Gaminimą įsimylėjo netyčia
„Esu namuose ruošto skanaus maisto gerbėja. Pasaulyje yra milijonai neatrastų ir neišbandytų nuostabaus maisto receptų, tad noriu keliauti, ragauti, atrasti, bandyti atkartoti tuos skonius namuose ir savo virtuvinėmis improvizacijomis dalytis su kitais“, – sako Ž. Stumbrienė.
Pašnekovė pagal specialybę – rinkodaros specialistė, ilgą laiką dirbusi darbą, kuris jai patiko. Prieš keletą metų šeima išvažiavo gyventi į Estiją, kur praleido ketverius metus. Ten gimė trečiasis Živilės vaikas – dukra Giedrė. Kai reikėjo nuspręsti, kur gyvens grįžę iš Talino, suprato, kad nenori nei į Kauną, nei į Vilnių, tad apsigyveno Alytuje. Po pusantrų metų Lietuvą užklupo pandemija. Karantinas buvo laikotarpis, kada pašnekovė suprato, kad nori rašyti maisto tinklaraštį.
„Kai pirmą kartą netikėtai ir neplanuotai 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę likome visa šeima namuose, supratau, koks svarbus žmogaus gyvenime yra maistas. Visi namuose ir visi alkani, pikti. Reikėjo ne tik valgyti, bet ir gerų emocijų, – prisimena Živilė. – Mažoji tada buvo darželinukė, pripratusi prie įvairių veiklų. Pastebėjau, kad jai patinka gaminti, tad nuolat gaminome. Tai buvo labai geras būdas ir ją užimti ir vis naujais patiekalais stebinti šeimą.“
Pamažu ir visai nejučia moteris pamėgo maisto gamybą, nors pati nebuvo iš tų, kurios nuo mažens labai norėjo gaminti, – pradėjo tai daryti tik studijų laikais, kai apsigyveno bendrabutyje. Daugiau domėtis maisto gamyba privertė gyvenimas, ypač – vaikų gimimas. Kadangi fotografuoti jai visada patiko, reikėjo sujungti šias dvi veiklas ir išdrįsti parodyti kitiems. Taip atsirado „Valgė spalvė“.
Šeima: vyras Deividas, trylikametis Tautvydas, vienuolikmetė Radvilė ir septynmetė Giedrė – ne tik keliautojai, bet ir Ž. Stumbrienės gaminamų patiekalų vertintojai, ir kritikai. Ž. Stumbrienės asmeninio archyvo nuotr.
Maistas ir spalvos – neatsiejami
„Kodėl „valgė“? Todėl, kad viskas apie tai, ką valgome, nešamės į darbą, duodame vaikams užkandžiauti, kuo gardžiuojamės gerdami kavą, ką imame į keliones, iškylas ir naudojame gamindami kitus patiekalus. Kodėl „spalvė“? Mano tikslas – įnešti spalvų į kiekvieno, kuris skaito ir seka „Valgę spalvę“, kasdienybę, įkvėpti ruošti sveikesnius patiekalus, bendrauti ir semtis įkvėpimo“, – aiškina Živilė.
Jos gyvenime dabar svarbią vietą užima ne tik maistas, bet ir spalvos, nors tai, galima sakyti, neatsiejama. „Myliu spalvas tiek aprangoje, tiek aplinkoje – visur. Tiek daug pilkų dienų, tad spalvų labai norisi, – sako pašnekovė. – Maisto spalvų terapija – labai senas mokslas. Spalvos lėkštėje visomis prasmėmis yra labai svarbu. Ne tik dėl to, kad tam tikrų spalvų maisto produktai pasižymi ypatingomis maistinėmis savybėmis – vitaminų ir mineralų gausa, daro įtaką mūsų savijautai ir nuotaikai, bet ir todėl, kad kiekviena spalva mus skirtingai veikia. Tai, kad, rinkdamiesi maistą pagal spalvas, galime paveikti savo nuotaiką, psichologinę būseną, man labai imponuoja.“
Kai pradėjo rašyti tinklaraštį, gilintis į maisto ir spalvų sąsajas, pasak pašnekovės, buvo labai smagu. Tačiau atėjus žiemai suprato, kad vis dėlto tų spalvų mūsų platumoje gyvenant tamsiuoju metu reikia labai ieškoti, o būtent tada jų labiausiai reikia. Tad tokiais momentais gaminant į pagalbą tenka pasitelkti ir prieskonius, ir spalvotas lėkštes, ir aplinką, ir stalo serviravimą.
