Antrosios klasės eilinis, turintis sudėtingą drausminę praeitį, liepą turėjo išskristi atgal į JAV, bet paspruko iš pagrindinio Pietų Korėjos oro uosto, prisijungė prie turistinės ekskursijos į Demilitarizuotąją zoną ir perbėgo sieną į Šiaurės Korėją.
Jungtinės Valstijos anksčiau teigė, kad T. Kingas sąmoningai ir be leidimo kirto sieną Jungtinėje saugumo zonoje, esančioje Demilitarizuotoje zonoje, skiriančioje Šiaurės ir Pietų Korėjas.
Po Šiaurės Korėjos atlikto tyrimo T. Kingas prisipažino, kad neteisėtai įsiveržė, pareiškė Šiaurės Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
„Travisas Kingas prisipažino, kad nusprendė atvykti į KLDR, nes JAV kariuomenėje jautė blogus jausmus dėl nežmoniško elgesio ir rasinės diskriminacijos“, – teigė KCNA, pavadindama Šiaurės Korėją oficialiu jos pavadinimu.
T. Kingui kirtus sieną, jis laikomas Šiaurės Korėjos kariuomenės žinioje, teigė KCNA.
„Jis taip pat išreiškė norą siekti prieglobsčio KLDR arba trečiojoje šalyje, sakydamas, kad yra nusivylęs nelygiaverte Amerikos visuomene“, – teigė KCNA ir pridūrė, kad vyriausybės tyrimas tebevyksta.
Jungtinių Tautų vadavietė, prižiūrinti paliaubas, kuriomis baigėsi kovos Korėjos kare, praėjusį mėnesį patvirtino, kad pradėjo kalbėtis su Šiaurės Korėja dėl T. Kingo.
Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) tuo metu sakė, kad nors su Šiaurės Korėja buvo užmegztas ryšys, Vašingtonas vis dar nežino, kur yra T. Kingas ir kokia jo būklė.
KCNA nepateikė jokios informacijos apie T. Kingo sveikatą ar buvimo vietą, taip pat apie tai, ką Pchenjanas planuoja su juo daryti.
Travisas Kingas prisipažino, kad nusprendė atvykti į KLDR, nes JAV kariuomenėje jautė blogus jausmus dėl nežmoniško elgesio ir rasinės diskriminacijos.
Galimybė propagandai
Pirmasis oficialus Šiaurės Korėjos komentaras apie T. Kingą yra gryna propaganda, sakė „LMI Consulting“ politikos praktikos srities vadovė ir buvusi CŽA analitikė Soo Kim (Su Kim).
„Kingo atvykimas į Šiaurės Korėją Kim [Jong Uno] (Kim Čen Uno) režimui suteikė keletą galimybių, iš kurių pirmoji, žinoma, yra galimybė derėtis su JAV dėl Kingo paleidimo“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Pasak jos, Pchenjanas yra kietas derybininkas, todėl Vašingtonui nebus lengva pasiekti, kad T. Kingas būtų paleistas.
Pchenjanas jau seniai sulaiko amerikiečius ir naudoja juos kaip derybinį svertą dvišaliuose santykiuose.
„Tai taip pat yra galimybė režimo propagandai atlikti savo darbą – pakreipti situaciją taip, kad būtų kritikuojamos JAV ir išreikštas giliai įsišaknijęs Pchenjano priešiškumas Vašingtonui“, – pridūrė Soo Kim.
Prieš pat savo komentarus apie T. Kingą KCNA paskelbė pareiškimą, kuriame kritikavo Pchenjano teisių padėties aptarimą Jungtinėse Tautose ir apibūdino Ameriką kaip „prieš žmones nukreiptą blogio imperiją, visiškai sugedusią dėl įvairiausių socialinių blogybių“.
„JAV nesitenkina nuolaidžiavimu ir rasinės diskriminacijos, su ginklais susijusių nusikaltimų, netinkamo elgesio su vaikais ir priverstinio darbo, paplitusio jos visuomenėje, skatinimu, bet primeta neetiškus žmogaus teisių standartus kitoms šalims ir kursto vidaus neramumus bei sumaištį“, – rašoma pareiškime.
Oslo universiteto Korėjos studijų profesorius Vladimiras Tichonovas AFP sakė manąs, kad, kadangi T. Kingas „yra juodaodis, Šiaurės Korėjai jis turi tam tikrą propagandinę vertę“.
„Baltųjų rasizmas ir blogas elgesys su juodaodžiais yra Šiaurės Korėjos propagandos tradiciškai pabrėžiamas dalykas, visą laiką nuo Korėjos karo laikų, todėl Kingas gali būti išnaudotas šiai žinutei sustiprinti“, – sakė jis.
Abiejų Korėjų santykiai yra pasiekę vieną žemiausių taškų per visą istoriją, diplomatija įstrigusi, o Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ragina aktyviau kurti ginklus, įskaitant taktines branduolines galvutes.
Seulas, Tokijas ir Vašingtonas penktadienį ketina surengti trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą JAV prezidento rezidencijoje Merilande, per kurį lyderiai turėtų paskelbti planus plėsti karinį bendradarbiavimą kovojant su Pchenjano branduolinėmis grėsmėmis.
Šiaurės Korėja, atskleidusi šiek tiek informacijos apie T. Kingą, aiškiai „tikisi arba ruošiasi, kad šis klausimas bus iškeltas per trišalį susitikimą“, sakė Seule įsikūrusio Šiaurės Korėjos studijų universiteto profesorius Yang Moo-jinas (Jang Mudžinas).
„Šiaurės Korėja pabrėžia, kad ji turi raktą į problemos sprendimą“, – sakė jis AFP ir pridūrė, kad termino „neteisėtas įsibrovimas“ vartojimas greičiausiai yra derybų taktika.
Jis „reiškia deportacijos galimybę ir gali būti naudojamas Šiaurės ir JAV derybose“, teigė Yang Moo-jinas.
