Užimtumo tarnyba fiksuoja, kad praėjusiais metais vidutiniškai per mėnesį sveikatos specialistams (gydytojams, slaugos specialistams, odontologams, kineziterapeutams) buvo paskelbta apie 250 laisvų darbo vietų, o darbo paieškas pradėdavo 174 klientai.

„Viešajame sektoriuje medikų ir mokytojų profesijos turi didelę paklausą, bet kasmet vis labiau tuščių darbo vietų nėra kam užimti. Gydytojams specialistams skelbiamų darbo pasiūlymų skaičius ypač augo 2023 metais. Slaugytojo padėjėjai taip pat turėjo iš ko rinktis – siūloma daugiau nei buvo tokį darbą norinčių dirbti žmonių. Ši problema aktualesnė didmiesčiams, ypač Vilniui ir Kaunui“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, medicinos įstaigoms pernai labiausiai trūko kardiologų (54), anesteziologų (50), vidaus ligų gydytojų (45), gydytojų oftalmologų (36).

Daugiausiai darbo skelbimų jiems buvo iš Alytaus ir Kauno medicinos įstaigų. Slaugytojų padėjėjams pernai skelbta tris kartus daugiau darbo pasiūlymų Vilniaus miesto savivaldybėje, dukart daugiau – Vilniaus rajone, apie pusantro karto daugiau – Kaune, negu į Užimtumo tarnybą kreipėsi tokio darbo ieškančių asmenų.

Švietimo įstaigose padėtis dar sudėtingesnė. Kasmet ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogams darbo pasiūlymų registruojama vis daugiau (...)

Švietimo įstaigose padėtis dar sudėtingesnė. Kasmet ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo pedagogams darbo pasiūlymų registruojama vis daugiau, palyginti su tokio darbo ieškančių asmenų skaičiumi. Pernai jiems įregistruotos 1026 laisvos darbo vietos, 2022 metais – 1175, 2021 metais – 789.

Darbo pasiūla per trejus metus išliko panaši – tik 482 pedagogai pernai ieškojo darbo ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo įstaigose, 2022 m. – 564 ir 2021 m. – 445. Šių mokytojų didžiausias poreikis – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Kasmet specialiųjų poreikių mokinių mokytojams laisvų darbo vietų skelbiama daug kartų daugiau nei yra norinčių dirbti specialistų. 2023 m. jiems registruota 803 laisvos darbo vietos, o galinčių dirbti šį darbą – 66 mokytojai.

Tarp specializuotų disciplinų mokytojų išsiskiria ir ekonomikos mokytojai, kuriems buvo 12 darbo pasiūlymų, bet šalyje tik du ieškojo tokio darbo. Perteklius darbo pasiūloje kūno kultūros, muzikos, dailės mokytojų.

Dešimt kartų daugiau darbo pasiūlymų 2023 m. buvo fizikos mokytojams (94) nei tokio darbo paieškas pradėjusių asmenų, matematikos mokytojams daugiau – šešis kartus (259), chemijos – keturis (47), lietuvių kalbos – tris (221).

Geras įsidarbinimo galimybes turėjo biologijos mokytojai – kiekvienas ieškantis tokio darbo galėjo rinktis iš dviejų pasiūlymų (60), daugiau nei du kartus laisvų darbo vietų registruota geografijos (59) ir vokiečių kalbos mokytojams (54). Paklausūs ir anglų kalbos mokytojai – jiems pateiktas 221 darbo pasiūlymas, o tokio darbo ieškojo 156 asmenys. Istorikams – 89 darbo pozicijos, o tokia pozicija domėjosi 62 klientai, skelbia Užimtumo tarnyba.

Šiemet slaugytojo padėjėjo modulinėse profesinio mokymo programose jau dalyvauja 116 asmenų. Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo modulines profesinio mokymo programas per du mėnesius pasirinko 145 asmenys, individualios priežiūros darbuotojo programas 328 asmenys.

„Infekcinių ligų skyriaus personalas jau pasiekė ribą teikti paslaugas COVID-19 ligoniams. Su šiais pacientais iš viso dirba apie 100 medikų – komanda sustiprinta prijungiant personalą ir iš Vaikų infekcinių ligų skyriaus, yra ir vizituojančių gydytojų. Komandą dar reikėtų stiprinti, nes nežinia, kiek tokį krūvį galės atlaikyti personalas, plušantis jau aštuonis mėnesius“, – portalo žurnalistams sakė LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.

Pasak pašnekovo, medikai dirba itin sunkiai, juos kamuoja  nepakeliamas nuovargis. O ką jau kalbėti apie specialių apsauginių kostiumų apsirengimą ir nusirengimą, kuris kaskart trunka po 15-20 minučių.

Nežinia, kiek tokį krūvį galės atlaikyti personalas, plušantis jau aštuonis mėnesius.

LSMU Kauno ligoninės atstovas pridūrė, kad anksčiau, iki pandemijos, maksimaliai gydytojai rūpindavosi maždaug 50-čia pacientų, sirgusių įvairiomis kitomis infekcinėmis ligomis. Tačiau jau šiuo metu Infekcinių ligų skyriuje, kuris sujungtas su dalimi Vaikų infekcinių ligų skyriaus, užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius pasiekė 72.

