Į demonstraciją Belgijos sostinėje žemdirbiai susirinko prieš ES vadovų derybas dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto.

Šiuo metu lietuvių tiesioginės išmokos siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus.

Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 metais lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

Demonstrantus  aplankiusį prezidentą Gitaną Nausėdą ūkininkai ragino reikalauti spartesnio išmokų vienodinimo.

„Mūsų reikalavimas, kad suvienodintų mums išmokas“, – į prezidentą kreipėsi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas, Prienų rajono ūkininkas Jonas Vilionis.

„Tas pasiūlymas, kuris šiuo metu yra pateiktas – 78 procentai iki 2027 metų – jūsų netenkina?“, – perklausė G. Nausėda.

Išgirdusi klausimą, minia pradėjo skanduoti: „Šimtą, šimtą, šimtą!“.

G. Nausėda ūkininkams sakė, kad tikėtis visiško suvienodinimo artimiausiu metu nerealu, bet žadėjo viršūnių susitikime priminti dar 2013 metais duotą pažadą, kad 2021 metais išmokos pasiektų 196 eurus.

„Mes jiems bedame pirštu, kad yra dar 2013 metų Europos Vadovų Tarybos pažadas 196 eurus taikyti jau nuo 2021 metų, ir nuo to atsispiriant mes galime eiti link šimto procentų. Kokiu tempu, čia jau skonio klausimas, bet mes negalime laukti tokiu tempu kaip dabar, kad 2040-kažkelintais metais (būtų suvienodinta),“, – kalbėjo prezidentas.

Nešini Lietuvos vėliavomis, demonstrantai laikė plakatus lietuvių ir anglų kalbomis, kuriuose reikalaujama nelaikyti jų antrarūšiais piliečiais ir nutraukti diskriminaciją, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija.

„Tokiomis nevienodomis sąlygomis, kada ir gamta skriaudžia, mes jau nebegalime konkuruoti“, – BNS sakė Danutė Karalevičienė, ūkininkaujanti Varėnoje.

„Mūsų pagrindinis reikalavimas – nediskirminuoti Baltijos šalių išmokose. Mūsų sąnaudos dar didesnės nei kitose šalyse, kurios labiau modernizavosi“, – kalbėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.

Briuselio pareigūnai teigia, kad 196 eurų tikslo nepavyko pasiekti, nes per šį laikotarpį Lietuvoje gerokai išaugo dirbamos žemės plotai, o suma buvo nustatyta pagal 2009 metų duomenis.

Europos Komisija išmokas žemės ūkiui siūlo sumažinti maždaug 5 proc. – tai daroma nelikus Britanijos įnašo ir norint daugiau lėšų skirti naujiems iššūkiams, tokiems kaip migracija, klimato kaita ar bendra gynybos politika.

Dėl karpymo kaimo plėtros programa Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, neteks maždaug ketvirtadalio paramos, lyginant su dabartiniu biudžetu.

Rengiant apžvalgą, naujienų agentūra rėmėsi Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistų paaiškinimais.

Tiesioginės išmokos mokamos už žemės plotą. Už žemės ūkio veiklą, pavyzdžiui, javų ar kukurūzų auginimą bei gyvulių ganymą ūkininkas gali gauti pagrindinę tiesioginę išmoką – pernai jos dydis siekė 62,78 euro už hektarą.

Galima pretenduoti į įvairias papildomas tiesiogines išmokas, pavyzdžiui, už aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi – 49,22 euro už hektarą (pernai), jei yra jaunesni nei 40 metų – 45,82 euro už ha.

Pirmą kartą pildant paraišką dėl tiesioginės išmokos, ūkininkas turi įrodyti, kokiame plote ir kokia žemės ūkio veikla užsiims. Jeigu žemė priklauso jam arba yra nuomojama, turi būti pateikti nuosavybę arba nuomą įrodantys dokumentai. Tačiau panaudos atveju galima deklaruoti ir žodiniu susitarimu perimtą žemę.

Tačiau pirmą kartą panaudos būdu žemę norintis deklaruoti ūkininkas turi atnešti savininko sutikimą dėl jos perleidimo. Ūkininkas gali atvykti kartu su žemės savininku ir pranešti žodžiu – tokiu atveju vis tiek bus surašomas patvirtinimas dėl žemės panaudos su parašais.

Po to perleistas plotas gali būti deklaruojamas kasmet be atskiro susitarimo, tačiau Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistams atvykus patikrinti vietoje, žemės savininkas turi patvirtinti, kad sutikimas perleisti žemę vis dar galioja.