Živilė įsitikinusi – jeigu grįžai po sunkios darbo dienos, tai vakare sugraužk morką, o ne griebk šokolado ar saldainių, nes tiek morka, tiek apelsinas – visos oranžinės spalvos – padeda atsipalaiduoti, stiprina imunitetą, gerina nuotaiką.
„Dažnai tiesiog nesusimąstome, kaip galime sau padėti spalvomis. Nebūtinai lėkštėje – ir aplinkoje, – sako moteris. – Todėl svarbu pagalvoti, kurį kambarį kokia spalva dažyti ar kokios spalvos lėkštes pirkti. Sakoma – kaip jautiesi, taip ir atrodai. Jeigu esi kupinas energijos, planų, svajonių, tikrai tą dieną nekils mintis apsirengti juodai. Tad spalvos turi labai didelę įtaką mūsų gyvenimui, o mes dažnai tiesiog pamirštame, kad galime spalvomis daryti įtaką savo dienai, savo nuotaikai, savo būsenai. Apdovanodamas save spalvomis, pats sau darai gera. Man tai visada labai imponavo.“
Pašnekovė pasakoja kažkada turėjusi geltoną automobilį – jis suteikdavo teigiamų emocijų, būdavo paprasta ir smagu jį rasti, kai pasistatydavo kokio prekybos centro aikštelėje. Jai pačiai būdavo linksma juo važiuoti, ir kitiems žmonėms jis keldavo šypseną. Živilė pataria: jeigu apniukę ir lyja, pasiimk geltoną skėtį, ir nuotaika bus kita.
Dažnai nesusimąstome, kaip galime sau padėti spalvomis. Nebūtinai lėkštėje – ir aplinkoje.
Idėjų semiasi kelionėse
Živilės gaminamų patiekalų receptai susiję ne tik su spalvomis – didelis įkvėpimo šaltinis jai yra kelionės. Tiesa, kai gimė tinklaraštis, kuris buvo karantino vaisius, fiziškai keliauti nebuvo įmanoma, tačiau keliauti mintimis niekas nedraudė.
Tuomet pašnekovė kartu su kitais maisto tinklaraštininkais jungėsi į projektą „Karantino skonių kelionės“. Tokia kelionė ją taip sužavėjo, kad neretai ir dabar tiesiog pagalvoja apie kurią nors šalį, ieško tos šalies patiekalų receptų ir gamina.
Žinoma, keliaujant rasti inspiracijų, įkvėpimo gerokai paprasčiau – tereikia ragauti. „Anksčiau nesusimąstydavau, kad kelionės tikslas gali būti ir skoniai, – sako moteris. – Dabar keliauju skoniais visomis prasmėmis – tiek realiai keliaudama, tiek namuose, mintimis.“
Dažniausiai receptus Živilė renkasi pagal šalis. Žinoma, tenka juos adaptuoti, nes gyvename tokioje platumoje, kurioje ne visus produktus turime.
„Man svarbu, kad vaikams nebūtų siūlomas nesveikas maistas. Todėl renkuosi patiekalus, kurie sveiki, su daug daržovių, o receptai – įdomesni. Dar man svarbu tai, kad nebūtų vienkartiniai receptai, kad jie turėtų išliekamąją vertę. Iš tiesų nemažai į tinklaraštį patekusių patiekalų lieka ir mūsų šeimos valgiaraštyje, nes juos prisimena vaikai, vyras ir retkarčiais paprašo vėl pagaminti“, – pasakoja trijų vaikų mama.
