Praėjus kelioms dienoms po teroristinio išpuolio Maskvos koncertų salėje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl visko kaltino Ukrainą. Kremliui tai ne pirmas kartas, rašo „Financial Times“. Anksčiau, per antrąjį Čečėnijos karą, V. Putinas siejo čečėnus su „Al-Qaeda“. Tada Rusijos prezidentas bandė susieti šį karą su tarptautine kova su terorizmu.

„Pasinaudodamas kova su terorizmu, V. Putinas tikėjosi glaudesnio bendradarbiavimo su Vašingtonu“, – teigė leidinys.

Tačiau Maskvoje įvykęs teroro aktas labai skiriasi nuo ankstesnių situacijų.

„Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę keliose ataskaitose. Vašingtonas prieš dvi savaites viešai perspėjo apie tokią ataką“, – pažymėjo „Financial Times“.

Ieškodamas priešų Vakaruose ir Ukrainoje V. Putinas prarado budrumą savo šalyje.

„V. Putino saugumo aparatas, apsėstas persekioti valstybės priešus, pasirodė esąs nepajėgus užkirsti kelią daugiausiai aukų pareikalavusiam teroristiniam išpuoliui Rusijoje per 20 metų. V. Putino Ukrainos manija apakino jį nuo realių pavojų, gresiančių Rusijai tiek užsienyje, tiek savo šalyje“, – rašė „Financial Times“.

Primename, kovo 22 dieną Maskvos koncertų salėje „Crocus“ ginkluoti užpuolikai pradėjo šaudyti į žmones, po to pastatą padegė.

Kitą dieną V. Putinas apkaltino Ukrainą ir Vakarų valstybes rengiant teroro aktą.

Visai neseniai V. Putinas pasinaudojo savo „pergale“ Rusijos prezidento rinkimuose, kad parodytų, jog valdo situaciją. Nepraėjus mažiau nei savaitei jo saugumo tarnyba nesugebėjo užkirsti kelio daugiausiai aukų pareikalavusiam teroristiniam išpuoliui šalyje per pastaruosius 20 metų.

Politologo Aleksandro Kynevo teigimu, daugelis rusų dabar yra šokiruoti, nes „tvarkos atkūrimas visada buvo V. Putino vizitinė kortelė“.

„Rinkimai parodė iš pažiūros užtikrintą pergalę. Ir staiga pasitikėjimo pergalės fone tai yra demonstratyvus pažeminimas“, – teigė A. Kynevas.

Į rusus V. Putinas kreipėsi praėjus devyniolikai valandų po žiauraus išpuolio. Rusijos prezidentas neužsiminė apie tai, kad ataką įvykdė „Islamo valstybė“ (IS), tačiau kalbėjo apie Ukrainos įsitraukimą.

„Kyla klausimas, kiek Rusijos visuomenės patikės jo argumentais. Jie gali susimąstyti, ar V. Putinas, atsižvelgiant į invaziją ir konfliktą su Vakarais, tikrai laikosi šalies saugumo interesų, ar jis, deja, jų atsisako“, – rašė politologas.

Ir staiga pasitikėjimo pergalės fone tai yra demonstratyvus pažeminimas.

Jo nuomone, V. Putino nepaisymas JAV įspėjimo apie galimus teroristinius išpuolius, gali padidinti visuomenės skepticizmą. Opozicionieriai jį jau apkaltino, kad režimas persekioja LGBT bendruomenę, žurnalistus ir Kremliaus kritikus, o ne saugo visuomenę nuo tikrų teroristų.

Primename, kad kovo 22 dieną ginkluotų žmonių grupė apšaudė žmones „Crocus“ koncertų salėje ir padegė pastatą. Mažiausiai 137 žmonės žuvo, dar 182 buvo sužeisti.

Rusijos saugumo pajėgos kritikuojamos už tai, kad užtruko ilgai, kol atvyko į įvykio vietą. Apie įtariamųjų sulaikymą buvo pranešta kitą dieną.

Rusijos propaganda ignoruoja faktą, kad IS prisiėmė atsakomybę už išpuolį. 

