamas padarant bet kokį piktnaudžiavimą tarnyba, taip pat ir drausminį nusižengimą.

Tačiau toje pačioje nutartyje teismas aiškino, kad ne visada pažeminant valstybės tarnautojo vardą padaroma didelė žala.

„Kaltinamosios veiksmai, pažeidžiant darbuotojų skatinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, viršijant galimos skirti premijos dydį, 150 Eur priėmimas, sumenkino jos kaip valstybės tarnautojo eitų bibliotekos vadovo pareigų prestižą, sukėlė bibliotekos darbuotojų nepasitikėjimą darbuotojų skatinimo skaidrumu. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinęs tai, kad I. Tamašauskienės veiksmais nebuvo tiesiogiai pažeistos kitų žmonių teisės, institucijos veikla nesutriko, veika nesukėlė ypatingo neigiamo rezonanso visuomenėje, dėl to nenukentėjo pačios institucijos prestižas visuomenės akyse, veika buvo vienkartinio pobūdžio, nesukėlė nepataisomų pavojingų pasekmių, kaltinamoji dėl nepasitikėjimo buvo atleista iš einamų pareigų, padaryta galima materialinė žala gali būti atlyginta civilinio proceso tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veika, kuria buvo pažemintas valstybės tarnautojo vardas, nelaikytina didele“, – konstatuota nutartyje.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo I. Tamašauskienė išteisinta, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui.

Byloje valstybės kaltinimą palaikęs prokuroras Jevgenij Michailovskij patikino, kad dar neapsisprendęs, ar skųs nutartį.

„Pirma turiu susipažinti su teismo argumentais“, – sakė prokuroras.

Teismas ketvirtadienį nusprendė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti, BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

G. Kazilionienei uždrausta vairuoti pusantrų metų, iš jos taip konfiskuojama 4 tūkst. eurų turto – vairuotos mašinos vertę atitinkanti suma.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Kazilionienė pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pernai spalio 30 dieną šį automobilį ji pardavė vienam Panevėžio rajono gyventojui. Pirkėjas už automobilį atsiskaitė, tačiau savo vardu dar nebuvo persiregistravęs ir leido G. Kazilionienei kelias dienas juo naudotis.

Buvusi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja, 56 metų G. Kazilionienė policijos ekipažo buvo sustabdyta pernai lapkričio 1-ąją.

Tą dieną, šiek tiek po 13 val., policija gavo pranešimą apie netoli Panevėžio pavojingai po kelią manevruojantį automobilį BMW 530.

Pareigūnų sustabdyta moteris sutiko pasitikrinti blaivumą, alkoholio matuokliu jai buvo nustatyta 1,85 promilės alkoholio (vidutinis girtumo laipsnis).

Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu G. Kazilionienė atleista iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, kai alkoholio kiekis kraujyje didesnis nei 1,5 promilės.

Prokuratūra teigė, kad šventinę lapkričio 1 dieną, esant dideliam eismo intensyvumui, magistraliniu keliu Vilnius – Panevėžys važiuodama neblaivi G. Kazilionienė kėlė realų pavojų ir savo, ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei.

Už vairavimą esant neblaiviam, kai alkoholio koncentracija viršija 1,5 promilės, Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki vienerių metų arba areštą iki 90 parų, arba baudą iki 500 MGL (19 tūkst.) eurų bei vieną arba dvi baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti atėmimą iki trejų metų, ir/ar automobilio konfiskavimą.

G. Kazilionienė per Teisėjų tarybos posėdį lapkritį sakė, kad įvykis dėl neblaivumo buvo tikrai atsitiktinis atvejis. Ji pasakojo, kad ją ištiko šokas dėl šeiminių aplinkybių.

„Išgėriau raminančių, į kaimo kapines važiavau nusiraminti. Labai gailiuosi. 23 su puse metų dirbau, neturėjau nuobaudų, jau 33 metus vairuoju automobilį, irgi nebuvo jokių nuobaudų, negalvojau, kad galėjau pripūsti“, – sakė G. Kazilionienė.

