1718 metais popiežiaus Klemenso XI karūnuotas Trakų Dievo Motinos paveikslas yra pirmasis taip pagerbtas atvaizdas Lietuvoje. Prieš metus popiežius Pranciškus aukojo šv. Mišias prie šio paveikslo Kauno Santakoje bei paliko padėkos ženklą Trakų Dievo Motinai Marijai – auksinę trižiedę rožę.

Tojanos Račiūnaitės sudaryta knyga „Ave Maris Stella. Trakų Dievo Motinos vainikavimo jubiliejui“ yra pirmoji, kurioje apibendrinama visa, kas iki šiol žinoma apie Trakų Dievo Motinos atvaizdą – jo grožį ir galią, kulto istoriją. Knygoje spausdinamas į lietuvių kalbą išverstas prieš tris šimtus metų vykęs karūnavimo iškilmių aprašymas. Tai unikalus jėzuitų parengtas leidinys, kuriame detaliai aprašomas pasirengimo vainikavimui procesas XVIII a., kaip tuo metu tikintieji suvokė stebuklingą atvaizdą, kaip minimi ir įamžinami Dievo Motina pasitikėję žmonės.

Dailės akademijos išleistame straipsnių rinkinyje „Po Trakų Dievo Motinos karūna“ pateikti pastarųjų metų moksliniai tyrinėjimai apie Trakų Marijos paveikslą, jo aplinką ir istoriją (sudarytojas Mindaugas Paknys).

Lietuvos valstybės vadovai knygą „Ave Maris Stella. Trakų Dievo Motinos vainikavimo jubiliejui“ jau įteikia kaip Lietuvą reprezentuojančią dovaną savo vizitų metu: prezidentė Dalia Grybauskaitė ją padovanojo Vatikano generaliniam sekretoriui arkivyskupui Pietrui Parolinui, savo pirmojo vizito į užsienį metu prezidentas Gitanas Nausėda ją įteikė Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai.

Pasak Trakų parapijos klebono kun. Jono Varanecko, jubiliejinių metų įvykiai ir įgyvendinti projektai liudija, kad Trakų Marijos paveikslas yra itin svarbus mūsų valstybingumo istorijoje, o pamaldumas Trakų Marijai – vienas garsiausių ir svarbiausių mūsų krašte.

Pokalbis su leidinių sudarytojais ir bendradarbiais vyks penktadienio pavakarę restorane „Trakų Galvė“. Pristatyme dalyvaus prof. Vytautas Ališauskas, prof. Giedrė Mickūnaitė, dr. T. Račiūnaitė, dr. M. Paknys. Pokalbį ves dr. Sigita Maslauskaitė–Mažylienė. Po to Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje bus aukojamos šv. Mišios.

Minint Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejų Lietuvos vyskupai nuo 2017 metų rugsėjo iki 2018 metų rugsėjo kvietė minėti Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metus. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus paskelbė Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300 metų jubiliejaus minėjimo metais.

Prasidedant jubiliejui, 2017 metų rugsėjį, popiežius Pranciškus Trakų bažnyčiai suteikė bazilikos titulą, o po metų aukojo šv. Mišias prie Trakų Dievo Motinos paveikslo Kauno Santakoje bei paliko padėkos Marijai ženklą – auksinę trižiedę rožę.

Dievo Motinos paveikslo karūnavimo jubiliejus sutapo su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu – 2018 metų vasario 11 dieną Lietuvos vyskupai Trakų bazilikoje paaukojo Lietuvą Trakų Dievo Motinai.

Rugsėjo 1–8 dienomis Trakuose tradiciškai vyksta Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, atlaidai.

Lietuvos pašto ženklų leidybos istorijoje bendra pašto ženklų laida su Lenkija leidžiama pirmą kartą. Pašto ženklus „Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, paveikslo karūnavimui – 300 metų“ kūrė lenkų dailininkė Agnieszka Sancewicz. Lietuvoje jie išleisti 30 tūkst. vnt. tiražu, nominalo vertė – 1,56 euro, Lenkijoje – 105 tūkst. vnt. tiražu, nominalo vertė – 3,2 zloto. Kartu su unikaliais pašto ženklais abiejose šalyse išleisti ir pirmosios dienos vokai.

„Tai yra itin prasmingas Lietuvos ir Lenkijos paštų bendradarbiavimas. Tokie projektai skatina Lietuvos žmones ne tik artimiau susipažinti su pačiais pašto ženklais, bet ir sužinoti unikalias juose panaudotų atvaizdų istorijas. O šių pašto ženklų atvaizdas yra tikrai išskirtinis“, – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

„Simboliška, kad Čenstakavos Dievo Motinos paveikslas ir Trakų Dievo Motinos paveikslas buvo pirmieji du už Romos ribų popiežiaus karūnomis vainikuoti Marijos paveikslai. O pirmasis bendras Lietuvos ir Lenkijos pašto ženklas yra su Trakų Dievo Motinos atvaizdu. Tai liudija, kad, nepaisant skirtumų, galime remtis į tai, kas abi tautas sieja, būtent – giliai tautinėje tapatybėje įsišaknijęs pamaldumas ir pasitikėjimas Dievo Motina Marija“, – sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Kaip skelbia Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, pašto ženkluose pavaizduotas Dievo Motinos paveikslas siejamas su kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII a. pr. kitoje paveikslo pusėje buvo užrašyta, kad jį Vytautui krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (valdęs 1391–1425 m.). Įraše teigiama, kad tai esanti ikona Nikopėja (gr. – Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui II Komnenui (valdžiusiam 1118–1143 m.) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį.

