T.Weigelis gimė Čekoslovakijoje, šiuo metu gyvena ir dirba Berlyne. Berlyno universitete ("Freie Universität") jis studijavo istoriją, portugalų ir ispanų kalbas, įgijo magistro laipsnį. Nuo 2010 m. T.Weigelis dalyvauja grupinėse parodose, prisideda prie savo žmonos, tekstilininkės Almyros Weigel parodų ir projektų įgyvendinimo. 2010 m. T.Weigelis buvo apdovanotas Kauno miesto savivaldybės diplomu, tapo vienu dienraščio "Kauno diena" ir Kauno miesto savivaldybės surengto konkurso "Idėja Kaunui" vienu iš finalininkų ir nugalėtojų. Pirmosios T.Weigel sukurtos fotografijos buvo eksponuojamos parodoje "Kvadrienalė 2014 – dailė ant vėliavos stiebo", Vilniuje.

Parodoje "Neramių sapnų knyga" eksponuojamos fotografijos fiksuoja Lietuvos kraštovaizdį. Tai nespalvotos konceptualios fotografijos serija. Fotografijų ciklas susideda iš devynių fotografijų, yra suskaidytas į tris dalis: "Vaikų sapnai", "Sapnai apie gimtinę", "Sapnai apie ateitį". Kiekvieną fotografijos vaizdą lydi trumpas teksto komentaras, kuris yra arba literatūros klasikos ar filmuko vaikams citata, ar oro uosto elektroninės švieslentės atskiri išvykimą ir atvykimą žymintys žodžiai. Minėti intertekstai tarsi įrėmina T.Weigelio fotografijas, tačiau kartu tai filosofinė fotografija, sustabdanti kraštovaizdžio fragmentą tam tikru momentu. Šioje fotografijoje tam tikrą įtampą ir intrigą sukuria vaizdo ir teksto dialogas. Per jį T.Weigelio fotografijoje yra keliami egzistenciniai klausimai, kuriama simbolių kalba, verčianti žiūrovą sustoti, mąstyti, svarstyti. Visi sapnai "Neramių sapnų knygoje", – panašiai kaip ir mūsų sapnuojamuose sapnuose, kuriuose susipina kalbos ir vizualinių įspūdžių elementai, išreikšti teksto fragmentais ir nuotraukomis. Pirmasis ciklas "Vaikų sapnai" pavadinimuose panaudoja sovietmečio metu buvusių populiarių vaikiškų filmų pavadinimus ir vaikiškų dainelių citatas, jos yra užrašytos rusišku šriftu ir kelia istorinės ir kultūrinės sovietmečio atminties aliuzijas. Vizualusis fotografijų turinys, fiksuojantis Kauno gamtos vaizdus, disonuoja, kuria dialogą.

Cikle "Sapnai apie gimtinę" cituojama pirma Adomo Mickevičiaus kūrinio "Ponas Tadas" eilutė. Šios citatos fragmentai pateikiami jidiš, lenkų ir lietuvių kalbomis. Taip klasikinės eilutės fragmentacija yra kuriama tapatybės sampratos prieštaringumas, fotografinių vaizdinių įvairovė, kuri verčia dar kartą permąstyti tai, kas yra tradiciškai nusistovėję.

Cikle "Sapnai apie ateitį" dėmesys sutelkiamas į elektroninės švieslentės užrašus Vilniaus oro uoste. Jie tampa visų trijų fotografijų ironiškuoju moto, kryptimi, kuri orientuoja žiūrovą ne į konkrečią vietovę, o į vidinių apmąstymų bei sapnų erdvę.

T.Weigelio konceptualioji paroda yra netradicinė lietuviškosios fotografijos lauke savo intertekstais, bandymu keisti tapatybės, atminties sampratą menine kalba. Savo fotografijų ciklo esmę autorius nusako taip: "Tapatybės ir realybės yra konstrukcijos, kurios sukuriamos žmogaus vaizduotės ir žodžio galiomis. Bandau išreikšti ne tik šių konstrukcijų atsiradimą bei stereotipinį veiksmingumą, bet taip pat joms charakteringą trapumą ir iliuziškumą."

Kas? T.Weigelio fotografijų paroda "Neramių sapnų knyga".

Kur? Galerijoje "Aukso pjūvis".

Kada? Iki rugpjūčio 9 d.