Anot kai kurių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narių, nepasirašius susitarimo, naujasis Darbo kodeksas gali nesulaukti paramos Seime.
Dalis „valstiečių“: nepasirašius trišalio susitarimo, svarstymai dėl Darbo kodekso Seime gali įstrigti
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius sako, kad nepavykus su darbdaviais ir profesinių sąjungų atstovais susitarti dėl trišalio susitarimo, jis asmeniškai balsuotų prieš naują Darbo kodeksą.
„Mano atsakymas - taip (ar jis balsuotų prieš naują Darbo kodeksą - BNS), bet aš esu tikras, kad tas susitarimas bus pasirašytas. Mes įdėjome labai daug pastangų į tokio susitarimo pagrindų rengimą, į konsultacijas. Aš matau tik geranoriškumą iš verslo pusės (....) Tačiau taip, jeigu jokio geranoriškumo nebus parodyta, aš balsuosiu prieš“, - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Seime sakė V.Sinkevičius.
Parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Tomas Tomilinas taip pat tikisi geranoriško darbdavių požiūrio dėl siūlomo trišalio susitarimo.
„Aš manau, kad tiek verslas, tiek darbuotojai ir lygiai taip pat mes esame suinteresuoti, kad laikytis to susitarimo nuo pat pradžių, kas buvo sutarta. Tos kalbos, kad Darbo kodeksas yra stumiamas buldozeriu, man iš viso atrodo keistos. Pusė metų buvo skirta papildomai (diskusijoms - BNS), visi buvo pakviesti prie stalo išreikšti savo pozicijų ir nuomonių. Taip, tai yra derybos, bet vis dėlto buvo atsižvelgta maksimaliai į visus siūlymus. Tačiau jeigu mes pradedame nuo kažkokių pažeidimų, tai nėra galimybės balsuoti už“, - sakė T.Tomilinas.
R.Karbauskis: Darbo kodeksui pritarsime
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad frakcijoje nėra svarstoma galimybė nepritarti Darbo kodeksui.
„Tokio svarstymo nėra, kad nebalsuoti (...) Už darbo kodeksą bus balsuojama, tiesiog yra noras, kad darbdaviai ir profsąjungus susitartų ir dėl atlyginimų didinimo. Noras, ir mes to labai aiškiai sieksime, kad atlyginimai Lietuvoje būtų didinami pačių darbdavių iniciatyva“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė R.Karbauskis.
„Kad nebalsuosime, tai čia neteisinga informacija“, - pridūrė jis.
R.Karbauskis pabrėžė, kad bus pritarta Trišalėje taryboje suderintam Darbo kodekso variantui.
„Kviesime Trišalę tarybą toliau dirbti prie viso to, kas juos netenkins - darbdavius ir profsąjungas - tame variante, kuris bus priimtas“, - pabrėžė R.Karbauskis.
S. Skvernelis: Darbo kodeksas turi įsigalioti nuo liepos
Premjeras Saulius Skvernelis nekeičia pozicijos ir tvirtina, kad Trišalėje taryboje suderintas liberalesnis Darbo kodekso variantas turi įsigalioti nuo liepos 1 dienos.
„Aš galiu aiškiai pasakyti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pozicija kartu su koalicijos partneriais, kuri šiandien buvo aptarta, (nesikeičia - BNS) - liepos 1 dieną naujas Darbo kodeksas su sutartomis pataisomis Trišalėje taryboje įsigalios“, - ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Vėliau BNS perduotame premjero komentare teigiama, kad Trišalėje taryboje vykusios derybos dėl Darbo kodekso bei pasiektas sutarimas parodė, kad dialogas su verslo atstovais yra nuolatinis, o kompromisų paieška - ne teorinė, bet praktinė.
„Vyriausybės darbas ir pastangos siekiant gerinti verslo sąlygas, pritraukti investicijas ir sudaryti visas prielaidas ekonominiam augimui savaime suponuoja galimybę kelti darbuotojų darbo užmokestį. Mūsų socialiniai partneriai patys ne kartą viešai yra deklaravę pasirengimą didinti darbo užmokestį. Ar šiuo atveju reikalingas rašytinis pažadas, ar verslo atstovų duotas žodis yra svarbesnis ir tvirtesnis už bet kokį rašytinį susitarimą – klausimas, į kurį geriausiai galėtų atsakyti jie patys“, - pabrėžė S.Skvernelis.
