Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šeštadienį pratęs, o sekmadienį žada ir pergalingai pabaigti „Citadele“-Karaliaus Mindaugo taurės gynimą. Pusfinalio mūšyje „Žalgirio“ arenoje Andrea Trinchieri diriguojami šalies čempionai egzaminuos „Šiaulių“ ekipą. Kitame pusfinalyje ietis sukryžiuos Vilniaus „Rytas“ bei Panevėžio „7bet-Lietkabelis“.

Taurės turnyre svarbiausi bus sportiniai pasiekimai. Vis dėlto Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) vykdomasis direktorius Justinas Liaudinskas įsitikinęs, jog sirgaliai bei dalyviai vien krepšinio rezultatais neapsiribos.

„Šis turnyras tradiciškai yra ne tik apie sportą, bet ir apie pramogas, pažintis, draugystes, ilgus pokalbius ir dalijimąsi įspūdžiais. Todėl kasmet, skelbdami „Citadele-KMT“ priimantį miestą, galvojame ir apie vietą, kuri krepšinio entuziastus galės priimti ir tribūnoms nutilus. Šįkart mūsų turnyro oficiali afterparty vieta – „Rebels“ PUB baras, įsikūręs pačioje Kaune širdyje“, – kalbėjo J. Liaudinskas.

Regimanto Zakšenkso nuotr.

Laisvės al. 21, Kaune veikiantis „Rebels“ baras kauniečių ir miesto svečių lauks abi turnyro dienas – šeštadienį ir sekmadienį. Tačiau krepšinio dvasią šiame bare galima pajausti jau dabar. Lankytojams suteikiama unikali proga iš arti pamatyti bei nusifotografuoti prie oficialaus trofėjaus – Karaliaus Mindaugo taurės, kurią vasario 18 d. „Žalgirio“ arenoje kels čempionai.

Tikimės tapti tikrais namais visiems krepšinio gerbėjams.

Anot „Rebels Pub“ atstovo Daivaro Judino, akylesni lankytojai ant taurės įžvelgs „kovos randus“. Mat pereinamasis trofėjus yra pabuvojęs ne vienoje šalies arenoje, čempionų drabužinėse, sportininkų autobusuose.

„Esame labai laimingi galėdami prisiliesti prie Lietuvos, o ypatingai – Kauno, sporto istorijos. Sportas yra viena svarbiausių mūsų identiteto dalių. Savo lankytojams rodome nuo „Formulės 1“ lenktynių iki tarptautinių regbio batalijų. Žinoma, krepšinis, ir ypatingai „Žalgiris“ yra svarbiausi akcentai sudarant transliacijų tinklelį, – pasakojo D. Judinas. – Viso finalinio savaitgalio metu lauksime visų dalyvaujančių komandų sirgalių, kurie galės aplaistyti pergales ar nuplauti pralaimėjimų kartėlį. Taip pat ir pasidalinti varžybų įspūdžiais bei pasikrauti energijos prieš kitas varžybas. Tikimės tapti tikrais namais visiems krepšinio gerbėjams“.

Varžysis ir snaiperės

Keturios stipriausios „Adma Moterų lygos“ komandos kovo 12-ąją susitiks Klaipėdoje, LCC tarptautinio universiteto sporto salėje.

Mažajame finale dėl trečios vietos varžysis arenos šeimininkės – LCC tarptautinio universiteto krepšininkės ir Kauno „Aisčių-LSMU“ ekipa, o didžiajame finale – sostinės „Kibirkšties“ ir Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjos.

Be to, bus surengtas „Nostra–Snaiperės“ tritaškių konkursas.

Finalininkių poros paaiškėjo po šalies A diviziono čempionato dviejų ratų.

Favoritė – „Kibirkštis“

Šiuo metu A diviziono lyderė – „Kibirkštis“ (11 pergalių ir 1 pralaimėjimas), toliau rikiuojasi „Neptūnas“ (8-3), „Aistės-LSMU“ (4-5) ir LCC tarptautinis universitetas (3-7).

Penktoje pozicijoje – „Šiauliai-Vilmers“ (0-10).

Iki šiol vilnietės ir klaipėdietės buvo susitikusios tris kartus: dvi pergales šventė „Kibirkštis“ (98:56 ir 99:74), vieną dvikovą laimėjo „Neptūnas“ (88:82).