Stengiasi maitintis sveikai
Živilės vaikai – trylikametis Tautvydas, vienuolikmetė Radvilė ir septynmetė Giedrė – didieji jos vertintojai ir kritikai, kurių reikalavimų kartelė nuolat kyla.
„Kartais sakau, kad mano vaikai yra išlepinti, nes labai dažnai būna taip: gaminu kažką ypatingo, laukiu, kad mano pastangas įvertins, o jie paprašo paprastų mėsos kukulių ar tiesiog dešrelių nupirkti“, – sako moteris.
Ji pastebėjo, kad vaikai dažniausiai nori paprasto maisto. Labai mėgsta sriubas. Jie yra ir vadinamojo gatvės maisto gerbėjai, tad šie patiekalai šeimoje gaminami išskirtinai jų pageidavimu ir nedažnai. Šeimos draugai ir artimieji neįvaizduoja apsilankymo jų namuose be deserto, o šeimininkei tai didelė šventė, nes juos gaminti labiausiai mėgsta.
Paklausta, kokios spalvos maisto vaikai dažniau vengia, kokios spalvos patiekalus mėgsta, moteris išskiria žalią spalvą.
„Tikriausiai labai nustebinsiu daugelį mamų pasakiusi, kad mano vaikai labai noriai valgo daržoves ir vaisius, patys ruošia salotas. Tai žalios, raudonos, kitų ryškių spalvų jų lėkštėse tikrai gausu, net nereikia siūlyti, – džiaugiasi Živilė. – Išties didžiuojuosi kaip mama, savo laiku nuveikusi nemažą darbą. Kaip pavyko pasiekti? Manau, savo pavyzdžiu, nes su vyru valgome daug daržovių, jų visada turi būti prie mėsos. Būna, vaikai prašo ryžių ar bulvių košės, ir aš nevengiu išvirti, bet ir daržovių visada būna šalia. Užkandžiams į mokyklą mano vaikai prašo įdėti ir obuolį, ir morką, ne tik saldumynų. Mažoji mūsų yra didžiausia saldumynų gerbėja, su vyresniaisiais nėra problemų.“
Ko šeima nevalgo? Pati pašnekovė jau apie 20 metų nevalgo kiaulienos, jos vyras Deividas valgo labai retai, vasarą, kai kepsnių sezonas. Kadangi mama patiekalų iš kiaulienos negamina, tai ir vaikai natūraliai tokių patiekalų privengia.
Dar šeima stengiasi vartoti kuo mažiau cukraus. Net ir „Valgės spalvės“ tinklaraštyje, kur tikrai daug pyragų ir desertų, nurodoma, kuo galima pakeisti cukrų. Dauguma kepinių yra be baltų miltų, nes Živilė vengia glitimo. Mat, kai gimė mažoji, ji netoleravo glitimo, o tada ir visa šeima buvo priversta keisti savo įpročius.
Pamažu ir visai nejučia moteris pamėgo maisto gamybą, nors pati nebuvo iš tų, kurios nuo mažens labai norėjo gaminti. Ž. Stumbrienės asmeninio archyvo nuotr.