T.Tomilinas: dėl trišalio susitarimo kalbamasi nuo 2016-ųjų gruodžio
Pasak T.Tomilino, trišalį susitarimą turėtų pasirašyti visos šiuo metu Trišalėje taryboje dirbančios organizacijos, o dėl jo teksto diskutuojama jau nuo praėjusių metų gruodžio.
„Konsultacijos dėl trišalio susitarimo prasidėjo pernai gruodį, dar prieš sprendimą pusmečiui atidėti Darbo kodekso įsigaliojimą (....) Tai neturėtų tapti stabdžiu Darbo kodekso įsigaliojimui, nes siūlomos principinės nuostatos yra naudingos iš esmės visiems. Mes nenurodinėjame, kokie turi būti atlyginimai, Lietuva yra rinkos ekonomika, todėl neįsivaizduoju, kodėl darbdaviai neturėtų sutikti su punktu, kad reikia reguliariai susitikinėti ir tartis tarifinių atlyginimų, šakinių susitarimų“, - BNS sakė T.Tomilinas.
Jis sakė, kad dėl galutinio trišalio susitarimo teksto turėtų būti sutarta dar balandžio mėnesį.
„Mes suprantame verslo norą turėti bent du mėnesius pasiruošimui (naujo Darbo kodekso įsigaliojimui - BNS), tai yra normalu, todėl aš Seime skubinsiu patį svarstymo procesą (....) Aš tikiuosi geranoriškumo, aš tikrai nelaukiu kažkokio darbdavių sabotažo. Aišku jie derėsis, bet mes dėmesio nuo atlyginimų neatitrauksime“, - tvirtino T.Tominilas.
„Manau, kad balandį jau tikrai turėsime su dalimi arba dauguma darbdavių atstovų suderintą projektą, o ar jis bus pasirašytas dar šį mėnesį, nežinau“, - pridūrė jis.
R.Skyrienė: susitarimą dėl atlyginimų didinimo vertiname geranoriškai
Trišalės tarybos nare šiemet tapusios užsienio investuotojus Lietuvoje vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė sakė teigiamai vertinanti trišalio susitarimo idėją, tačiau pabrėžė, kad kol kas nėra susipažinusi su dokumentu.
„Sprendimą dėl dokumento pasirašymo turės priimti mūsų valdyba, tačiau mes dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei siūlėme pasinaudoti gera Airijos patirtimi, kuomet jie 1987 metais pasirašė nacionalinį susitarimą, kuriame mainais į mokesčių mažinimą darbdaviai pasižadėjo didinti atlyginimus“, - BNS teigė R.Skyrienė.
„Manau, mes tikrai svarstysime tokį siūlymą ir dalyvausime. Mes į tokį pasiūlymą žiūrime geranoriškai“, - pridūrė „Investors‘ Forum“ vadovė.
Tiesa, pasak R.Skyrienės, susitarimo teksto ji kol kas nėra mačiusi, taip pat nedalyvavo diskusijose dėl jo turinio.
„Kažkada labai senai T.Tomilinas apie tai kalbėjo, bet tada tie tekstai buvo keli ir koks iš jų dabar yra naudojamas nežinau (...) Be to, manau, nevertėtų apsiriboti tik Darbo kodeksu, nes jo priėmimas darbdavio kaštų ženkliai nesumažins. Kažkiek, nedaug, truputėli, bet nepamirškime, kad atsiranda tas fondas (ilgalaikio darbo išmokų - BNS), į kurį darbdavys turės mokėti įmokas. Taigi jie patys atima iš darbdavio pinigus, kuriuos būtų galima panaudoti atlyginimų didinimui“, - sakė R.Skyrienė.
„Tačiau jei bus pasakyta, kad „Sodros“ įmokos bus mažinamos, kad bus nustatytos jų lubos, tai mes su džiaugsmu pasirašysime“, - tvirtino ji.
