Iš savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos daugiau lėšų bus atseikėta želdiniams tvarkyti, jų apsaugai ir naujiems kurti.
Kai kurių priemonių praėjusiais metais nespėta įgyvendinti, tad jos buvo perkeltos į šiuos metus. Tarp jų – sakurų parko techninio projekto paruošimas, informacinių lentelių prie gamtos paveldo objektų įrengimas.
Penktadalį iš šiemet į programą surinktų lėšų privaloma skirti sveikatos apsaugai. Ši suma sudaro 105 tūkst. eurų.
Iš šios programos lėšų tradiciškai bus skiriama mediniams laiptams ir takams, vedantiems per apsauginį kopagūbrį, remontuoti, kopagūbriui šakų klojiniais ir žabtvorėmis tvirtinti, savavališkai užterštoms teritorijoms tvarkyti, pavojingoms atliekoms šalinti, vandens telkinių pakrantėms kuopti.
Beje, neseniai šalia uosto kompanijų gyvenantys Vitės kvartalo gyventojai išreiškė norą, kad jų rajone būtų įrengta stotelė, matuojanti taršą kietosiomis dalelėmis. Miestiečiai nori žinoti, kokioje aplinkoje gyvena.
Dėl stotelės Vitės kvartalo atstovai kreipėsi į miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narius.
"Esame apsupti uosto įmonių. Gyventojai pastebi taršą, bet ji nėra nustatoma. Teigiama, kad normos neviršijamos. Kodėl pas mus nėra matuojamas užterštumas kietosiomis dalelėmis? Čia įsikūrusios ir dvi mokyklos, vaikų darželis-lopšelis. Juk savivaldybė atlieka aplinkos monitoringą", – tąkart tvirtino Švyturio gatvės gyventoja, Vakarų Lietuvos tėvų forumo narė Alina Andronova.
Tokių stotelių įrengimu ir rezultatų sekimu rūpinasi Aplinkos ministerija. Klaipėdoje jų yra dvi – viena stotelė Bangų gatvėje, kita – Šilutės plente. Aplinkos ministerijos atstovų manymu, Klaipėdoje pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių tokių stotelių yra pakankamai ir jos stovi tinkamose vietose.
Tačiau tarybos posėdyje Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas aiškino, kad stotelė šiaurinėje miesto dalyje reikalinga ir būtina ieškoti lėšų jai įrengti.
"Kad visiems viskas būtų aišku", – nukirto jis.