Ji sakė, kad iš vakaro šventė gimtadienį, pasveikinti buvo atvykę giminaičiai.

Lieka laisvėje

Evaldas Lembergas buvo vienas asmenų, kurie figūravo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pernai atliktame didžiulio masto tyrime.

Pareigūnai džiaugėsi demaskavę asmenis, kaip įtariama, nuslėpusius apie 2,5 mln. eurų mokesčių. Iš trijų įtariamųjų tąkart leista suimti tik vieną – latvį. Du lietuviai buvo paleisti.

Vienas pastarųjų – E.Lembergas su dar kitu asmeniu neseniai vėl sulaikytas dėl tokių pačių darbelių – stambaus masto sukčiavimo. Teismas vėl nesutiko jo suimti.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Donatas Puzinas tokį sprendimą apskundė. Teismas skundą atmetė. E.Lembergas tebelieka laisvėje, nors jį prašyta suimti dviem mėnesiams.

"Naują įtariamąjį teismas suimti sutiko, o pagrindinio įtariamojo – E.Lembergo – ne. Daro toliau nusikaltimus, didelę žalą valstybei ir nesiimama priemonių užkirsti tam kelią", – stebėjosi D.Puzinas.

Teismo motyvai

Kauno apylinkės teismo, į kurį iš pradžių buvo kreiptasi dėl suėmimo, pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Vaida Bytautė perdavė teisėjos motyvus, kuriais ji vadovavosi atmesdama prokuroro prašymą dėl E.Lembergo.

"Teismas netenkino prokuroro prašymo ir atsisakė įtariamajam skirti griežčiausią kardomąją priemonę dėl šių priežasčių: įtariamasis neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, skolinių įsipareigojimų bankui, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo vertinimu "įtariamojo socialiniai ryšiai, asmenybės charakteristika ir įsipareigojimai vertintini kaip pakankami", – teisėją citavo V.Bytautė.

Kauno apygardos teismas, svarstęs prokuroro apeliaciją ir pakartotinį prašymą suimti E.Lembergą, pritarė pirmos instancijos teismui ir jo sprendimą paliko nepakeistą.

Naują įtariamąjį teismas suimti sutiko, o pagrindinio įtariamojo – E.Lembergo – ne. Daro toliau nusikaltimus, didelę žalą valstybei ir nesiimama priemonių užkirsti tam kelią.

Bendrininkas priblokštas

Pirmos instancijos teismui atsisakius dviem mėnesiams suimti E.Lembergą, šokiruoti buvo ne tik teisėsaugininkai, bet ir jo paties bendrininkas Arūnas Raižys. Pastarasis iškart buvo suimtas mėnesiui.

"Mane suėmė, o tas liko laisvėje", – pareigūnams guodėsi A.Raižys. Neoficialiuose pokalbiuose užsimenama, kad pastarojo vaidmuo – E.Lembergo pagalbininkas ir nurodymų vykdytojas.

Dar vienas, kaip manoma, aferos sumanytojas, Konstantinas Solovjovas sulaikytas Latvijoje. Šios šalies teisėsaugininkai "Kauno dienai" neoficialiai prasitarė, kad per sulaikymo operaciją K.Solovjovas elgėsi itin neadekvačiai, todėl jis neatsidūrė areštinėje, o atiduotas priverstinei medikų globai.

Beje, pernai būtent jam teko išbandyti ne tik Kauno areštinės, bet ir Kauno tardymo izoliatoriaus gultus. Čia jis praleido kelias savaites. Vėliau latvis ėmė vengti kelionių į Lietuvą ir bandė regzti aferas būdamas Latvijoje.

Kaip jau yra rašiusi "Kauno diena", pastarojo tėvas Michailas – taip pat yra figūravęs PVM grobstymo istorijose.