Profesinių sąjungų atstovas: susitarimas turėtų būti privalomas visiems darbdaviams
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas teigė, kad profsąjungos būtų linkusios pasirašyti susitarimą, tačiau norėtų, kad jis būtų ne deklaratyvus, o privalomas visiems šalies darbdaviams.
„Tų susitarimų jau buvo pasirašytas ne vienas. Ir su darbdaviais mes buvome pasirašę susitarimą dėl, pavyzdžiui, darbo užmokesčio sistemos taikymo įmonėse, bet visi jie yra daugiau deklaratyvūs, netampa privalomi darbdaviams. Mes ir naujame Darbo kodekse siūlėme pavadinti tai ne sutarimais, o kolektyvinėmis sutartimis, kurios būtų visiems privalomos. Deja, palaikymo šioje vietoje mes iš darbdavių nesulaukėme. Todėl abejoju, kad dar vienas deklaratyvus susitarimas duos naudos“, - BNS sakė A.Černiauskas.
Pasak jo, kai kurie darbdaviai dėl darbuotojų trūkumo ir dabar yra priversti didinti darbo užmokestį, kai kurie dėl to kylančias problemas bando spręsti darbuotojų įvežimu iš trečiųjų šalių.
„Todėl ir tas siūlomas susitarimas būtų kaip tokia moralinė priemonė, kad jis tikrai duotų daug naudos ir visi darbdaviai jo laikysis, aš tuo labai abejoju. Nebent teisės aktais būtų įteisinta, kad būtent šis susitarimas galiotų ir būtų privalomas visiems, kaip, pavyzdžiui, kolektyvinė sutartis, tada jo įtaka būtų realesnė“, - svarstė A.Černiauskas.
„Galbūt šį dokumentą reikėtų įvardinti kaip nacionalinę kolektyvinę sutartį, numatyti privalomą jos galiojimą. Tada tai būtų tikrai naudingas dokumentas“, - pridūrė jis.
A.Černiauskas taip pat sakė, kad kol kas nėra susipažinęs su siūlomo susitarimo tekstu.
„Realiai aš dar to susitarimo net nemačiau, mes nei turinio, nei formos to susitarimo nesame matę (....) Prieš maždaug pusmetį buvo pasirodę kažkokie tekstai, bet kad realiai būtų susėsta ir tartasi dėl teksto, to mes nematėme. Tą idėją aš girdžiu jau ne pirmą kartą, bet realaus teksto, kaip jis turėtų atrodyti, mes dar nematėme“, - pabrėžė A.Černiauskas.
V.Sinkevičius: kiek konkrečiai galėtų augti atlyginimai, nekalbama
Pasak V.Sinkevičiaus, dar per anksti kalbėt, kiek galėtų konkrečiai augti atlyginimai pasirašius trišalį susitarimą.
„Aš tikrai nemanau, kad mes turime reikalauti jau šiandien atsakyti į klausimą kiek tiksliai procentais po mėnesio bus padidinti atlyginimai, tai yra nerealu. Mes norime suteikti galią piliečiams realiai derėtis dėl jų srities, jų sferos, jų sektoriaus atlyginimų. Niekas to Lietuvoje prieš tai nedarė, valdžia iš viso tuo nesidomėjo, atlyginimai nebuvo valdžios dėmesio centre“, - spaudos konferencijoje aiškino V.Sinkevičius.
Pasak jo, kiekvienas ekonomikos sektorius turi savo matymą, kiek sparčiai galėtų augti atlyginimai, todėl įvardinti vieną konkretų dydį yra sudėtinga. Anot V.Sinkevičiaus, susitarimu siekiama nuo individualių santykių pamažu pereiti prie kolektyvinių įsipareigojimų, kad kasmet vyktų derybos ne tik dėl minimalaus, bet ir atskirų ekonomikos sektorių atlyginimų didinimo, tarp jų – derybos dėl bazinės algos dydžio valstybės sektoriuje.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis tvirtino, kad jo atstovaujama konfederacija yra viena iš susitarimo dėl atlyginimų didinimo iniciatorė.