„Aistės-LSMU“ du kartus įveikė LCC tarptautinio universiteto krepšininkes (92:88 ir 91:63).

Keturios stipriausios „Adma Moterų lygos“ komandos kovo 12-ąją susitiks Klaipėdoje.

Tradicija – nuo 2019-ųjų

Pernai Karalienės taurės turnyras įvyko Druskininkuose. Finale „Kibirkšties“ ekipa 66:47 nugalėjo „Aistes-LSMU“, o trečią vietą užėmė „Neptūno“ krepšininkės, 96:84 įveikusios „Šiaulius-Vilmers“.

Snaiperių konkursą laimėjo 13 taškų surinkusi Urtė Bukauskaitė („Šiauliai-Vilmers“), jos varžovė Urtė Slavickaitė („Aistės-LSMU“) pelnė 11 taškų.

Karalienės taurės varžybos rengiamos nuo 2019-ųjų. Tąkart Vilniuje ir 2020-aisiais Klaipėdoje trofėjų iškovojo „Aistės-LSMU“, 2021 m. Vilniuje sėkmė lydėjo „Kibirkštį“.

Paskutinį rudens savaitgalį Klaipėdos "Viesulo" sporto centro trenerių Rasos Vaserienės ir Renatos Tankevičienės gimnastės dalyvavo VIII tarptautiniame turnyre Lenkijoje.

Turnyre varžėsi per 400 gimnasčių iš 12 pasaulio šalių. Mūsų uostamiesčio gimnastės ne tik pasisėmė varžybų patirties, bet ir savo grupėse atsidūrė tarp stipriausiųjų bei parsivežė iškovotus turnyro trofėjus.

Savo amžiaus grupėse bei pogrupiuose pirmąsias vietas iškovojo ir aukso medaliais džiaugėsi klaipėdietės Karina Zavjalova, Jekaterina Andrejeva.

Sidabro medaliais pasidabino grupės gimnastės Sofija Treščenkina, Anelija Slabenko, Milena Šertvytytė, Junė Virškutė, Sofija Chmeliova.

Garbingą trečią vietą tarp savo bendraamžių užėmė klaipėdietės Karina Kazlauskaitė, Irina Rožkova ir Karilė Jurelevičiūtė.

Ištikimi sirgaliai arba tiesiog prijaučiantys futbolui šeštadienio vidudienį, Kauno pilies kaimynystėje galėjo iš arčiau susipažinti su šia sporto šaka, salės futbolo čempionatu ir trofėjumi, kuris spalio pradžioje atiteks nugalėtojams. Aplankiusi Vilnių ir Klaipėdą, savaitgalį įspūdinga taurė į Kauną atkeliavo neatsitiktinai – čia bus sužaistas svarbiausias čempionato etapas – pusfinaliai ir finalas

„Įspūdinga taurė. Tokias esu mačiusi tik per televizorių. Šiaip tai nesu futbolo sirgalė, priešingai nei vyras su sūnumi. Dėl jo ir esu čia“, – ištaikiusi minutę, kol trofėjaus neužgulė smalsuoliai, kaunietė Vita iš kišenės traukė mobilųjį telefoną, kad įamžintų šalia taurės stovintį sūnų.

Evaldo Šemioto nuotr.

Eilė miestiečių rikiavosi ir prie istorinės pasaulio salės futbolo sienelės, kurioje įamžinta šio sporto raida ir svarbiausi įvykiai.  Renginio metu visi norintys galėjo išbandyti kojos taiklumą spardant kamuolį į specialią interaktyvią sienelę. Lydimas palaikymo šūksnių, pirmasis tą padarė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius. Vėliau kamuolį perėmė LFF  generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius. 

„Laiko turime iki vakaro“, – po pirmųjų nevykusių bandymų juokavo svečias. 

Tie, kuriems sienelės iššūkis pasirodė pernelyg sudėtingas, rankos miklumą  bandė prie laimės rato rankenos. Kiti gi apspito stalą, nuklotą oficialia čempionato atributika: magnetukais, ženkliukais, tušinukais.  Bene labiausiai vaikų akys krypo į turnyro talismaną Ivartitą – baltą gandriuką.

Evaldo Šemioto nuotr.

Pastarasis ne tik sveikino susirinkusiuosius, bet ir išmokė juos kelių šokio judesių.