Sprogimai, kurie per valstybinę televiziją buvo pavadinti teroristiniu išpuoliu, įvyko Artimuosiuose Rytuose tvyrant didelei įtampai. Ankstesnę dieną Beirute per drono smūgį, dėl kurio Libano pareigūnai apkaltino Izraelį, žuvo „Hamas“ lyderio pavaduotojas Salehas al Arouri (Salehas Aruris) – Irano sąjungininkas.

Sprogimai driokstelėjo netoli Sahebo al Zamano mečetės pietiniame Kermano mieste, Q. Soleimani gimtinėje, kur jis yra palaidotas. Jo šalininkai susirinko paminėti ketvirtąsias jo žūties per JAV drono smūgį netoli Bagdado oro uosto metines.

„Žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 103, nes žuvo žmonių, sužeistų per teroristinius sprogimus“, – teigė oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Pasak jos, 141 žmogus sužeistas, o kai kurių būklė yra kritinė.

Anksčiau skelbta apie 73 žuvusiuosius.

Kermano gubernatoriaus pavaduotojas sakė, kad sprogimai buvo teroristinis išpuolis.

Irano naujienų agentūra „Tasnim“, cituodama informuotus šaltinius, teigė, kad „įvykio vietoje sprogo du krepšiai su bombomis“.

„Šio incidento kaltininkai, matyt, susprogdino bombas nuotoliniu būdu“, – pridūrė „Tasnim“.

Naujienų agentūra ISNA citavo Kermano merą Saeedą Tabrizi (Saidą Tabrizį), kuris teigė, kad tarp sprogimų buvo 10 minučių pauzė.

Internete pasklidusioje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip minios bėga, o saugumo darbuotojai aptvėrė teritoriją.

Valstybinės televizijos rodytuose vaizduose matėsi keli greitosios pagalbos automobiliai ir gelbėtojai.

Q. Soleimani vadovavo Kudso (Jeruzalės) pajėgoms – Islamo revoliucinės gvardijos korpuso padaliniui, atsakingam už karines operacijas visuose Artimuosiuose Rytuose.

Jis žuvo 2020 metų sausį per JAV drono ataką Bagdado oro uoste ir tebėra gerbiama asmenybė Irane.

Įtariamasis buvo pašautas ir mirtinai sužeistas Briuselio policijai antradienį jį sulaikant.

„Šiais laikais Švedijai dar niekada nebuvo iškilusi tokia didelė grėsmė kaip dabar“, – žurnalistams sakė U. Kristerssonas po to, kai per išpuolį Belgijos sostinėje buvo nušauti du švedų futbolo sirgaliai ir dar vienas žmogus sužeistas.

„Visi požymiai rodo, kad tai teroro išpuolis, nukreiptas prieš Švediją ir Švedijos piliečius vien dėl to, kad jie yra švedai“, – sakė jis ir pridūrė, kad jaučia neapsakomą liūdesį.

Rugpjūtį švedų vidaus saugumo tarnyba SAPO padidino terorizmo pavojaus lygį iki ketvirto penkių balų skalėje, paskelbus vertinimą, kad dėl piktos musulmonų pasaulio reakcijos į protestus, kai šalyje buvo deginamas Koranas, ji tapo prioritetiniu taikiniu.

„Būtent dėl tokių pavojų SAPO šią vasarą padidino pavojaus lygį nuo trečio iki ketvirto“, – sakė U. Kristerssonas.

„Dabar jau žinome, kad buvo pagrindo nerimui, kurį išreiškė tiek jie, tiek mes vyriausybėje“, – pridūrė jis.

Ministras pirmininkas pažadėjo „saugoti mūsų atvirą, demokratinę visuomenę“.

„Jie nori mus įbauginti ir priversti tylėti. Taip neatsitiks“, – pridūrė jis.

Išpuolis įvykdytas pirmadienio vakarą Briuselyje prieš pat Belgijos ir Švedijos futbolo rungtynes.