„Mes kaip konfederacijos įmonės galėtume įsipareigoti didinti 5 proc. kasmet savo įmonių darbuotojų atlyginimus. Vieni sako, kad tai yra labai mažai, nes ir natūraliai augant ekonomikai atlyginimai kai kuriuose šakose didėja sparčiau, tačiau įvertinus tai, kad mūsų nariai didžiąja dalimi yra smulkus verslas, neturintis didelių pelno maržų ir galimybių drastiškai padidinti atlyginimus, tai yra gana didelis įsipareigojimas“, - sakė V.Levickis.
Anot jo, darbdaviai, įsipareigodami didinti atlyginimus, savo ruožtu tikisi ir tam tikrų valstybės veiksmų.
„Visų pirma - stabilumo. Kad mes galų gale nustotume keisti žaidimo taisykles. Tada, kalbant tiek apie užsienio, tiek apie mūsų vidaus investicijas, mes šį procesą galėtume prognozuoti žymiai pozityviau“ - aiškino V.Levickis.
Būtina stiprinti darbdavių organizacijas ir profesines sąjungas
Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovo, Lietuvoje kol kas tik apie 25 proc. įmonių priklauso asocijuotoms struktūroms, o profesinių sąjungų narių skaičius yra dar menkesnis.
„Todėl kai kalbame apie tą atstovavimą, vienaip ar kitaip norėdami pasiekti tikrą šakinį susitarimą, mes turime prisidėti ir prie tų atstovaujančių organizacijų stiprinimo (...) Tikime, kad Trišalė taryba, būtent jos galių stiprinimas, gali būti ta platforma, kur mums pavyks bent jau tam tikrą dalį veiksmų daryti kartu“, - tvirtino V.Levickis.
V.Sinkevičius pabrėžė, kad trišaliame susitarime ketinama įtvirtinti mechanizmą, kuris leistų stiprinti darbuotojų ir juos atstovaujančių profesinių sąjungų derybines galias.
„Mes iš savo pusės planuojame įsipareigoti iš valstybės biudžeto dengti piliečiams dalį narystės profesinėse sąjungose mokesčio. Tokia naujovė yra projektuojama būsimame 2018 metų valstybės biudžete (...) Tuo tarpu verslui galbūt bus tam tikros preferencijos dalyvaujant įvairiuose valstybės projektuose, jei tas verslas yra asocijuotų struktūrų narys“, - aiškino V.Sinkevičius.
„Norime didinti asocijuotų struktūrų, kolektyvinių darinių galią ir gebėjimus. Tai yra labai svarbu, būtent tai sudaro prielaidas realios deryboms dėl atlyginimų tam tikrose šakose“, - pridūrė jis.
Naujasis Darbo kodeksas teikiamas Seimui
Vyriausybė trečiadienį pritarė Trišalėje taryboje suderintam Darbo kodeksui ir teikia dokumentus svarstyti Seimui.
Darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai Trišalėje taryboje kovo viduryje baigė diskusijas dėl didžiausius ginčus kėlusių naujojo kodekso nuostatų, nors ne dėl visų jų pasiekti sutarimai. Sutarimo nerasta dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinės sutarties ir interesų konfliktų.
Vis dėlto Trišalėje taryboje pavyko rasti sutarimus dėl dviejų ypač svarbių klausimų: atostogų ilgumo ir darbo laiko apskaitos. Per metus galės atostogauti 20 darbo dienų, o papildomos ir pailgintos atostogos bus reguliuojamos Vyriausybės nutarimais. Sutarta, kad kasmetinių atostogų dienos, sukauptos iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo (liepos 1 dienos) bus perskaičiuojamos darbo dienomis, įvedant koeficientus, kurie priklausys nuo sutartos kasmetinių atostogų trukmės.
Taip pat sutarta darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius. Dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą taikomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis, o maksimalus darbo laikas – ne daugiau kaip 52 val. per savaitę, neįskaitant papildomo darbo ir šio apribojimo netaikant budėjimui.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas pusmečiui atidėjo socialinio modelio, kurio viena pagrindinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, galiojimą.