„Toks skaičius mums jau yra didelis, nors korpuse turime daugiau kaip šimtą lovų, 30 jų – laisvos. Rezervą dar galėtumėme didinti, struktūra tai leistų, tačiau, jei bus užpildytos visos vietos, reikės daugiau personalo pajėgų. Todėl norėtumėme, kad ir kitos gydymo įstaigos pradėtų teikti pagalbą COVID-19 ligoniams ar kitaip prisidėtų prie šios pandemijos suvaldymo“, – atviravo pašnekovas.

R. Ancerevičiaus/jp.lt nuotr.

S. Tvirbutas sakė, kad LSMU Kauno ligoninė turi daug padalinių ir juose dirbančių medicinos darbuotojų, tačiau reikia užtikrinti ir kitų teikiamų medicinos paslaugų kokybę, nes sergama ir kitomis ligomis – ne tik koronavirusu.

Minėtuose kituose padaliniuose, pasak pašnekovo, šiuo metu yra tiek personalo, kiek reikia, – pertekliaus nėra. „Komanda yra stiprinama, kiek įmanoma, kad būtų lengviau infektologams ir slaugos specialistams, tačiau galimybės pasitelkti personalą iš kitų skyrių – ribotos“, – pasikartojo jis.

LSMU Kauno ligoninės atstovo teigimu, atrodytų, kad 100 specialistų, tenkančių COVID-19 pacientų gydymui, yra daug, tačiau jie visi dirba ne vienu metu – yra budėjimai, poilsio valandos, kai kurie atostogauja ar turi nedarbingumo pažymėjimus.

Šiomis dienomis reanimacijoje yra keturi COVID-19 pacientai, apie 40 užsikrėtusiųjų gydomi stacionare – jiems būtina deguonies terapija – ant veido dedamos kaukės, o apie 30 kitų užsikrėtusiųjų dar serga ir gretutinėmis ligomis.

Dėl esamos su COVID-19 susijusios situacijos LSMU Kauno ligoninėje beliko tik galimybė apžiūrėti karščiuojančius vaikus, nes čia tebeveikia Vaikų priėmimo skyrius. Tačiau jei prireikia stacionaraus gydymo, mažieji pacientai siunčiami į kitas gydymo įstaigas.

Parengtame teisės akte nurodyta, kad atvykusiems trūkstamiems gydytojams trejus metus bus mokama ne daugiau 5 tūkst. eurų išmoka, rezidentams – ne daugiau 10 tūkst. eurų stipendija, pagal rezidentūros išlaidų sąmatą, skirta rezidentūros studijų su stipendija šalies universitetuose apmokėjimo išlaidoms dengti.

„Alytaus gydytojų bendruomenė sensta, kaip ir visi Lietuvos piliečiai. Patys medikai jau kelia klausimą, kas bus ateityje, jeigu jie nepasipildys jaunais specialistais, nes pamažu vienas kitas išeina, o yra nemažai gydytojų, kurie garbaus amžiaus dirba ir nėra, kuo juos pakeist, tai tarėmės su medikais ir bandysim tokiu būdu juos pakviesti“, – BNS sakė miesto meras Vytautas Grigaravičius.

Alytaus gydytojų bendruomenė sensta, kaip ir visi Lietuvos piliečiai. Patys medikai jau kelia klausimą, kas bus ateityje, jeigu jie nepasipildys jaunais specialistais.

Anot jo, labiausiai mieste trūksta šeimos gydytojų, taip pat kardiologų, todėl tokia skatinimo priemonė gali padėti sumažinti ir pacientų eiles, ir dabar dirbančių medikų darbo krūvį.

Tačiau į numatomas lėšas nepretenduos visi – finansavimui paraiškas galės teikti tik tie gydytojai, kurie įstaigoje įsidarbino po to, kai apie šios specialybės gydytojo reikalingumą savo interneto svetainėje paskelbus pačiai įstaigai, per pusę metų neatsirado nė vieno kandidato.

Tam, kad parama pasiektų specialistus, šiems teks kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių. Prie prašymo teks pridėti pasirinktos skatinimo priemonės skyrimo reikalingumą pagrindžiančius dokumentus. Vėliau prašymą nagrinės speciali savivaldybės komisija.

„Tam tikros procedūros turi būti. Jeigu taip paleisi pinigėlius, tai juos bus sunku sukontroliuoti. Aš matau ką kito - ar tie jauni medikai, kurie ryšis atvažiuot pas mus, ar juos priims ta senstanti medikų bendruomenė (...) trupučiuką nuogąstauju, bet manau, kad viskas bus gerai“, – teigia V. Grigaravičius.

Numatyta, kad paramą gavusiems ir penkerius metus neišdirbusiems toje gydymo įstaigoje gydytojams teks lėšas grąžinti. Tas pats galioja ir rezidentams, jeigu šie neišdirbs dešimties metų.