Asmuo, prisiėmęs atsakomybę už ataką, socialiniuose tinkluose paskelbė, kad jį įkvėpė ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

„Policija sureagavo į incidentą, kai transporto priemonė rėžėsi į žmones ir pasišalino iš įvykio vietos. Incidentas įvyko 1 val. 45 min. (vietos ir Lietuvos laiku)... Į įvykio vietą atvyko policija ir medikai, ieškoma tos transporto priemonės. Incidentas tiriamas kaip teroro ataka“, – sakė Izraelio policijos atstovas Micky Rosenfeldas (Mikis Rozenfeldas).

Izraelio greitosios medicinos pagalbos tarnyba „Magen David“ pranešė, kad 14 žmonių nugabenti į ligonines.

Kariškių atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad kariuomenė žino apie incidentą, ir žadėjo pateikti daugiau informacijos vėliau ketvirtadienį.

Australui Brentonui Tarrantui (Brentonui Tarantui) anksčiau laikinai buvo pateiktas vienas kaltinimas nužudymu, bet policija ketvirtadienį sakė, kad per kitą teismo posėdį pateiktame pakoreguotame kaltinamajame akte atsispindės visos kovo 15 dienos atakų mirtys ir sužeidimai.

„Vyrui, areštuotam dėl Kraistčerčo teroro atakų, bus pareikšta 50 kaltinimų nužudymu ir 39 kaltinimai pasikėsinimu nužudyti, kai penktadienį jis stos prieš Kraistčerčo aukštąjį teismą“, – pranešime nurodė policija.

28 metų B. Tarrantas teismo posėdyje dalyvaus vaizdo ryšiu iš griežčiausio režimo kalėjimo Oklande.

Teismo šios savaitės pranešime sakoma, kad kaltinamojo pasirodymas tikriausiai bus trumpas, jo metu bus „išsiaiškinta atsakovo pozicija dėl teisinio atstovavimo“ ir išspręsti kiti procedūriniai klausimai.

Po pirmo pasirodymo teisme kovo 16 dieną B. Tarrantas atleido teismo jam skirtą advokatą, taip pakurstydamas nuogąstavimus, kad jis nori gintis pats ir bandys teismo procesu pasinaudoti kaip platforma propagandai.

Teismas sakė, kad per penktadienio posėdį atsakovui nereikės pateikti kaltinamojo pareiškimo.

Be to, teismas uždraudė žiniasklaidai filmuoti ir fotografuoti atsakovą, kuris save vadina baltųjų viršenybės šalininku.

Policija pranešė, kad taip pat svarstomos galimybės pateikti atsakovui papildomų kaltinimų, bet konkrečiai nenurodė, kokių.

Jie galėtų priklausyti nuo to, ar teismas išpuolius Kraistčerčo mečetėse laiko teroristine ataka. Šiuos žiaurius nusikaltimus taip ne kartą vadino šalies ministrė pirmininkė Jacinda Ardern (Džasinda Ardern).

Tačiau Naujosios Zelandijos Terorizmo slopinimo įstatymas, priimtas po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose, yra retai naudojamas ir jo pasitelkimas galėtų komplikuoti baudžiamąjį persekiojimą.

Baudžiamųjų kaltinimų, pavyzdžiui, dėl nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti, lengviau siekti, bet prokurorai gali panorėti teisti kaltinamąjį kaip teroristą. Taip veikiausiai būtų siekiama akcentuoti, kad dešiniojo sparno ekstremizmas yra toks pats pavojingas kaip ir islamo ekstremizmas.

Naujosios Zelandijos kalėjimų departamentas praėjusį mėnesį paskelbė, kad B. Tarrantas buvo atskirtas nuo kitų kalinių ir kad jį galima nuolat stebėti. Tai darbuotojai gali daryti arba tiesiogiai, arba per vaizdo kamerą.

Jis negali žiūrėti televizijos, klausytis radijo, negauna laikraščių, jo taip pat negalima lankyti, nurodė departamentas.

Šalies žiniasklaida pranešė, kad jei bus nuteistas, jam tikriausiai grės ilga izoliacija, siekiant apsaugoti jį nuo kitų kalinių, daugiausia polineziečių, užpuolimų dėl jo pažiūrų baltųjų viršenybės klausimu.