Spalvinga asmenybė

Vaišvydavoje gyvenantis E.Lembergas nemalonumų prisidarė ne tik dėl įtariamo PVM grobstymo. Pirmos instancijos teismas jį pripažino kaltu dėl smurto prieš žmoną ir nubaudė 1 tūkst. eurų bauda. Tiesa, E.Lembergas šį teismo sprendimą apskundė.

Dienraščio žiniomis, mįslingas incidentas tarp jo ir sutuoktinės įvyko Šilainiuose, tos pačios bendrovės "Positus" patalpose. "Aš ją tik pasiunčiau... o ji pati eidama užkliuvo ir parkrito. Tiesiog nespėjau pirmas paskambinti policijai ir mane supakavo", – pažįstamiems guodėsi E.Lembergas.

Ta pati schema

Nusikalstamos veiklos, dėl kurios E.Lembergas, sulaikytas šį kartą, anot D.Puzino, identiškos pirmam kartui, veikla vykdyta per tą pačią UAB "Positus". Antrą kartą, kaip įtariama, nuslėpta apie 200 tūkst. eurų mokesčių.

Pirmą kartą įtariamieji lietuviai paleisti už užstatą advokatui graudinant dėl laukiančių vieno iš jų vestuvių.

Teisėsaugininkų surinktais duomenimis, įtariamieji iš Lenkijos ir Ukrainos importuodami cukrų ir aliejų, tai darė, kaip įtariama, per fiktyvias Latvijoje ir Lietuvoje registruotas įmones, galbūt už prekes nebuvo mokamas PVM, nors jos iš tikrųjų atitekdavo Kaune, Baltų prospekte, registruotai didmenine prekyba maisto produktais užsiimančiai UAB "Positus".

Dar viena bendrovė

Cukrų ir aliejų, už kurį į Lietuvos valstybės biudžetą nebuvo mokamas PVM, pirminiais ankstesnio ikiteisminio tyrimo duomenimis, iš "Positus" įsigydavo realiai veikiančios bendrovės "Boslita ir Co", "Širmulis", "Rukola".

Naujajame ikiteisminiame tyrime ir vėl minima bendrovė "Rukola", kuriai priklauso ir "Obelių aliejaus" prekės ženklas.

Būtent šioje bendrovėje atsidūrė iš Estijos ir Lenkijos atvežtas aliejus, nuo kurio bandyta nuslėpti PVM.

"Kauno diena" yra rašiusi, kad ir pati "Rukola" yra atidūrusi teisėsaugininkų akiratyje. Kilo įtarimų, kad po vieno gaisro bandyta dirbtinai padidinti patirtą žalą. Ikiteisminis tyrimas iki šiol nebaigtas.

Rekvizitai.lt puslapyje nurodoma, kad "Positus" specializuojasi kaip didmenininkai, tiekdami produkciją, skirtą keptii ir maisto pramonei. Pagrindinės prekės nurodomos rafinuotas rapsų ir saulėgrąžų aliejus, cukrus bei kakava. Pateikiama, kad kovą šioje įmonėje dirbo du darbuotojai, balandį – vos vienas.

Už sukčiavimą stambiu mastu Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

Įtartas šmeižimu

"Kauno diena" rašė, kad prieš kelis mėnesius K.Jukniui buvo pareikštas įtarimas dėl šmeižimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Imuniteto valdybą dėl esą tikrovės neatitinkančios ir ją žeminančios informacijos kreipėsi Kauno AVPK tyrėja Ž.Č.

Ši teigė, kad asmuo, susijęs su privačiu jos gyvenimu, gavo ne vieną elektroninį laišką apie ją, kuriuose ji apibūdinama kaip prasta pareigūnė, kurios ir asmeninis gyvenimas nekoks. Laiškai rašyti ir anglų, ir lietuvių kalba.

Nustačius, kad jie išsiųsti iš K.Juknio vadovaujamos "Sandraugos" kompiuterio, jos būstinėje atlikta krata. Po jos profsąjungos pirmininkui pareikštas įtarimas dėl šmeižimo, už kurį Baudžiamasis kodeksas numato visą bausmių spektrą – nuo baudos iki laisvės atėmimo iki vienų metų.

