Zondą „Transiting Exoplanet Survey Satellite“ (TESS) pirmadienį 18 val. 32 min. vietos (antradienį 1 val. 32 min. Lietuvos) laiku iš Kanaveralo kyšulio Floridoje turi iškelti kompanijos „SpaceX“ raketa „Falcon 9“.

Pagrindinis tikslas – per ateinančius dvejus metus patikrinti daugiau kaip 200 tūkst. ryškiausių žvaigždžių ieškant aplink jas galimai skriejančių planetų požymių. Sukdamosi aplink žvaigždę planetos kuriam laikui ją pritemdo. Šis judesys pro žvaigždę vadinamas tranzitu.

NASA prognozuoja, kad TESS atras 20 tūkst. vadinamųjų egzoplanetų, įskaitant daugiau kaip 50 Žemės dydžio planetų ir iki 500 planetų, kurių dydis Žemės dydį viršija ne daugiau kaip du kartus.

„Jos skries aplink artimiausias, ryškiausias žvaigždes“, – sekmadienį žurnalistams sakė TESS mokslininkė iš NASA Goddardo (Godardo) kosminių skrydžių centro Elisa Quintana (Elisa Kintana).

„Mes net galėtume rasti planetų, skriejančių aplink žvaigždes, kurias net galime matyti plika akimi“, – pridūrė ji.

„Tad artimiausiais metais galbūt galėsime išeiti į lauką, parodyti į žvaigždę ir žinoti, kad ji turi planetą. Tai ateitis“, – sakė E. Quintana.

„Keplerio“ programos tęsinys

Vos prieš porą dešimtmečių mintis, kad galima rasti gyvenamų planetų ar išvis kokių nors egzoplanetų, buvo paprasčiausia fantazija, sakė NASA astrofizikos padalinio direktorius Paulas Hertzas (Polas Hercas).

„Žmonės visada klausdavo savęs, ar mes Visatoje vieni, ir dar prieš 25 metus vienintelės mums žinomos planetos buvo aštuonios mūsų Saulės sistemos planetos“, – TESS paleidimo išvakarėse žurnalistams sakė jis.

„Tačiau nuo to laiko suradome tūkstančius planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes, ir galvojame, kad visos žvaigždės mūsų galaktikoje turi turėti savo planetų šeimas“, – sakė jis.

TESS yra sukurtas kaip NASA kosminio aparato „Kepler“ tąsa. 2009-aisiais paleistas „Kepler“ buvo pirmas tokio pobūdžio aparatas, o šiuo metu jo kuro atsargos baigiasi ir artėja tarnybos pabaiga.

„Kepler“ viename dangaus lopinėlyje, kuriame yra maždaug 150 tūkst. į Saulę panašių žvaigždžių, atrado 2,3 tūkst. patvirtintų egzoplanetų ir dar tūkstančius kandidačių į jas. Tačiau daugelis jų yra per toli ir per blausios, kad jas būtų galima tyrinėti toliau.

TESS, turintis keturias modernias kameras, vien per pirmuosius dvejus metus patikrins 350 kartų didesnį rajoną – 85 proc. dangaus.

„Žvelgdami į tokį didelį dangaus plotą ... atveriame galimybę išsirinkti geriausias žvaigždes tolesniems mokslo tyrimams, – sakė Jenn Burt (Džen Bert) iš Masačusetso technikos instituto (MIT). – Vidutiniškai TESS stebimos žvaigždės yra 30-100 kartų ryškesnės ir esančios 10 kartų arčiau nei tos, kurioms didžiausią dėmesį skyrė „Kepler“.“

Ieškodamas potencialių planetų TESS naudos tą patį metodą kaip ir „Kepler“: stebės ryškumo sumažėjimą dangaus kūnui slenkant priešais žvaigždę.

Tolesnis darbas bus skirtas Žemėje ir kosmose esantiems teleskopams.

Hubble'o (Hablo) kosminis teleskopas ir Jameso Webbo (Džeimso Vebo) kosminis teleskopas, kuris turi būti iškeltas 2020 metais, turėtų pateikti daugiau informacijos apie planetų masę, tankį ir atmosferos sudėtį. Visos šios žinios suteikia tam tikrų užuominų apie planetos tinkamumą gyvybei.

„TESS yra tiltas tarp to, ką iki šiol sužinojome apie egzoplanetas, ir to, kur eisime ateityje“, – sakė TESS projekto vadovas Goddardo kosminių skrydžių centre Jeffas Volosinas (Džefas Volosinas).

Didžiausią dėmesį skirdamas planetoms už dešimčių ir šimtų šviesmečių, TESS gali sudaryti sąlygas būsimiems laimėjimams, sakė jis ir pridūrė, jog tikimasi „vieną dieną, ateinančiais dešimtmečiais, pajėgti identifikuoti gyvybės ... už mūsų Saulės sistemos ribų potencialą“.

Oro sąlygos TESS paleidimui prognozuojamos 80-čia proc. palankios.