„Prancūzija yra Europos ligonis, ji yra našta Europai, o Lenkija yra šviesus taškas“, – lenkų televizijai „Polsat News“ sakė Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius).

„Teroristinė ataka įrodo, kad kažkas Prancūzijoje negerai; pastarųjų savaičių protestai, prezidento (Emmanuelio) Macrono (Emanuelio Makrono) atšauktos valstybinės reformos – tai liūdna“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas buvo priverstas padaryti nuolaidų „geltonųjų liemenių“ judėjimui – po kelias savaites visoje šalyje vykusių protestų, kurie kartais pasibaigdavo smurtu.

Praėjusį antradienį vienas prancūzų džihadistas atakavo kalėdinę mugę Strasbūre Rytų Prancūzijoje ir nužudė penkis žmones, įskaitant Lenkijos pilietį, kuris nuo patirtų sužeidimų mirė sekmadienį.

„Jeigu tuo pačiu metu pamokslaujate Lenkijai, tai kažkas negerai. Iš pradžių reikia apsitvarkyti savo paties šalyje“, – sakė J. Czaputowiczius.

Jo komentarai atspindi įtampą tarp Prancūzijos ir Lenkijos, kilusią pastarojoje 2015 metais į valdžią atėjus populistinei dešiniojo sparno partijai „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

E. Macronas neseniai kritikavo prieštaringai vertinamas Lenkijos reformas, kurios, pasak Europos Sąjungos, kelia grėsmę teismų sistemos nepriklausomybei.

Tačiau šalių santykiai apkarto dar prieš E. Macrono atėjimą į valdžią 2017 metais – Lenkijai atšaukus daugelio milijardų eurų vertės sutartį su Prancūzijos kompanija „Airbus“ nupirkti 50 jos sraigtasparnių „Caracal“.

IS, „al Qaeda“ ir su jomis susiję džihadistai decentralizavosi ir imasi naujų technologijų, tokių kaip paprasti cheminiai ginklai ir mažos dronų sistemos, kad galėtų kelti grėsmę toli už savo tradicinių veikimo zonų, pažymima ataskaitoje apie terorizmą 2017 metais.

„Jie labiau išsisklaidė ir tapo slaptesni, imasi per internetą įkvėpti toli esančių sekėjų atakas ir dėl to pasidarė mažiau veikiami įprastinių karinių veiksmų“, – rašoma ataskaitoje.

„Dar daugiau, teroristų kovotojų iš užsienio grįžimas ar persikėlimas iš mūšio laukų prisidėjo prie... patyrusių, rafinuotų ir susietų teroristinių tinklų, galinčių planuoti ir vykdyti teroristines atakas, didėjimo“, – pažymima joje.

JAV valstybės departamento kovos su terorizmu koordinatorius Nathanas Salesas (Neitanas Seilsas) sakė, kad 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, teroristinių atakų pasaulyje sumažėjo 23 proc., o dėl terorizmo žūstančių žmonių skaičius – 27 procentais.

Sumažėjimą iš esmės nulėmė IS pralaimėjimas Irake, kur koalicijos ir vyriausybinės pajėgos užėmė daugumą kažkada šios grupuotės kontroliuotos teritorijos.

Tačiau IS nariai pasklido iš Artimųjų Rytų ir su savo operacijomis bei tinklais atsiranda kitose pasaulio vietose, įskaitant Pietryčių Aziją. Pernai IS nariai įvykdė atakų Anglijoje, Ispanijoje, Egipte, Jungtinėse Valstijose ir Filipinuose, nurodoma ataskaitoje.

Joje taip pat pažymima, kad prisidėjus Kinijos piliečių grupei, IS jau kelia grėsmę Kinijai ir Kinijos interesams pasaulyje.

Tuo tarpu „al Qaeda“, nors kelerius metus ir buvo IS šešėlyje, išlieka labai didelė grėsmė visame pasaulyje, atsakinga už tokias atakas kaip sunkvežimio susprogdinimas 2017 metų spalį Mogadiše Somalyje, kai žuvo per 300 žmonių, sakė N. Salesas.

„Al Qaeda“ yra ryžtingas ir kantrus priešininkas“, – sakė jis.

Trečia didelė grėsmė, JAV nuomone, yra Iranas, kuris, pasak N. Saleso, unikaliai visos valstybės galia remia atakų sąmokslus.

„Iranas išlieka pagrindinė pasaulio valstybė, remianti terorizmą, ir yra atsakingas už daugelio konfliktų intensyvėjimą bei kenkimą JAV interesams Sirijoje, Jemene, Irake, Bahreine, Afganistane ir Libane“, – nurodė N. Salesas.

Ir IS, ir „al Qaeda“ ir Iranas „turi pajėgumų ir tikslų smogti Jungtinėms Valstijoms ir mūsų sąjungininkams“, sakė jis.