Naujoji Zelandija po atakos Kraistčerče griežtina savo ginklų kontrolės įstatymus, be to, vyriausybė sakė iš naujo svarstysianti įstatymus dėl neapykantos kalbų.

J. Ardern veiksmų paragino imtis ir socialinės žiniasklaidos milžines, nes atakos vykdytojas ją tiesiogiai transliavo internetu.

Naujausi, anksčiau šią savaitę paskelbti sveikatos apsaugos pareigūnų duomenys rodo, kad 24 per ataką nukentėję žmonės tebėra gydomi ligoninėse. Keturių sužeistųjų, įskaitant vieną ketverių metų mergaitę, būklė kritinė.

Galimai palaikė ryšius su Europos ekstremistais

Įtariamas išpuolių Naujosios Zelandijos mečetėse vykdytojas kelis kartus paaukojo pinigų Europoje veikiantiems ultradešiniųjų aktyvistams, žinomiems dėl prieš imigraciją nukreiptų akcijų, ketvirtadienį paskelbė Austrijos dienraštis „Der Standard“.

Brentonas Tarrantas (Brentonas Tarantas), kuriam šią savaitę savaitę ruošiamasi iškelti kaltinimus dėl 50 žmonių nužudymo dviejose Kraistčerčo miesto mečetėse, lėšas aukojo 2017 ir 2018 metais, informavo leidinys, remdamasis su tyrimų eiga susipažinusiais šaltiniais Vokietijos ir Austrijos saugumo tarnybose.

Pranešama, kad užpernai australas pervedė iš viso 2 200 eurų.

Laikraščio cituojami šaltiniai Vokietijoje pareiškė, kad lėšos buvo siunčiamos Prancūzijos ultradešiniųjų grupei „Generation Identitaire“.

Vis tik Austrijos vidaus žvalgybos agentūra dar nenustatė, ar visa suma buvo paaukota vienoje šalyje įsikūrusiai organizacijai, patikslino „Der Standard“.

B. Tarrantas taip pat 2018 metais pervedė 1 500 eurų Martinui Sellneriui (Martinui Zelneriui), Austrijos identiteto judėjimo (IBO) lyderiui.

Pareigūnams sužinojus apie M. Sellnerio galimus kontaktus su australu, aktyvisto bute praėjusią savaitę buvo atlikta krata. M. Sellneris prisipažino gavęs pinigų sumą, bet paneigė, jog palaikė kokius nors ryšius su B. Tarrantu.

Austrijos koalicinė vyriausybė, kurioje dirba ir kraštutinių dešiniųjų stovyklai priskiriama Laisvės partija (FPO), šiuo metu tiria, ar IBO yra teroristinė organizacija. Jeigu ši prielaida būtų patvirtinta, judėjimas būtų uždraustas.

Tokie FPO politikai kaip vicekancleris Heinzas-Christianas Strache (Heincas Kristianas Štrachė) stengiasi atsiriboti nuo galimų ryšių tarp FPO ir IBO narių .

Prancūzija taip pat svarsto galimybę išformuoti „Generation Identitaire“ dėl neseniai surengtos prieš imigraciją nukreiptos akcijos vieno administracinio pastato Paryžiaus priemiestyje.

Daug po Europos šalis, įskaitant Austriją, keliavęs B. Tarrantas yra uždirbęs nemažai pinigų – apie 200 tūkst. Australijos dolerių (127 tūkst. eurų) – spekuliuodamas kriptovaliuta, pranešė „Der Standard“.

Nyderlandų policija ketvirtadienį suėmė septynis asmenis, įtariamus planavus surengti „didžiulę teroro ataką“ viename svarbiame renginyje panaudojant mirtininko liemenes ir automatus AK-47, pranešė prokuratūra.

„Policija ketvirtadienį areštavo keturis vyrus,.. įtariamus buvus labai toli pažengus rengiant didžiulę teroro ataką Nyderlanduose“, – sakoma pranešime. Jame priduriama, kad vienas iš įtariamųjų norėjo nužudyti „daug aukų“.