Nors istorinių žinių apie Vytauto vaidmenį Trakų bažnyčiai įsigyjant šį paveikslą nesama, žinoma, kad jį gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir net Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai. Veikiausiai minėtasis įrašas atsirado prieš 1718 m., kai plačiai išgarsėjęs stebuklingas paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis karūnomis, suteikiančiomis Ligonių Užtarėjos titulą.

Paroda „Trakų Dievo Motina – Lietuvos Globėja. Trakų bažnyčios lobynas XV–XIX a.“ sostinės Bažnytinio paveldo muziejuje veiks nuo šio trečiadienio iki rugsėjo 1-osios.

Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, oficialiai vainikuotas popiežiaus atsiųstomis karūnomis. 1718 metais auksines Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikėlio Jėzaus karūnas iš Vatikano bazilikos kapitulos išrūpino Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis.

Parodoje bus eksponuojamos stebuklingojo paveikslo puošmenos: septynios karūnos, du aptaisai, taip pat dvi monstrancijos, kiti lobyno reikmenys, votai, liturginė tekstilė.

Trakų bažnyčios lobyną 1409-aisiais parėmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1409 metais. Iki šių dienų išlikusi nedidelė dalis lobyno.

Seniausia parodoje pristatoma išlikusi šventenybė – XV amžiaus pabaigos – XVI amžiaus pradžios dalis gotikinio pacifikalo, t. y. priekinė kryžiaus plokštė su Nukryžiuotojo figūra ir galuose išraižytais keturių evangelistų simboliais.

Fizikiniai ir cheminiai tyrimai atskleidė, kad pirminis Trakų Dievo Motinos paveikslo vaizdas priklausė vakarietiškai vėlyvosios gotikos tapybos tradicijai, tačiau gyvas pasakojimas, jog tai – Vytautui Didžiajam Bizantijos imperatoriaus dovanota ikona.

Tyrinėtojai mano, kad prieš 1650 metus paveikslas buvo pritaikytas naujam altoriui, sumažintas ir pertapytas priartinant jį prie bizantiškosios ikonų tradicijos, pirmavaizdžiu laikant Dievo Motinos Snieginės ikoną iš Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bažnyčios Romoje.

Seimas 2018-uosius yra paskelbęs Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos, paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių minėjimo metais.

Teikdamas klausimą Vyriausybei, premjeras Saulius Skvernelis pažymėjo, kad 1409 metais pastatyta Trakų bažnyčia „turi platų žinomumą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, kitose valstybėse“, o Dievo Motinos paveikslas buvo ypatingai svarbus tuometinei bendrai Lietuvos ir Lenkijos valstybei.

„Minime garbingą jubiliejų. Daug yra problemų - ir buitinių, kurias reikia spręsti. Tai manau, kad ta programa, kuriai pritarė Seimas - mes turime patvirtinti pačią programą, ji atlieps tuos lūkesčius trakų tikinčiųjų, Trakų savivaldybės, Lietuvos ir ne tik Lietuvos bendruomenės“, - sakė Vyriausybės vadovas.

Premjeras pažymėjo, kad Trakų Švč. mergelės Marijos apsilankymo parapijinė bažnyčia, joje esantis malonėmis garsėjantis Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos paveikslas yra „unikalus tikėjimo, istorijos ir kultūros paminklas, liudijantis Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto atminimą“, taip pat Lietuvos valstybingumo raidą, saugantis daugiasluoksnį bažnyčios ir dailės paveldą, primenantis pagarbos Dievo motinai ir piligrimystės tradicijų ištakas.

Minint paveikslo karūnavimo jubiliejų, numatyta surengti sakralinio meno parodas, organizuoti jubiliejaus minėjimui skirtus sakralinės muzikos ir literatūros renginius, parengti ir transliuoti jubiliejaus minėjimui skirtas televizijos ir radijo laidas, žadama organizuoti viešus renginius, surengti tarptautinę mokslinę konferenciją.

Trakų Dievo Motinos  paveikslas datuojamas 16 amžiumi, jo autorius nežinomas. 17 amžiuje paveikslas maldininkų imtas garbinti kaip stebuklingas. Trakų Dievo Motinos paveikslą pripažindamas jo svarbą 1718 metais oficialiai karūnavo Romos Popiežius Klemensas XI. Iki pat 18 amžiaus pabaigos šis paveikslas buvo garsiausias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.