„Sveikesnis gyvenimas, manau, geras įprotis, tad, kai toks susiformuoja, stengiesi jo nepamesti, – sako pašnekovė. – Nedraudžiu vaikams mokykloje valgyti bandelių ar sausainių, jeigu jiems norisi, bet namuose stengiamės to neturėti. Gerti saldžių gėrimų mano vaikams neuždrausta, per šventes net patys nuperkame, bet tikrai ne kasdien. Draudžiant gali sulaukti priešingo poveikio. Ne kartą esu mačiusi, kai ateina vaikai į gimtadienį ir nuo to stalo nepakyla, nes namuose viskas draudžiama. Vienu kartu privalgyti daug uždraustų produktų – organizmui didelis smūgis. Nesu fanatikė, stengiuosi vaikus mokyti valgyti sąmoningai sveikai.“
Spalva spalvai nelygu
Grįžtame prie spalvų. Ar galima įvardyti, kokios spalvos maistas sočiausias? Pasak Živilės, sočiausias maistas – baltos spalvos: balti miltai, iš jų pagaminti makaronai, pyragai. Tas, kuriuo galima labai greitai užkimšti skrandį, kuriame daug angliavandenių. Tačiau jis nėra sveikiausias.
Iš kokios spalvos produktų pagamintas maistas geriausiai pakelia nuotaiką, suteikia energijos? Pašnekovės teigimu – geltonos, raudonos, oranžinės. Tai sveikatos, energijos, geros nuotaikos šaltinis. Žalia spalva maiste yra laikoma balanso spalva, ji sujungia visas kitas spalvas ir papildo tuo, ko lėkštėje trūksta. Todėl žalios spalvos daržovių reikia valgyti daug ir ypač gerai jas valgyti norint sulieknėti.
Kokios spalvos maistą labiausiai mėgsta pati Živilės? „Labai mėgstu oranžinę, geltoną, raudoną. Raudonos spalvos produktus man labiausiai patinka valgyti ryte, nes, jeigu šios spalvos maistą valgai vakare, ne nurimsti, o suaktyvėji. Vakare rekomenduojama valgyti mėlynos ir violetinės spalvos vaisius, daržoves, uogas, nes ši spalva nuramina. Rytą reikia skirti saulės spalvoms. Tad ryte valgau braškes, vakare – šilauoges“, – juokiasi pašnekovė.
Spalvingos vaišės artėjančiai Motinos dienai
Šventiškai: Ž. Stumbrienė mamoms ypatingos dienos proga siūlo pasigaminti ir užkandžių, ir sočiųjų patiekalų, tačiau svarbiausia, žinoma, – tortas. Ž. Stumbrienės asmeninio archyvo nuotr.
Tortas „Retro“
4 kiaušiniai,
300 g cukraus,
250 migdolų miltų,
1 šaukštelis kepimo miltelių,
100 g juodojo šokolado,
150 g sviesto.
Kremui:
1 kg grietinės (galima naudoti ir graikišką jogurtą, bet su grietine atsiskleidžia tikrasis torto skonis),
200 g cukraus,
40 g želatinos,
1 šaukštelis šviežiai spaustų citrinos sulčių,
0,5 kg braškių.
Papuošti:
tirpinto šokolado,
maltų migdolų riešutų,
uogų ar vaisių.
Kiaušinio baltymus atskirkite nuo trynių. Trynius išmaišykite su cukrumi. Sviestą išlydykite kartu su smulkintu šokoladu. Kiek pravėsus, supilkite į kiaušinių masę. Gerai išmaišykite ir supilkite migdolų miltus prieš tai sumaišytus su kepimo milteliais. Kiaušinio baltymus išplakite iki standžių putų ir per keletą kartų įmaišykite į masę. Viską gerai išmaišykite ir supilkite į sviestu išteptą kepimo formą. Geriausia naudoti atsegamą formą. Reikia iškepti 4 biskvito blynus, tad galite kepti vieną biskvitą ir jį jau iškeptą padalyti į keturias dalis arba kepti keturis atskirus biskvitus. Aš kepu du biskvitus 20 cm pločio formoje ir juos daliju pusiau. Kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje, priklausomai nuo biskvito storio, 20–40 min. Manieji iškepa per maždaug 30 min. Ar biskvitas jau iškepė, galite patikrinti mediniu iešmeliu. Jei švarus – biskvitas iškepęs. Prieš tepdami biskvitus būtinai atvėsinkite. Paruoškite kremą. Grietinę gerai išmaišykite su cukrumi ir citrinos sultimis. Išbrinkintą želatiną ištirpinkite garų vonelėje ir pravėsusią supilkite į grietinės masę. Viską išmaišykite ir dėkite į šaldytuvą 20–30 min. Teliko sutepti tortą. Tai darau naudodama uždarą formą, nes ne visada grietinė linkusi greitai stingti. Man gražu, kai vienas – vidurinis – sluoksnis storesnis, jį pagardinu braškėmis ar marmeladiniais saldainiais, tada tortas būna su intriga, o atpjautas gabalėlis gražesnis. Suteptą tortą palikite šaldytuve per naktį. Išėmę iš formos papuoškite tirpintu šokoladu, smulkintais migdolų riešutais, vaisiais ir uogomis.