Prokurorai ir tyrėjai buvo „įsitikinę, kad buvo užkirstas kelias teroro atakai“, kai po kelis mėnesius trukusios policijos operacijos Arnhemo ir Verto miestuose buvo suimti tie žmonės.

Pareigūnai ėmė sekti vieną grupuotę, kurios pagrindinis narys buvo 34 metų irakiečių kilmės vyras. 2017-aisiais jis buvo nuteistas už bandymą pasiekti teritoriją, kontroliuojamą džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS), sakoma pareigūnų pranešime.

Suėmimo operacijoje dalyvavo elitinės kovos su terorizmu policijos pajėgos bei sraigtasparniai. Suimtųjų amžius svyruoja nuo 21 iki 34 metų.

Įtariamieji gyveno Arnheme, Roterdamo uostamiestyje bei netoli šių miestų esančiuose kaimuose. Dar du šios grupuotės nariai taip pat anksčiau yra teisti dėl bandymų keliauti į Iraką ar Siriją.

„Kaip pranešė Nyderlandų žvalgybos tarnyba (AIVD), vienas iš vyrų iš Arnhemo norėjo surengti su grupuote ataką per vieną didelį renginį Nyderlanduose ir nužudyti daug aukų“, – sakoma prokuratūros pranešime.

Policija kol kas nenustatė planuotos atakos taikinio, o prokuratūra sakė, kad per išpuolį taip pat turėjo būti susprogdintas užminuotas automobilis.

Įtariamieji, kurie, pasak tyrėjų, suėmimo metu buvo ginkluoti, penktadienį turėtų stoti prieš Roterdamo teismą.

Savo atakai jie ketino gauti „automatų AK-47, granatų, mirtininkų liemenių ir žaliavų, iš kurių galima pagaminti kitų sprogmenų“, nurodė tyrėjai.

Didelė teroro atakos tikimybė

Minėti asmenys buvo suimti praėjus trims mėnesiams po to, kai Roterdame buvo sulaikyti du vyrai, įtariami planavę surengti atakų Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Anksčiau šį mėnesį prokurorai sakė, kad pastarieji žmonės ketino greitu metu surengti išpuolį.

Koks buvo jų taikinys Prancūzijoje, neskelbiama.

Tuo tarpu Nyderlanduose jiedu ketino pulti kelis objektus Roterdame, įskaitant „vieną policijos nuovadą ir Erasmus tiltą“ – antrą didžiausią šalyje.

Rugpjūčio 31-ąją vienas 19 metų afganistanietis, turintis leidimą gyventi Vokietijoje, peiliu sužeidė du amerikiečių turistus Amsterdamo centrinėje traukinių stotyje.

Prokuratūra nurodė, kad tas užpuolikas surengė ataką Nyderlanduose dėl to, kad manė, jog šioje šalyje „dažnai įžeidinėjamas“ islamas.

Šis incidentas įvyko po to, kai Talibanas ėmė agituoti puldinėti Nyderlandų karius, prieštaringai vertinamam olandų politikui Geertui Wildersui (Gertui Vildersui) paskelbus pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūrų konkursą. Galiausiai šis konkursas buvo atšauktas.

Daugelis musulmonų laiko pranašo atvaizdus šventvagiškais.

Teroro atakos tikimybė Nyderlanduose „tebėra didelė“, praėjusią savaitę paskelbė šalies kovos su terorizmu agentūra NCTV, o teroro grėsmės lygis vertinamas keturiais iš penkių balų.

Pilo regiono policija nurodė, kad du įtariamieji susprogdino užtaisą ir pabėgo.

Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas Joe Korstanje'as (Džo Korstandžas) sakė, kad trijų sužeistųjų būklė kritinė, o likę 12 nukentėjusiųjų patyrė nesunkius sužeidimus.

Sprogimas įvyko ketvirtadienį maždaug 22 val. 30 min. vietos laiku. Penktadienį aikštė, kurioje yra restoranas, dar buvo uždaryta.