Dangstėsi nesutarimais

Pareiškus įtarimą, teisės bakalauro išsilavinimą turintis "Sandraugos" vadovas pasinaudojo įstatymų numatyta teise neduoti parodymų.

Kauno policijai išplatinus pranešimą apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, K.Juknis BNS šią situaciją komentavo teigdamas, kad dėl šmeižto kreipėsi ilgametė profsąjungos narė. Esą kažkas iš profsąjungos kompiuterio parašė šmeižiantį laišką anglų kalba jos draugui užsieniečiui.

K.Juknis akcentavo pats anglų kalbos nemokantis. Ir buvo linkęs pridėti, kad su šia profsąjungos nare buvo nesutarimų dėl darbo apmokėjimo. Ir ji esą yra vieno asmens, susijusio su ankstesniu skandalu, į kurį jis taip pat įveltas, giminaitė.

Nuomonę turėti nedraudžiama

Ikiteisminį tyrimą, kuriame K.Juknis įtartas šmeižimu, kuravo ne Kauno, tarp kurio teisėsaugininkų yra nemažai jo profsąjungos narių, bet Kauno apylinkės prokuratūros Kėdainių skyriaus prokuroras Nerijus Gružauskas.

Prieš kelias savaites įtariamasis pagaliau davė parodymus. Tačiau šie, anot Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Izabelės Bočkienės, buvo labai abstraktūs. K.Juknis savo kaltės nepripažino.

Prokuroras N.Gružauskas birželio 25-ąją priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą nutraukti, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Motyvuota tuo, kad laiškų, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, turinio negalima laikyti Ž.Č. šmeižiančiais faktais, nes pateikta informacija yra išplaukianti iš anksčiau buvusių jos bei K.Juknio tarpusavio santykių ir nėra konstatuojamojo pobūdžio. Ji vertintina kaip nuomonė, išsakyta nutrūkus jų darbiniams ir asmeniniams santykiams.

Skandalingas šleifas

Kaip jau rašyta, vasario pradžioje K.Juknis prie savo namų Marvelėje apšaudė jo namo fasadą atnaujinusį darbininką, atvykusį pasikalbėti dėl skolos.

Apšaudytojo teigimu, K.Juknis jam liko skolingas 300 eurų. "Sandraugos" vadovas šią skolą ignoravo, nes jie nebuvo sudarę sutarties. Vėliau paaiškėjo, kad K.Juknis šaudė šratasvydžio žaidimuose naudojamu pistoletu.

Kauno policija pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio incidento atsisakė, nors to prašė ir apšaudytasis, ir šį savavaldžiavimu bei šantažu kaltinęs pats šaulys.

Dėl apšaudytojo pareiškimo ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes esą nuosavo namo kiemas negali būti traktuojamas kaip vieša vieta, o K.Juknio panaudotas ginklas nebuvo kovinis, todėl jo grasinimas nebuvo realus.

Neįžvelgė policija nusikaltimo sudėties ir K.Juknio oponento veiksmuose, traktuodama juos kaip civilinius konfliktavusių pusių santykius.

Gresia nevienodos baudos

Prokurorams patvirtinus nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, kovo pradžioje buvo pradėtos dvi administracinės bylos.

Pagal apšaudytojo pranešimą – dėl neteisėto šaudymo iš ginklo. Administracinių nusižengimų kodeksas už tai numato baudą iki 150 eurų.

Pagal priešpriešinį K.Juknio pareiškimą – dėl tyčinio turto sugadinimo ar sunaikinimo.  Už tai jo oponentui jau gresia šešis kartus didesnė bauda – iki 750 eurų.

Pasak Kauno AVPK Komunikacijos poskyrio specialistės Dovilės Bernotaitės, sprendimai šiose administracinėse bylose dar nepriimti.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad nuobauda už nustatytą nusižengimą gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jo padarymo dienos.