Per neįtikėtiną didelio krovininio laivo avariją nuverstas Frensio Kėjaus tiltas. Dabar į Baltimorės uostą neleidžiama įplaukti didiesiems krovininiams laivams. Gerokai sutriko ir eismas tarp kaimyninių valstijų, nes tiltu ėjo greitkelis, kuris jungė Vašingtoną ir Niujorką. Greitkelį vietiniai vadino „Beltway“.

Baltimorės gyventojai tikrai susirūpinę. Turint omenyje, kad beveik trijų kilometrų F. Kėjaus tiltas buvo statomas ne vienerius metus.

„Beltway“ kelerius metus neveiks, bet svarbiausia, ką jie privalo padaryti dabar – atidaryti laivybos kanalą, nes kitaip nukentės Baltimorė. Nukentės kruizinės linijos, vietos pramonė – traktorių gamykla, „Mercedes“ gamykla ir mūsų anglių eksportas“, – kalbėjo Baltimorės gyventojas Joe Diesel.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Antradienio naktį „Maersk“ kompanijos užfrachtuotam konteinerių laivui, dėl kol kas tiksliai nenustatytų priežasčių, pačiu blogiausiu momentu, kai jis ruošėsi plaukti po F. Kėjaus tiltu  – išsijungė variklis.

Laivo locmanas spėjo perspėti Baltimorės policiją ir tiltą uždarė, bet ant jo dirbo kelininkai. Šeši darbininkai paskendo ir jų palaikų tebeieškoma.

Baltimorės uostas – devintas pagal krovos apimtis visoje JAV. Todėl prezidentas J. Bidenas iškart pažadėjo paremti tilto atstatymą. 

„Nurodžiau savo komandai supurtyti dangų ir žemę, kad kuo greičiau būtų atidarytas uostas ir atstatytas tiltas. Mes ketiname dirbti ranka rankon, kad paremtume Merilandą ir duotume visko, ko jie prašo. Ketiname dirbti su savo partneriais Kongrese, kad valstija gautų reikiamą paramą. Stengsiuosi, kad Federalinė Vyriausybė padengtų visas šio tilto rekonstrukcijos išlaidas. Tikiuosi, kad Kongresas palaikys mano pastangas. Tam prireiks šiek tiek laiko“, – žadėjo J. Bidenas.

Ministrų kabinetas premjero Michailo Mišustino pasirašytu dekretu įpareigojo bendrovę „Nižneangarsktransstroj“, kuriai pavesta „suprojektuoti ir atkurti sunaikintus Krymo tilto transporto ir inžinerinės infrastruktūros elementus“, užbaigti darbus iki 2023 metų liepos 1 dienos.

Sugriautų ir apgriautų vaikų darželių bei mokyklų Ukrainoje – šimtai. Kai ką atstatyti padės ir Lietuva.

„Tai – saugesnė vieta, nes yra šalia Kyjivo. Tikimybė, kad ten vėl atskris raketos ir sugriaus – mažesnė. Žmonės turi kažkur gyventi, artėja žiema, vaikai turi mokytis. Kaip jie sugrįš iš ES, jeigu Ukrainoje nebus mokyklų“, – kalbėjo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Į Lietuvą atvykę Ukrainos politikai sako, kad jų šaliai labai reikia pagalbos.

„Ukrainai reikia finansinės pagalbos, verslai ten sustoję, daugiau kaip trečdalis biudžeto – finansinė pagalba iš Vakarų. Skaičiuojame, kad mūsų infrastruktūrai padaryta žala yra daugiau kaip 110 mlrd. eurų. Būtume labai dėkingi, jei Vakarai ir jūs padėtumėte tai atstatyti“, – sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Ekonomikos komiteto vicepirmininkė Roksolana Pidlasa.

Netoli Kyjivo esančioje Borodiankoje lietuviai įsipareigojo pastatyti ir laikino gyvenimo namelius. Taip pat lietuviai atstatys sugriautą tiltą, kuris jungia Kyjivo ir  Sumų regionus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Borodiankoje bus statomi 36 šeimų laikino gyvenimo nameliai. Taip pat netoli Kyjivo yra sugriautas tiltas, kurio atstatymo darbus atliks Lietuvos parinktas rangovas ir tuos projektus finansuos Lietuva“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Ar Ukrainoje dirbtų lietuviai, ar vietiniai statybininkai – dar neaišku.

„Galvojame, kad pasitelksime vietinius statybininkus. Mūsų specialistai galbūt užsiims vadyba, inžinerija. Aišku, galbūt iš Lietuvos bus vežamos konstrukcijos“, – tęsė D. Gedvilas.

Didžiausia problema – kad vykstant karui draudikai atsisako drausti į Ukrainą vykstančius darbininkus.

„Tam, kad tai padarytume, reikalingos lėšos, draudimai, nes šią dieną niekas nedraudžia įrangos“, – teigė ekspertas.

Kol svarstoma, kaip būtų galima apdrausti darbininkus bei statybinę įrangą, didžiausios Lietuvos statybos įmonės į darbą Ukrainoje žiūri labai atsargiai.

„Mums, pirmiausia, yra nepriimtina teisinė rizika. Ten yra labai paini įstatymų sistema, neprognozuojamas teismų darbas. Nėra užtikrinamos investuotojo teisės“, – sakė „Eikos“ vadovas Domas Dargis.

„Darbas statybų sektoriuje Ukrainoje yra labai rizikingas. Šiame sektoriuje trūksta skaidrumo, vyrauja pakankamai aukštas korupcijos lygis. Jeigu Vyriausybė padėtų išspręsti tas problemas, kurias turime Ukrainoje, tada mielai prisidėtume“, – kalbėjo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Lietuvai namelių pastatymas bei tilto, mokyklos ir darželio atstatymo darbai kainuos apie 12 mln. eurų. JAV skaičiuoja, kad Ukrainai atstatyti reikia kur kas daugiau – mažiausiai 350 mlrd. eurų.