Netoliese gyvenantis Andre Larrivee (Andrė Larivė) sakė žiūrėjęs televiziją ir išgirdęs garsų sprogimą.

„Jis buvo labai garsus“, – sakė vyras ir palygino garsą su neseniai statybvietėje netoliese įvykusiu elektros generatoriaus sprogimu.

Policija paprašė visuomenės pagalbos. Pilo regiono policijos pranešime socialiniame tinkle „Twitter“ vienas įtariamasis apibūdinamas kaip dvidešimt kelerių vyras, iki 1,83 m ūgio, kresnas, su tamsiai mėlynais džinsais, tamsiu sportiniu nertiniu ir beisbolo kepuraite šviesiai pilku snapeliu.

Nurodoma, kad antras įtariamasis yra kiek žemesnis, liesas, vilkėjo išblukusius mėlynus džinsus, tamsų sportinį nertinį, pilkus marškinėlius ir avėjo tamsios spalvos riedlentininko batelius.

Apie milijonas žmonių trečiadienį buvo išėję į sostinės gatves dalyvauti kasmetinėse „Nemirtingojo pulko“ eitynėse, per kurias žmonės neša per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių savo šeimų narių nuotraukas. Šiose iškilmėse dalyvavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus).

Užsienio reikalų ministro pavaduotojas duodamas interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad kelios teroristų kuopelės vakarų Sibire buvo sukaupusios ginklų planuotai atakai. Pasak jo, atliekant šį tyrimą sulaikyta 20 asmenų ir surengta kratų 17 namų.

Ši žinia buvo paskelbta Rusijai ruošiantis ateinantį mėnesį surengti Pasaulio futbolo čempionatą.

Rusijos žvalgyba praeitą mėnesį buvo paskelbusi, kad Maskvos srityje buvo suimti keturi asmenys, įtariami ryšiais su džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kuopelėmis. Federalinė saugumo tarnyba (FSB) nurodė, kad šie IS „miegančios kuopelės“ nariai buvo sučiupti Maskvos srityje, kai atvyko iš Vakarų Sibiro naftininkų miesto Naujojo Urengojaus. Pasak pareigūnų, jie planavo atakas Maskvoje ir gaudavo nurodymų iš IS narių Sirijoje, naudodamiesi viena susirašinėjimo programėle.

Naftos ir dujų turtingas Vakarų Sibiro regionas per dešimtmečius pritraukė daug darbininkų iš įvairių Rusijos kampelių, įskaitant musulmoniškas Šiaurės Kaukazo respublikas.

Rusijos pajėgos nuo 2014 metų teikia pagalbą Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimui, o dar tūkstančiai Rusijos piliečių yra išvykę į Siriją prisidėti prie IS ir kovoti prieš B. al Assado vyriausybę.

„Įvertinus visus esamus įrodymus, ir jei pasitvirtins kelios papildomos aplinkybės, bus kreiptasi į prokuratūrą, kad baudžiamoji byla būtų perkvalifikuota pagal Ukrainos Baudžiamojo Kodekso straipsnį dėl teroro atakos“, – penktadienį nurodė pareigūnai.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos atstovas Artiomas Ševčenka sakė, kad penktadienį dėl šio incidento buvo pradėta baudžiamoji byla dėl „tyčinio nužudymo naudojant visuomenei pavojingą metodą“.

Įvykio vietoje po sprogimo dirbo teisėsaugos pareigūnai, įskaitant tyrėjus, teismo medicinos ekspertus ir išminuotojus, nurodė policija.

Kiek anksčiau buvo pranešta, kad penktadienį Kijevo centre sprogo „Toyota Camry“ markės automobilis su Gruzijos valstybiniais numeriais. Pranešama, kad jame buvo paslėptas sprogstamasis įtaisas. Per incidentą žuvo Gruzijos pilietis Timuras Machauris bei buvo sunkiai sužeista jo žmona. Automobilyje buvęs jųdviejų vaikas nenukentėjo.

Keli asmenys, pažinoję T.Machaurį, televizijai „112 Ukraina“ sakė, kad jis priklausė savanorių būriui, kovojančiam Rytų Ukrainoje.