Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis teigė, kad traukinį Vilnius–Ryga šeštadienį išbandys ir šio miesto politikai.
„Norisi pačiam pravažiuoti ir po to viską daryti su viešinimu: važiuokit, kėdainiečiai, nes jeigu nevažiuosite, tai nuo 2025-ųjų sausio 1-os dienos neturėsime galimybės vykti iš Kėdainių į Rygą“, – BNS sakė V. Tamulis.
Papildomos stotys šiame maršrute kol kas yra bandomasis projektas, jis truks iki metų pabaigos.
Klausimą, kodėl traukinys Vilnius–Ryga anksčiau nestojo Kėdainiuose ar Jonavoje, gyventojai bei vietos politikai anksčiau kėlė regioninėje spaudoje bei socialiniuose tinkluose, kreipėsi į valdžios institucijas.
„Paleistas maršrutas, važiavo pro Kėdainius ir nestojo Kėdainiuose. Ir niekas mūsų net neklausė, ar mes to norėjome, ar ne. Kai kalbame apie regioninę politiką, (...) tai ir mūsų, ir gyventojų pozicija buvo tokia, kad nebuvo čia viskas labai gerai. Dėl to ir buvo daromi tie žygiai, rašomi raštai ir Susisiekimo ministerijai, ir „Lietuvos geležinkeliams“, – kalbėjo V. Tamulis.
Sustojimo norėtų ir Radviliškis
Radviliškio meras Kazimieras Račkauskis sako, kad traukinys Vilnius–Ryga turėtų stoti ir „geležinkelių sostine“ vadinamame mieste – jis taip vadinamas dėl vieno didžiausių šalyje geležinkelio mazgų.
„Būtų daug patogesnis susisiekimas ir mūsų rajono gyventojai galėtų aplankyti Rygą. Galbūt tie žmonės, kurie anksčiau važiuodavo su automobiliais, persėstų į traukinius. Tai ir žalinimas, ir švara – tie dalykai susideda“, – BNS sakė K. Račkauskis.
„Teko tuo klausimu bendrauti ir su ministru, ir su viceministru (susisiekimo – BNS). Nežinau, kodėl į kitų rajonų pageidavimus atsižvelgė, o į mūsų – ne“, – kalbėjo Radviliškio meras.
Pasak K. Račkauskio, kelionė traukiniu į Rygą iš už dvidešimt kilometrų esančių Šiaulių radviliškiečiams nėra patogi.
„Jeigu žmogus sugalvoja nuvažiuoti į Rygą ir jam pirmiausia reikia autobusu nuvykti į Šiaulius, po to iš vienos stoties į kitą, ko gero, jis rinksis kitas alternatyvas“, – teigė K. Račkauskis.
Kasdien tarp Vilniaus ir Rygos kursuojančių traukinių kelionė trunka kiek daugiau nei 4 valandas. Iki šiol jie stojo Kaišiadoryse, Šiauliuose, Joniškyje ir Latvijos mieste Jelgavoje.
„Aš vieną kartą pajuokavau Kaišiadorių rajono merui – žinot, kodėl traukinys stoja Kaišiadoryse ir Joniškyje? Todėl, kad jūs esate liberalai merai (Liberalų sąjūdžio atstovai – BNS)“, – juokavo Kėdainių meras V. Tamulis.
Iš Kėdainių ir Jonavos – 11 proc. keleivių
Keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ atstovė Olga Malaškevičienė BNS teigė, jog nuo pirmadienio iki ketvirtadienio traukiniu Vilnius–Ryga vyko 56 keleiviai iš Jonavos ir 41 iš Kėdainių – jie sudarė apie 11 proc. traukinio keleivių.
„Kol kas šiek tiek daugiau keleivių įlipa Jonavoje, bet skirtumas labai nežymus ir gali keistis, ką mes matome ir tolesniuose išankstiniuose bilietų pardavimuose“, – BNS teigė O. Malaškevičienė.
Norisi pačiam pravažiuoti ir po to viską daryti su viešinimu: važiuokit, kėdainiečiai, nes jeigu nevažiuosite, tai nuo 2025-ųjų sausio 1-os dienos neturėsime galimybės vykti iš Kėdainių į Rygą.
Jos teigimu, bilietų pardavimai iš Kėdainių ir Jonavos arba į šiuos miestus sudaro 9 proc. visų maršruto Vilnius–Ryga bilietų pardavimų.
Pasak „LTG Link“ atstovės, dėl papildomų traukinio sustojimų, taip pat ir Radviliškyje, bus sprendžiama po to, kai baigsis bandymas su Jonavos ir Kėdainių stotimis.
„Papildomų sustojimų – Jonavos ir Kėdainių – įtraukimas yra pilotinis – siekiama stebėti, kiek keleivių renkasi vietinius ir tarptautinius maršrutus, kas leis objektyviai įvertinti papildomų sustojimų efektyvumą ir poreikį. Atsižvelgiant į gautus statistinius rezultatus galima bus ateityje modeliuoti būsimus tvarkaraščius ir naujus maršrutus“, – teigė O. Malaškevičienė.
Pasak „LTG Link“, dėl papildomų sustojimų Kėdainiuose ir Jonavoje kelionės tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių nepailgėjo – traukinys važiuoja greičiau rekonstravus geležinkelio ruožą Gaižiūnai-Kaišiadorys.