Sumuštinis su kiaušiniais
Ž. Stumbrienės asmeninio archyvo nuotr.
6 kietai virti kiaušiniai,
2 šaukštai majonezo,
1 saujelė smulkiai pjaustytų svogūnų laiškų,
4 griežinėliai sumuštinių duonos,
druskos,
pipirų.
Dubenėlyje šakute sutrinkite 4 kiaušinius. Sudėkite svogūnų laiškus, majonezą, druską, pipirus ir viską sutrinkite. Likusius du kiaušinius perpjaukite per pusę. Duonos viduryje padėkite dvi kiaušinių puses vertikaliai žemyn. Tolygiai paskleiskite kiaušinių salotas ant viršaus. Uždenkite kita duonos riekele. Nupjaukite šoninius sumuštinio kraštus. Tada supjaustykite sumuštinį lygiais trečdaliais.
Vištiena su mocho padažu ir mangų, avokadų salsos padažu
Ž. Stumbrienės asmeninio archyvo nuotr.
300 g vištos krūtinėlių (be odos ir be kaulų) arba blauzdelių.
Marinatui:
1 šaukštelis kuminų,
3 skiltelės česnako,
1 šviežia aitrioji paprika,
¼ šaukštelio druskos,
2 šaukštai alyvuogių aliejaus,
5 šaukštai apelsinų sulčių,
5 šaukštai citrinos sulčių.
Padažui:
2 šaukštai alyvuogių aliejaus,
½ puodelio apelsinų sulčių,
1 šaukštelis žaliosios citrinos žievelės,
1 šaukštelis medaus,
1 šaukštelis saldaus sojų padažo,
¼ puodelio šalto, nesūdyto sviesto, supjaustyto gabalėliais.
Patiekti:
½ puodelio pjaustyto mango,
½ avokado,
pagal skonį kapotų šviežių kalendrų ir petražolių.
Pasiruoškite marinatą. Sausoje keptuvėje ant vidutinės ugnies paskrudinkite kuminus (apie 2 min.). Į maišytuvą suberkite kuminus, česnaką, aitriąją papriką, druską, supilkite alyvuogių aliejų, apelsinų ir citrinos sultis ir viską sutrinkite iki vientisos pastos. Sudėkite vištieną į marinatą ir įdėkite į šaldytuvą maždaug 2–2,5 val. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Ant vidutinės kaitros keptuvėje apkepkite vištieną po 2–3 min. iš abiejų pusių, kol lengvai apskrus. Dėkite į orkaitę ir kepkite, kol sultys praskaidrės, maždaug 8 minutes. Kai vištiena iškeps, išjunkite orkaitę, uždenkite folija ir palikite dar 3–5 min. Kol vištiena yra orkaitėje, pasiruoškite padažą. Keptuvėje ant vidutinės kaitros pakaitinkite alyvuogių aliejų, apelsinų sultis su žaliųjų citrinų žievele, medumi ir sojų padažu. Troškinkite, kol mišinio sumažės trečdaliu ir pradės tirštėti. Nukelkite nuo ugnies ir po vieną palaipsniui sudėkite sviesto gabalėlius. Maišykite, kol ištirps. Padažą padėkite į šalį. Į lėkštės vidurį įdėkite vištieną ir pabarstykite mango ir avokado kubeliais. Užpilkite padažu ir papuoškite kalendromis ir petražolėmis.