Savivaldybių ir NMA specialistai visada pataria ūkininkams pasirašyti panaudos sutartį, kad ateityje, kilus ginčams, juos būtų lengviau spręsti.

NMA specialistai kasmet tikrina įtarimų keliančias deklaracijas ir ūkininkus. Jei randama pažeidimų, gali būti skiriamos baudos. Jeigu neteisingai deklaruota nedidelė dalis ploto, už jį einamaisiais bus nemokama parama, tačiau jei toks plotas viršija 50 proc. viso ploto, bauda tiesiogiai priklauso nuo ploto dydžio.

B. Markauskas kritikos sulaukė, naujienų portalui 15min.lt paskelbus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę keturiuose sklypuose – iš viso maždaug 4 hektarus – be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas.

Ministras teigė turėjęs žodinius šių sklypų savininkų sutikimus, tačiau du iš jų teigė sutikimų nedavę. 15min.lt duomenimis, už deklaruotus keturis sklypus B. Markausko mama Sofija 2014-2017 metais gavo maždaug 1,4 tūkst. eurų ES tiesioginių išmokų.

Pasak B. Markausko, dabar jo motinai priklausantis ūkis valdo apie 20 hektarų nuosavos žemės, o maždaug 180 hektarų nuomojama. Dalis nuomotos žemės dirbama, turint tik žodinį savininkų sutikimą. B. Markauskas neseniai pranešė ketinantis atsisakyti karvių ūkio ir nuomojamos žemės.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei paraginus ministrą atsistatydinti, premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė, kad sprendimą priims, gavęs teisėsaugos išvadas.

Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius BNS telefonu iš Briuselio teigė, jog visą pirmadienį derintose kompromisinės Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos išvadose Lietuvos pozicija dėl išmokų suvienodinimo neatsispindėjo.

Be Lietuvos išvadoms dar nepritarė Latvija, Estija, Lenkija ir Slovakija.

Pasak R. Taraškevičiaus, daugelis ES žemės ūkio ministrų siūlė diskusijas dėl tiesioginių išmokų atidėti iki derybų dėl daugiamečio Bendrijos biudžeto pradžios, tačiau Lietuva norėjo, kad pirmadienį priimtoje pozicijoje šiuo klausimu būtų pareikšta aiški ministrų parama.

„Mintis buvo tokia, kad ES Taryba pripažįsta, jog yra skirtingos nuomonės valstybių narių dėl (tiesioginių išmokų – BNS) konvergencijos ir prie šio klausimo reikės grįžti, diskutuojant dėl daugiametės finansinės perspektyvos. Mes su tokiu paragrafu negalėjome sutikti, todėl ir nepritarėme“, – kalbėjo viceministras.

Bendra ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvada buvo paskutinė galimybė ES žemės ūkio ministrams padaryti įtaką būsimam Europos Komisijos (EK) pasiūlymui dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Teisinius pasiūlymus EK turėtų pristatyti gegužės pabaigoje.

Į Baltijos šalių ir Lenkijos balsą – neįsiklausyta

R. Taraškevičius tvirtino, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija bendrijos žemės ūkio ministrams pirmadienį pristatė praėjusią savaitę Rygoje patvirtiną bendrą poziciją dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo visos ES žemdirbiams, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta.

„Mes atskirai diskusijų kontekste pristatėme bendrą deklaraciją. Ten yra mums tinkantys punktai ir prašėme juos įdėti į bendrą deklaraciją, bet kai kurios šalys kryžiumi gulė prieš tai. Kai kurios šalys nenori girdėti žodžių „konvergencija“ ar „tiesioginės išmokos“. Čia tik kelio pradžia“, – kalbėjo viceministras.

R. Taraškevičius teigė, kad pirmadienį nepritarimą tiesioginių išmokų suvienodinimui pareiškė Graikija, Italija, Olandija ir Belgija.

Vis dėlto R. Taraškevičius sakė, jog Baltijos šalys ir Lenkija pasiuntė stiprią žinutę kitoms ES narėms šiuo klausimu.

Lietuvos ūkininkai nuo įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvos žemdirbiai gauna kur kas mažesnes išmokas nei Vakarų Europos šalių ūkininkai – dėl to norima suvienodinti tiesiogines išmokas, nes tai kartu mažintų konkurencinius kai kurių ES narių pranašumus žemės ūkyje.