Primename, kad pasaulio čempionatas Lietuvoje vyks nuo rugsėjo 12 iki spalio 3 dienos. Rungtynės bus žaidžiamos Kaune, Vilniuje  ir Klaipėdoje.

Rudi van der Merwe, Pietų Afrikos scenos menų kūrėjas, savo pasirodymu bandė atsakyti į mums visiems per amžius rūpintį ir vis iškylantį klausimą: kas yra žmogus, kuo ypatinga jo skleidžiama kultūra ir kas yra tas nesustabdomas žmonijos variklis?

Homo sapiens yra vienintelė išlikusi žmonių rūšis. Nebėra homo erectus, nesimato neandertaliečių, dingo Denisovo žmonės. Vieni išnyko, kiti asimiliavosi. Kad ir kokios priežastys, likome tik mes, tad lyg ir logiškai prieinama prie išvados, jog modernus žmogus išgyveno, nes buvo geriausias, stipriausias, protingiausias ir nuostabiausias. Juk tik praėjusiame amžiuje iškelta versija, kad modernus žmogus romantiškas naktis leisdavo ir su kitų atšakų primatais, žmonijai buvo ir yra gan atgrasi. Juk savo ištakas pasakose, mituose ir legendose kildiname iš angelų ir dievų, ne iš beždžionių. Dar ne taip seniai neandertaliečiai buvo vaizduojami kaip kvaili, nekalbantys, primityvūs, dar ir neišvaizdūs žmonės ir tik pastaraisiais dešimtmečiais prabilta apie jų kurtą meną, į kapavietes dedamas gėles, praktiškus įrankius. Šis aklas užsispyrimas ir niekam neprilygstamas noras būti vieninteliems ir išskirtiniams šioje planetoje, o galbūt ir visoje visatoje, buvo, yra ir tikriausiai bus amžinas bei pagrindinis žmonijos akstinas, vedantis mūsų rasę į priekį. Nuolatos siekdami pažinti nepažintą, suprasti nesuprastą žmonės tūkstantmečiais kariavo ir taikėsi, grobė ir dalijo, gynė ir žudė, kūrė ir griovė, džiaugėsi ir siuto, tikėjo ir atmetė, prievartavo ir mylėjo.

Mūsų ribų neturintis smalsumas kuria save ir savyje uždarančias fizines sienas bei dvasines ribas.

Žmonija nepailstamai ir gėdijosi, ir didžiavosi tokia mūsų dviveidyste: gebėjimu vienu metu (pa)sąmonėje turėti dvi priešingas, viena kitai prieštaraujančias idėjas. Ši jokiam kitam gyvūnui nebūdinga savybė iškėlė modernų žmogų į piramidės viršūnę, tačiau kartu pasmerkė moralinio pragaro kančioms. Tokie nekalti norai, kaip turėti gražią odą, naikina biologinę įvairovę, kadangi masiniai plotai užsodinami taukmedžiais. Galų gale vegetarai ir veganai, norėdami išsaugoti planetą, netiesiogiai prisideda prie šios pražūties, kai godžios firmos, bandydamos patenkinti vis didėjančius pirkėjų poreikius, Žemės plaučius vis greičiau keičia masinėmis sojų plantacijomis.

Magija, žmonių fantazijos vaisius, vadovaujasi taisykle, kad niekas iš niekur neateina, ir niekas į niekur nepradingsta. Norint kažką sukurti, reikia kažką su(iš)naudoti. Vienai tautai užkariavus naują teritoriją, kita tauta praranda senąją. Sena pavirsta į naują. Nauja (pasi)miršta ir atiduoda sceną jaunoms ambicijoms.

Tad ką gi neandertaliečiai ir sojos turi bendro su spektakliu "Trofėjus" ir jo barokiška ekstravagancija, drama, euforija, energingumu, prabanga ir puikybe, su pasirodymo metu gyvai atliekama šiuolaikine agresyvia būgnų muzika (karo muzika), su riterių puolimais ir prisukamų balerinų judesiais, su dramblio paveikslu, su Pirmojo pasaulinio karo šalmais ir baltais amerikietiškų kapinių kryžiais?