Vištiena garstyčių padaže
Ž. Stumbrienės asmeninio archyvo nuotr.
8 vištos šlaunelės (be kaulų ir odos),
6 šaukštai Dižono garstyčių,
1 šaukštas viso grūdo Dižono garstyčių,
2 šaukštai sviesto,
1 l vištienos sultinio,
50 ml grietinėlės,
10–15 šviežių čiobrelio šakelių,
1 poro baltoji dalis,
1 skiltelė česnako,
2 šaukštai kapotų petražolių ir krapų,
druskos,
pipirų.
Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Vištieną pagardinkite druska, pipirais ir įtrinkite garstyčiomis. Keptuvėje ištirpinkite sviestą ir apkepkite vištieną iš abiejų pusių, maždaug 4–5 min. kiekvieną pusę. Perkelkite vištieną į karščiui atsparų indą. Į tą pačią keptuvę sudėkite smulkintus česnakus, porus ir pakepinkite apie 5 min., kol taps skaidrūs. Supilkite vištienos sultinį. Suberkite čiobrelius ir mišinį užvirinkite. Gautą padažą pilkite ant vištienos ir kepkite neuždengtą orkaitėje 40–50 min., kol vištiena visiškai iškeps. Prieš patiekiant supilkite grietinėlę ir apibarstykite žalumynais. Patiekite karštą.
Tinginys su pistacijomis ir spanguolėmis
Ž. Stumbrienės asmeninio archyvo nuotr.
250 g vanilinių kvadratinių sausainių,
250 g juodojo šokolado,
100 g sviesto,
80 g džiovintų spanguolių,
80 g skrudintų pistacijų, sukapotų dideliais gabalais,
50 ml pieno,
2 šaukštai tamsaus romo (galima ir nenaudoti).
Sausainius sulaužykite smulkiais gabalėliais ir suberkite į didelį dubenį kartu su pistacijomis ir džiovintomis spanguolėmis. Į kitą dubenį sudėkite juodąjį šokoladą, sviestą ir pieną, ir maišydami ištirpinkite iki vientisos masės. Supilkite romą, jei naudojate. Supilkite šokolado mišinį ant trupinių mišinio ir gerai išmaišykite. Palikite kiek pravėsti. Tada paskleiskite mišinį ant plastikinės plėvelės ir rankomis suformuokite į saliamį panašų ritinį. Šaldykite mažiausiai 3 val., geriausiai per naktį. Patiekite supjaustytą griežinėliais.
Tiramisas su bananais
Ž. Stumbrienės asmeninio archyvo nuotr.
200 g sausainių „Damų piršteliai“,
200 ml stiprios, atvėsintos, be tirščių kavos (galima naudoti ir tirpiąją kavą arba ją pakeisti kakava),
500 g maskarponės,
250 g kondensuoto pieno su cukrumi,
200 ml plakamosios grietinėlės,
300 g bananų,
kakavos apibarstyti.
Išplakite grietinėlę iki standžių putų (galima naudoti grietinėlės standiklį). Tada, atsargiai įmaišykite į ją kondensuotą pieną ir maskarponę. Bananus smulkiai supjaustykite. Desertą formuokite sluoksniuodami kavoje išmirkytus sausainius su kremu ir bananais. Pirmą sluoksnį į indelių dugną dėkite mirkytų sausainių, pabaikite – kremo sluoksniu. Sausainius reikėtų mirkyti labai trumpai, vos akimirką, kad nepermirktų. Desertą palikite 2–3 val. šaldytuve. Prieš patiekiant apibarstykite kakavos milteliais, papuoškite mėtomis.