Ataskaitoje minimas bendras didesnis pasaulio bendradarbiavimas kovojant su terorizmu, įskaitant finansinių srautų minimoms grupuotėms susekimą ir blokavimą.

Bet tai vis dar yra iššūkis, pabrėžė N. Salesas.

„Reikia sustabdyti pinigų srautą šioms organizacijoms“, – pažymėjo jis.

„Taip pat reikia sustabdyti teroristų keliones“, – sakė pareigūnas ir kaip svarbų įrankį nurodė oro uostų susekimo sistemas, pavyzdžiui, veido biometrinio identifikavimo skaitytuvus.

Sekmadienį Prancūzija paminėjo trečiąsias 11 gyvybių pareikalavusios atakos satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje metines. Du grupuotei „al Qaeda“ ištikimybę prisiekę prancūzų džihadistai ataką įvykdė dėl šio griežtai ateistinės pakraipos žurnalo satyros islamo ir pranašo Muhammado (Muhamado) atžvilgiu.

„Charlie Hebdo“ redakcijos užpuolimas sukrėtė visą šalį ir žymėjo džihadistų atakų virtinės, AFP duomenimis, iš viso nusinešusios 241 gyvybę, pradžią.

„2017 metais Prancūzijoje buvo sužlugdyta 20 bandymų (įvykdyti atakas). Turime būti budrūs visur“, – laikraščiui „Le Progres“ sakė G. Collomb'as.

„Mūsų dienomis jokia teritorijos dalis nėra apsaugota nuo rizikos“, – pabrėžė ministras.

Ankstesnis, lapkričio pradžioje paskelbtas 2017-aisiais sužlugdytų atakų skaičius buvo 13.

Šaliai minint atakų, per kurias dar per 300 žmonių buvo sužeisti, pirmąsias metines, karalius pagerbė aukų atminimą per ceremonijas, surengtas 2016-ųjų kovo 22-osios sprogimų laiku.

„Kiekvieno iš mūsų atsakomybė – padaryti mūsų visuomenę humaniškesnę ir teisingesnę. Išmokime vėl klausytis vieni kitų, gerbti vieni kitų silpnybes“, – sakė jis per naujo paminklo aukoms atidengimą vadinamajame Europos kvartale.

„Visų pirma išdrįskime būti švelnūs“, – sakė jis.

Anksčiau Briuselio Zaventemo oro uoste karalius ir karalienė Mathilde (Matildė) drauge su premjeru Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir vyriausybės ministrais aukas pagerbė tylos minute prie išvykimo salės, kur susisprogdino du mirtininkai. Trečias vyras, įtariamas bendrininkas Mohamedas Abrini (Mohamedas Abrinis), laukia teismo.

Oro uosto darbuotojai, saugumo personalas ir gelbėtojai stebėjo, kaip skambant violončelės garsams buvo skaitomos žuvusiųjų pavardės.

Išvykimo salėje, aptvertoje jos dalyje, buvo padėtas didelis vainikas.

Larsas Waetzmannas (Larsas Vėcmanas), per ataką sužeistas ir praradęs žmoną Jennifer (Dženifer), jaudinamai pasakojo, kaip jį kankino sunkūs klausimai, bet sušildė paprasti gelbėtojų veiksmai ir vėlesnė žmonių reakcija.

„Kas, jeigu būtume išvykę 10-čia minučių vėliau? Kas, jeigu būtume važiavę truputį lėčiau? Kas, jeigu? Per sekundės dalį mūsų pasaulis pasikeitė“, – kalbėjo jis.

„2016 metų kovo 22 dieną matėme žmonijos blogiausius, bet taip pat ir geriausius“, – sakė jis.

Maždaug 900 žmonių dabar laiko save nukentėjusiaisiais, patyrusiais fizines ar psichologines traumas per šias atakas, už kurias atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

Paminėjimas vyko ir Malbeko metropoliteno stotyje, kur susisprogdinus mirtininkui žuvo 16 žmonių.

Po šių atakų jau metus Belgijoje galioja antro aukščiausio laipsnio parengtis, rodanti, kad atakos yra galimos ir tikėtinos, bet ne artimiausiu metu. Kareiviai ir toliau saugo svarbius pastatus ir transporto jungtis, atsitiktine tvarka patruliuoja viešose vietose.

Miesto meras Yvanas Mayeuras (Ivanas Majeras) naujienų agentūrai AP sakė: „Žmonės iš Briuselio reagavo gerai, piliečiai pademonstravo, kad privalome gyventi toliau, kad yra valia gyventi ir kad gyvenimas neturi keistis, kaip ir mūsų vertybės ir gyvenimo būdas. Galvoju, kad tai svarbu.“