Trys puošniais barokiškais drabužiais pasipuošusios ir veidus baltais nėriniais aptrauktais šalmais užsidengusios figūros įkūnija žmoniją, jos dvasią, troškimus, ją priekin vedančią didybę. Trys energingais žingsniais pievoje plaukiojančios figūros, naujai į žemę persmaigstydamos kryžius, nori mums parodyti, kaip mūsų ribų neturintis smalsumas kuria save ir savyje uždarančias fizines sienas bei dvasines ribas. Trys figūros tarsi klausia mūsų, ką žmonija darys pasiekusi savo limitą: išnaudojusi resursus, užkariavusi Žemę, dangų, jūrą ir Marsą. Ar, viską užkariavus, neliks ir žmonijos?

Galų gale žmogus cikliškai naikina ir iš naujo kuria netgi save bei savyje. Naikinimas mūsų kultūroje visada nešė šlovę: žmonijos istorija yra karų istorija, aprašyta nugalėtojų. Galbūt išgyvenimas yra taip stipriai užkoduotas mūsų genuose, kad net išgyvenimas naikinant vis tiek yra prilyginamas garbei. Galbūt šiuolaikinėje visuomenėje naujais standartais ugdomas teisingumo jausmas, socialinė ir moralinė atsakomybė palieka mus etiškai išdidžius, garbingus, tačiau verčia jaustis betikslius, keistai pasimetusius savo (pa)sąmonės dirvonuose. Juk kai neturime už ką kovoti, ar tai būtų dėl išlikimo, vietos po saule, ar teisybės ir lygybės, neturime dėl ko gyventi. Neteisybė, springimas pykčiu, nepasitenkinimas esančia situacija skatina mus rašyti knygas, statyti spektaklius, kurti mašinas ir dirbtinį intelektą, kasti griovius ir statyti dangoraižius. Tai mūsų akstinas dideliais ir mažais mastais. Juk sėkmės lydimas verslininkas tėra žmogus, laimėjęs asmeninę kovą su neturtu.

Garbė, sekanti pergalę, visada buvo skirstoma į garbingą ir negarbingą. Garbės ir negarbės apibūdinimas per amžius kito, bet kova ir jos poreikis visada išliko. Galų gale, jei nebūtų pasaulyje blogio, gėris neturėtų ko nugalėti pasakose. Ir nors pasakomis šiuolaikinis žmogus nebetiki, tačiau vis dar tiki, jei ne gėriu, tai bent kova. Štai apie ką trys baroko suknelėmis apsirengusios figūros, patyliukais nusileidusios nuo kalno Kačerginėje, ir pasakojo susirinkusiems kauniečiams tą karštą ir ramų šeštadienio vakarą.

Pirmąją varžybų dieną lietuviai kovojo pirmoje grupėje ir turnyro starte apmaudžiai 14:21 nusileido „Mo Bro‘s“ (Anglija) ekipai. Antrajame mače Lietuvos regbininkai net 66:0 sutriuškino „AAC Adventurers“ (Nyderlandai) klubą ir iškovojo pirmąją pergalę.

Trečiajame grupės susitikime Lietuvos komanda kovėsi su viena turnyro favoričių „Samirau International“ (Anglija) ekipa, kurios sudėtyje yra ir Kenijos rinktinės žaidėjų. Po atkaklios kovos lietuviai pralaimėjo 19:26.

Po šių rungtynių Lietuvos ekipos žaidėjai liko nusivylę teisėjų darbu. Po pirmojo kėlinio lietuviai pirmavo 19:7, bet antrajame kėlinyje po abejotinų arbitro sprendimų net du Lietuvos regbininkai buvo nubausti geltonomis kortelėmis ir varžovai išsigelbėjo.

Po grupės etapo lietuviai prarado viltis kautis dėl pagrindinio prizo, todėl sekmadienį varžėsi dėl „Boot“ trofėjaus. „Boot“ turnyro grupėje mūsiškiai 26:7 nugalėjo „ASC Dukla“ (Čekija) klubą ir 38:7 nepaliko vilčių Izraelio rinktinei.

Pusfinalyje lietuviai 35:0 sutriuškino „Eskadi Basque“ (Ispanija) komandą, o finale 29:24 įveikė „Oxfam Crusader“ (Anglija) ekipą.

„Amsterdam Sevens“ vyrų varžybose dalyvavo 36 komandos.

Lietuvos regbio-7 rinktinė pasirodymą Europos čempionato „Trophy“ divizione pradės birželio 15-16 dienomis Zagrebe (Kroatija). Antrasis etapas dar po savaitės vyks Bosnijoje ir Hercegovinoje.